Byla e2A-213-180/2018
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės kooperatinės bendrovės „Blauzdžių agroservisas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1075-436/2017 pagal ieškovės Jonavos rajono žemės ūkio bendrovės „Portulaka“ ieškinį atsakovei kooperatinei bendrovei „Blauzdžių agroservisas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė Jonavos rajono žemės ūkio bendrovė „Portulaka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės kooperatinės bendrovės „Blauzdžių agroservisas“52 663,24 Eur skolos, 4 596,85 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė teigė, kad skolos faktą byloje įrodo Jonavos rajono žemės ūkio bendrovės ,,Portulaka“ ir kooperatinės bendrovės ,,Blauzdžių agroservisas“ pasirašyti skolos suderinimo aktai, PVM sąskaita faktūra ir krovinių važtaraščiai. Šalys 2016 m. balandžio 18 d. sudarė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuriame atsakovė KB ,,Blauzdžių agroservisas“ nurodė esanti skolinga ieškovei ŽŪB ,,Portulaka“ 29 884,63 Eur ir prašė jos (ieškovės) patvirtinti sutikimą su tokio dydžio skola. Ji (ieškovė) su tokio dydžio skola nesutinka, nes skola yra žymiai didesnė – į apskaitą neįtraukta 2014 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaita faktūra POR serija Nr. 00098, pagal kurią atsakovė KB ,,Blauzdžių agroservisas“ turi sumokėti jai (ieškovei) 22 778,61 Eur dydžio skolą. Ši 22 778,61 Eur dydžio skola susidarė ieškovei pristačius atsakovei 50 tonų lubinų EKO LT 001. Krovinio pristatymo faktą įrodo pasirašytas 2014 m. lapkričio 10 d. krovinio važtaraštis POR serija Nr. 00098, 2014 m. lapkričio 12 d. krovinio važtaraštis POR serija Nr. 00099, 2014 m. lapkričio 13 d. krovinio važtaraštis POR serija Nr. 00100. Ieškovė teigė, kad galutinė atsakovės skolos suma, remiantis skolų suderinimo aktu ir išrašyta PVM sąskaita faktūra, yra 52 663,24 Eur.
  3. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 23 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.
  4. Atsakovė KB „Blauzdžių agroservisas“ pateikė dėl tokio sprendimo prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad sutinka su 29 884,63 Eur dydžio pinigine prievole ieškovei, bet nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl kitos – 22 778,61 Eur dydžio, skolos. Atsakovė teigė, kad šią skolą patvirtinantys dokumentai buvo surašyti atgaline data, kad nesąžiningai praturtėti, po to, kai Ole K. R. valdomi ir susiję dalyviai atsakovės dalyvio teises perleido UAB „Petrochema“. 2014 m. lapkričio 10 d. važtaraštis POR serija Nr. 00098, 2014 m. lapkričio 12 d. važtaraštis POR serija Nr. 00099, 2014 m. lapkričio 13 d. krovinio važtaraštis POR serija Nr. 00100 ir 2014 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaita faktūra POR serija Nr. 00098 atsakovei buvo išsiųsti tik 2015 m. sausio 13 d., o gauti 2015 m. sausio 14 d. Atsakovės buhalteriniuose dokumentuose nei gautas turtas, nei jo nurašymo faktas, nei su turtu susijusi skola nebuvo apskaityta. Atsakovės vadovu, atsakingu už važtaraščių pasirašymą laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. buvo O. K. R.. Šį vadovą 2015 m. vasario 23 d. pakeitęs vadovas A. N. krovinio važtaraščiuose ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodyto turto atsakovės sandėliuose nerado. Duomenų, kad šis turtas buvo panaudotas ūkinei veiklai ar perleistas tretiesiems asmenims taip pat nėra.
  5. Ieškovė 2017 m. kovo 1 d. pateikė teismui pareiškimą, atsisakydama dalies reikalavimų, nurodydama, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi KB „Blauzdžių agroservisas“ iškelta restruktūrizavimo byla. Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi į atsakovės kreditorių sąrašą įtraukta ieškovė ir patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas 28 860,60 Eur dydžio sumai. Atsisakiusi ieškinio dalies dėl 28 860,60 Eur dydžio sumos, ieškovė prašė bylą šioje dalyje nutraukti.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 24 d. galutiniu sprendimu ieškovės atsisakymą ieškinio dalies – dėl 28 903,88 Eur skolos, priėmė ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė. Kitą Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. preliminaraus sprendimo dalį pakeitė ir ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 23 802,64 Eur skolos, 4 475,66 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (28 278,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 22 d.) iki 2016 m. liepos 16 d., 334,75 Eur žyminio mokesčio ir 2 695,26 Eur teisinės pagalbos išlaidų; grąžino ieškovei 203,25 Eur žyminio mokesčio dalį, pavedamas jį grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
  2. Teismo argumentai:
    1. Ieškovė ir atsakovė 2016 m. balandžio 18 d. sudarė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, pagal kurį atsakovė KB ,,Blauzdžių agroservisas“ nurodė esanti skolinga ieškovei – Jonavos rajono žemės ūkio bendrijai ,,Portulaka“, 29 884,63 Eur bei prašė patvirtinti šią skolą. Ieškovė su šia skola nesutiko, nes atsakovė jai skolinga 52 663,24 Eur, nes į apskaitą neįtraukta 2014 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaita faktūra POR serija Nr. 00098 už 22 778,61 Eur. Atsakovė neigė gavusi iš ieškovės prekes 2014 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitos faktūros POR serija Nr. 00098 pagrindu, t. y. 50 tonų lubinų. Proceso šalys nebuvo sudarę jokių sutarčių, tačiau neneigė aplinkybės dėl bendradarbiavimo. Teismas vertino, kad tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai faktiniai pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai.
    2. Teismas, byloje esančių įrodymų pagrindu nustatė, kad O. K. R. vienu metu buvo kelių susijusių įmonių vadovas: Jonavos rajono ŽŪB „Portulaka“ vadovu paskirtas 2014 m. lapkričio 5 d. bendrovės narių susirinkimo sprendimu nuo 2014 m. lapkričio 5 d., ir eina šias pareigas iki šiol; KB „Blauzdžių agroservisas“ bendrovės vadovu paskirtas 2014 m. lapkričio 5 d. bendrovės narių susirinkimo sprendimu 2014 m. lapkričio 5 d., iš šias pareigas ėjo iki 2014 m. gruodžio 11 d., po ko į šias pareigas paskirtas A. N.. KB „Blauzdžių agroservisas“ 2014 m. gruodžio 10 d. narių susirinkimo protokole nurodyta, kad ieškovei perleidus pajus, buvo patvirtintas ŽŪB „Portulaka“ išstojimas iš KB „Blauzdžių agroservisas“ narių. Ginčo laikotarpiu – 2014 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, kai pagal paminėtus krovinių važtaraščius atsakovei KB ,,Blauzdžių agroservisas“ buvo pristatyta 50 tonų lubinų, O. K. R. ėjo ieškovės ŽŪB „Portulaka“ ir atsakovės vadovo pareigas.
    3. Atsakovės argumentus, kad ieškovės išrašyta PVM sąskaitą faktūra buvo suklastota, pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais. Ieškovė teismui pateikė laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ŽŪB „Portulaka“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų žiniaraštį, iš kurio matyti, kad ne tik ginčijama sąskaita faktūra Nr. 00098 išrašyta anksčiau, bet ir kitos sąskaitos, kurios su nagrinėjama byla nėra susijusios. Pvz., 2014 m. spalio 13 d. išrašytos sąskaitos Nr. 00089, o vėlesnės datos sąskaitos 2014 m. spalio 31 d. Nr. 00088. Suvestinėje nurodyta sąskaita Nr. 00091 yra išrašyta 2014 m. gruodžio 10 d., o sąskaita Nr. 00093 išrašyta 2014 m. lapkričio 28 d. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, priėjo išvados, kad ieškovės bendrovėje buvo tokia praktika, kai sąskaitų išrašymo data nesutapdavo su iš eilės einančia numeracija, tačiau tai neįrodo, kad ginčo PVM sąskaitos faktūros buvo klastojamos. Atsakovė KB „Blauzdžių agroservisas“ teiginio apie tikėtina 2014 m. gruodžio 5 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros POR serija Nr. 00098 suklastojimą nepagrindė įrodymais, neprašė skirti teismo ekspertizės suklastojimo faktui nustatyti. Teismas nenustatė, kad paminėta PVM sąskaita faktūra suklastota, ar negaliojanti kitais pagrindais, dėl to ja rėmėsi kaip tinkamu rašytiniu įrodymu.
    4. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės atstovų argumentais, kad pagal PVM įstatymo nuostatas, PVM sąskaita faktūra turėjo būti išrašyta nedelsiant ir įteikta atsakovei po 2014 m. lapkričio 10-13 dienomis pristatytų atsakovei 50 tonų lubinų. Iš byloje esančių duomenų teismas sprendė, kad paminėta PVM sąskaita faktūra buvo išsiųsta registruotu paštu ieškovei 2015 m. sausio 13 d., nes atsakovės KB „Blauzdžių agroservisas“ valdytojas 2015 m. sausio 20 d. pranešime ieškovei nurodė, kad PVM sąskaita faktūra gauta atsakovės bendrovėje tik 2015 m. sausio 14 d., tačiau 50 tonų lubinų 2014 m. lapkričio 10-12 dienomis nebuvo pristatyta, dėl to PVM sąskaita faktūra POR serija Nr. 00098 grąžinta ieškovei nepasirašyta.
    5. Teismas atmetė atsakovės atstovų argumentus, kad krovinių važtaraščiai, pasirašyti vieno ir to paties asmens, kuriais ieškovė grindžia ieškinio reikalavimus, taip pat yra suklastoti, nes tokių, suklastojimą pagrindžiančių, duomenų byloje nėra. Be to, šie važtaraščiai nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, ir jais nesivadovauti teismas neturėjo pagrindo.
    6. Teismas nustatė iš ieškovės teismui pateikto 2014 metų PVM sąskaitų faktūrų žiniaraščio, kad ieškovės buhalterinėje apskaitoje 2014 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 00098 apskaityta, o atsakovės PVM sąskaitų faktūrų registre jos nėra.
    7. Nors šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai dėl 50 tonų lubinų pristatymo atsakovei prieštaringi (ieškovės vairuotojas liudytojas E. T. teismo posėdžio metu teigė tiesiai iš laukų, kombainui iškūlus, į atsakovės bendrovę atvežė tris traktoriaus priekabas, kuriose telpa apie 17-18 tonų, lubinų, kuriuos išpylė KB „Blauzdžių agroservisas“ tam skirtose tranšėjose; KB „Blauzdžių agroservisas“ fermos vedėja J. S., kuri tiesiogiai ruošdavo pašarus, patvirtino, kad 2014 metų pabaigoje grūdainis rankovėse buvo paruoštas būtent iš kukurūzų ir lubinų mišinio, tačiau, kad gyvulių šėrikams nebūtų painu, lubinus vadino pupomis; ŽŪB „Portulaka“ vadovas O. K. R. taip pat parodė, kad lubinai 2014 metų lapkričio mėnesį buvo atvežti į KB „Blauzdžių agroservisas“ teritoriją tiesiai iš laukų, per tris kartus maždaug po 17-18 tonų. Atsakovės vadovas V. P. ir liudytojai A. A., kuris dirbo KB „Blauzdžių agroservisas“ fermos vedėjos pavaduotoju, A. N., kuris trumpą laiką ėjo KB „Blauzdžių agroservisas“ direktoriaus pareigas, A. Š., dirbantis KB „Blauzdžių agroservisas“ veterinarijos gydytoju, S. J., dirbantis KB „Blauzdžių agroservisas“ gyvulių prižiūrėtoju ir V. L., dirbantis KB „Blauzdžių agroservisas“ traktorininku teigė, kad lubinų atsakovės KB „Blauzdžių agroservisas“ teritorijoje 2014 m. pabaigoje – 2015 metų pradžioje nematė ir gyvuliai grūdainiu su lubinais nebuvo šeriami), teismas, įvertinęs bylos duomenis, šalių paaiškinimus, ir liudytojų parodymus, sprendė, kad labiau tikėtina, jog 50 tonų lubinų ieškovė – Jonavos rajono ŽŪB „Portulaka“, pristatė atsakovei KB „Blauzdžių agroservisas“ ir iš šių lubinų buvo ruošiamas grūdainis gyvuliams šerti, nes šias aplinkybes patvirtino ieškovės vadovas, vairuotojas E. T., kuris vežė lubinus atsakovei ir buvusi atsakovės fermos vedėja J. S., kuri tiesiogiai ruošė pašarą. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad medžiagų nurašymo aktus sudarinėjo ir pasirašydavo ji, tačiau aktų turinys buvo visiškai kitoks, nei į bylą atsakovės pateiktų aktų. Pastaroji liudytoja buvo apklausta net tris kartus ir visuose posėdžiuose jos pozicija buvo vienoda, nuosekli. Teismas neabejojo šios liudytojos parodymų teisingumu. Jos šališkumas byloje nenustatytas.
    8. Pirmosios instancijos teismas liudytojų A. A., A. N., A. Š., S. J. ir V. L., kurie neigia matę atsakovės bendrovėje ieškovės atvežtus lubinus, parodymais nesirėmė, konstatavęs, kad šie liudytojai dirba atsakovės bendrovėje, yra pavaldūs atsakovės vadovui ir yra suinteresuoti bylos baigtimi atsakovo naudai.
    9. Įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas sprendė, kad nors atsakovė KB „Blauzdžių agroservisas“ ir atsisakė pasirašyti 2014 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00098, teigdama, jog 50 tonų lubinų iš ieškovės nėra gavusi, tačiau byloje esančių įrodymų visetas leidžia prieiti išvados, kad 50 t lubinų buvo pristatyta atsakovei, ir jie (lubinai) buvo sušerti gyvuliams 2015 m. sausio – vasario mėnesiais. Atsakovei kyla pareiga už gautą produkciją atsiskaityti pagal paminėtą PVM sąskaitą faktūrą.
    10. Atsižvelgdamas į PVM sąskaitos faktūros, kaip specialią paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus teismas sprendė, kad atsakovės atstovo parašo nebuvimas savaime nereiškia, jog yra paneigiamos šalių tarpusavio prievolės, kilusios iš sutartinių teisinių santykių, jeigu tokių santykių buvimas ir jų turinys yra nustatyti kitais byloje esančiais leistinais įrodymais.
    11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė yra praleidusi prievolę įvykdyti įsipareigojimus už gautas prekes, tačiau apie terminą prievolei įvykdyti atsakovė sužinojo tik 2015 m. sausio 14 d., t. y. gavusi iš ieškovės 2014 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00098. Apie reikalavimą įvykdyti prievolę atsakovei tapo žinoma būtent nuo tos dienos, todėl teismas vertino, kad terminas mokėti palūkanas turėtų būti pradedamas skaičiuoti atsakovei nuo 2015 m. sausio 15 d., kai atsakovė gavo 2014 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00098. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai palūkanas paskaičiavo nuo visos sumos, nes prievolė nebuvo įvykdyta iki ieškinio teismui pateikimo dienos, o restruktūrizavimo byla atsakovei iškelta tik 2016 m. liepos 16 d. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės palūkanas yra pagrįstas, tačiau palūkanos priteistinos nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. birželio 14 d. (iki ieškinio teismui pateikimo dienos), kurios sudaro 4 475,66 Eur (517 dienų x 8,6569 Eur).
    12. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 6 procentų metines palūkanas iš atsakovės už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, konstatavo, kad pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punktą nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas. 6 procentų metines palūkanas teismas apskaičiavo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2016 m. liepos 16 d, t. y. iki nutarties iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliantė KB „Blauzdžių agroservisas“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. galutinio sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 22 776,61 Eur skola, 4 475 Eur palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad išrašytos ir apmokėtos PVM sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina sandorio realaus sudarymo fakto – PVM sąskaitos faktūros teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 str. 2 d.), tai tik viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl realių sutartinių santykių buvimo, sandorio vykdymo faktas įrodinėjamas kitomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos A. T. 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-248-686/2016).
    2. 2014 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitos faktūros POR serija Nr. 00098 bei 2014 m. lapkričio 10 d. važtaraščio POR serija Nr. 00098, 2014 m. lapkričio 12 d. važtaraščio POR serija 00099, 2014 m. lapkričio 13 d. važtaraščio POR Serija Nr. 00100 suklastojimo faktas buvo grindžiamas rašytiniu paaiškinimu ir rašytiniais įrodymais bei liudytojų paaiškinimais, kad sandorio šalių valia realiai nebuvo konsoliduota ir vykdoma, o suklastojus rašytinius įrodymus/dokumentus yra siekiama nesąžiningai pasipelnyti atsakovės sąskaita.
    3. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad atsakovė neginčijo sandorių (krovinio važtaraščių) CK 1.82 ir 2.83 straipsnių pagrindu, nereikalavo atlikti dokumentų, kuriais buvo įformintas sandoris, ekspertizės, o šios aplinkybės sudarė pagrindą teismui remtis įrodymais, kurie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Toks teismo vertinimas prieštarauja jos (apeliantės) pozicijai, nes ji gynėsi nuo pareikštų reikalavimų ne tuo pagrindu, kad 50 tonų lubinų EKO LT 001 pirkim – pardavimo įforminto pagal 2014 m. lapkričio 10 d. važtaraštį POR serija Nr. 00098, 2014 m. lapkričio 12 d. važtaraštį POR serija 00099, 2014 m. lapkričio 13 d. važtaraštį POR serija 00100 bei 2014 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą POR serija 00098 sandoris prieštaravo įmonės veiklos tikslams, ar kad parašai ant šių dokumentų yra suklastoti, o įrodinėjo, kad klastojant dokumentus (kas pagal lietuvių kalbos žodyną reiškia „padaryti netikrą“, „sufalsifikuoti“, „apgauti“, „suklaidinti“) buvo siekiama sudaryti vaizdą, kad tarp šalių buvo sudarytas/vykdytas pardavimo sandoris. Realiai joks 50 tonų lubinų pirkimas – pardavimas nevyko. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių sudarytas sandoris negalioja ir yra niekinis.
    4. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad pagal ginčo laikotarpiu galiojusio PVM įstatymo 79 straipsnio 2 dalies 1 punktą PVM sąskaita faktūra privalėjo būti išrašyta nedelsiant pateikus prekes ir sumokėjus už paslaugas, todėl PVM sąskaita faktūra turėjo būti išrašyta nedelsiant ir įteikta atsakovei po 2014 m. lapkričio 10-13 dienomis pristatytų atsakovei 50 tonų lubinų, tačiau teismas vadovavosi O. K. R. paaiškinimu, kad su atsakovės darbuotojais A. N. ir V. P. vyko nesutarimai, todėl neteikė pirmenybės sąskaitos faktūros išsiuntimui atsakovei. Ieškovės vertinimu, O. K. R. būdamas įmonės vadovu privalėjo vykdyti imperatyvias PVM įstatymo nuostatas.
    5. Liudytojų parodymai byloje yra prieštaringi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos J. S. paaiškinimais, kurie yra paneigti atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų bei atsakovės esamų ir buvusių darbuotojų paaiškinimų visuma.
    6. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi nenuosekliais ir prieštaringais ieškovės darbuotojų (O. K. R., E. T.) parodymais, tačiau atmetė atsakovės esamų darbuotojų (A. A., A. Š., S. J. ir V. L.) ir net buvusio atsakovės direktoriaus A. N. nuoseklius ir neprieštaringus parodymus vien tuo pagrindu, kad jie dirba/dirbo atsakovės bendrovėje, yra pavaldūs atsakovės vadovui, todėl laikytini suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis. Kadangi O. K. R. ir E. T. yra ieškovės darbuotojai, o A. A., A. Š., S. J., V. L. yra atsakovės darbuotojai, teismas privalėjo visų šių liudytojų parodymus vertinti vienodai pagal įrodymų vertinimo taisykles.
    7. Byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovės prievolių įvykdymo terminus, todėl ginčo santykiams turėtų būti taikoma CK 6.5 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose nurodyta, kad nenustačius prievolės įvykdymo termino (prievolės, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas) skolininkas ją privalo įvykdyti per 7 dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo ją įvykdyti. Nesant jokių įrodymų apie pareikalavimą įvykdyti neterminuotą prievolę iki ieškinio padavimo dienos, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo reikalauti priteisti palūkanas.

510.

6Ieškovė Jonavos rajono žemės ūkio bendrovė „Portulaka“ atsiliepime į ieškovės KB „Blauzdžių agroservisas“ apeliacinį skundą prašo: 10.1.

7Atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. 11.

8Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

    1. .

      9Atsakovė nei teismui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodo, kokie konkrečiai duomenys, atsakovės vertinimu, 2014 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitoje faktūroje POR serija Nr. 00098 ir važtaraščiuose yra suklastoti, todėl atsakovė nepagrįstai manipuliuoja teiginiu apie šių dokumentų suklastojimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad atsakovė teigė, jog PVM sąskaita faktūra yra tikėtina suklastota, tačiau šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, taip pat neprašė paskirti ekspertizės, nors atsakovės interesus visą laiką atstovavo profesionalus teisininkas. Nesant byloje jokių kitų rašytinių įrodymų, kad minėta PVM sąskaita faktūra yra suklastota ar kitokiais būdais pripažinta negaliojančia, teismui nėra jokio pagrindo nesivadovauti minėtu rašytiniu įrodymu.

    2. . Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės esamų darbuotojų (A. A., A. Š., S. J., V. L.), buvusio atsakovės vadovo A. N. parodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes atmetė šių asmenų paaiškinimus ir laikė šiuos liudytojus suinteresuotais byloje asmenimis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad A. A., A. Š., S. J. ir V. L. buvo ir yra atsakovės darbuotojai, todėl yra tiesiogiai su atsakove susiję asmenys, gaunantys iš atsakovės darbo užmokestį. Liudytojas A. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 metų lapkričio mėnesį lubinų pirkimo sandoryje nedalyvavo, tačiau būdamas atsakovės vadovu tokio kiekio lubinų atsakovės teritorijoje nematė ir negalėjo detaliau paaiškinti krovinio pristatymo aplinkybių.
    3. . Atsakovė teigė, kad PVM sąskaitą faktūrą POR serija Nr. 00098 paštu gavo 2015 m. sausio 14 d., o šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas registruoto pašto vokas, tačiau byloje esantys įrodymai iš post.lt svetainės įrodo, kad tokia registruota siunta niekada nebuvo siunčiama. Byloje esantys duomenys įrodo, kad paskutiniai lubinai buvo pristatyti atsakovei 2014 m. lapkričio 13 d. Šiuo atveju už pateiktas prekes (lubinus) ar suteiktas paslaugas (žemės darbus) atsakovė su ieškove turėjo atsiskaityti per 30 dienų nuo prekių ar paslaugų gavimo dienos (iki 2014 m. gruodžio 13 d.), net jei traktuoti palankiausiai atsakovei – per 60 dienų nuo prekių ir paslaugų gavimo dienos, palūkanos atsakovei galėtų būti skaičiuojamos nuo 2015 m. sausio 13 d. (praėjus 60 dienų po 2014 m. lapkričio 13 d. lubinų pristatymo).
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.

11Dėl įrodymų vertinimo

  1. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia tai, kad net ir esant pirkėjo pasirašytoms PVM sąskaitoms faktūroms, šalims nesutariant, būtent daiktų pardavėjui tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog pirkimo – pardavimo sandoris yra įvykęs (CPK 12, 178 str.). Kilus ginčui teisme dėl prekių (paslaugų) pagal konkrečias sąskaitas faktūras neperdavimo pirkėjui, ieškovas turi pareigą pateikti teismui dokumentus, galinčius patvirtinti perdavimo faktą (krovinio gabenimo važtaraščius, čekius, užsakymo, priėmimo – perdavimo kvitus ir t. t., žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-547-241/2017).
  2. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos A. T. 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).
  3. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl liudytojų parodymų vertinimo, konstatuota, kad liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, todėl aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 str.), ir turi būti motyvuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008; Lietuvos Aukščiausiojo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-687/2016).
  4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi nenuosekliais ir prieštaringais ieškovės darbuotojų (O. K. R., E. T.) parodymais, tačiau atmetė atsakovės esamų darbuotojų (A. A., A. Š., S. J. ir V. L.) ir net buvusio atsakovės direktoriaus A. N. nuoseklius ir neprieštaringus parodymus vien tuo pagrindu, kad jie dirba/dirbo atsakovės bendrovėje, yra pavaldūs atsakovės vadovui, todėl laikytini suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis.
  5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą prieina išvados, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo nesiremti liudytojų A. A., A. N., A. Š., S. J. ir V. L. parodymais, duotais apie tai, kad jie nematė apeliantės bendrovėje ieškovės atvežtų lubinų, nes akivaizdu, kad šie liudytojai betarpiškai suinteresuoti bylos baigtimi atsakovo naudai, kaip dirbantys apeliantės bendrovėje ir pavaldūs apeliantės vadovui. Tai, kad paminėti liudytojai nematė atvežtų lubinų, nereiškia, kad ginčo lubinai nebuvo atvežti į ieškovo liudytojų nurodytą vietą, ir nepaneigia lubinų pristatymo fakto. Taigi jeigu būtų pagrindas remtis apeliantės liudytojų parodymais, kaip nešališkais ir objektyviais, nematymas lubinų nepatvirtina fakto, kad lubinai nebuvo atvežti ir nepaneigia fakto, kad apeliantei ginčo lubinai buvo atvežti (CPK 177, 185 str.).
  6. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės liudytojų parodymus apie lubinų pristatymo apeliantei ir jų panaudojimo gyvuliams šerti aplinkybes (CPK 185 str.). Jų apeliantė nepaneigė. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo įrodymų vertinimu, nereiškia, kad toks vertinimas neteisingas. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis.
  7. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį, visapusiškai ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus: bylos šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, ir jų viseto pagrindu priėjo teisingos išvados. Apeliantė šių aplinkybių nepaneigė, savo teiginius grindė prielaidomis, kas nėra įrodymai (CPK 176, 177, 178 str.).
  8. Apeliantė teigia, kad teismas turi pareiga ex officio (savo iniciatyva) pripažinti tariamus sandorius niekiniais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo faktas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų.
  9. CPK 1.78 straipsnio 5 dalis nustato, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Pagal šią nuostatą teismas neturi pagrindo bet kada taikyti niekinio sandorio pasekmes, nes tam būtinas, kaip teisingai nurodė apeliantė, akivaizdumas, t. y. turi būti akivaizdūs, nekeliantys abejonių ir nereikalaujantys atskiro tyrimo duomenys, patvirtinantys jo niekinį pobūdį (CK 1.78 str. 1, 3 d.,1.80 str.). Nagrinėjamo ginčo atveju nėra akivaizdaus sandorio negaliojimo fakto, dėl ko nėra pagrindo tokio sandorio pripažinti niekiniu ir spręsti dėl jo teisinių pasekmių ex officio.

12Dėl palūkanų

  1. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė apeliantei kompensacines ir procesines palūkanas. Byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovės prievolių įvykdymo terminus, todėl ginčo santykiams turėtų būti taikomos CK 6.5 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose nurodyta, jog nenustačius prievolės įvykdymo termino (prievolės, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas) skolininkas ją privalo įvykdyti per 7 dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo ją įvykdyti.
  2. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  3. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino parleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 2 d.).
  4. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės prievolė ieškovei kilo pagal 2014 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą POR serija Nr. 00098, kurioje numatytas jos apmokėjimo terminas iki 2015 m. sausio 5 d., t. y. 30 dienų. Byloje esantys duomenys įrodo, kad 2014 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą apeliantė gavo 2015 m. sausio 14 d., ir apeliantė šios aplinkybės neginčijo. Taigi apie reikalavimą apeliantei buvo žinoma būtent nuo 2015 m. sausio 15 d., todėl laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad tarp šalių neegzistavo prievolės įvykdymo terminas.
  5. Ieškovės reikalavimą priteisti iš apeliantės palūkanas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. birželio 14 d. (iki ieškinio teismui pateikimo dienos), kurios sudaro 4 475,66 Eur (517 dienų x 8,6569 Eur) pirmosios instancijos teismas patenkino pagrįstai (CK 6.210 str. 2 d.).
  6. Pagrįsta ir skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 6 procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2016 m. liepos 16 d., t. y. iki nutarties iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, priteisimo.
  7. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti ginčui nėra reikšmingi. Teismas, patenkindamas ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Keisti ar naikinti teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteisiamos.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai