Byla 2A-330-340/2017
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys - Kalnėnų namų savininkų bendrija, Kalnėnų mažoji bendrija, UAB „Žvėryno investicija“, UAB „V24“, UAB „Veratrum“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. G., V. S. ir E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. G., V. S., E. S., D. D. ieškinį atsakovei L. B. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys - Kalnėnų namų savininkų bendrija, Kalnėnų mažoji bendrija, UAB „Žvėryno investicija“, UAB „V24“, UAB „Veratrum“.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovai pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės L. B. ieškovės L. G. naudai 55 025,96 Lt (15 936,62 Eur) žalos, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovės L. B. ieškovų V. S. ir E. S. naudai 56 442,87 Lt (16 346,99 Eur) žalos, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovės L. B. ieškovės D. D. naudai 55 401,06 Lt (16 045,26 Eur) žalos, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (T. 1, b.l. 1-4). Nurodė, kad dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute ( - ), nesandaraus vandentiekio vamzdžio kelis mėnesius tekėjęs vanduo išplovė gruntą iš po L. G. priklausančio buto, esančio ( - ), ieškovams V. S. ir E. S. priklausančio buto, esančio ( - ), ir D. D. priklausančio buto, esančio ( - ), grindų, dėl ko šiuose butuose grindys nusėdo, įtrūkinėjo lubos, buvo pažeistas visuose butuose įrengtas grindinis šildymas, sugadintas lauko grindinys, esantis aplink namą. Be to, nusėdo ir trinkelės, kuriomis buvo iškloti įėjimai į butus ( - ), po aplink gyvenamojo namo ( - ), pamatus apklotomis ir įdubusiomis trinkelėmis stovėjo vanduo. Šalia įėjimų į namo ( - ), butus pakloto šaligatvio trinkelės buvo iškilnotos. 2013-04-19, siekiant išsiaiškinti trinkelių įdubimo ir šaligatvių iškilnojimo priežastis bei iš kur bėga vanduo, buvo pakviesti UAB "Baltijos reda" specialistai, kurie nustatė, jog vanduo bėga iš atsakovei priklausančiame bute įrengto nesandaraus vandentiekio tiekimo vamzdžio. Taip pat buvo nustatyta, kad yra paplautas sutrombuotas smėlis po atsakovei priklausančiu butu, todėl neliko abejonių, kad ieškovų butų grindys nusėdo dėl tų pačių priežasčių - dėl atsakovei priklausančiame bute ( - ), nesandaraus vandentiekio vamzdžio kelis mėnesius tekėjusio vandens, kuris išplovė gruntą po visomis kaimyninių butų grindimis. Kadangi susidaręs tarpas tarp gruntinio pagrindo ir grindų privalo būti užpildytas, reikia atlikti butų remonto darbus, iš naujo atliekant grindų pagrindo ir pačių grindų įrengimo darbus, prieš tai nuėmus esamas grindų konstrukcijas bei išardžius grindininį šildymą. Ieškovų skaičiavimais, jų buto remontams ieškovei L. G. reikės išleisti 55 025,96 Lt, ieškovams V. S. ir E. S. - 56 442,87 Lt, o ieškovei D. D. - 55 401,06 Lt. Už šias išlaidas atsakinga atsakovė kaip buto ( - ), savininkė, atsakinga už jo trūkumą - nesandarią vandens tiekimo sistemą, kurios techninės būklės palaikymas yra jos pareiga.

5Atsakovė pateikė byloje atsiliepimą (T. 1, b.l. 59-72), kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovams tenka pareiga pagrįsti reiškiamo reikalavimo faktinį pagrindą, tarp jų atsakovės neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą ir jos dydį, ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir šios žalos. Šios pareigos ieškovai tinkamai nevykdo, nes visas ieškovų ieškinys yra grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais. Ieškovai nenurodė ir neįrodė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų: kokių pareigų neįvykdė atsakovė, kokius veiksmus, kuriuos draudžia atlikti įstatymas, atliko atsakovė, kokią bendro pobūdžio pareigą pažeidė atsakovė, taip pat neįrodė, kad ieškovų nurodomą žalą sukėlė jos bute esantis nesandarus vamzdis. Iš ieškovų pridedamų fotonuotraukų matyti, kad tariamas nesandarus vandentiekio vamzdis yra ne atsakovės bute, o žemėje po atsakovės buto lauko sienomis, pamatais, t.y. už atsakovės buto ribų. Į bylą nepateikti jokie įrodymai, kad UAB "Baltijos reda" specialistai buvo kompetentingi nustatyti ir užfiksuoti tikslią vandens tekėjimo vietą, konstatuoti vandens tekėjimo priežastį ir/ar žalos ieškovams padarymo faktą. Nors ieškovai ieškinyje nurodė, kad 2013-04-19 apžiūros metu nustatyta, kad yra paplautas sutrombuotas smėlis po atsakovei priklausančiu butu, ieškovų pateiktose fotonuotraukose tokių aplinkybių nematyti. Smėlio paplovimo faktas nenustatytas ir nematomas ne tik iš po atsakovės buto, bet apskritai niekur. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad po ieškovų butais nėra grunto, dėl ko tariamai nusėdo ieškovų butų grindys. Atsakovės butas neturi apskritai jokių pažeidimų, t.y. neturi jokių nusėdimų ar paplovimų, nors jos butas turėjo tokiu atveju nukentėti labiausiai. Atsakovės teigimu, ieškovų pateikti įrodymai liudija, kad problema yra ne grunto išplovime, o tinkamame grunto parengime - sutrombavime ir namo sėdime. Dėl namo sėdimo ir netinkamo grunto sutrombavimo sėdęs namas galėjo ištraukti vandentiekio vamzdį, esantį po namo sienomis, pamatais. Ieškovai neįvertina ir kitų aplinkybių, tarp jų to, kad žalą patyrę butai yra įsirengę grindininį šildymą, o atsakovė radiatorinį, ieškovės D. D. butas apskirtai yra aukščiau už atsakovės butą, dėl ko iš po jos buto smėlis dėl vandens tekėjimo apskritai negalėjo būti paplautas, atsakovė kaip ir visi ieškovai įsigijusi butą su daline apdaila, atliko buto įsirengimo darbus, tačiau jie patys savaime negali būti laikomi neteisėtais. Pasisakydama dėl ieškovų prašomos priteisti žalos, jos dydžio, atsakovė nurodo, kad vien ieškovų pateiktos lokalinės sąmatos apskritai neįrodo ir nepatvirtina žalos ieškovų butams buvimo ir/ar padarymo fakto. Be to, jose nurodomi remonto darbai niekaip nesusieti su atsakovės veiksmais, jos sudarytos ieškovų vienašališkai. Atsakovė prašė, kad jai būtų leista apžiūrėti ieškovų butus su savo specialistais, tačiau jai to padaryti nebuvo leista. Ieškovų nurodomi nuostoliai dėl padarytos žalos šalinimo yra apskaičiuoti neatėmus pačių butų ir juose esančių medžiagų nusidėvėjimo. Neatskaičius nusidėvėjimo nuo bendros remonto kainos, ieškovai nepagrįstai praturtėtų. Byloje apskritai nėra jokios informacijos kokiomis medžiagomis butai buvo įrengti iki tariamos žalos ir kokiomis medžiagomis yra paskaičiuotas buto remontas. Pasisakydama dėl priešžastinio ryšio tarp ieškovų nurodomų atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos, atsakovė nurodo, kad būtina nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Kadangi žalą ieškovų butams galėjo sukelti netinkamai sutankintas smėlis po namu, būtina vertinti ar tinkamai atlikti namo statybos darbai. Apie grindų bute Gurių g. 87-2, Vilniuje, sėdimą Kalnėnų mažoji bendrija buvo informuota dar 2012 m. gruodžio mėn., todėl būtina vertinti namą ( - ), administravusių subjektų Kalnėnų mažosios bendrijos ir Kalnėnų namų savininkų bendrijos neveikimą siekiant užkirsti kelią žalos namui atsiradimui. Atsakovė nurodo, kad 2012 m. gruodžio-2013 m. sausio mėn. bendrijos pirmininkas informavo gyventojus, kad neatitinka įvadinio ir butų apskaitos parodymai, kas reiškia, kad bendrijos pirmininkas žinojo, kad iš bendro naudojimo vandentiekio vanduo nepasiekdavo butų. Nepaisant to, iki pat 2013 m. balandžio mėn. jokių priemonių, siekiant išsiaiškinti ieškovų butų pažeidimo ir vandens nutekėjimo priežastis imtasi nebuvo. Pagal UAB "Vilniaus vandenys" ir Kalnėnų namų savininkų bendrijos 2012-12-03 sudarytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. KB-11317 19 p. už vamzdžio, kuriame tariamai nustatytas nesandarumas, eksploataciją buvo ir yra atsakinga Kalnėnų namų savininkų bendrija. 2013-10-08 atsakovė pati sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 8524 su UAB "Vilniaus vandenys", kurioje buvo numatyta, kad atsakovė eksploatuoja vandentiekio tinklus nuo įvadinio vandens skaitiklio. Šis vandens skaitiklis yra atsakovės bute, o ne už jo ribų. Pagal Kalnėnų mažosios bendrijos 2013-02-28 sąskaitą Nr. 13/02/10 atsakovė pagal jos skaitliuko parodymus iki pat 2013-10-08 sutarties su UAB "Vilniaus vandenys" sudarymo sunaudojo tik 1 kub. m vandens, kas patvirtina, kad vanduo tekėjo ne atsakovės bute. Jeigu teismas manytų, kad atsakovė visgi kalta dėl ieškovams kilusios žalos, ji prašo įvertinti ir pačių ieškovų neveikimą, kurie 2012 m. pabaigoje pastebėję pakitimus jų butuose nesiėmė jokių objektyvių veiksmui užkirsti kelią žalos atsiradimui.

6Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB "Žvėryno investicija" pateikė atsiliepimą (T. 2, b.l. 113-118), kuriuo ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad 2011-08-16 L. B. ir UAB „Žvėryno investicija" pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria L. B. įsigijo iš UAB "Žvėryno investicija" butą, esantį ( - ). Parduotas butas buvo su daline apdaila, t.y. jo įrengimas buvo nepilnas, tačiau bute jau buvo įrengtas lauko sienų apšiltinimas ir apdaila, perdengimo apšiltinimas, elektros, šalto vandentiekio, dujų įvadai bei nuotekų sistemos išvadas. Vadovaujantis projektu, kuris buvo parengtas visiems šiame sklype statomiems namams pagal teisės aktų ir saugumo reikalavimus iki šalto vandens skaitiklio, esančio ant išorinės namo sienos, buvo nutiestas ištisinis, t.y. be jokių sujungimų, vamzdis. Vandentiekio tiesimo darbus, kurie buvo atlikti 2011-04-21 - 2011-10-06 pagal UAB „Žvėryno inevsticija" ir UAB „Santerma" sudarytą 2011-04-18 rangos sutartį Nr. 11/04, atliko UAB „Santerma", kuris ir turėtų būti įtrauktas į byla trečiuoju asmeniu vietoje UAB „Žvėryno inevsticija". Bet kuriuo atveju atsakovei parduotas turtas atitiko visus statybos darbams keliamus reikalavimus, t.y. statybos darbai, tame tarpe vandentiekio tiesimo darbai, buvo atlikti pagal iš anksto suderintus projektus ir turint visus būtinus dokumentus/leidimus. Aplinkybę, kad vandentiekio tiesimo darbai buvo atlikti tinkamai, patvirtina ir 2011-11-22 UAB „Vilniaus vandenys" pažyma dėl prisijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų. 2011-09-21 atliktas išorinio slėginio (savitakinio) vamzdyno stiprumo ir sandarumo hidraulinis bandymas leidžia daryti išvadą, kad vamzdynai išlaikė stiprumo ir sandarumo bandymą, dėl ko buvo nustatyta, jog atlikti darbai atitiko projekto, statybos norminių dokumentų reikalavimus ir buvo leista statytojui atlikti tolimesnius statybos darbus. Įsigyto buto vidaus įrengimo darbus atliko pati atsakovė. UAB „Žvėryno investicija" duomenimis butų savininkai savo butų viduje savo lėšomis įrengė elektros instaliaciją, šalto ir karšto vandentiekio, grindinio šildymo ir nuotekų šalinimo sistemas. Naujoji buto savininkė L. B., nesuderinusi vandens įvado perkėlimo projekto savavališkai perkėlė įvadą kartu su skaitliuku ant vidinės buto sienos, o šių darbų atlikimui nupjovė ir įbetonavo sudurtinį vandens įvado vamzdį. Būtent šioje nupjauto vamzdžio vietoje dėl netinkamo jo sandarumo ir pratekėjo vanduo, išplovęs smėlį po pamatais ir sukėlęs žalą ieškovams.

7Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB „Veratrum", UAB „V24" pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pašalinti juos iš byloje dalyvaujančių asmenų (T. 2, b.l. 146-148). Nurodė, kad 2009-03-30 UAB „Agrolitas-Service“ (dabar - UAB „V24“) ir UAB „Veratrum“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria šalys sutarė žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ), bendrai vykdyti pastatų statytojo (užsakovo) funkcijas ir šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis naudoti, valdyti ir disponuoti pastatais. 2010-01-07 buvo pasirašytas šios sutarties pakeitimas, kuriuo prie sutarties vykdymo prisijungė UAB "Žvėryno vaistinė" (dabar - UAB „Žvėryno investicija“). 2011-04-21 visi bendraturčiai sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Agrolitas-Service“ ir UAB „Veratrum“ pardavė UAB „Žvėryno investicija“ jiems priklausančias nekilnojamojo turto, tame tarpe buto, esančio ( - ), dalis. Tokiu būdu viso namo ( - ), vienintele savininke tapo UAB „Žvėryno investicija“. Vandentiekio tiesimo darbai šiame objekte buvo atlikti jau po nurodytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Šiuos darbus atliko UAB „Santerma“ 2011-04-21 - 2011-10-06 pagal rangos sutartį Nr. 11/04, sudarytą su UAB „Žvėryno investicija“. Nei UAB „V24“, nei UAB „Veratrum“ nėra atsakingos už šių darbų kokybę ar trūkumus ir neturi teisinio suinteresuotumo šioje civilinėje byloje.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, panaikino atsakovės atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad 2013-04-19 akte pati Kalnėnų mažoji bendrija nurodė, kad iškviesta į vietą L. B. bute Gurių g. 37-3, Vilniuje, vandens nutekėjimo požymių nerado, pripažinti šiame akte esantį teiginį, kad vanduo 2013-04-19 tekėjo iš buto ( - ), teismas neturi pagrindo. Aplinkybės, kad vanduo atkasus pastato ( - ), ties butu ( - ), 2013-04-19 tekėjo iš buto ( - ), nepatvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Priešingai, 2013-07-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas liudija, kad vanduo atsukus įvado čiaupą teka ne iš buto ( - ), bet iš iširusios vamzdžio jungties, kuri yra po grindimis (T. 2, b.l. 29-30), bet ne įbetonuota į atsakovės buto grindis (T. 2, b.l. 19-25). Teismas pažymėjo, jog ieškovai ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovei reiškia kaip buto ( - ), savininkei, nurodydami, kad dėl žalingo poveikio iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto jiems buvo padaryta žala. Tokiu žalingu poveikiu ieškovai įvardija vandens tekėjimą iš atsakovės bute ( - ), esančio nesandaraus vandentiekio vamzdžio 2012 m. gruodžio – 2013 m. balandžio mėn. Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad atsakovė yra buto ( - ), savininkė nuo 2011-08-19, tačiau tarp šalių kilo ginčas, ar atsiradęs žalingas poveikis ieškovų butams tame pačiame name ( - ), kilo iš atsakovei priklausančio buto. Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti esant įrodytą šią ieškovų ieškinyje nurodytą esminę ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę (CPK 185 str.). Byloje nustatyta, kad 2013-04-19 atkasus pastato ( - )pamatus ties butu ( - ), iš po pamato bėgo vanduo, kuris nustojo bėgti užsukus požeminę vandentiekio sklendę, esančią ties vandentiekio įvado pradžia. Byloje taip pat nustatyta, kad 2013-04-19 iškvietus atsakovę L. B. į vietą, jokių vandens nutekėjimo požymių jos bute nebuvo nustatyta, vanduo bėgo ne iš atsakovės buto ( - ), o iš vandentiekio vamzdžio, esančio po atsakovės L. B. butu ( - ), t.y. jo buto grindimis. Teismas konstatavo, jog ieškovai byloje neįrodė ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės, kad žalingas poveikis ieškovų butams kilo iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto ( - ), tame tarpe jame esančio nesandaraus vandentiekio vamzdžio. Teigti, kad atsakovė L. B. yra atsakinga ir už po jos butu ( - ), esantį vandentiekio įvado vamzdį, teismas taip pat neturėjo pagrindo. Teismas akcentavo, jog byloje nėra pateiktų jokių įrodymų, kad vandentiekio įvadas, esantis po atsakovei priklausančiu butu ( - ), buvo ir/ar yra jos nuosavybė ar jo valdymas jai kokiu nors būdu buvo ir/ar yra perduotas. Byloje surinkti įrodymai taip pat neleidžia teigti, kad šis vandentiekio įvadas yra namo ( - ), bendroji dalinė nuosavybė, kurią atsakovei tenka prižiūrėti kaip namo bendrasavininkei (CK 4.82 str. 1 d., 4.83 str. 3 d.). Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma, leidžia teigti, kad už vandentiekio įvado į pastatą ( - ), ties butu ( - ), eksploataciją 2012 m. gruodžio-2013 m. balandžio mėn. eksploataciją buvo atsakinga Kalnėnų namų savininkų bendrija. Teismo nuomone, ieškovams neįrodžius nei esminės jų ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, kad žala jų butams kilo dėl žalingo poveikio iš atsakovei L. B. nuosavybės teise priklausančio buto ( - ), nei aplinkybės, kad po pastato ( - ), pamatais ties butu ( - ), esantis vandentiekio įvado vamzdis, kuris trūko, 2012 m. gruodžio – 2013 m. balandžio mėn. buvo atsakovės L. B. vienu ar kitu būdu valdomas, jų ieškinys negali būti patenkintas.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovai L. G., V. S. ir E. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos apeliacinio skundo argumentus:

  1. Teismas visiškai klaidingai nustatė ir įvardino pačios avarijos vietą. Kaip matyti iš ieškinyje esančios nuotraukos, kampinės (90 laipsnių) plastikinės jungties vieta yra ne po pamatais (taip teigė teismas), bet jau atsakovės buto, ( - ), pusėje, t. y. tiesiai po atsakovės vonios kambario grindimis. Tai akivaizdžiai matyti iš ieškinio nuotraukos, nes tarp skylės, pramuštos iš atsakovės buto grindyse, ir sienos, kuri yra pastatyta virš pamatų, yra pusės plytelės dydžio tarpas. Tai byloje buvo matyti iš pačios atsakovės pateikto 2015-08-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo foto nuotraukos, kurioje matyti užbetonuota 2013 m. balandžio mėnesį pramušta avarijos vietos skylė atsakovės vonios kambario grindyse. priešingai nei teigia, teismas, jog plastikinės vandentiekio jungtis, dėl kurios nesandarumo ir kilo vandens nuotėkis, yra atsakovei priklausančio buto ( - ) ribose, o ne po pamatais, kaip klaidingai teigia teismas. Šių faktinių aplinkybių teismas visiškai nevertino;
  2. Teismas visiškai nevertino ir neanalizavo fakto, jog vandentiekio vamzdyno avarijos priežastis buvo labai konkreti - plastikinės vandentiekio jungties nesandarus tvirtinimas, kuris buvo pašalintas ne po pamatu iškasus duobę, bet per atsakovės buto grindyse išmuštą skylę. Kaip matyti iš byloj esančio vaizdo įrašo, nuo namo išorės buvo kasama link vandens tekėjimo vietos, kuri pakasus po rostverku (pamatu) paaiškėjo esanti už dar toliau - po atsakovės butu, už rostverko (pamato). Todėl ir atsakovės vonios kambario grindyse ir buvo padaryta skylė, kad būtų galima prieiti prie avarijos vietos - nesandarios plastikinės vandentiekio jungties. Plastikinę vandentiekio jungtį, savo bute (ne iki pastato ar po pamatais, kaip kad klaidingai teigia teismas) įrengė atsakovė, siekdama pakeisti vandens skaitiklio vietą;
  3. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog už avarijos vietoje esančios jungties sandarumą ir eksploataciją buvo atsakinga ne atsakovė. Teismas visiškai nepagrįstai atsakovės savavališkai be atitinkamo projekto įrengtą plastikinę vandentiekio jungtį sutapatino su vandentiekio įvadu į pastatą ( - ), ties butu ( - ), kurio eksploataciją 2012 m. gruodžio - 2013 m. balandžio mėn. priskyrė trečiajam asmeniui Kalnėnų namų savininkų bendrijai. Vandentiekio vamzdis (į kurį buvo nesandariai sumontuota plastikinė jungtis ir kurios įvyko vandens prasiskverbimas), nėra ir negali būti laikomas namo gyventojų bendrąja daline nuosavybe ar kitų asmenų nuosavybe, kadangi ši vamzdžio atšaka aptarnavo tik konkretaus buto savininko - atsakovės – poreikius;
  4. Teismas yra visiškai neteisus sprendime teigdamas, jog neva ieškovai neįrodė, jog atsakovė vienu ar kitu būdu valdė po butu ( - ), esančio vandentiekio vamzdžio jungtį, kuri trūko 2012 m. gruodžio - 2013 m. balandžio mėn., t. y. vienos iš CK 6.266 str. numatytos atsakomybės sąlygų. Tokia teismo išvada prieštarauja teismo sprendimo daliai, kurioje nurodyta, jog neva ieškovai nukrypo nuo ieškinio pagrindo - faktinių aplinkybių, iš kurių jie kildino žalą - netinkamo atsakovė bute esančio vandentiekio priežiūros ir valdymo. Ieškovai šioje byloje įrodė ne tik faktą, jog savavališkai atsakovės (po buto įsigijimo) pasamdyto rangovo sumontuota plastikinė vandentiekio jungtis yra atsakovė bute, bet ir tai, kad atsakovė pakeisdama vandens skaitiklio vietą pakeitė ir vamzdyno konfigūraciją bei nesandariai įstatė po grindimis plastikinę jungtį, kas sąlygojo vandens nutekėjimą ir žalą ieškovams.

12Atsakovė L. B. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos atsikirtimus į apeliacinį skundą:

