Byla eI-731-643/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. B. ir V. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Freshtravel“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Valdista, dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjai M. B. ir V. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–6), prašydami:

51) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovės atstovė, Ūkio ministerija), 986,68 Eur turtinę žalą;

62) priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

7Skunde nurodė, kad pareiškėjas M. B. 2014-10-28 per internetinį puslapį „Grupinis.lt“ iš kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ įsigijo kelionę į Hurgadą. Pareiškėjas už kelionę sumokėjo 3 597 Lt. Pareiškėja V. B. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ dėl šios kelionės sudarė Turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT003976. Sutartyje išvykimo data buvo numatyta 2014-11-29. Kelionė neįvyko UAB „Freshtravel“ tapus nemokiai. 2014-12-01 pateikė prašymą Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Turizmo departamentas) dėl pinigų už neįvykusią kelionę grąžinimo. 2015-09-09 pagal Turizmo departamento nurodymą ,,Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas pareiškėjui M. B. grąžino 55,08 Eur. Likusi negrąžinta suma už neįvykusią kelionę sudaro 986,68 Eur.

8Pareiškėjai teigia, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme (toliau – ir Turizmo įstatymas) nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos. Kitaip tariant, nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas neužtikrino 1990-06-13 Europos Tarybos Direktyvos Nr. 90/314/EEB ,,Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų“ (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto teisių apsaugos.

9Ūkio ministerija atsiliepime (1 t., b. l. 54–63) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, nei jokie kiti nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai nesuteikia teismui įgaliojimų spręsti ir vertinti, ar valstybė, kaip Europos Sąjungos narė, tinkamai įvykdė pareigas pagal Europos Sąjungos sutartis (įskaitant dėl Europos Sąjungos direktyvų vykdymo). Teismas negali kvestionuoti valstybės įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę, be to, byloje nėra kompetentingų Europos Sąjungos institucijų sprendimų, kuriuose būtų konstatuota, kad valstybė būtų padariusi Europos Sąjungos teisės pažeidimų, kurių pagrindu valstybei galėtų kilti atsakomybė pareiškėjų atžvilgiu.

10Ūkio ministerijos manymu, kad šiuo atveju nėra pagrindo atlyginti turtinę žalą, kuri atsirado dėl BUAB „Freshtravel“ nemokumo. Nagrinėjamoje byloje neegzistuoja būtinoji deliktinės atsakomybės sąlyga, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus, t. y. neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas. Į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad Komisija ar Teisingumo Teismas būtų konstatavę, jog valstybė į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė Direktyvos nuostatas. Byloje nesant tokių įrodymų nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, atitinkamai taip pat nėra pagrindo pareiškėjams priteisti žalos atlyginimą.

11Pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kelionių organizatoriui buvo nustatyta pareiga turėti laidavimo draudimą, ar garantiją, kurie, esant tam tikrai situacijai, užtikrintų turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir sumokėtos sumos grąžinimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad į šio straipsnio teisės nuostatas pagal savo esmę ir prasmę yra perkeltas Direktyvos 7 straipsnis, todėl nėra pagrindo teigti, kad žala atsirado dėl Direktyvos 7 straipsnio neperkėlimo į nacionalinę teisę.

12Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiškėjai nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių skundo reikalavimą priteisti turtinę žalą. Pareiškėjų pateikta turizmo paslaugų teikimo sutartis nėra pasirašyta abiejų šioje sutartyje nurodytų šalių, todėl negali būti laikoma, kad paslaugų sutartis tarp pareiškėjų ir UAB „Freshtravel“ buvo sudaryta. Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų apie atliktus mokėjimus už UAB „Freshtravel“ organizuotą kelionę, kadangi pagal pareiškėjo pateiktus mokėjimo nurodymus sumos buvo pervestos į UAB ,,Cherry Media Lt“ sąskaitą. Pareiškėjams kaip turtinės žalos atlyginimas negali būti priteisiami vizų mokesčiai. Ūkio ministerijos įsitikinimu, skundas turėtų būti atmestas vien todėl, kad pareiškėjai neįgytų teisės reikalauti dvigubo žalos atlyginimo tiek iš UAB ,,Freshtravel“ bankroto byloje, tiek ir iš valstybės.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepime (1 t., b. l. 16–20) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad Turizmo įstatyme nustatyta garantija, kurią kelionių organizatorius privalo suteikti vartotojams, dengtinos rizikos dydis nėra jokiu būdu ribojamas, priešingai, yra nustatomas tik minimalus tokios garantijos dydis, paliekant galimybę verslo subjektui pačiam atsakingai įvertinti savo veiklos riziką ir įsigyti pakankamą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kad nemokumo atveju būtų galima įvykdyti Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus įsipareigojimus turistams.

14Dėl prašomos priteisti žalos pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-02-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015 UAB ,,Freshtravel“ buvo iškelta bankroto byla, kurioje pareiškėjai turi teisę pareikšti reikalavimus dėl UAB ,,Freshtravel“ sukeltų nuostolių atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2016-02-05 nutartimi patvirtino BUAB ,,Freshtravel“ kreditorinių reikalavimų sąrašą, į kurį įtraukti ir nukentėjusių turistų, tarp jų ir pareiškėjo M. B. reikalavimas 1 111,27 Eur (nesumažinus reikalavimų draudimo išmoka, nes reikalavimų pateikimo dieną bankroto administratorius UAB ,,Valdsita“ neturėjo duomenų apie draudimo išmokų išmokėjimą). Turizmo departamento nuomone, patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turi būti siekiama reiškiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje ir (ar) civilinius ieškinius dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo baudžiamojo proceso tvarka, o ne reikalaujant žalos atlyginimo iš valstybės, kadangi prašoma atlyginti žala atsirado dėl privataus juridinio asmens – UAB ,,Freshtravel“ – veiksmų.

15Teismas

konstatuoja:

16Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės, tikėtina, netinkamo 1990-06-13 Tarybos direktyvos Nr. 90/314/EEB Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų nuostatų, susijusių su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionės organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygų, perkėlimo į nacionalinės teisės aktus, atlyginimo.

17Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp pareiškėjos V. B. ir UAB ,,Freshtravel“ 2014-10-29 buvo sudaryta Turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. PT003976 kelionei į Hurgadą (1 t., b. l. 9–11). Pagal sutartį poilsinė kelionė turėjo vykti laikotarpiu nuo 2014-11-29 iki 2014-12-05. Sutartyje nurodyta, kad į kelionę vyksta: V. B., L. P. ir M. M.. Pareiškėjas M. B. 2014-10-28 mokėjimo nurodymu Nr. 792 į UAB ,,Cherry Media Lt“ sąskaitą pervedė 3 597 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodyta ,,Grupinis.lt“ order # (525559655)) (1 t., b. l. 7).

18Turizmo departamentas 2014-11-14 įsakymu Nr. V-256 „Dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ sustabdė pažymėjimo Nr. 13769, patvirtinančio, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizatoriaus paslaugas, galiojimą (1 t., b. l. 24).

19Turizmo departamentas 2014-11-14 raštu Nr. SD-1600 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl galimai neteisėtai vykdomos UAB „Freshtravel“ veiklos (1 t., b. l. 26–27).

202014-11-28 įsakymu Nr. V-274 Turizmo departamentas panaikino pažymėjimo Nr. 13769, patvirtinančio, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizatoriaus paslaugas, galiojimą nuo 2014-11-29 (1 t., b. l. 25).

21,,Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas 2015-09-09 pareiškėjui M. B. sumokėjo 55,08 Eur dydžio draudimo išmoką dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų (1 t., b. l. 8).

22Pareiškėjai nurodo, jog jiems liko negrąžinta 986,68 Eur suma, kurią prašo teismo priteisti iš atsakovės.

23Teismui sprendžiant pareiškėjų skundo pagrįstumo klausimą kyla pareiga išsiaiškinti, ar atsakovė yra tinkamas subjektas atlyginti pareiškėjų nurodytą žalą, ir jeigu taip, tai kokio dydžio žala turi būti atlyginta pareiškėjams.

24Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.

25Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, CK apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiais nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

26Pareiškėjai teigia žalą patyrę dėl to, kad Lietuvos valstybė į nacionalinės teisės aktus netinkamai perkėlė Direktyvos nuostatas, susijusias su vartotojo nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygomis.

27Direktyvos 7 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra konstatavęs, kad Direktyvos 7 straipsnis aiškintinas taip, kad juo draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai būtų užtikrinta, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grąžinti ir jis bus repatrijuotas (2014-01-16 ESTT nutarties Ilona Baradics ir kt. prieš QBE Insurance (Europe) Ltd Magyarorsz?gi Fióktelepe ir Magyar ?llam, C-430/13, EU:C:2014:32, 39–41 p.).

28Direktyva, kartu su kitais Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais turizmo paslaugų teikimą, Lietuvos Respublikoje įgyvendinta Turizmo įstatyme. Nagrinėjamu atveju taikytina Turizmo įstatymo 8 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2014-11-01, nes 2014-11-14 UAB „Freshtravel“ veikla buvo sustabdyta.

29Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad kelionių organizatoriai, siūlantys parduoti organizuotas turistines keliones, privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą arba finansų įstaigos laidavimą ar garantiją kurie kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grąžinimą turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties. Pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančio kelionių organizatoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių Turizmo įstatymo straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra: 1) ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu; 2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 150 tūkstančių litų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais; 3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 350 tūkstančių litų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais; 4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir išvykstamojo turizmo veiklą, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 2 arba 3 punktu (Turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis).

30Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-06-12 nutarimu Nr. 756 patvirtinto Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2011-12-01 iki 2015-03-10) 33 punkte buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu bendra turistų pareikštų reikalavimų suma yra didesnė už laidavimo draudimo sutartyje nustatytą laidavimo draudimo sumą ar jos likutį, laidavimo draudimo išmoka pirmiausia mokama už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esančio ir neturinčio galimybės savarankiškai grįžti į Lietuvos Respubliką turisto organizuoto grąžinimo į išvykimo vietą Lietuvos Respublikoje išlaidas ir su tuo susijusias kitas pagrįstas išlaidas, o likusi suma paskirstoma proporcingai turistų pareikštų reikalavimų dydžiui (Aprašo 29.2–29.4 ir 29.1 papunkčiuose nurodytais atvejais – negautų paslaugų vertei atlyginti).

31Pažymėtina, kad nei Turizmo įstatyme, nei Apraše nėra reglamentuotas turistų patirtų nuostolių dalies, likusios po Aprašo 33 punkte nustatyto kompensavimo, atlyginimas, nors, kaip jau buvo minėta, Direktyvos 7 straipsnis draudžia nacionalinės teisės aktus, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai būtų užtikrinta, jog kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grąžinti ir jis bus repatrijuotas.

32Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017 išnagrinėjo iš esmės analogišką ginčą ir 2017-05-08 nutartyje padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad kelionių organizatoriui tapus nemokiam, jo organizuota kelionė neįvyko, o pareiškėjas gavo tik dalį už kelionę sumokėtų pinigų, kadangi Turizmo įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos. Kitaip tariant, nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjo) teisių apsaugos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad Lietuvos valstybė šiuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 7 straipsnį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, minėtoje administracinėje byloje taip pat konstatavo, kad nacionaliniais teisės aktais šiuo atveju nebuvo užtikrintas Direktyvos garantuojamas turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimas kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiškėjai patyrė turtinę žalą – tiesioginius nuostolius, kuriuos valstybė turi atlyginti (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-10-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2094-502/2017).

33Taigi, netinkamas 1990-06-13 Europos Tarybos Direktyvos 90/314 7 straipsnio perkėlimas į nacionalinę teisę (Turizmo įstatymo 8 straipsnį) jau yra konstatuotas nacionalinio teismo. Teismai labai panašias arba analogiškas bylas privalo spręsti panašiai, todėl šia aplinkybe pareiškėjai pagrįstai grindžia skunde reiškiamus reikalavimus, atsakovės Lietuvos valstybės neteisėtus veiksmus ir kitas atsakovės civilinei atsakomybei nagrinėjamoje byloje kilti būtinas sąlygas CK 6.271 straipsnio prasme. Nacionaliniais teisės aktais akivaizdžiai nebuvo užtikrinta Direktyvos garantuojama turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimą kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, apsauga, dėl to pareiškėjai patyrė nuostolių, kuriuos atsakovei Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti.

34Ūkio ministerijos nuomone, pareiškėjų į bylą pateikti įrodymai negali būti laikomi pagrindu priteisti prašomo priteisti dydžio turtinę žalą. Atsakovės atstovės įsitikinimu, be kita ko, esant nepasirašytai turizmo paslaugų sutarčiai, neegzistuoja ir pagrindas pareiškėjo skundą patenkinti.

35Teismas su šiais atsakovės atstovės argumentais nesutinka. Turizmo įstatymo 2 straipsnio 35 punktas turizmo paslaugų sutartį apibūdina kaip rašytinį susitarimą, kuriuo viena šalis – kelionių organizatorius įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui užtikrinti organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas. Teismo vertinimu, įstatymo ir nusistovėjusios teismų praktikos prasme, toks turizmo paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas savaime nereiškia, jog rašytinės formos nesilaikymas tokio pobūdžio sutartį daro negaliojančią. CK 6.192 straipsnyje įtvirtinta, jog sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti paprasta rašytine forma. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Vienu iš tokių atvejų yra laikytina turizmo paslaugų teikimo sutartis, kurios formą reglamentuoja jau minėtas Turizmo įstatymo 2 straipsnio 35 punktas. Tačiau, įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Turizmo įstatyme tokio imperatyvaus nurodymo nėra, tai reiškia, jog nesant tokio imperatyvaus nurodymo, sandorio formos nesilaikymas reikštų tik tai, jog sudarytas sandoris lieka galioti, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjimu atveju minėta įstatymo norma nėra aktuali ginčui, todėl teismas daro išvadą, jog sandorio sudarymo faktą pareiškėjai įrodė leistinais rašytiniais įrodymais (pareiškėjo M. B. 2014-10-28 mokėjimu pagal sutartį), kurie patvirtina, jog sutartis buvo sudaryta ir tarp šalių susiklostė paslaugų teisiniai santykiai.

36Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje turizmo paslaugų teikimo sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių tarp kelionių organizatoriaus, veikiančio tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus, ir turisto sudaromos vadovaujantis standartinėmis turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygomis. Taigi, pagal įstatymą, Turizmo paslaugų sutartis galėjo būti sudaroma ne tik tiesiogiai su UAB „Freshtravel“, bet ir per kelionių pardavimo agentą, atitinkamai ir mokėjimai už pareiškėjų turistinę kelionę galėjo būti atliekami ne tiesiogiai UAB „Freshtravel“, bet ir kelionių pardavimo agentui (šiuo atveju UAB „Cherry Media Lt“), kuris, nebūdamas sutarties šalimi, veikė UAB „Freshtravel“ naudai.

37Pareiškėjai nurodo, jog patyrė 986,68 Eur turtinę žalą, t. y. tokia suma jiems nebuvo kompensuota už neįvykusią kelionę, ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovės. Atsakovės atstovas teigia, kad pareiškėjų mokėtina pinigų suma už šešias Egipto Arabų Respublikos vizas sudarė 117,67 Eur, todėl šia suma turėtų būti sumažinta prašoma priteisti suma. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjai pirko kelionę trims asmenims, todėl, suma už tris vizas sudarė 58,84 Eur (203,16 Lt). Šiuo atveju, kaip minėta, pareiškėjai pateikė mokėjimo nurodymą, kuriuo UAB ,,Cherry Media Lt“ pervedė 3 597 Lt, o sutartyje nurodyta mokėtina suma už kelionę (įskaitant vizas) yra nurodyta 3 837 Lt, t. y. 240 Lt didesnė. Vadinasi, pareiškėjai neprašo priteisti už vizas sumokėto mokesčio. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjų prašymą priteisti turtinę žalą, todėl pareiškėjams lygiomis dalimis iš atsakovės priteistina 986,68 Eur turtinė žala, t. y. po 493,34 Eur kiekvienam pareiškėjui.

38Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 5 procentus metinių palūkanų jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

39Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ,,procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias CK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017). Bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjams M. B. ir V. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena. Nagrinėjamu atveju skundas priimtas 2017-10-30, todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–133 straipsniais,

Nutarė

41pareiškėjų M. B. ir V. B. skundą tenkinti.

42Priteisti pareiškėjui M. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 493,34 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus 34 ct) turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (493,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

43Priteisti pareiškėjai V. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 493,34 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus 34 ct) turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (493,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

44Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teismas... 4. Pareiškėjai M. B. ir V. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą... 5. 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos... 6. 2) priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo... 7. Skunde nurodė, kad pareiškėjas M. B. 2014-10-28 per internetinį puslapį... 8. Pareiškėjai teigia, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme (toliau – ir... 9. Ūkio ministerija atsiliepime (1 t., b. l. 54–63) su skundu nesutinka, prašo... 10. Ūkio ministerijos manymu, kad šiuo atveju nėra pagrindo atlyginti turtinę... 11. Pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kelionių organizatoriui buvo... 12. Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiškėjai nepateikė tinkamų įrodymų,... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepime (1 t., b. l.... 14. Dėl prašomos priteisti žalos pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo... 15. Teismas... 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl... 17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp pareiškėjos V. B. ir UAB... 18. Turizmo departamentas 2014-11-14 įsakymu Nr. V-256 „Dėl kelionių... 19. Turizmo departamentas 2014-11-14 raštu Nr. SD-1600 kreipėsi į Lietuvos... 20. 2014-11-28 įsakymu Nr. V-274 Turizmo departamentas panaikino pažymėjimo Nr.... 21. ,,Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas 2015-09-09 pareiškėjui M. B.... 22. Pareiškėjai nurodo, jog jiems liko negrąžinta 986,68 Eur suma, kurią... 23. Teismui sprendžiant pareiškėjų skundo pagrįstumo klausimą kyla pareiga... 24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271... 25. Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, CK... 26. Pareiškėjai teigia žalą patyrę dėl to, kad Lietuvos valstybė į... 27. Direktyvos 7 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius... 28. Direktyva, kartu su kitais Europos Sąjungos teisės aktais,... 29. Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad kelionių... 30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-06-12 nutarimu Nr. 756 patvirtinto... 31. Pažymėtina, kad nei Turizmo įstatyme, nei Apraše nėra reglamentuotas... 32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.... 33. Taigi, netinkamas 1990-06-13 Europos Tarybos Direktyvos 90/314 7 straipsnio... 34. Ūkio ministerijos nuomone, pareiškėjų į bylą pateikti įrodymai negali... 35. Teismas su šiais atsakovės atstovės argumentais nesutinka. Turizmo įstatymo... 36. Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje... 37. Pareiškėjai nurodo, jog patyrė 986,68 Eur turtinę žalą, t. y. tokia suma... 38. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės,... 39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 41. pareiškėjų M. B. ir V. B. skundą tenkinti.... 42. Priteisti pareiškėjui M. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos... 43. Priteisti pareiškėjai V. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos... 44. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali...