Byla 2A-375-153/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

2kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Leono Jachimavičiaus,

3sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,

4dalyvaujant atsakovui A. V. jo atstovei advokatei J. S.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. L. bei atsakovo A. V. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-161-722/2009 pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui A. V. dėl priteisto vaikui materialinio išlaikymo dydžio padidinimo ir atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei S. L. dėl priteisto vaikui materialinio išlaikymo dydžio sumažinimo, išvadą byloje teikianti institucija Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

6Ieškovė S. (K.) L. ieškiniu prašė teismo pakeisti išieškomo iš atsakovo A. V. pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. sprendimą nepilnametės dukros M. V., gim. 2004-07-12, materialinio išlaikymo dydį, padidinant jį nuo 185 Lt iki 600 Lt mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės nuo ieškinio pareiškimo dienos iki dukros pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškinyje nurodė, kad dukrai augant, išaugo jos poreikiai, atsirado papildomų išlaidų, susijusių su dukters ligomis. Atsakovas priteisto išlaikymo nemoka, išlaikymo įsiskolinimas 2008-12-05 dieną yra 6 819,49 Lt. Būdamas darbingas ir turėdamas staliaus profesiją, išėjo savo noru iš darbo UAB „Baldai Jums“, kad nemokėtų vaikui priteisto išlaikymo, nesiima priemonių susirasti darbui, gyvena iš atsitiktinių uždarbių. Atsakovo registracija darbo biržoje buvo ir tebėra priedanga ir bandymas nevykdyti išlaikymo mokėjimo pareigos. Priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsakovas A. V. prašo ieškinį atmesti, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė sumažinti priteistą pagal 2005-05-31 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą išlaikymo nepilnametei dukrai M. V., gim. 2004-07-12, dydį nuo 185 Lt iki 130 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo priešieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės.

9Išlaikymo sumažinimą grindžia savo sunkia materialine padėtimi. Šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, bedarbio pašalpos negauna, yra išlaikomas savo motinos ir sesers, išlaikymą dukrai teikia pagal savo galimybes. 2005 m. išėjo iš darbo UAB „Baldai Jums“ dėl pablogėjusios sveikatos ir darbdavio priverstas. Laiko, kad ieškovė neįrodė išlaikymo vaikui dydžio padidinimo pagrindų, t. y. ieškovės materialinės padėties pablogėjimo, atsakovo materialinės padėties pagerėjimo, papildomų išlaidų, susijusių su vaiko liga, slaugymu, atsiradimu. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių padidėjusias išlaidas, siejamas su dukters liga, nuolatiniu vaistų, tepalų, specialaus maisto ir higienos priemonių naudojimu. Ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, ji turi nuolatinį darbą, gauna nuolatines pajamas, įrodymų, kad būtų sumažėjęs darbo užmokestis nepateikė. Atsakovas nurodė, kad turi sveikatos problemų, jo regėjimas yra labai silpnas (sunkaus laipsnio trumparegystė), jam nustatytas dermatitas, todėl negali dirbti su medžiagomis, į kurių sudėtį įeina klijai.

10Trečiojo asmens Jonavos rajono savivaldybės administracijos VTAS sutiko, kad būtų priteistas didesnis išlaikymas, nes šiuo metu priteistos sumos akivaizdžiai nepakanka vaiko poreikiams užtikrinti. Nurodė, kad išlaikymo dydis turi būti 800 Lt, iš kiekvieno tėvo po 400 Lt per mėnesį.

11Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tekino iš dalies, priešieškinį atmetė, pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-0279-03/05 nustatytą materialinio išlaikymo, mokamo atsakovo A. V. nepilnametei dukrai M. V., gim. 2004-07-12, dydį iš 185 Lt į 250 Lt (indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją), mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2008-12-12 iki dukters pilnametystės, priteistomis lėšomis pavedė disponuoti ieškovei S. L.; priteisė iš atsakovo A. V. ieškovei S. L. 200,44 Lt bylinėjimosi išlaidas, valstybei priteisė 66 Lt žyminį mokestį ir 9,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; iš ieškovės valstybei priteisė 9,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

12Teismas nustatė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2005-05-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0279-03/2005 ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš atsakovo priteistas materialinis išlaikymas dukrai M. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 185 Lt nuo 2004-12-14 iki dukters pilnametystės.

13Teismas nurodė, kad orientacinis kriterijus, į kurį atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikui, turi būti siejamas su minimalia mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 800 Lt, todėl vaiko išlaikymui iš kiekvieno tėvo turėtų būti skiriama po 400 Lt. Pagal CK 3.201str. 1, 2 d. padidinti ar sumažinti priteisto išlaikymo dydį galima, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Kiekvienu atveju šiuos išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindus būtina įrodyti. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog po 2005-05-31 teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui, pablogėjo jos turtinė padėtis ir pagerėjo atsakovo turtinė padėtis. Priešingai, ieškovės turtinė padėtis yra pagerėjusi – 2005 m. ji augino vaiką, nedirbo, o nuo 2008 m. gegužės mėn. ji tarnauja Lietuvos kariuomenėje, gauna vidutiniškai 2 358 Lt atlyginimą per mėnesį. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog mėnesiui ji išleidžia nurodytas sumas vaiko vitaminams, maisto papildams, higienos prekėms, ugdymo lavinimo priemonėms ir kanceliarinėms prekėms, vasaros atostogoms, transporto išlaidoms, pramogoms ir laisvalaikiui. Ieškovė nepateikė įrodymų, kiek mokama už butą ne šildymo sezono metu, o ieškovės nurodytą vaiko daliai tenkančią 100 Lt sumą per mėnesį už buto komunalines paslaugas ne šildymo sezono metu teismas laikė per didele. Teismas nustatė, kad mergaitei diagnozuotas lėtinis gastritas, alerginis dermatitas, ligos paūmėjimai būna 6-8 kartus per metus. Tepalas, reikalingas odos gydymui, yra 100 procentų kompensuojamas valstybės. Teismas nelaikė, kad išlaidos tepalui yra perteklinės, nebūtinos. Teismas nenustatė, kad dukrai buvo perkamas ypatingas maistas. Ieškovė neįrodė, kad mėnesiui ji išleidžia nurodytas sumas vaiko vitaminams, maisto papildams, higienos prekėms, ugdymo lavinimo priemonėms ir kanceliarinėms prekėms, vasaros atostogoms, transporto išlaidoms, pramogoms ir laisvalaikiui. Teismas sprendė, kad pagrindo išlaikymo dydį atsakovui padidinti nuo 185 Lt į 600 Lt kas mėnesį nėra.

14Teismas nustatė, kad atsakovas yra darbingas, tačiau nėra sveikas, jam nustatytas alerginis dermatitas, yra alergiškas tam tikroms medžiagoms, kurių yra gumoje ir klijuose, todėl negali dirbti su šiomis medžiagomis, taip pat jis negali dirbti sunkaus fizinio darbo dėl sunkaus laipsnio trumparegystės. Atsakovas dėl sveikatos būklės nei iš vienos įmonės nebuvo atleistas, atsakovas nebuvo nuolat registruotas darbo biržoje, laikinai dirbo užsienyje. Atsakovas, vertindamas save ir nedirbdamas už minimalų atlyginimą, neteko galimybės mokėti dukrai ir taip nedidelio – 185 Lt priteisto materialinio išlaikymo. Teismas laikė, kad atsakovas užsienyje uždirbtų pinigų nemokėdamas ieškovei kaip išlaikymo įsiskolinimo, nebuvo pakankamai sąžiningas, savo veiksmais pats iš dalies prisidėjo prie pablogėjusios savo turtinės padėties. Teismas konstatavo, kad ieškovė ir atsakovas yra darbingi, neturi kitų išlaikytinių, ieškovės turtinė padėtis geresnė nei atsakovo, nuo išlaikymo priteisimo momento iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo padavimo teisme dienos pagerėjo, tačiau išaugo vaiko poreikiai ir atsirado su jo liga susijusios išlaidos, todėl sprendė, kad materialinio išlaikymo vaikui dydis, remiantis teisingumo, protingumo principu, turi būti padidintas iki 250 Lt. Atsakovas neatleidžiamas nuo pareigos mokėti vaikui didesnį nei 130 Lt ? 1 MGL ? išlaikymą, o ieškovė turi ir gali prisiimti didesnę dalį išlaidų – 550 Lt, tenkančių vaiko išlaikymui.

15Apeliaciniu skundu ieškovė S. L. prašė teismo sprendimą pakeisti iš dalies ? panaikinti jo dalį dėl atmestų ieškinio reikalavimų ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2005-05-31 sprendimą, nustatyti, kad atsakovas A. V. mokėtų dukros M. V., gim. 2004-07-12, išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė šiuos motyvus:

161) teismas dvigubai sumažino prašomą priteisti išlaikymo dydį, nors buvo įrodyta, kad toks dydis objektyviai atitinka vaiko poreikius pagal jo sveikatos būklę bei esamą ekonominę padėtį. Teismas konstatavo, kad atsakovas nėra sąžiningas, pats prisidėjo prie savo turtinės padėties pablogėjimo, ir taip vengia teikti vaikui materialinį išlaikymą, tačiau iš dalies atleido jį nuo tėvo pareigų, numatytų įstatyme;

172) teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog jos turtinė padėtis pablogėjo. Ieškovės gaunamos pajamos sumažėjo, nes oficialiai buvo sumažinti visų Lietuvos kariuomenės pareigūnų atlyginimai. Tai yra vieša informacija, kurios įrodinėti nereikia. Teismas turėjo vadovautis CPK 12 str. nuostata ir pripažinti ieškovės turtinės padėties pablogėjimą, arba, vadovaudamasis CPK 376 str., įpareigoti ieškovę pateikti rašytinius įrodymus, arba pats išreikalauti tokius įrodymus. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, t. y. gindamas nepilnamečio vaiko interesus nesiėmė visų reikiamų ir galimų priemonių svarbioms aplinkybėms nustatyti;

183) atsakovas elgiasi nesąžiningai, nes bet kokiais būdais stengiasi išvengti pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką;

194) teismas, teigdamas, kad ieškovė turi ir gali prisiimti didesnę dalį vaiko išlaikymo išlaidų, neanalizavo ir neatskleidė visos išlaikymo esmės ir jo sudėties. Teismas nevertino, kad indėlis į vaiko išlaikymą yra ne tiktai piniginis. Tai yra nuolatinė priežiūra, maisto ruošimas, buitinės aplinkos tvarkymas. Atsakovas ne tik nieko panašaus dukrai neteikia, bet ir vengia prisidėti prie jos išlaikymo pinigais;

205) atsakovas turi teikti pusę dukrai reikalingo materialinio išlaikymo, t. y. po 400 Lt per mėnesį. Tai atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, įvertinant tai, kad atsakovas yra darbingas, tačiau nesąžiningas ? savo turtinę padėtį dirbtinai pablogino savo veiksmais, o tikrąsias savo pajamas slepia, o taip pat į tai, kad ieškovė teikia didesnę materialinio išlaikymo dalį. Priteista išlaikymo suma neturėtų būti griežtai susaistyta su konkrečiais šiandieniniais vaiko poreikiais, kurie nuolatos kinta, ir ateityje jie neišvengiamai didės;

216) atsakovas neįrodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis turėtų būti iš dalies atleistas nuo dukros materialinio išlaikymo pareigos.

22Apeliaciniu skundu atsakovas A. V. prašė panaikinti teismo sprendimą, ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį ir sumažinti iš atsakovo pagal 2005 m. gegužės 31 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą priteistą išlaikymo nepilnametei dukteriai M. V., gim. 2004-07-12, dydį nuo 185 Lt iki 130 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo priešieškinio padavimo dienos iki dukters M. V. pilnametystės. Nurodė šiuos motyvus:

231) teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodinėjimo taisykles (CPK 329 str. 1 d.), dėl to buvo neteisingai išspręsta bylą, o taip pat netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas (CPK 330 str.). Teismas pažeidė materialinės teisės normas, nes netinkamai pritaikė ir aiškino CK 1.5 str. 3,4 d., 1.137 str. 4 d., 3.192 str. 2 , 3 d., o taip pat CK 3.201 str. 1 ir 2 d.;

242) pagal CK 6.201 str. 1, 2 d., reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį gali būti tik svarbios aplinkybės, patvirtinančios, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo: a) iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (pablogėjo ar pagerėjo); b) atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Ieškovė elgėsi nesąžiningai, klaidindama teismą ir pateikdama dirbtinai padidintą ir neatitinkantį tikrovės detalųjį išlaidų vaiko išlaikymui paskaičiavimą. Teismas neanalizavo aplinkybių, jog šiuo metu mergaitė lanko vaikų darželį, kuriame yra prižiūrima, ugdoma ir maitinama 4 kartus per dieną, neįvertino neprotingai didelių išlaidų vaiko rūbams, kurios prieštarauja apelianto pateiktiems duomenimis apie vaiko rūbų kainas. Dukters išlaikymo dydis neviršija 400-450 Lt per mėnesį, o ieškovė neįrodė, jog vaiko poreikiai yra didesni ir kad jos turtinė padėtis pablogėjo dėl to, jog padidėjo išlaidos vaiko išlaikymui dėl išaugusių poreikių, t. y. atsirado CK 6.201 str. 1 d. numatytas išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas. Teismas, pažeisdamas CPK 178 ir 185 str., nenustatė konkrečių vaiko išlaikymo poreikių dydžio, o vadovavosi tik prielaidomis bei orientaciniais kriterijais;

253) nėra pagrindo didinti išlaikymo dydį dėl dukters ligos. Teismas neįvertino valstybinės medicinos audito inspekcijos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos išvados dėl M. V. ligos istorijos įrašų patikrinimo, kad dėl alerginio dermatito mergaitė buvo konsultuota 2009 m. keturis kartus, o lėtinio gastrito diagnozės duomenų mergaitės sveikatos istorijoje esančiuose įrašuose nebuvo rasta. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog šiai ligai būdingi paūmėjimo laikotarpiai, kurių metu atsiranda vaistų poreikis, o nuolat šie vaistai nevartojami. Nustatyto seborėjinio dermatito gydymui nurodyti rekomenduojami tepalai ir kremai, tačiau dauguma jų yra 100% kompensuojami. Išvardinti tepalai nevartojami visi vienu metu, nes tai neatitiktų protingumo kriterijų. Teismas nesiaiškino, koks mergaitės kūno plotas yra pažeistas ir kuriam laikui užtenka tepalo. Pagal ieškovės pateiktus įrodymus matyti, jog dažniausiai vieną kartą per mėnesį ji perka tepalą „Elocon“, kurio vertė nuo 17,62 Lt iki 20 Lt. Šis vaistas yra kompensuojamas 100%, tepalas „Laticort“ nėra nurodytas gydytojo paskyrimuose, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis vartojamas mergaitės ligai gydyti, o vaisto „Basalis“ pirkta vieną kartą. Ieškovė pati neprotingai padidina turimas išlaidas, pirkdama 100% kompensuojamus vaistus savo sąskaita už grynus pinigus, ir nesąžiningai reikalauja padidinti išlaikymo išlaidas, kurių gali pati išvengti;