  1. Vandentiekio avarija įvyko ne atsakovės buto ribose, o ginčo vamzdis, kuriame įvyko avarija, atsakovei nepriklausė ir atsakovė nebuvo jo valdytoja. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad vandentiekio vamzdis, kurio avarija anot ieškovų lėmė žalos ieškovų butams atsiradimą (šį teiginį byloje esantys įrodymai paneigia) yra ne atsakovės bute ribose;
  2. Apeliantų teiginys, jog teismas nepagrįstai sprendė, jog už avarijos vietoje esančios jungties sandarumą ir eksploataciją buvo atsakinga ne atsakovė, o trečiasis asmuo Kalnėnų namų savininkų bendrija, yra daromas vertinant išimtinai tik vieno į bylą pateikto įrodymo – UAB „Vilniaus vandenys“ ir Kalnėnų namų savininkų bendrijos sudarytos Sutarties Nr. KB-11317 priedo dalį, kuriame nurodyta, kad Kalnėnų namų savininkų bendrija „eksploatuoja: vandentiekio tinklus kartu su kitais tinklų naudotojais pagal tarpusavio <...> iki pastatų.“. Toks įrodymų vertinimas, išimant iš konteksto tik vieną sakinį ir nevertinant jo kartu su visa sutartimi, šios sutarties priedu ir kitų į bylą pateiktų dokumentų visuma, yra visiškai nepagrįstas, netinkamas ir negalimas;
  3. Byloje surinkti įrodymai ir jų visuma patvirtina, kad žalą ieškovų butams lėmė netinkamai parengtas namo pagrindas (netinkamai sutankintas gruntas), o ne vandentiekio avarijos pasėkoje įvykęs vandens nutekėjimas ar kitos priežastys;
  4. Nors apeliantai grindžia apeliacinį skundą aplinkybėmis dėl tariamai atsakovės atliktų vamzdžio įvado perkėlimo ir su tuo susijusių darbų ir net pateikia tai kaip faktą, šios aplinkybės ir su jomis susiję apeliantų argumentai apeliacinės instancijos teismo išvis neturėtų būti vertinami, nes jų nenagrinėjo pirmos instancijos teismas. Ieškinyje abstrakčiai nurodydami, kad dėl atsakovei priklausančiame bute esančio nesandaraus vandentiekio vamzdžio kelis mėnesius tekėjęs vanduo išplovė gruntą iš po ieškovų butų, kas lėmė žalą butams ir net nepaminėdami jokių kitų neteisėtų atsakovės veiksmų, galėjusių būti ieškovų prašomos atlyginti žalos priežastimi, ieškovai savo patirtus nuostolius pasirinko įrodinėti per CK 6.266 str. 1 d. numatytą statinių savininko (valdytojo) atsakomybę dėl atsakovės, kaip patalpų savininkės, nesugebėjimo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Tokios pozicijos ieškovai laikėsi ir pasirengimo bylos nagrinėjimui metu;
  5. Apeliantai net nenurodė kokios aplinkybės ir kokie įrodymai patvirtina, kad atsakovė (jos pasamdytas rangovas) įstatė plastikinę jungtį ar atliko kokius nors kitus veiksmus su po namu esančiu ginčo vamzdžiu. Į bylą taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad vamzdis buvo sumontuotas nesandariai ir tuo labiau, kad tai lėmė ar galėjo lemti vandentiekio avariją. Netgi priešingai, byloje yra surinkti duomenys, patvirtinantys, kad grindų įrengimas, konkrečiai jų užbetonavimas, buvo vienas iš pirmųjų atsakovės bute po buto įsigijimo atliktų darbų ir, kad vandentiekio vamzdžių hidraulinio bandymo atlikimo metu (2011 m. rugsėjo 21 d.), grindys atsakovės bute jau buvo užbetonuotos;

13Trečiasis asmuo UAB „Žvėryno investicija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą tenkinti. Nurodė, jog sutinka su apeliantų pozicija, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko nepagrįstai pripažino, kad ieškovai byloje neįrodė ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės, kad žalingas poveikis ieškovų butams kilo iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto ( - ), tame tarpe jame esančio nesandaraus vandentiekio vamzdžio. Taip pat to pasekmėje buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog teismas neturi pagrindo teigti, kad atsakovė L. B. yra atsakinga ir už po jos butu ( - ), esantį vandentiekio įvado vamzdį bei jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad vandentiekio įvadas, esantis po atsakovei priklausančiu butu ( - ), buvo ir/ar yra jos nuosavybė ar jo valdymas jai kokiu nors būdu buvo ir/ar yra perduotas. Pažymėjo, kad palaiko apeliantų išdėstytus argumentus, jog iš byloje esančių įrodymų yra aiškiai matoma, kad nesandari plastikinė vandentiekio jungtis, pro kurią ir tekėjo vanduo, buvo būtent atsakovei priklausančio buto ( - ), ribose ir šis vandentiekis buvo skirtas tik atsakovės poreikiams tenkinti. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes bei atsakovei L. B. suteikė daugiau teisių nei ieškovams. Tačiau teismas nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nustatyta remontų darbus atlikusio asmens tapatybė / neįpareigojo atsakovės šiuos duomenis pateikti. Tokiu būdu atsakovei buvo sudarytos galimybės neatskleisti visos su žalos padarymu susijusios informacijos, o ieškovams buvo apsunkintas įrodinėjimas, nes išklausius remonto darbus atlikusį asmenį buvo galima nustatyti padarytą poveikį vandentiekio vamzdžiui bei tikslią jo buvimo vietą.

