Byla 3K-3-443/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Rimvydo Norkaus,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. L. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovei L. L. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Pajūrio administratorių agentūra“, dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo bei pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, S. S. ieškinį ieškovei R. S. ir atsakovei L. L. K. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo bei įpareigojimo pateikti patikslintą akcininkų sąrašą.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami klausimai dėl favour contractus principo taikymo ir esminio sutarties pažeidimo nustatymo.

6Ieškovė R. S. prašė teismo pripažinti 2011 m. birželio 6 d. su atsakove L. L. K. sudarytą UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją ir grąžinti abi sutarties šalis į pradinę padėtį.

7Ieškovė nurodė, kad atsakovė neįvykdė akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos sąlygos sumokėti už akcijas, todėl CK 6.217 straipsnio pagrindu sutartis pripažintina negaliojančia ir taikytina restitucija.

8Trečiasis asmuo S. S. pareiškė savarankiškus reikalavimus – prašė teismo pripažinti 2011 m. birželio 6 d. UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pradinę padėtį bei įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo VĮ Registrų centrui pateikti patikslintą UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ akcininkų sąrašą.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

10Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinius atmetė.

11Teismas vadovavosi CK 6.217 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimo, priimto civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004, išaiškinimais. Teismas nurodė, kad ieškovė negalėjo paaiškinti, kodėl kainos sumokėjimas sutarties pasirašymo dieną turėjo esminės reikšmės. Ieškovė atsisakė priimti atsakovės vėlesnį, šios teigimu, pakartotinį sutarties įvykdymą natūra, motyvuodama tuo, kad pasikeitė jos padėtis, tačiau šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovė pateikė įrodymus, kuriais įrodinėjo, jog vykdė vienašališką sutarties nutraukimo procedūrą – 2011 m. birželio mėnesio pranešimą dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir registruotos pašto siuntos šaknelę; nurodė, kad šį pranešimą UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ ir atsakovei 2011 m. liepos 1 d. išsiuntė paštu. Tačiau atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ši pašto korespondencijos šaknelė buvo uždėta ant voko, kuriame ieškovė siuntė 2011 m. birželio 29 d. pranešimą apie ketinimą perduoti dokumentus. Teismas sprendė, kad ieškovė vienašališką sutarties nutraukimo procedūrą vykdė netinkamai, nekonstatavo esminių sutarties pažeidimų ar kitų CK nustatytų sandorio negaliojimų pagrindų.

12Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. sausio 9 d. sprendimu panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, pripažino, kad bylos šalių 2011 m. birželio 6 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra nutraukta, taikė restituciją – grąžino ieškovei 40 vnt. paprastų vardinių UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ akcijų. Kitą teismo sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą.

13Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimo, priimto civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004; teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB NTA ,,Realus pasiūlymas“ v. UAB ,,Mega Property“, bylos Nr. 3K-3-569/2010, išaiškinimais. Teismas nurodė, kad pinigų nesumokėjimas ieškovei sudaro didelį atotrūkį tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tai iš esmės sudaro pagrindą, esant ginčui, pripažinti pinigų nesumokėjimą esminiu sutarties pažeidimu. Nagrinėjamu atveju esminį sutarties pažeidimą patvirtina ir ginčo esmė, nes ieškovė, perdavusi akcijas, prarado visas su tuo susijusias teises, o negaudama už jas pinigų iš esmės negavo dar ir to, ką pagal sutartį pagrįstai tikėjosi gauti. Ieškovės teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl atsakovės kaltės, kuri neatsiskaitė su ieškove pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį nustatytais terminais ir tvarka. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškinosi, ar ieškovė tinkamai pranešė apie sutarties nutraukimą. Ši aplinkybė turėtų teisinės reikšmės tuo atveju, jeigu į teismą dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo būtų kreipusis atsakovė. Teismas, remdamasis CK įtvirtintu vienašališku sutarties nutraukimo institutu, CK 6.218 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko prašymą, bylos Nr. 3K-3-241/2009, nurodė, kad ieškovei pareiškus ieškinį teisme dėl sutarties nutraukimo, esant esminiam jos pažeidimui, teismas išimtinai turėjo įvertinti aplinkybę, ar atsakovės padarytas pažeidimas sudaro pagrindą pripažinti jį esminiu.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

161. Dėl favour contractus principo. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į favor contractus principą, pagal kurį, remiantis kasacinio teismo praktika, šalys turi siekti išsaugoti sutartį, o sutarties nutraukimas galimas tik kaip kraštutinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. I. R. , bylos Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ruukki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,Minaičiai“ v. AB ,,Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-14/2010; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dizaino kryptis“ v. UAB ,,TLO“, bylos Nr. 3K-3-599/2012). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai akcijų kainos sumokėjimo terminą pripažino esminiu sutarties pažeidimu. Kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad sutarties neįvykdymo reikšmei nustatyti turi būti analizuojami visi CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004; teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ukmergės rajono savivaldybė ir kt. v. UAB „Miesto energija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-212/2012; 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Evekas“ v. UAB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-206/2012; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Eurometras“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-388/2012; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dizaino kryptis“ v. UAB ,,TLO“, bylos Nr. 3K-3-599/2012).

172. Dėl esminio sutarties pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nevertino CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, būtent – ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės. Ieškovė negalėjo paaiškinti, kodėl kainos sumokėjimas sutarties pasirašymo dieną turėjo esminės reikšmės. Be to, ieškovė atsisakė priimti atsakovės vėlesnį (pakartotinį) sutarties įvykdymą natūra. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe, vienašališkai nutraukiant sutartį, reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004; teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ reabilitacijos centras „Aušveita“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-18/2011). Remiantis kasacinio teismo praktika akcijų kainos sumokėjimo termino praleidimas ne visada pripažįstamas esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. I. R. , bylos Nr. 3K-3-287/2009). Teismas taip pat neįvertino, ar sutarties neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Atsakovė supratusi, kad negalės įrodyti, jog tikrai sumokėjo ieškovei 4000 Lt, ir siekdama išsaugoti sutartį 2011 m. spalio 25 d. antrą kartą sumokėjo akcijų kainą. Teismas neįvertino, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Atsakovė – UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ direktorė, esant konfliktui su ieškove, nusipirko šios akcijas ir įgijo kontrolinį akcijų paketą. Akivaizdu, kad, nutraukus sutartį ir grąžinus akcijas ieškovei, atsakovė patirtų labai didelę turtinę ir neturtinę žalą. Teismas taip pat neįvertino, ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Ieškovė nuo sutarties pasirašymo momento jokių pretenzijų atsakovei nereiškė, nereikalavo sumokėti akcijų kainos, nenustatė papildomo termino akcijų kainai sumokėti. Apie ieškovės pretenzijas atsakovė sužinojo tik gavusi ieškinį, kuris buvo surašytas praėjus šešiolikai dienų nuo sutarties pasirašymo. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) ieškovė pažeidė CK 6.38 straipsnio 3 dalyje, 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą bendradarbiauti su kita šalimi. Teismas neįvertino, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Atsakovė sumokėjo visą akcijų kainą sutarties pasirašymo momentu, tačiau pasitikėdama ieškovės sąžiningumu, kurį lėmė ilgametė bendra darbo veikla, nepareikalavo pakvitavimo. Taigi atsakovė sąžiningai siekė išsaugoti sutartį, priešingai nei ieškovė.

18Vertinant esminio sutarties pažeidimo buvimą būtina atsižvelgti į sutarties specifiką – viešojo intereso elemento buvimą, tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Ukmergės rajono savivaldybė ir kt. v. UAB „Miesto energija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-212/2012, išaiškinimus. Pasirašius sutartį atsakovė įgijo trečiojo asmens UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ kontrolinį akcijų paketą. UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ vykdo 35 įmonių bankroto procedūras (baigė 256). Atsakovei netekus kontrolinio akcijų paketo bendrovės veikla prarado stabilumą, vykdomos bankroto procedūros neišvengiamai vilkinamos, dėl to kyla viešojo intereso pažeidimo grėsmė.

193. Dėl tinkamo pranešimo apie sutarties nutraukimą. Atsakovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje N. S. v. I. R. , bylos Nr. 3K-3-287/2009, ir nurodo, kad sutarčių nutraukimo taisyklės (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, 6.218 straipsnis – esminio pažeidimo atveju ir CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis, 6.218 straipsnis – neesminio pažeidimo atveju) nutraukiant sutartį visada yra taikomos. Nutraukiant sutartį CK nustatyta tvarka, gali būti pašalinti visi pažeidimai, ir teisminis ginčas nekiltų, kaip ir būtų buvę šiuo atveju, jeigu ieškovė būtų laikiusis sutarties nutraukimo tvarkos.

204. Dėl ieškovės pareikšto reikalavimo. Ieškovė pasirinko savo teises ginti kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, ir pagal kasacinio teismo praktiką tokia yra jos teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas ir kt., bylos Nr. 3K-7-59/2008). Pagal CPK 141 straipsnį iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Žodinis ieškovės atstovo paaiškinimas apie ieškinio reikalavimą 2012 m. balandžio 23 d. teismo posėdžio metu negali būti laikomas ieškinio dalyko pakeitimu. Pažymėtina, kad po 2012 m. balandžio 23 d. teismo posėdžio ieškovė dar kartą patvirtino, kad ji siekia sutartį pripažinti negaliojančia, o ne nutraukti. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 142,50 Lt žyminį mokestį, nors ginčuose dėl sutarčių nutraukimo turėjo būti mokamas 500 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą pripažinti sutartį negaliojančia, nepagrįstai nusprendė pripažinti sutartį nutraukta.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės 1815 Lt išlaidas advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Nurodomi šie argumentai:

221. Dėl favour contractus principo. Ieškovė nurodo, kad nors įstatymu ir suformuota teismine praktika prioritetas teikiamas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui, tačiau šio principo suabsoliutinimas ir negalėjimas nutraukti sutarties dėl esminių pažeidimų pažeistų ieškovės, kaip nukentėjusiosios šalies, teises ir teisėtus interesus bei interesų pusiausvyros principą. Dėl sutarties nutraukimo instituto taikymo ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje J. G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012; 2012 m. birželio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje R. B. v. Nordea Bank Finland Plc (AB), bylos Nr. 3K-7-297/2012. Ieškovės teigimu, aplinkybė, kad jau vykstant procesui atsakovė sumokėjo akcijų kainą, kurią ieškovė grąžino ir nepriėmė sutarties vykdymo, neturi byloje esminės reikšmės, nes ieškovė kreipėsi į teismą ne reikalaudama sumokėti už akcijas, o nutraukti sutartį dėl esminio pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004, nurodyta, kad pavėluotas prievolės vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, o tokio pažeidimo įtaka tolesniam sutarties vykdymui priklauso nuo termino praleidimo reikšmės ir įtakos šalių interesų pusiausvyrai. Ieškovės teigimu, šalių santykiai buvo konfliktiški, po ginčo sutarties pasirašymo sutriko ieškovės sveikata ir ji buvo priversta išeiti iš darbo. Taigi ji negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, taip pat jai priklausančio už jau atliktą bankroto administratoriaus darbą užmokesčio, teisės nekliudomai vykdyti bankroto administratoriaus veiklą pagal licenciją. Atsakovė nepagrįstai nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. S. v. I. R. , bylos Nr. 3K-3-287/2009, kurioje teismas nustatė, priešingai nei šioje byloje, kad beveik dvejus metus buvo toleruojamas neatsiskaitymas už akcijų pirkimą.

232. Dėl CK 6.217 straipsnio 2 dalies taikymo. Kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dizaino kryptis“ v. UAB ,,TLO“, bylos Nr. 3K-3-599/2012, kurios aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Dėl CK 6.217 straipsnio 2 dalies taikymo ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje AB „Vakarų laivų gamykla“ v. UAB „Mechanika“, bylos Nr. 3K-3-168/2012. Ieškovės teigimu, esminiu sutarties pažeidimu gali būti pripažintas bet kuris šios normos punkto pažeidimas ar kelių punktų pažeidimai; esant bet kuriam iš šių pažeidimų sutartis gali būti nutraukta vienašališkai (CK 6.217 straipsnio 1, 4 dalys).

243. Dėl sutarties nutraukimo tvarkos. Pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi tiek skolininkas, tiek kreditorius. CK 6.166 straipsnyje įtvirtinta žinojimo prezumpcija yra viena teisinių priemonių, kuri riboja galimybę vengiančiai bendradarbiauti sutarties šaliai piktnaudžiauti savo teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Citadele“ banko pareiškimą bylos Nr. 3K-3-189/2012). Ieškovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje R. T. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-271/2006, nurodo, kad, teismo tvarka nutraukiant sutartį dėl jos esminio pažeidimo, CK 6.217 straipsnio 3 dalyje ir 6.218 straipsnyje nurodytų sąlygų nebūtina laikytis. Tačiau ieškovė savo iniciatyva apie sutarties nutraukimą pranešė atsakovei. Neigdama šią aplinkybę atsakovė pateikė teismui neteisingus duomenis, kad ieškovės nurodytu laišku buvo siųstas ne pranešimas apie sutarties nutraukimą, o dokumentas dėl ieškovės ligos.

254. Dėl ieškinio dalyko keitimo. Ieškovė teismui nurodė, kad ji nori, jog sutartis būtų nutraukta tuo pagrindu, jog atsakovė neatsiskaitė už perleistas akcijas. Be to, 2012 m. balandžio 23 d. įvykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas žodžiu patikslino, kad ieškinyje yra įsivėlęs netikslumas; buvo prašoma sutartį nutraukti. Tai atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga).

265. Dėl viešojo intereso pažeidimo. Ieškovės teigimu, atsakovė nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ukmergės rajono savivaldybė ir kt. v. UAB „Miesto energija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-212/2012, kurios aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Atsakovė nenurodo, kokiu būdu jos kontrolinio akcijų paketo neturėjimas gali turėti įtakos skunde nurodytiems padariniams. Pažymėtina, kad nuo 2013 m. sausio 29 d. atsakovė nėra UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ direktorė, tačiau aktyviais nesąžiningais veiksmais siekia suklaidinti įmonės klientus, pasunkindama bankroto procedūrų vykdymą, kenkdama įmonės reputacijai, pateikdama neteisingą informaciją teismui ir tretiesiems asmenims. Taigi būtent dėl tokio atsakovės elgesio yra rizika, kad šį įmonė praras veiklos stabilumą.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami. Nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje priimti skirtingi teismų procesiniai sprendimai dėl ieškovės reikalavimo, t. y. nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu skirtingai aiškintos ir taikytos materialiosios teisės normos, tai ir nulėmė skirtingas teismų išvadas, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis kasacinio teismo teisėjų kolegija yra saistoma.

30Pagal kompetenciją kasacinio teismo teisėjų kolegija nustato kasaciniame skunde iškeltų teisės klausimų svarbą nagrinėjamos bylos rezultatui, t. y. pripažinus, kad vienas ar keli kasacinio skundo argumentai yra esminiai, teikiantys pagrindą apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo korekcijai, kolegija gali nesvarstyti kitų kasacinio skundo argumentų, pripažinusi juos antraeiliais, neturinčiais esminės reikšmės bylos teisiniam rezultatui. Nors kasaciniame skunde iškelti tiek materialiosios teisės (dėl favour contractus principo taikymo, esminio sutarties pažeidimo nustatymo, sutarties nutraukimo tvarkos), tiek proceso teisės (reikalavimai pareikštam ieškiniui) aiškinimo ir taikymo klausimai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pakanka pasisakyti favour contractus principo taikymo ir esminio sutarties pažeidimo nustatymo klausimais.

31Dėl teisės į teisminę gynybą ir bylos nagrinėjimo ribų

32Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai). Tačiau ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Šiuo klausimu teismų praktika yra aiški ir nuosekli, kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. P. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-152/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB „TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; kt.). Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, netinkamai nurodo materialiosios teisės normas, jo manymu, taikytinas ginčo santykiui, teismas nėra saistomas tokios ieškovo nuomonės. Priešingai, teismas turi pritaikyti konkrečiam ginčo santykiui tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Tokie teismo veiksmai, pabrėžtina, nėra vertinami kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis).

33Nagrinėjamoje byloje ieškovė suformulavo ieškinio dalyką – ji siekė pripažinti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ab initio ir abi šalis grąžinti į pirminę padėtį, t. y. ginčijo sudarytą sandorį, tačiau ieškinio pagrindu nurodė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sudarytos sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties vykdymo pažeidimo. Nepaisant ieškinio pagrindo ir dalyko nesuderinamumo, akivaizdus ieškovės siekis buvo panaikinti ginčijama akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi sukurtus teisinius padarinius, t. y. grąžinti jai nuosavybės teisę į parduotas akcijas ir atitinkamai vėl įgyti turtines ir neturtines teises, kurias sukuria akcijų nuosavybės teise turėjimo faktas. Dėl to argumentai, kuriais akcentuojami procesiniai netikslumai formuluojant ieškinio reikalavimus nėra svarbūs, nes teismai pagrįstai nagrinėjo klausimus, kurie reikšmingi sutarties galiojimui.

34Dėl favour contractus principo ir esminio sutarties pažeidimo

35Civilinių santykių subjektai yra varžomi ne tik tiesiogiai įstatyme įtvirtintų elgesio laisvės apribojimų, bet ir teisės principų. Kiekviena sutarties šalis, būdama sutartinių santykių dalyvė, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Sutarties vykdymo principai, įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje, įpareigoja sutarties šalis vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrieji teisės principai įpareigoja įgyvendinant civilines teises ir atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Civiliniai santykiai turi būti tvarkomi nepažeidžiant jų reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 1.2 straipsnyje, inter alia subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kt. Civilinių teisių įgyvendinimas pažeidžiant imperatyviuosius teisės principus gali būti pagrindas konstatuoti teisės subjekto veiksmų neteisėtumą.

36Sprendžiant, ar sutarties šalis tinkamai įgyvendino savo teisę, visų pirma turi būti atskleistas tikrasis (ne formalus) šios teisės turinys. Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reglamentavimą yra išimtinis sutarties šalių teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas. Civilinės apyvartos stabilumas, kaip būtina visuomenės ekonominio gyvenimo, raidos prielaida, yra viešasis interesas. Sutartiniuose teisiniuose santykiuose prioritetas turi būti teikiamas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. I. R. , bylos Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva“ v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009). Suprantama, pripažįstant favor contractus principo svarbumą sutartiniuose santykiuose, negalima šio principo suabsoliutinti ir reikia turėti omenyje, kad nors sutarties nutraukimas – kreditorių teisių gynimo būdas, tačiau sutarties nutraukimo ribojimai reiškia, kad turi būti paisoma ir skolininko interesų.

37Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, pagrįstu pripažintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje tiesiogiai nenurodė, kad vadovaujasi ir favor contractus principo taikymo nuostatomis, tačiau prioritetą suteikė šalių sudarytos sutarties išsaugojimui, nes esminių sutarties pažeidimo konstatavimą lemiančių faktų nenustatė. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Konstatuoti, kaip tai padarė apeliacinės instancijos teismas, kad kainos už akcijas nesumokėjimas sutarties sudarymo dieną sudarė didelį atotrūkį tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo ir gali būti kvalifikuojamas kaip esminis sutarties pažeidimas, nebuvo pagrindo. Ieškovė nenurodė jokių argumentų, kurie teiktų pagrindą pripažinti, kad akcijų kainos nesumokėjimas sutarties sudarymo dieną turėjo esminės reikšmės ieškovei ir galėtų būti pripažintas esminiu sutarties pažeidimu pagal CK 6.217 straipsnį. Nors atsakovė teiginiui, kad sutarties sudarymo dieną ji atsiskaitė su ieškove sumokėdama akcijų kainą, pagrįsti įrodymų nepateikė, tačiau, bylos duomenimis, vykstant šios bylos teisminiam procesui – 2011 m. spalio 25 d. atsakovė mokėjimo pavedimu pervedė į ieškovės sąskaitą 4000 Lt už akcijas, tačiau tą pačią dieną ieškovė pinigų sumą grąžino atsakovei. Ieškovė nenurodė, kaip pavėluotas atsiskaitymas už akcijas pažeidžia jos interesus. Nors pagal byloje pateikiamą ieškovės poziciją ji nurodo ir papildomus argumentus apie sąlygas, dėl kurių esą buvo tartasi sudarant akcijų perleidimo sutartį, tačiau ginčijamoje pirkimo–pardavimo sutartyje susitariant dėl sutarties objekto–akcijų perleidimo nėra nustatyta jokių papildomų sąlygų. Turint omenyje, kad šalys sutarties sudarymo metu buvo patyrusios verslininkės (nuo 2003 m. dirbo įmonių administravimo srityje), vadovavo bendrovei (atsakovė – bendrovės direktorė, ieškovė – direktorės pavaduotoja), akcijų perleidimo sutartį jos sudarė gera valia (ši aplinkybė neginčijama; byloje pateiktas ieškovės 2011 m. balandžio 25 d. pranešimas apie ketinimą parduoti akcijas), sutarties kaina nėra tokia didelė, kad apsunkintų sutarties įvykdymo ateityje tikimybę (minėta, kad sutartis jau buvo įvykdyta, tik pati ieškovė nemotyvuotai atsisakė priimti įvykdymą), nagrinėjamos bylos atveju sutarties nutraukimas be reikšmingo tam pagrindo, nenustačius esminių, ieškovės interesus pažeidžiančių sutarties nutraukimo aplinkybių, laikytinas pernelyg formaliu sutarties sąlygų aiškinimu, paneigiančiu favor contractus principą.

38Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad tinkamu materialiosios teisės normų aiškinimu ir taikymu pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikinamas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnis 2 dalis 2, 3 punktai).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje byloje

40Priėmus sprendimą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. rugpjūčio 30 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 55,83 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

42Kadangi kasatorė, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 9 d. sprendimą, 2013 m. sausio 23 d. į valstybės biudžetą yra sumokėjusi 25,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, tai šios išlaidos jai grąžintinos (CPK 762 straipsnio 1 dalis).

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

44Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 9 d. sprendimą ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą.

45Priteisti kasatorei L. L. K. (asmens kodas ( - ) iš ieškovės R. S. (asmens kodas ( - ) 120 (vieno šimto dvidešimties) Lt žyminį mokestį, sumokėtą paduodant kasacinį skundą.

46Priteisti iš ieškovės R. S. (asmens kodas ( - ) 55,83 Lt (penkiasdešimt penkis Lt 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

47Grąžinti kasatorei L. L. K. (asmens kodas ( - ) 25,20 (dvidešimt penkis Lt 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, 2013 m. sausio 23 d. sumokėtų į valstybės biudžetą vykdant Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 9 d. sprendimą.

48Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami klausimai dėl favour contractus principo taikymo ir... 6. Ieškovė R. S. prašė teismo pripažinti 2011 m. birželio 6 d. su atsakove... 7. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neįvykdė akcijų pirkimo–pardavimo... 8. Trečiasis asmuo S. S. pareiškė savarankiškus reikalavimus – prašė... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 10. Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinius... 11. Teismas vadovavosi CK 6.217 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo... 12. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 13. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi CK 6.217 straipsnio 1 dalimi,... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 16. 1. Dėl favour contractus principo. Apeliacinės instancijos teismas... 17. 2. Dėl esminio sutarties pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas... 18. Vertinant esminio sutarties pažeidimo buvimą būtina atsižvelgti į... 19. 3. Dėl tinkamo pranešimo apie sutarties nutraukimą. Atsakovė remiasi... 20. 4. Dėl ieškovės pareikšto reikalavimo. Ieškovė pasirinko savo teises... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir... 22. 1. Dėl favour contractus principo. Ieškovė nurodo, kad nors įstatymu ir... 23. 2. Dėl CK 6.217 straipsnio 2 dalies taikymo. Kasaciniame skunde nurodoma... 24. 3. Dėl sutarties nutraukimo tvarkos. Pareigą bendradarbiauti ir savo teises... 25. 4. Dėl ieškinio dalyko keitimo. Ieškovė teismui nurodė, kad ji nori, jog... 26. 5. Dėl viešojo intereso pažeidimo. Ieškovės teigimu, atsakovė nurodo... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 30. Pagal kompetenciją kasacinio teismo teisėjų kolegija nustato kasaciniame... 31. Dėl teisės į teisminę gynybą ir bylos nagrinėjimo ribų ... 32. Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens... 33. Nagrinėjamoje byloje ieškovė suformulavo ieškinio dalyką – ji siekė... 34. Dėl favour contractus principo ir esminio sutarties pažeidimo ... 35. Civilinių santykių subjektai yra varžomi ne tik tiesiogiai įstatyme... 36. Sprendžiant, ar sutarties šalis tinkamai įgyvendino savo teisę, visų pirma... 37. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas... 38. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad tinkamu materialiosios teisės... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje byloje... 40. Priėmus sprendimą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. rugpjūčio 30 d.... 42. Kadangi kasatorė, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 45. Priteisti kasatorei L. L. K. (asmens kodas ( - ) iš ieškovės R. S. (asmens... 46. Priteisti iš ieškovės R. S. (asmens kodas ( - ) 55,83 Lt (penkiasdešimt... 47. Grąžinti kasatorei L. L. K. (asmens kodas ( - ) 25,20 (dvidešimt penkis Lt... 48. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...