264) teismas neteisingai įvertino esančius byloje įrodymus dėl ieškovės ir atsakovo turtinės padėties, esančios Lietuvoje ekonominės padėties, dėl vaiko poreikių, dėl to neteisingai aiškino ir taikė CK 3.192 str. 2 d. Teismas, nenustatęs CK 3. 201 str. 1 ir 2 dalyse esančių pagrindų, nepagrįstai nusprendė padidinti išieškomo išlaikymo dydį iki 250 Lt, ir nepagrįstai vadovavosi CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (130 Lt). Teismas, nustatęs ir konstatavęs aplinkybes, jog atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis yra nevienoda, ieškovės žymiai pagerėjo, o atsakovo yra bloga, ir žymiai pablogėjo, nenustačius vaiko poreikių padidėjimo objektyvių įrodymų, pažeidė CPK 177 str., 178 str. ir 185 str., nesivadovavo CK 1.5 str. teisingumo ir protingumo principais, bei nemotyvuotai ir nepagrįstai taikė CK 6.201 str. 1 ir 2 d., padidindamas iš atsakovo išieškomo išlaikymo dydį. Priteisto išlaikymo dydį sumažinti iki 130 Lt yra visos sąlygos, numatytos CK 6.192 str. 2 d., ir pagrindai, numatyti CK 6.201 str. 1 d., todėl teismo motyvai šiuo atveju negali būti pripažinti tinkamais. Netinkamų motyvų taikymas prilyginamas motyvų nebuvimui, todėl teismas pažeidė CPK 329 str. 2 d. 4 p.

27Atsiliepimų į apeliacinius skundus šalys nepateikė.

28Apeliacinis procesas pagal ieškovės apeliacinį skundą nutraukiamas. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

29CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).

30Kauno apygardos teisme yra gauti ieškovės S. L. bei atsakovo A. V. apeliaciniai skundai dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-10-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-161-722/2009.

31Pagal CPK 308 str. 1 d. apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu yra CPK 42 str. 2 d. numatytos sąlygos, t. y. jeigu atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms arba viešajam interesui. Teismas, nutartimi priėmęs apeliacinio skundo atsisakymą, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia (CPK 308 str. 2 d.).

32Ieškovės apeliacinio skundo atsisakymas priimtinas, nes tokie apeliantės veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Atsižvelgiant į tai, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-10-29 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-161-722/2009, yra apskundęs ir atsakovas, apeliacinis procesas nutrauktinas tik pagal ieškovės paduotą apeliacinį skundą, atsakovo apeliacinis skundas nagrinėtinas įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovei išaiškintina, kad atsisakiusi apeliacinio skundo, ji prarado teisę paduoti jį dar kartą (CPK 308 str. 3 d.).

33Ieškovė už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 65 Lt žyminį mokestį (2 t., b. l. 119, 132). Pagal CPK 302 str. apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK XVI skyriuje nurodytoms taisyklėms. CPK 87 str. 2 d. nustatyta, kad ieškovui atsisakius pareikšto ieškinio, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio. Todėl ieškovei atsisakius apeliacinio skundo, jai grąžintina 75 procentai už paduotą apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 48,75 Lt (65 x 75 %) (CPK 3 str. 6 d., 87 str. 2 d., 302 str.).

34Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatydamas išlaikymo vaikams dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad vaikas gyvena su motina, ji užtikrina vaikui būstą, maistą, drabužius, gydymą, moka išlaidas už darželį, vaiko laisvalaikį ir poilsį. Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų tėvų turtinė padėtis; kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); kad, nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties, turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 11 punktas); kad, sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar, jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas; kad kai tėvų turtinė padėtis yra sunki, teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis); kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje, 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008). Todėl negalima sutikti su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įstatymą, aiškindamas ir taikydamas įstatymo nuostatas dėl tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaiką.

35Atsakovo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl neteisingo įrodymų vertinimo. Pagrindinės įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo taisyklės civiliniame procese suformuluotos CPK 176-185 straipsniuose. Vertindamas byloje esančius įrodymus bei jų pakankamumą tam tikroms teisinėms išvadoms padaryti, teismas privalo vadovautis šiuose straipsniuose išdėstytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 1 dalimi, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja esant aplinkybes, pagrindžiančias šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai spręsti, arba jų nesant. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, laikosi laisvo įrodymų vertinimo principo, t. y. teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ( CPK 185 str.). Galutinai ir privalomai įvertinti byloje esančius įrodymus palikta būtent teismo kompetencijai, laikantis tos nuostatos, kad nė vienas įrodymas negali turėti iš anksto nustatytos galios. Teismo funkcija pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir, remdamasis įrodymų įvertinimu, daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Bylos duomenimis, atsakovas nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti vaiką (1 t., b. l. 14), turį išlaikymo įsiskolinimą (2008 m. gruodžio 1 d. ? 6819,49 Lt). Pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad atsakovas yra registruotas darbo biržoje, jam buvo suteiktas bedarbio statusas, taip pat diagnozuota odos ir akių ligos, kurios iš dalies riboja atsakovo galimybę įsidarbinti (b. l. 43, 2 t). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo sumą, atsižvelgė į tai, kad ieškovė dirba, jos gaunamas darbo užmokestis yra daugiau kaip 2000 Lt (1 t., b. l. 10), o taip pat į tai, kad vaiko (1 t., b. l. 9), kuris taip pat serga (1 t., b. l. 56), išlaikymui ieškovė, jos pačios paskaičiavimu, per mėnesį išleidžia apie 1000 Lt (1 t., b. l. 78), tačiau protinga suma iš atsakovo priteistina, teismo manymu, yra 250 Lt. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai teismo sprendime nurodė, kad 250 Lt dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovo nėra per didelis, nepažeidžia proporcingumo principo ir labai nepablogina atsakovo turtinės padėties, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas tėvas, nes dažnai keitė darbą (1 t., b. l. 25), nuo 2006 m. gegužės 9 d. nebuvo registruotas darbo biržoje, negavo jokių pajamų, o 2008 m. gruodžio 3 d. atsakovo registracija darbo biržoje sutapo su ieškovės reikalavimu priteisti vaikui didesnį išlaikymą (1 t., 1-3, 38). Duomenų, jog atsakovas negali dirbti jokio darbo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių, byloje nepateikta. Taigi vertinant objektyviai, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas pajėgus dirbti ir gauti pajamas, tam, kad būtų patenkinti atsakovo dukters bei jo poreikiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaikui tinkamą išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Pateikta byloje Jonavos darbo biržos 2009-05-04 pažyma patvirtina, kad atsakovas pradėjo aktyviai domėtis įdarbinimo galimybėmis tik po dviejų metų pertraukos, nuo 2008-12-03 (1 t., b. l. 128). Esant tokioms aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas yra skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti, jis reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Ta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu nepakankamai uždirba, pati savaime negali reikšti, kad yra teisinis pagrindas nedidinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Taigi įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju iš atsakovo priteista išlaikymo vaikui suma yra pagrįsta. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik vaiko minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu, ir visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai, ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus. Iš atsakovo priteistas 185 Lt per mėnesį išlaikymas vaikui. Įvertinus vaiko amžių ( M. V. gim. 2004-07-12), išlaidas būstui, komunaliniams mokesčiams, maistui, drabužiams, sveikatai, higienai, kultūriniams renginiams, metų šventėms negali patenkinti net minimaliausių vaiko poreikių, tuo labiau kad atsakovas priteisto išlaikymo neteikė (1 t., b. l. 70-71), yra įsiskolinęs. Taigi mergaitės išlaikymo našta keletą metų buvo išimtai ieškovės rūpestis. Objektyviai vertinant vaiko poreikiai nuo 2005-05-31 išaugo (1 t., b. l. 6-8), taip pat pasikeitė ir minimalus pragyvenimo lygis, todėl vienam vaikui priteista 250 Lt išlaikymo suma iš atsakovo negali būti pripažinta neprotingai didelė, pažeidžianti atsakovo interesus ar nepagrįsta vien dėl to, kad ieškovė perka vaikui vaistus, reikalingus ligos gydymui. Atsakovo motyvai, kad ieškovė daro neprotingas išlaidas vaiko išlaikymui, taip pat perka vaikui vaistus, kurie yra kompensuojami, dėl to atsakovas ieškovės reikalavimu taip pat turi mokėti didesnį išlaikymą vaikui, yra atmestinas kaip neįrodytas. Ieškovės paaiškinimu, išlaidos vaistams, vitaminams sudaro nedidelę dalį išlaidų, skirtų vaiko poreikiams patenkinti, šios išlaidos yra būtinos, nes vaikas dažnai serga (2 t., b. l. 4). Didesnę dalį sudaro išlaidos būsto mokesčiams, maistui, darželiui (b. l. 87-94, 1 t.). Atsakovas byloje pateikė, jo nuomone, protingų išlaidų sąrašą vaiko išlaikymui (b. l. 5, 2 t.). Teisėjų kolegija nesivadovauja atsakovo pateiktu balansu, nes byloje nėra įrodymų, kad juo remiantis, galima realiai užtikrinti vaiko poreikius drabužiams, avalynei. Be to, pats atsakovas, sudarydamas tokį balansą, niekada realiai nepirko vaikui drabužių ir avalynės. Byloje nėra įrodymų dėl turguje parduodamų drabužių kokybės ir galimybės juos dėvėti odos liga sergančiam vaikui. Todėl atsakovo paskaičiuotos išlaidos vaiko drabužiams yra tik prielaidos apie išlaidas vaiko drabužiams, o ne realiai turėtos išlaidos. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai byloje patvirtina realiai ieškovės turėtas išlaidas būstui, darželio mokesčiams, maistui, vitaminams (b. l. 58-67, 78, 80), ir yra didesnės negu iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikui dalis. Šios ieškovės balanse (1 t., b. l. 78) nurodytos išlaidos atsakovo pateiktame balanse nenuginčytos, o dalis išlaidų (maistas, mokesčiai už darželį, būstą, transporto išlaidos, vasaros atostogos, ugdymo lavinimo priemonės, higienos priemonės, pramogos) nepaminėtos, nors yra realios ir būtinos. Dėl to atmestinas atsakovo argumentas, kad iš jo nepagrįstai priteista 250 Lt vaiko išlaikymui, nors jo pajamos yra mažesnės, negu ieškovės gaunamos pajamos, nes, kaip nustatyta byloje, ieškovės išlaidos vaiko išlaikymui yra žymiai didesnės negu atsakovo. Todėl pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė mažesnę išlaidų dalį vaiko išlaikymui, negu prašė ir įrodė šioje byloje ieškovė.Atmestinas atsakovo motyvas, kad byloje nėra duomenų, jog atsirado pagrindas pakeisti vaiko išlaikymo sumą. LR CK 6.461 str. 2 d. nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Vadovaujantis LR Vyriausybės 1998-05-11 nutarimu Nr. 570 ,,Dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 1998, Nr. 45-1241) nuo 1998-06-01 iki 2003-08-31 buvo nustatyta 430 Lt mėnesinė minimali alga (1 MMA), nuo 2003-09-01 iki 2004-04-30 – 450 Lt MMA (Žin., 2003, Nr. 73-3371); nuo 2004-05-01 – 500 Lt MMA (Žin., 2004, Nr. 46-1511); nuo 2005-07-01 – 550 MMA (Žin., 2005, Nr. 45-1444); nuo 2006-07-01 – 600 Lt MMA (Žin., 2006, Nr. 35-1251); nuo 2007-07-01 - 700 Lt (Žin., 2007, Nr. 65-2525); nuo 2007-12-28 – 800 Lt (Žin., 2007, Nr 137-5592). Taigi, priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui vadovaujamasi ne tik pasikeitusiais, t. y. išaugusiais vaikų poreikiais, ar pasikeitusiomis maisto ir kitų vartojimo prekių kainomis ir nuo 2005-12-31 pasikeitusiu pragyvenimo lygiu ir 1 MMA, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad priteista vaikui po 250 Lt išlaikymo suma iš atsakovo yra teisiškai nepagrįsta.

36Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teises normas, įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl apeliacinio skundo motyvas, kad teismas pažeidė CK 1.5 str. 3,4 d., 1.137 str. 4 d., 3.192 str. 2 , 3 d., atmestinas kaip nepagrįstas.

37Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.). Ieškovei atsisakius nuo apeliacinio skundo, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 308 str.).

38Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331-333, 302 str.,

Nutarė

39Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo nekeisti.

40Priimti ieškovės S. L. atsisakymą nuo apeliacinio skundo, paduoto dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-10-29 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-161-722/2009 pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui A. V. dėl priteisto vaikui materialinio išlaikymo dydžio padidinimo, ir atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei S. L. dėl priteisto vaikui materialinio išlaikymo dydžio sumažinimo, išvadą byloje teikianti institucija Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. 2A-2159-153/2009 pagal ieškovės S. L. apeliacinį skundą nutraukti.

41Grąžinti ieškovei S. L. (a. k ( - ) gyv. ( - )) 48,75 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 75 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

42Žyminį mokestį, remdamasi šia nutartimi, grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Leono Jachimavičiaus,... 3. sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,... 4. dalyvaujant atsakovui A. V. jo atstovei advokatei J. S.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S.... 6. Ieškovė S. (K.) L. ieškiniu prašė teismo pakeisti išieškomo iš atsakovo... 7. Ieškinyje nurodė, kad dukrai augant, išaugo jos poreikiai, atsirado... 8. Atsakovas A. V. prašo ieškinį atmesti, pateikė priešieškinį, kuriuo... 9. Išlaikymo sumažinimą grindžia savo sunkia materialine padėtimi. Šiuo metu... 10. Trečiojo asmens Jonavos rajono savivaldybės administracijos VTAS sutiko, kad... 11. Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas nustatė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2005-05-31 sprendimu... 13. Teismas nurodė, kad orientacinis kriterijus, į kurį atsižvelgiama... 14. Teismas nustatė, kad atsakovas yra darbingas, tačiau nėra sveikas, jam... 15. Apeliaciniu skundu ieškovė S. L. prašė teismo sprendimą pakeisti iš... 16. 1) teismas dvigubai sumažino prašomą priteisti išlaikymo dydį, nors buvo... 17. 2) teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog jos turtinė padėtis... 18. 3) atsakovas elgiasi nesąžiningai, nes bet kokiais būdais stengiasi... 19. 4) teismas, teigdamas, kad ieškovė turi ir gali prisiimti didesnę dalį... 20. 5) atsakovas turi teikti pusę dukrai reikalingo materialinio išlaikymo, t. y.... 21. 6) atsakovas neįrodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis... 22. Apeliaciniu skundu atsakovas A. V. prašė panaikinti teismo sprendimą,... 23. 1) teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias... 24. 2) pagal CK 6.201 str. 1, 2 d., reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį... 25. 3) nėra pagrindo didinti išlaikymo dydį dėl dukters ligos. Teismas... 26. 4) teismas neteisingai įvertino esančius byloje įrodymus dėl ieškovės ir... 27. Atsiliepimų į apeliacinius skundus šalys nepateikė.... 28. Apeliacinis procesas pagal ieškovės apeliacinį skundą nutraukiamas.... 29. CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 30. Kauno apygardos teisme yra gauti ieškovės S. L. bei atsakovo A. V.... 31. Pagal CPK 308 str. 1 d. apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę... 32. Ieškovės apeliacinio skundo atsisakymas priimtinas, nes tokie apeliantės... 33. Ieškovė už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 65 Lt žyminį mokestį (2... 34. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad materialinį išlaikymą vaikams... 35. Atsakovo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl neteisingo įrodymų... 36. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas... 37. Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, atsakovo apeliacinis... 38. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331-333,... 39. Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo nekeisti.... 40. Priimti ieškovės S. L. atsisakymą nuo apeliacinio skundo, paduoto dėl... 41. Grąžinti ieškovei S. L. (a. k ( - ) gyv. ( - )) 48,75 Lt (keturiasdešimt... 42. Žyminį mokestį, remdamasi šia nutartimi, grąžina Valstybinė mokesčių...