14Tretieji asmenys UAB „V24“ ir UAB „Veratrum“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą tenkinti. Pažymėjo, kad skunde išdėstyta motyvacija yra pilnai pagrįsta, todėl sutinka, kad ieškinys būtų patenkintas. Nurodė, kad palaiko atsiliepimuose į ieškinį išdėstytą poziciją.

15Tretieji asmenys Kalnėnų mažoji bendrija ir Kalnėnų namų savininkų bendrija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė tenkinti ieškovų apeliacinį skundą. Nurodė, jog pritaria apeliacinio skundo argumentams.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

17Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

18Teisėjų kolegija sprendžia, kad procesinių normų, reglamentuojančių ieškinio pareiškimą bei įrodinėjimą pažeidimai, kurių negalima pašalinti apeliaciniame procese, bei bylos esmės neatskleidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 3 p.).

19Ieškovai pareiškė ieškinį dėl atsakovės L. B. – buto ( - ) savininkės, civilinės atsakomybės už padarytą žalą. Ieškovai nurodė, kad dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute ( - ), nesandaraus vandentiekio vamzdžio kelis mėnesius tekėjęs vanduo išplovė gruntą iš po L. G. priklausančio buto, esančio ( - ), ieškovams V. S. ir E. S. priklausančio buto, esančio ( - ), ir D. D. priklausančio buto, esančio ( - ), grindų, dėl ko šiuose butuose grindys nusėdo, įtrūkinėjo lubos, buvo pažeistas visuose butuose įrengtas grindinis šildymas, sugadintas lauko grindinys, esantis aplink namą, nusėdo trinkelės; ieškovams buvo padaryta žala. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad vanduo tekėjo ne iš atsakovės buto, bet iš iširusios vamzdžio jungties, kuri yra po atsakovės buto grindimis (T. 2, b.l. 29-30), bet ne įbetonuota į atsakovės buto grindis (T. 2, b.l. 19-25). Kadangi ieškinys buvo pareikštas CK 6.266 straipsnio pagrindu (statinio savininko (valdytojo atsakomybė (be kaltės)), pirmosios instancijos teismas nagrinėjo šalių argumentus ir vertino įrodymus, susijusius su atsakovės, kaip buto savininkės, atsakomybės ribų nustatymu; teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė yra atsakinga ir už po jos butu Gurių g. 87-3, Vilniuje, esantį vandentiekio įvado vamzdį; teismo manymu, iki vandentiekio tinklai bus perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, pareigą eksploatuoti šiuos tinklus prisiėmė Kalnėnų namų savininkų bendrija. CK 6.266 straipsnio pagrindu pareikštą ieškinį teismas atmetė kaip neįrodytą. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nurodė, kad ieškovai bylos nagrinėjimo teisme metu nukrypo nuo jų ieškinyje nurodyto ieškinio pagrindo –faktinių aplinkybių, iš kurių jie kildino patirtą žalą ir teigė, kad žala jiems kilo ne dėl netinkamo atsakovei priklausančio buto (ir jame esančių vandentiekio tinklų) valdymo, bet dėl pačios atsakovės neteisėtų veiksmų: nurodė, kad atsakovė savavališkai perkėlė vandentiekio skaitiklį nuo išorinės pastato sienos buto viduje į vonios kambarį neleistinu būdu, dėl ko ir atsirado vamzdžio jungties pratekėjimas, t.y. paaiškinimuose ieškovai iš esmės nurodė, kad atsakovės atsakomybę kildina ir iš bendrojo delikto (CK 6.263 straipsnis). Teismas, motyvuodamas, kad tokios faktinės aplinkybės nebuvo nurodytos ieškinyje, atsisakė priimti ieškovų patikslintą ieškinį ir paminėtų faktinių aplinkybių nenagrinėjo, kaip nesusijusių su pareikšto ieškinio pagrindu Pažymėtina, kad didžioji dalis apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo teiginių ir argumentų yra susijusi su paminėtų aplinkybių, kurie nebuvo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyku, aiškinimu ir vertinimu.

20Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui pareikštas materialus teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą; ieškovas taip pat gali (bet neprivalo ) nurodyti savo ieškinio įstatyminį pagrindą ( CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą; toks savo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodyto ieškinio pagrindo ir teisių gynimo būdų, tačiau ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto.

21Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, netinkamai nurodo materialiosios teisės normas, jo manymu, taikytinas ginčo santykiui, teismas nėra saistomas tokios ieškovo nuomonės. Priešingai, teismas turi pritaikyti konkrečiam ginčo santykiui tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Tokie teismo veiksmai, pabrėžtina, nėra vertinami kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis) (LAT CBS teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-443/2013 ir joje nurodyta praktika).

22Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino ieškovų nurodytą įstatyminį pagrindą (CK 6.266 straipsnis), todėl be pagrindo atsisakė nagrinėti ieškovų nurodytas faktines aplinkybes, kurios, teismo vertinimu, neatitiko ieškinio įstatyminio pagrindo. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, kad laiko atsakovę atsakinga už įvykusią avariją ne tik dėl to, kad vandentiekio įvadas turi būti priskiriamas prie jos buto įrengimų ir yra jos, kaip buto savininkės, atsakomybės ribose, bet teikė paaiškinimus ir įrodymus apie tai, kad atsakovė atliko vandentiekio įvado pakeitimus – perkėlė vandens skaitiklį ant vidinės buto sienos, dėl to nupjovė ir įbetonavo sudurtinį vandens įvado vamzdį, pakeitė jo konfigūraciją. Nors šios aplinkybės nebuvo nurodytos ieškinio pareiškime, tačiau jomis ieškovai rėmėsi bylos nagrinėjimo metu, teikė dėl jų paaiškinimus, todėl laikytina, kad jos taip pat sudarė ieškinio faktinį pagrindą. Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs nagrinėti ieškovų nurodytas faktines aplinkybes tuo pagrindu, kad jos nebuvo nurodytos ieškinio pareiškime, pažeidė dispozityviškumo principą. Teismas turėjo pareigą įvertinti ieškovų nurodytas aplinkybės apie tai, kad vandentiekio įvado į atsakovės butą vieta galimai buvo atsakovės savavališkai perkelta ir vandentiekio avarija galimai įvyko dėl atsakovės veiksmų, susijusių su vandentiekio įvado perkėlimu į kitą vietą. Teismas nebuvo saistomas ieškovų nurodyto įstatyminio ieškinio pagrindo (CK 6.266 straipsnis), todėl negalėjo atsisakyti nagrinėti ieškovų nurodytų faktinių aplinkybių, kaip nesusijusių su šiuo pagrindu; priešingai, teismas turėjo pareigą įvertinti visas nurodytas ieškovų teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tuo atveju, jeigu ieškovų nurodyti faktai pasitvirtintų, pasisakyti dėl jų teisinio vertinimo (kvalifikacijos).

23Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vandentiekio avarija įvyko už atsakovės atsakomybei priskirto vandentiekio tinklų ribų. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.9 punkte nustatyta, kad vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes. Taigi, vartotojo inžinerinės sistemos atskyrimo riba yra apskaitos prietaisas, o kai jo nėra – uždaromasis (paskirstomasis) įtaisas bei kitos vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančios priemonės. Nagrinėjamoje situacijoje, kai ieškovai bylos nagrinėjimo metu aiškino ir įrodinėjo, kad vandentiekio skaitiklis ir atitinkamai vandentiekio įvadas atsakovės bute buvo perkelti nuo išorinės pastato sienos buto viduje į vonios kambarį, teismas negalėjo padaryti išvados apie atsakovės atsakomybės ribas, nenustatęs ir neįvertinęs šių aplinkybių.

24Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė nagrinėjamos bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. (LAT CBS teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015 ir joje nurodyta kasacinė praktika).

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė turi būti suprantama kaip reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

27Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė nagrinėti ir vertinti didžiąją dalį ieškovų nurodytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ieškovų argumentų, dėl ko byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais; tokios nustatytos bylos aplinkybes sudaro pagrindą grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas šalių ginčą, turėtų nustatyti šalių ginčui teisiškai reikšmingą faktą, ar atsakovė iš tikrųjų atliko vandentiekio skaitiklio ir vandentiekio įvado perkėlimą į kitą vietą savo bute; jeigu toks veiksmas buvo atliktas, nustatyti, ar tokio perkėlimo metu nebuvo pažeistos statybas reglamentuojančios teisės normos, kaip teigia ieškovai; taip pat turi būti įvertinas galimas priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir ieškovų nurodytų padarinių - žalos ieškovų nuosavybei padarymo.

28Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovai pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės... 5. Atsakovė pateikė byloje atsiliepimą (T. 1, b.l. 59-72), kuriuo su pareikštu... 6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB "Žvėryno... 7. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovai L. G., V. S. ir E. S. prašo panaikinti Vilniaus... 12. Atsakovė L. B. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo... 13. Trečiasis asmuo UAB „Žvėryno investicija“ pateikė atsiliepimą į... 14. Tretieji asmenys UAB „V24“ ir UAB „Veratrum“ pateikė atsiliepimą į... 15. Tretieji asmenys Kalnėnų mažoji bendrija ir Kalnėnų namų savininkų... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 17. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad procesinių normų, reglamentuojančių... 19. Ieškovai pareiškė ieškinį dėl atsakovės L. B. – buto ( - )... 20. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę... 21. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad teisinė ieškinio... 22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino... 23. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vandentiekio avarija įvyko... 24. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos... 25. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė turi... 27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė nagrinėti ir... 28. Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą...