Byla 3K-3-182/2009
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas( ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Ruukki Lietuva“ ir atsakovo UAB ,,Laugina“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Ruukki Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB ,,Laugina“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliamas pirkimo-pardavimo sutarties turinio ir jos sąlygų aiškinimo, sutartinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.

5Ieškovas UAB ,,Ruukki Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Gasell profil“) 2005 m. lapkričio 22 d. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą ir nurodė, kad su atsakovu UAB ,,Laugina“ 2004 m. vasario 27 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovas pardavė atsakovui statybinių medžiagų – stiklo pluošto dangą GA45-60. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui visos prekių kainos ir liko skolingas 547 941,92 Lt.

6Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 547 941,92 Lt skolos, 4739,71 bylinėjimosi išlaidų, iš viso 552 681,63 Lt, taip pat 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Panevėžio apygardos teismas 2005 m. gruodžio 13 d. preliminariu sprendimu ieškovo UAB ,,Ruukki Lietuva“ ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 547 941,92 Lt skolos, 4739,71 Lt žyminio mokesčio, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 547 941,92 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas pateikė prieštaravimus, prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad ieškovas jį suklaidino, nes vietoje stogui dengti skirtos dangos pardavė sienoms dengti skirtą dangą.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gruodžio 13 d. preliminarų sprendimą pakeitė, ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovo pareiškėjui priteistą skolą sumažino iki 164 382,58 Lt, priteistą žyminį mokestį sumažino iki 1421,91 Lt; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 6 procentų metines palūkanas nuo 164 382,58 Lt sumos, kurios skaičiuojamos nuo ieškinio padavimo 2005 m. lapkričio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 3354 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš pareiškėjo atsakovo naudai 6635,60 Lt žyminio mokesčio bei 7000 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, iš viso 13 635,60 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybės naudai iš pareiškėjo 85 Lt, iš atsakovo – 37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2004 m. vasario 27 d. sudarė statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo sutartį. Nupirktas statybines medžiagas atsakovas panaudojo birių trąšų sandėlio stogui dengti. Atsakovas nesumokėjo visos kainos už pirktas prekes nurodydamas, kad pateikta danga buvo netinkama stogui dengti. Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovas, dar prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu, žinojo, kad atsakovui turi pasiūlyti ir patiekti stogui dengti tinkamą dangą. Teismas, remdamasis teismo ekspertizės 2007 m. gruodžio 9 d. akto išvadomis, nustatė, kad pagal statinio projektą atsakovui turėjo būti patiekti Hallodur-H-J profiliuoti skaidrūs anglies stiklo plaušo lakštai stogui, tačiau atsakovui buvo parduota stiklo pluošto danga, kurios profilis GA 45-60 ir kuri yra skirta sienų dangai naudoti. Ekspertizės akte nurodyta, kad stogo dangai buvo panaudoti ne stogams, o sienoms skirti lakštai ir tai yra pagrindinė vandens pro stogą pratekėjimo priežastis. Dėl to teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo teiginiai, jog atsakovui pateiktos medžiagos buvo netinkamos stogui dengti, yra pagrįsti. Kadangi ieškovas yra gamintojo atstovas, tai jis privalėjo būti susipažinęs su gamintojo produkcija bei jos panaudojimo sritimi ir jam yra taikomi aukštesni rūpestingumo reikalavimai, parenkant pirkėjo poreikius ir sutarties tikslus atitinkančią prekę. Teismas nustatė, kad atsakovui buvo reikalinga stogo danga ir atsakovas šią aplinkybę ieškovui nurodė visuose savo prašymuose dėl komercinio pasiūlymo pateikimo. Kadangi ieškovas žinojo statomo objekto specifiką, tai kaip dangų pardavėjas privalėjo suteikti atsakovui išsamią informaciją apie stogui dengti skirtas dangas bei dangų GA 45-30 ir GA 45-60 ypatumus, jų skirtumus, pateikti informaciją apie dangos GA 45-60 paskirtį ir tvirtinimo specifiką, taip pat aiškiai informuoti atsakovą, kad jo 2004 m. sausio 29 d. prašyme pateikti pasiūlymą stogo dangai įsigyti nurodyta danga kodu GA 45-60 nėra skirta stogui dengti. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas, nebūdamas specialistas, ieškovui nurodžius, jog jam yra siūloma stogui dengti tinkama stogo danga, pasitikėjo ieškovo, kaip dangų gamintojo atstovo, žiniomis ir galėjo būti suklaidintas. Teismas, remdamasis ekspertizės aktu, nustatė, kad stiklo pluošto danga GA 45-60 galėjo būti naudojama stogui dengti tik ją perdirbus arba papildomai užsandarinus išilgines lakštų jungtis. Duomenų, kad ieškovas apie tai informavo atsakovą, teismui nepateikta, be to, perdirbant dangas, atsakovas būtų patyręs papildomų išlaidų ir laiko sąnaudų, o esant galimybei nedideliu kainos skirtumu įsigyti tinkamą stogo dangą, kyla abejonių, kad atsakovas būtų pasirinkęs perdirbti dangą. Kadangi ieškovui buvo žinomas atsakovo statomas objektas bei jam reikalingų medžiagų asortimentas, tai ieškovas, žinodamas konkretų tikslą, kuriam atsakovas perka dangą, privalėjo perduoti atsakovui tokios kokybės medžiagas, kad jos tiktų konkrečiam tikslui. Remdamasis surinktais įrodymais, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad gamintojo atstovo siūloma danga yra tinkama trąšų sandėlio stogui ir pasitikėjo ieškovu, tačiau pardavėjas, kaip tiekiamos produkcijos specialistas, atsakovui patiekė prekę, kuri neatitiko anksčiau ieškovui nurodyto perkamos statybinės medžiagos panaudojimo tikslo, dėl ko atsakovas patiria nuostolių. Pardavėjo pareiga yra suteikti pirkėjui būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamus daiktus ir ši informacija neturi būti klaidinanti. Teismas, įvertindamas aplinkybes, kad atsakovas yra statybinė organizacija, kuri taip pat privalo būti rūpestinga, parinkdama bei priimdama statomam objektui reikalingas medžiagas, kurios turi atitikti statinio projektą, o darbai - garantuoti statybos kokybę, bei tai, kad atsakovas sienoms dengti skirtą dangą gali panaudoti savo reikmėms, nusprendė, jog atsakovas privalo ieškovui už parduotas statybines medžiagas apmokėti 30 procentų ieškinio sumos bei įstatymo nustatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas, nes tai atitiktų teisingumo ir protingumo interesus.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 2 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeitė, ieškovo ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 273 970,96 Lt skolos ir 6 procentų metines palūkanas nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo ieškinio padavimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš ieškovo ir iš atsakovo į valstybės biudžetą po 71,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

11Kolegija nurodė, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, svarbus yra sutarties sąlygų, tikslo aiškinimas, t. y. kokią dangą siekė įsigyti atsakovas ir dėl kokios dangos pirkimo susitarė šalys. Kolegijos teigimu, nustatytos aplinkybės, kad atsakovas prašė ieškovo pateikti pasiūlymus dėl stogo dangos pirkimo ir ieškovas domėjosi statomo objekto projekto medžiaga, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas siekė iš ieškovo nusipirkti dangą, skirtą stogui dengti. Kolegija, vadovaudamasi CK 6.333 straipsnio nuostatomis, priėjo prie išvados, kad jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Byloje nesant įrodymų, kad atsakovas buvo informuotas apie perduotos dangos ypatumus, o ieškovui žinant apie perkamos dangos panaudojimo tikslą, ieškovas, kaip pardavėjas, tinkamai neinformavo pirkėjo apie dangos savybes ir paskirtį. Kolegija nesutiko su ieškovo argumentu, kad jis neprivalo atsakovo konsultuoti, kaip tinkamai montuoti dangą, nes pardavėjas turi pareigą pirkėjui suteikti visą reikiamą informaciją apie parduodamą daiktą. Kadangi nagrinėjamu atveju sutartį parengė ieškovas, tai sutarties sąlygos aiškinamos jo nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Tačiau kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas patyrė nuostolių ne tik dėl ieškovo, bet ir dėl savo veiksmų. Be pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų, kolegija pabrėžė, kad atsakovas, būdamas rūpestingas, galėjo išsiaiškinti dangos GA-45-60 savybes, kurios ieškovo gaminių kataloge apibūdinamos kaip skirtos sienoms dengti. Kolegija, remdamasi ekspertizės aktu, nustatė, kad dangos nesandarumo priežastis buvo ne tik stogams dengti netinkama danga, bet ir netinkamas jos sumontavimas, neužsandarinant varžtų angų ir netinkamai panaudojant užsandarinimo juosteles. Kolegija, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ir atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, nutarė, kad atsakovas ieškovui už pirktas statybines medžiagas privalo sumokėti 50 procentų ieškinio sumos bei įstatymo nustatytas 6 procentų metines palūkanas.

12III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį. Kasacinis skundas grindžiamais tokiais teisiniais argumentais:

141. Teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas neginčijo 2004 m. vasario 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2004-05 bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, įtvirtintais CK IV skyriuje, todėl šiuo atveju galioja civilinės teisės principas, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis ); įstatymas visus civilinių teisinių santykių dalyvius įpareigoja vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus teigimu, atsakovas nėra įvykdęs pagrindinės savo pareigos – sumokėti už perduotą tinkamos kokybės ir komplektacijos bei sutartyje aiškiai identifikuotą daiktą.

152. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnio nuostatas. Ieškovas ir atsakovas 2004 m. vasario 27 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 2004-05 susitarė dėl dangos GA 45-60 įsigijimo, atsakovui pateikta produkcija visiškai atitinka šioje sutartyje aptartą produkciją. Atsakovas pats prašė ieškovo pateikti komercinį pasiūlymą, nurodydamas dangą GA 45-60, todėl ieškovas tokią dangą ir pateikė. Sudarytas sandoris atitiko tikrąją šalių valią, sutarties vykdymo laikotarpiu sutarties sąlygos nebuvo pakeistos.

163. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Statybos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nuostatas. Remiantis aplinkos ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 ,,Statinio statybos techninė priežiūra“ 33.15 punktu, statybos techninis prižiūrėtojas priima sprendimą ir atsako už tai, ar pateiktos medžiagos gali būti naudojamos objekto statyboje, ar jų panaudojimui reikalingi papildomi technologiniai pritaikymai, ar pateiktos medžiagos statybos darbams apskritai yra netinkamos. Kasatoriaus nuomone, net ir pardavus stogui dengti netinkamas medžiagas, statybos techninis prižiūrėtojas turėjo neleisti jų naudoti statyboje ir grąžinti pardavėjui.

174. Teismai pažeidė įrodymų visumos vertinimo principą, t. y. nukrypo nuo CPK 177, 178 ir 185 straipsnių taikymo praktikos, dėl to buvo priimtas neteisėtas sprendimas (nutartis) ir tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1083/2003). Kasatoriaus teigimu, nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pardavėjas tinkamai neinformavo pirkėjo apie perkamos dangos savybes ir paskirtį, nes atsakovas buvo informuotas, kad vietoje ieškovo pasiūlytos dangos GA 45-30 stogams ir sienoms, atsakovo pasirinkta danga GA 45-60 sienoms yra skirta sienoms dengti. Ši informacija buvo aiškiai nurodyta atsakovui pateiktame kataloge ,,Profiliai stogams ir sienoms“. Ieškovas pateikė atsakovui statomo sandėlio stogo dangos charakteristikų ir montavimo instrukcijas ir visą kitą techninę informaciją apie lapų sujungimą, tvirtinimą, užsandarinimą. Kasatoriaus nuomone, iš ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo matyti, kad būtent ieškovas vietoje atsakovo pasiūlytos dangos GA 45-30 stogams ir sienoms pats pasirinko dangą GA 45-60 sienoms. 2007 m. gruodžio 9 d. teismo ekspertizės aktas patvirtina, kad, atlikus papildomus darbus ir technologiškai pritaikius, atsakovo pasirinkta danga GA 45-60 galėjo būti panaudota vietoje dangos GA 45-30. Teismų išvados, kad pardavėjas, net ir esant pirkėjo pageidavimui, apskritai neturi teisės vietoje tam tikrų prekių parduoti panašias technines savybes turinčias pigesnes prekes, prieštarautų sutarčių laisvės principui ir nepagrįstai ribotų ekonominius santykius. Kasatorius nurodė, kad atsakovas yra statybos darbų įmonė, vykdanti statybos rangos darbus ne vienerius metus; įmonės įstatuose nurodytas stogo dangos montavimo veiklos pobūdis, todėl atsakovas laikomas profesionalu ir pasirinkdamas statybos medžiagas turi elgtis rūpestingai.

185. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 263, 331 straipsnių nuostatas. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje pateikti teisiniai argumentai yra nepakankami tam, kad sprendimas (nutartis) būtų laikomas motyvuotas, kartu teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). Kasatoriaus nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika įpareigoja teismą pasisakyti dėl kiekvieno šalies nurodyto ar pateikto argumento ar aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2001). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Kasatorius nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytos ieškovui priteistinos sumos skaičiavimo metodika nėra argumentuota. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nemotyvavo, kodėl kasatoriui priteistina suma turėtų būti mažinama 50 procentų. Kasatorius nurodė, kad jis ne tik negavo atlygio už parduotą didelės vertės daiktą, bet ir neturi galimybės juo disponuoti, todėl pažeidžiamos kasatoriaus teisės ir teisėti finansiniai interesai.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašė skundą atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad kasatoriaus kasacinis skundas ir kasacijos pagrindai iš esmės yra grindžiami faktinių aplinkybių vertinimu. Atsakovo teigimu, kasatoriui nepateikus teisinių argumentų, patvirtinančių teismo sprendime padarytų esminių teisės pažeidimų dėl netinkamo CK 6.193 straipsnio, Statybos įstatymo ir įrodinėjimo proceso nuostatų taikymo ir nepagrindus jų įtakos vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, neturėtų būti pagrindo konstatuoti esant CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte išvardytą kasacijos pagrindą. Atsakovas nurodė, kad kasatorius kasaciniame skunde remiasi aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, t. y. aplinkybė, kad atsakovas nesiekė ginčyti 2004 m. vasario 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, bei su ja susiję argumentai nebuvo analizuojami žemesnės instancijos teismuose, todėl, remiantis CPK 347 straipsnio 2 dalimi, 353 straipsniu, šie kasacinio skundo argumentai negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas kasacinės instancijos teisme. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 6.193 straipsnio netinkamo taikymo ir aiškinimo yra grindžiami faktinių aplinkybių vertinimu, tuo tarpu kasacinio skundo pagrindą gali sudaryti tik teisės, o ne fakto klausimai. Atsakovo nuomone, bylą nagrinėję teismai nustatė visas esmines bylos aplinkybes, susijusias su 2004 m. vasario 27 d. sutarties sudarymu, tinkamai taikė CK 6.193 straipsnį ir padarė pagrįstą išvadą, kad šia sutartimi šalys susitarė ir atsakovas siekė įsigyti dangą, skirtą stogui dengti. Kasatoriaus pateikti argumentai, susiję su rangos teisinių santykių subjektų atsakomybe ir jų veiklai taikytina teise, nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme ir negalėjo būti apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamos bylos dalykas (CPK 306 straipsnio 2 dalis), todėl, atsakovo nuomone, šie kasatoriaus argumentai negali būti vertinami kasacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnis 2 dalis). Atsakovas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl pirkimo–pardavimo sutarties, todėl ir šalių atsakomybė turi būti vertinama, vadovaujantis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis pirkimo–pardavimo sutarties šalių teises ir pareigas. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į teisinių santykių pobūdį, CK 6.331, CK 6.333, CK 6.327, CK 6.353 straipsniuose įtvirtintas pardavėjo pareigas ir viešosios teisės nustatytus reikalavimus tiekėjui, būtent ieškovui tenka atsakomybė už netinkamos (neprojektinės) ir sutarties tikslo neatitinkančios dangos perdavimą atsakovui. Kasatorius nepateikė teisinių argumentų dėl konkrečių jo nurodytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo proceso normų pažeidimų. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad atsakovas buvo informuotas apie perduotos neprojektinės dangos GA 45-60 paskirtį, nes ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas buvo informuotas apie parduotos dangos ypatumus, jog atsakovui iki sutarties sudarymo buvo pateiktas gamintojo prekių katalogas. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, jog atsakovas pats pasirinko įsigyti dangą, skirtą sienoms dengti, nes 2004 m. vasario 27 d. sutartyje parduodamos prekės nebuvo konkrečiai įvardytos; sutarties priede nurodyti tik dangų kodai, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai vadovavosi CK 6.193 straipsniu ir nustatė tikruosius šalių ketinimus, t. y. kad atsakovas turėjo tikslą įsigyti stogui dengti skirtą dangą. Atsakovas sutinka su kasacinio skundo argumentais, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 263, 331 straipsnių reikalavimus ir nepagrįstai nustatė ieškinio reikalavimo tenkinimo dydį, tačiau nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad atsakovas gautą iš kasatoriaus dangą gali panaudoti savo reikmėms ir minėtą dangą naudoja, taip pažeisdamas kasatoriaus finansinius interesus, nes bylą nagrinėję teismai nustatė, jog būtent kasatorius pažeidė 2004 m. vasario 27 d. sutartį, perduodamas sutarties tikslo neatitinkantį daiktą, ir atsakovas patyrė nuostolių.

20Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 2 d. nutarties dalis, kuriose tenkintas ieškovo ieškinys ,ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamais tokiais teisiniais argumentais:

211. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai prieštarauja tarp tų pačių asmenų kasacinės instancijos byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartimi nustatytiems faktams taikytų materialinių teisės normų, tarp jų CK 6.256 straipsnio 3 dalies, 6.259 straipsnio išaiškinimams dėl ieškovo ir atsakovo rūpestingumo reikalavimų ir civilinės atsakomybės taikymo. Kasatorius nurodė, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai išėjo už ginčo teisinių santykių ribų ir vertino kasatoriaus veiksmus statybos rangos teisinių santykių kontekste, neatsižvelgdami į ieškovo, kaip pardavėjo, pareigas, todėl nepagrįstai konstatavo kasatoriaus sutartinės prievolės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 11 d. nutartyje išaiškino, kad ieškovas, kaip gamintojo atstovas, laikomas savo srities profesionalu, todėl būtent jam, o ne pirkėjui taikomi aukštesni rūpestingumo reikalavimai, parenkant pirkėjo poreikius ir sutarties tikslus atitinkančią prekę. Be to, bylą nagrinėję teismai nenustatė kasatoriaus sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, t. y. neįrodė jo kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, todėl nepagrįstai konstatavo kasatoriaus kaltę dėl jo patirtų nuostolių. Kasatorius pažymėjo, kad tik uždengus stogą, buvo pastebėta, jog šis pralaidus vandeniui, apie tai nedelsiant informuotas ieškovas; kasatorius, laikydamasis ieškovo nurodymų ir savo sąskaita daug kartų perdarė dangos tvirtinimą, siūlė atlikti eksperimentą dėl perduotos dangos tinkamumo, todėl jis tinkamai įgyvendino šalių bendradarbiavimo (CK 6.200 straipsnio 2, 3 dalis, 6.208 straipsnio 5 dalis) bei rūpestingumo pareigą ir nėra pagrindo konstatuoti, kad kasatorius atliko neteisėtus veiksmus. Kadangi bylą nagrinėję teismai nepaisė CK 6.333, 6.353 straipsniuose nustatytų pardavėjo pareigų, nepagrįstai nustatė kasatoriaus, kaip pirkėjo, kaltę, tai apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.256 straipsnio 3 dalį, 6.259 straipsnį.

222. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio, 185 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino teismo ekspertizės išvadas ir nustatė, kad dangos nesandarumo priežastis buvo ne tik stogams dengti netinkama danga, bet ir netinkamas montavimas. Kasatoriaus teigimu, dangos montavimo darbų įtaka stogo pralaidumui yra tik teorinė galimybė, kuri teismo ekspertizės metu faktiškai nenustatyta; ekspertas teismo posėdžio apklausos metu nepatvirtino, kad sandarumo intarpas buvo blogai įrengtas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nusprendė, jog kasatorius gautą iš ieškovo neprojektinę dangą gali panaudoti savo reikmėms. Sienų danga, remiantis ieškovo rekomendacijomis, buvo daug kartų perdaryta, todėl teismai neturėjo objektyvios galimybės savarankiškai nustatyti mechaniškai paveiktos sienų dangos tolesnio techninio panaudojimo galimybės, dangos likutinės vertės bei jos ekonominio panaudojimo tikslingumo. Teismo ekspertizės išvadose ir kituose įrodymuose duomenų šiais klausimais nėra. Dėl to teismų išvada dėl kasatoriui perduotų neprojektinių statybinių medžiagų galimybės panaudoti savo veikloje nepagrįsta ir nemotyvuota.

233. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai prieštarauja CPK 263 straipsniui, 270 straipsnio 4 daliai, 331 straipsnio 4 daliai. Kasatoriaus teigimu, teismų procesiniais sprendimais konstatuota, jog būtent ieškovas pažeidė 2004 m. vasario 27 d. sutartį, taip sukeldamas kasatoriui nuostolių, todėl teismų išvada, jog kasatorius sienoms skirtą dangą gali panaudoti savo reikmėms ir dėl šios priežasties kasatorius privalo sumokėti ieškovui už parduotas medžiagas dalį ieškinio sumos bei palūkanas, prieštarauja sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimams (CPK 263 straipsnis). Įpareigojimas kasatoriui vykdyti sutartį ir mokėti už sienų dangą, dėl kurios sutarties šalys nesitarė, prieštarauja sutarčių laisvės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kasatorius pažymėjo, kad naudota sienų danga nebeatitinka pirminės kokybės reikalavimų bei kitų techninių specifikacijų ir charakteristikų, todėl kasatoriui dėl šios dangos nebegali būti išduota atitikties deklaracija ir nėra galimybės užtikrinti, jog mechaniškai paveikta sienų danga bus tinkama naudoti pagal paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas į pirmiau nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, nepateikė teisinių argumentų, kuriais vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo išvados yra neteisėtos ir nepagrįstos (CPK 263 straipsnis).

244. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje įvertino ne visus kasatoriaus apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus: neįvertino argumentų dėl kasatoriaus rūpestingumo, sienų dangos panaudojimo galimybės, pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimo, turėjusių esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, ir dalies kasatoriaus atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų. Kasatoriaus nuomone, bylą išnagrinėjęs apeliacinis teismas nepatikrino apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindo, neįvertino kasatoriaus atsiliepimo, todėl bylos nagrinėjimas apeliaciniame procese neatitiko šalių nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

255. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos, nes neatsižvelgė į tai, kad kreditoriaus ir skolininko mišrios kaltės sąlyga – kreditoriaus kaltė, kuri nėra preziumuojama, taigi ją privalo įrodyti skolininkas; sprendžiant dėl mišrios kaltės teisinių padarinių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp kiekvienos asmens neteisėtų veiksmų ir tų veiksmų sukeltų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2007, 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; ir kt.). Kadangi ginčo atveju kasatorius yra kreditorius, tai ieškovas privalėjo jo kaltę įrodyti, tačiau jis to nepadarė.

26Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašė skundą atmesti. Atsiliepime ieškovas nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami sprendimus, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartyje nurodytą aplinkybę, kad ieškovas laikytinas savo srities profesionalu, dėl to jam turėtų būti taikomi aukštesni rūpestingumo reikalavimai, tačiau, ieškovo nuomone, ieškovui taikytini tiek, kiek jie susiję su parduodamų prekių kokybe ir kiekiu, o dėl to ginčo byloje nėra. Ieškovo teigimu, būtent kasatoriaus didelis nerūpestingumas lėmė kasatoriaus darbo broko atsiradimą, o ne stogo dangos profilis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įvertino aplinkybę, kad kasatorius yra statybos bendrovė, kuri laikoma profesionalu ir pasirinkdama statybos medžiagas turi elgtis rūpestingai. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai padarė išvadą, kad kasatorius patyrė nuostolių atsirado dėl savo paties veiksmų. Ieškovas sutinka su kasatoriaus teiginiais, kad bylą nagrinėję teismai nemotyvuotai ir nepagrįstai konstatavo kasatoriaus ir ieškovo kaltės dydį. Tačiau ieškovas nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalį, 177, 185 straipsnius, 263 straipsnio 2 dalį, nes teismo ekspertizės akte pažymėta, kad stiklo pluošto danga GA 45-60 galėjo būti naudojama stogui dengti ją perdirbus arba papildomai užsandarinus išilgines lakštų jungtis; kasatorius įsigytos prekės ieškovui negrąžino, todėl, ieškovo nuomone, prekė naudojama kasatoriaus reikmėms, nors kasatorius ir nėra už ją atsiskaitęs su ieškovu. Kasatoriaus teiginys dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų CPK 318, 320 straipsnių pažeidimų atmestinas, nes jis nenurodo, dėl kokių apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nebuvo pasisakyta. Kasatorius kasaciniame skunde neteisingai nurodo, kad ieškovas (pardavėjas) yra skolininkas, o kasatorius (pirkėjas) – kreditorius. Ieškovo ir kasatoriaus sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu susiklostę santykiai leidžia daryti išvadą, kad kreditorius yra ieškovas, o skolininkas – kasatorius. Dėl to, remiantis CK 6.248 straipsniu, kasatoriaus kaltė preziumuojama ir jos įrodinėti nereikia. Dėl šios priežasties kasatoriaus argumentai dėl CK 6.248 straipsnio 3 ir 4 dalies, 6.256 straipsnio 3 dalies, 6.259 straipsnio pažeidimo yra nepagrįsti ir atmestini. Kasatorius neteisingai interpretuoja CK 6.348 straipsnį. Jis nenurodė, kuri iš sutarties sąlygų, išvardytų CK 6.348 straipsnio 1 dalyje, buvo pažeista. Priekaištų kiekiui, asortimentui ar kokybei nebuvo pareikšta. Ieškovo nuomone, pirkėjas, pastabėjęs, kad gauta produkcija netinka jo sumanytiems darbams, turėjo grąžinti ją tokios pat būklės, kokią gavo, o ne panaudojęs ją netinkamai, reikšti pretenzijas. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad statybos veikla besiverčiančiai įmonei nekyla pareigos elgtis profesionaliai, atidžiai bei rūpestingai, įsigyjant ir naudojant tiesiogiai savo veiklai skirtas prekes.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Dėl pirkėjo pareigos sumokėti kainą ir pardavėjo pareigos parduoti tinkamos kokybės daiktą santykio; dėl pirkėjo teisių gynimo būdų pardavus netinkamos kokybės daiktą

30Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp dviejų verslo tikslais veikiančių asmenų iš kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartinių santykių, todėl ginčo santykiams taikytinos pirkimo-pardavimo sutarčių santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos CK šeštosios knygos XXXIII skyriuje. Šiuolaikinė teisė plėtojama globalizavimo ir unifikavimo linkme, todėl aiškinant ir taikant nacionalinius įstatymus atsižvelgtina į analogiškus santykius reglamentuojančius tarptautinės teisės bei doktrinos šaltinius, nagrinėjamu atveju aktuali Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių (priimta 1980 m. Vienoje, Lietuvai galioja nuo 1996 m. vasario 1 d.).

31Nagrinėjamojo ginčo esmė - pardavėjo (ieškovo) reikalavimas sumokėti kainą už parduotą daiktą ir pirkėjo (atsakovo) atsisakymas sumokėti remiantis tuo, kad parduotas netinkamas daiktas. Pardavėjo įsipareigojimas perduoti pirkėjui sutartimi sulygtą daiktą (prekę) ir pirkėjo pareiga sumokėti už jį nustatytą kainą yra esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos (CK 6.305 straipsnio 1 dalis) ir viena kitai koresponduojančios sutarties šalių pareigos. Civilinių santykių proporcingumo ir interesų derinimo principai sutartiniuose santykiuose pasireiškia tuo, kad viena sutarties šalis iš kitos gali reikalauti vykdyti sutartines prievoles tiek, kiek atitinkamai ji vykdo savo pareigas pagal sutartį. Taigi pirkėjo pareigos sumokėti prekių kainą vykdymas gali priklausyti nuo to, kaip pardavėjas vykdo pareigą perduoti daiktą; pirkėjas, kuriam pareikštas pardavėjo reikalavimas sumokėti perduotų daiktų kainą, gali nuo šio reikalavimo gintis tuo, kad perduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų.

32Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys - įsipareigojimas perduoti tinkamus daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą - už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą terminą po to, kai pastebėjo ar turėjo pastebėti neatitikimą, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka, termino atitikimas protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, šiam vertinimui gali turėti įtakos tokios aplinkybės kaip parduoto daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. Šioje normoje nurodytos neigiamos pasekmės pirkėjui atsiranda tik tuo atveju, jeigu pardavėjas įrodo esant CK 6.348 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, be to, jis nežinojo ir neturėjo žinoti, kad perduodami daiktai neatitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų ( CK 6.348 straipsnio 3 dalis).

33Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai daikto kokybei apima ir jo tinkamumą pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui; laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotas kitos rūšies daiktas, negu numatyta sutartyje (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 7 dalys).

34Pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius. Specialūs pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.334 straipsnyje; pirkėjas jais turi teisę naudotis savo pasirinkimu. Skirtingi pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami kartu, jeigu vieno jų nepakanka pažeistoms teisėms atkurti. CK 6.334 nustatyti pirkėjo teisių gynimo būdai skirtingi savo turiniu, todėl taikant kiekvieną jų yra reikšmingos ir turi būti įvertintos teismui priimant sprendimą atitinkamos faktinės aplinkybės. Be kitų teisių gynimo būdų, pirkėjas gali pareikalauti atitinkamai sumažinti pirkimo kainą arba grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą yra išimtinis teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje N.S. v. I.R., bylos Nr. 3K-3-287/2009). Ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikimo kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Sutartį nutraukus dėl pirkėjo vienašališko atsisakymo šalys turi grąžinti viena kitai tai, ką yra gavusios pagal bendrąsias restitucijos taisykles (CK 6.222 straipsnis). CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nusipirkęs nekokybišką daiktą pirkėjas turi teisę reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina. Aiškinant šią teisės normą atsižvelgtina į Vienos konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių 50 straipsnio normos formuluotę, kurioje atskleistas atitinkamos pirkėjo teisės turinys, nurodant, kad jeigu prekės neatitinka sutarties, nepaisant to, ar kaina jau buvo sumokėta, pirkėjas gali sumažinti kainą tokiu pat santykiu, kokiu vertė, kurią pristatymo momentu turėjo faktiškai pristatytos prekės, atitinka vertę, kurią tuo pačiu momentu turėtų prekės, atitinkančios sutartį. Taigi, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pirkėjo teisių gynimo būdo esmė yra ta, kad pirkėjas gali naudoti daiktus pagal paskirtį, tačiau jų kaina pardavimo metu dėl neaptartų trūkumų viršijo rinkos vertę; taikant šį teisių gynimo būdą turi būti nustatyta, kokia kaina pardavimo metu buvo ,,atitinkama“, t. y. adekvati prekių kokybei ir tokios kokybės prekių rinkos vertei.

35Minėta, kad specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami su nuostolių atlyginimu. Kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, visų pirma turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų - nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249, 6.258 straipsniai), o tik po to sprendžiama dėl atsakomybės mažinimo pagrindų ir apimties (CK 6.259 straipsnis).

36Asmuo, kuris kreipėsi į teismą, neprivalo teisiškai kvalifikuoti ginčo santykių, tai yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga, tačiau jis turi nurodyti faktines aplinkybes, sudarančias ieškinio reikalavimų pagrindą, ir tinkamai suformuluoti reikalavimą (dalyką). Ieškinio pagrindas ir dalykas turi būti suformuluoti taip, kad leistų bylą nagrinėjančiam teismui nustatyti, kokie materialiniai įstatymai turi būti taikomi ginčui išspręsti; jeigu jie suformuluoti nepakankamai išsamiai, teismas turi imtis procesinių priemonių trūkumams ištaisyti. Nagrinėjamos bylos kontekste šios nuostatos reiškia, kad atsakovas, nesutikdamas su reikalavimu sumokėti prekių kainą, dėl to, kad jam perduotas netinkamos kokybės daiktas, neprivalėjo procesiniuose dokumentuose įvardyti, kokioje įstatymo normoje įtvirtintu teisių gynimo būdu grindžia savo atsikirtimus, tačiau teismas turėjo jo poziciją kvalifikuoti teisiškai, išsiaiškinęs tam reikšmingas aplinkybes.

37Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad ieškovas, žinodamas, jog atsakovui reikia stogo dangos, pardavė jam sienų dangą, t. y. netinkamą sutartyje nurodytam konkrečiam tikslui ir dėl to netinkamos kokybės daiktą (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 7 dalys). Teismų taip pat konstatuota, kad ieškovas (pardavėjas) neinformavo atsakovo (pirkėjo) apie tai, jog parduodama danga skirta ne stogui, o sienoms dengti. Ieškovas nesutinka su tokiomis teismų išvadomis, tačiau jo kasaciniame skunde nėra argumentų, kurie būtų pagrindas teigti, kad konstatuodami nurodytas aplinkybes teismai pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir dėl to yra įstatyminis pagrindas peržiūrėti atitinkamą sprendimo dalį kasacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

38Minėta, kad ginčo santykiai kvalifikuotini kaip pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai, todėl pagal pirkimo-pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas spręstina ir dėl ginčo šalių tarpusavio įsipareigojimų turinio bei jų nevykdymo pasekmių. Ginčo šalių nesieja rangos sutartiniai santykiai, todėl ieškovo kasacinio skundo argumentai dėl atsakovo, kaip statybos rangovo, pareigų vertintini kaip nesusiję su nagrinėjamo ginčo esme.

39Bylą nagrinėję teismai taip pat konstatavo, kad atsakovas gali panaudoti nupirktą nekokybišką dangą savo reikmėms ir iš to gauti atitinkamą naudą, be to, atsakovas buvo nepakankamai rūpestingas pirkdamas prekes, todėl sumažino ieškovui priteistiną prekių kainą: pirmosios instancijos teismas-70 procentų, apeliacinės instancijos teismas – 50 procentų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdami tokius sprendimus teismai netinkamai taikė aptartas pirkėjų teisių gynimo būdus nustatančias teisės normas: tinkamai neatskleidė atsakovo atsikirtimų turinio, neįvardijo, kokią konkrečią įstatymo normą taiko, kvalifikuodami jo pasirinktą teisių gynimo būdą, kokios aplinkybės yra reikšmingos tokio būdo taikymui; nenurodė įstatymo, kurio pagrindu yra mažinama ieškovo reikalaujama prekės kaina, taip pat pagal kokius kriterijus tai padarė. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas neišsiaiškinus visų reikšmingų bylai aplinkybių ir netinkamai pritaikius materialinį įstatymą, todėl naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliamas pirkimo-pardavimo sutarties turinio ir jos sąlygų aiškinimo,... 5. Ieškovas UAB ,,Ruukki Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Gasell... 6. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 547 941,92 Lt skolos, 4739,71... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu Panevėžio... 9. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2004 m. vasario 27 d. sudarė... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 11. Kolegija nurodė, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, svarbus yra... 12. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008... 14. 1. Teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas neginčijo 2004 m.... 15. 2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnio nuostatas.... 16. 3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Statybos įstatymo ir poįstatyminių... 17. 4. Teismai pažeidė įrodymų visumos vertinimo principą, t. y. nukrypo nuo... 18. 5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 263, 331 straipsnių... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašė skundą atmesti. Atsiliepime... 20. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008... 21. 1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai... 22. 2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalies, 177... 23. 3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai... 24. 4. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje įvertino ne visus kasatoriaus... 25. 5. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo... 26. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašė skundą atmesti. Atsiliepime... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. Dėl pirkėjo pareigos sumokėti kainą ir pardavėjo pareigos parduoti... 30. Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp dviejų verslo tikslais... 31. Nagrinėjamojo ginčo esmė - pardavėjo (ieškovo) reikalavimas sumokėti... 32. Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys - įsipareigojimas... 33. Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei... 34. Pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis... 35. Minėta, kad specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami su... 36. Asmuo, kuris kreipėsi į teismą, neprivalo teisiškai kvalifikuoti ginčo... 37. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad ieškovas, žinodamas, jog... 38. Minėta, kad ginčo santykiai kvalifikuotini kaip pirkimo-pardavimo sutartiniai... 39. Bylą nagrinėję teismai taip pat konstatavo, kad atsakovas gali panaudoti... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...