Byla eA-872-556/2017

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė)

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. B., L. B., atstovaujamo įstatyminės atstovės V. C. V., M. B., atstovaujamos įstatyminės atstovės V. C. V., J. B., D. B., L. C., Ž. G., J. G., R. G., A. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės O. K., O. K., I. K. (I. K.), T. L., V. L. (V. L.), J. M., D. M., R. M., A. N., L. P., B. S., S. S., O. S., A. Š., D. Š. (D. Š.), J. T., V. T., T. U. ir V. C. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Go Planet Travel“ (bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Admivita“) ir Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5pareiškėjai L. B., V. C. V., L. B., atstovaujamas įstatyminės atstovės V. C. V., M. B., atstovaujama įstatyminės atstovės V. C. V., J. B., D. B., L. C., Ž. G., J. G., R. G., O. K., A. K., atstovaujama įstatyminės atstovės O. K., I. K., T. L., V. L., J. M., D. M., R. M., A. N., L. P., B. S., S. S., O. S., A. Š., D. Š., J. T., V. T. ir T. U. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2015 m. gruodžio 16 d., prašydami: 1) iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti turtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimą: O. S. – 275,14 Eur; J. B. – 136,76 Eur; D. B. – 136,76 Eur; L. C. – 464,51 Eur; Ž. G. – 464,51 Eur; T. L. – 335,93 Eur; V. L. – 335,93 Eur sumą; A. Š. – 335,93 Eur; D. Š. – 335,93 Eur; I. K. – 356,29 Eur; O. K. – 356,29 Eur; A. K. – 356,29 Eur; D. M. – 374,72 Eur; R. M. – 374,72 Eur; T. U. – 223,03 Eur; L. P. – 223,03 Eur; J. T. – 143,80 Eur; V. T. – 143,80 Eur; A. N. – 106,08 Eur; J. M. – 106,08 Eur; J. G. – 465,44 Eur; R. G. – 465,44 Eur; B. S. – 361,76 Eur; S. S. – 361,76 Eur; L. B. – 130,33 Eur sumą; L. B. – 130,33 Eur; M. B. – 130,33 Eur; V. C. V. – 130,33 Eur; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės pareiškėjų naudai po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės pareiškėjų naudai 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas: O. S. – 27,51 Eur; J. B. – 27,35 Eur; D. B. – 27,35 Eur; L. C. – 69,68 Eur; Ž. G. – 69,68 Eur; T. L. – 50,28 Eur sumą; V. L. – 50,28 Eur sumą; A. Š. – 50,28 Eur; D. Š. – 50,28 Eur; I. K. – 53,44 Eur; O. K. – 53,44 Eur; A. K. – 53,44 Eur; D. M. – 56,21 Eur; R. M. – 56,21 Eur; T. U. – 33,45 Eur; L. P. – 33,45 Eur; J. T. – 28,76 Eur; V. T. – 28,76 Eur; A. N. – 21,20 Eur; J. M. – 21,20 Eur; J. G. – 69,82 Eur; R. G. – 69,82 Eur; B. S. – 54,27 Eur; S. S. – 54,27 Eur; L. B. – 19,55 Eur; L. B. – 19,55 Eur; M. B. – 19,55 Eur; V. C. V. – 19,55 Eur.

6Skunde nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Go Planet Travel“ (toliau – ir kelionių organizatorius) su pareiškėjais, sudarė kelionių sutartis, pagal kurias įsipareigojo organizuoti keliones pagal programą, nurodytą kataloge arba kitoje kelionę aprašančioje medžiagoje. Pareiškėjų įsigytos kelionės neįvyko. Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Turizmo departamentas, Departamentas) 2014 m. liepos 4 d. gavo iš kelionių organizatoriaus pranešimą dėl jo nemokumo. Departamento direktorius 2014 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-139 sustabdė UAB „Go Planet Travel“ kelionių organizatoriaus pažymėjimo Nr. 013282, išduoto 2013 m. gegužės 1 d., galiojimą, tačiau, nepaisant to, UAB „Go Planet Travel“ iki paskutinės akimirkos organizavo keliones į užsienį ir pasirašinėjo sutartis. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5255-611/2014 UAB „Go Planet Travel“ iškelta bankroto byla.

7Pažymėjo, kad remdamiesi Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – ir Turizmo įstatymas) 16 straipsnio 11 punktu, UAB „Go Planet Travel“ paslaugų vartotojai, kuriems ši įmonė nesuteikė turizmo paslaugų bei vartotojai, kuriems nebuvo suteikta dalis turizmo paslaugų, Turizmo departamentui pateikė prašymus dėl pinigų grąžinimo. Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija (toliau – ir Vartotojų federacija), atstovaudama nukentėjusių vartotojų interesus, 2015 m. sausio 27 d. kreipėsi į Turizmo departamentą, prašydama pateikti informaciją apie fizinius asmenis, kurie nukentėjo dėl UAB „Go Travel Planet“ nemokumo bei informaciją apie minėtų asmenų patirtus nuostolius. Turizmo departamentas 2015 m. vasario 6 d. gautame atsakyme nurodė, kad yra gavęs 822 prašymus kompensuoti nuostolius UAB „Go Planet Travel“ tapus nemokiai pagal 839 turizmo paslaugų teikimo sutartis (toliau – ir sutartis/sutartys). Išanalizavęs gautus prašymus, Turizmo departamentas perdavė draudimo bendrovėms reikalavimus pagal 817 sutarčių. Turistams buvo proporcingai paskirstyta 576 081,69 Lt draudimo išmokų suma. Bendra turistų patirtų nuostolių suma, dėl kurios kompensavimo buvo kreiptasi į Turizmo departamentą pagal 817 sutarčių sudaro 1 790 741,977 Lt.

8Taip pat nurodė, kad Vartotojų federacija, siekdama apginti vartotojų interesus bankrutavus UAB „Go Planet Travel“, 2014 m. vasario 24 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, prašydama atlyginti fiziniams asmenims, nukentėjusiems dėl UAB „Go Travel Planet“ nemokumo, 518 634,72 Eur (1 790 741, 98 Lt) sumą bei atlyginti patirtas teisines išlaidas (6 900 Eur). Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – ir Ūkio ministerija) 2015 m. kovo 16 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad dėl Vartotojų Federacijos 2014 m. vasario 24 d. prašymo kreipėsi tarnybinės pagalbos į Europos teisės departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Europos teisės departamentas). Europos teisės departamentas, atsakydamas į Ūkio ministerijos kreipimąsi, 2015 m. kovo 31 d. nurodė, jog siekdami gauti žalos atlyginimą dėl UAB „Go Planet Travel“ nemokumo, nukentėję asmenys visų pirma kompetentingame teisme turėtų įrodyti, jog Lietuvos valstybė pažeidė 1990 m. birželio 13 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvos „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (90/314/EEB)“ (toliau – ir Direktyva 90/314/EEB) 7 straipsnį (ar kitą Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės nuostatą), kad pažeista nuostata yra tokio pobūdžio, jog ja asmenims yra suteikiamos teisės, kad pažeisdama tokią nuostatą valstybė akivaizdžiai ir dideliu mastu peržengė valdžios įgaliojimus bei galiausiai, kad tarp pažeidimo ir reikalaujamos atlyginti žalos yra priežastinis ryšys. Iš Ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 2 d. buvo gautas pakartotinis atsakymas į Vartotojų federacijos 2015 m. vasario 24 d. prašymą, nurodant, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis nėra priimtas joks kompetentingo teismo sprendimas dėl valstybės atsakomybės prašyme aptariamu klausimu ir žalos atlyginimo. Taip pat atsakyme buvo nurodyta, jog nėra gauta ir kompetentingų ES institucijų spendimų, kurie pripažintų valstybės atsakomybę. Taigi, Lietuvos Respublika atsisakė atlyginti žalą nukentėjusiesiems dėl UAB „Go Planet Travel“ nemokumo.

9Pažymėjo, kad visa dėl neįvykusių kelionių patirtoji turtinė žala pareiškėjams nėra atlyginta iki šiol. Dalis kelionės išlaidų buvo kompensuota, išmokėjus pareiškėjams draudimo išmokas arba/ir kelionės agentūroms grąžinus dalį sumokėtų už kelionės paketus sumų pagal Turizmo departamento pavedimus. Pareiškėjai skundo reikalavimus atlyginti turtinę žalą grindė Direktyvos 90/314/EEB 7 ir 8 straipsniais, vadovavosi Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos dėl kelionės paslaugų paketų ir rinkinių, kuria keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 bei Direktyva 2011/83/ES ir panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB, 34 punktu ir 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje.

10Pažymėjo, jog Turizmo įstatyme yra nurodyta, jog Direktyva 90/314/EEB yra įgyvendinamasis ES aktas, tačiau pareiškėjų manymu, Lietuvos valstybė nėra tinkamai ją įgyvendinusi. Atkreipė dėmesį į Turizmo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies ir 7 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 patvirtinto Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1421 redakcija), XI skyriaus 29 punkto ir 34 punkto nuostatas.

11Pareiškėjai teigė, kad aukščiau aptartas nacionalinės teisės aktų reglamentavimas, susijęs su turizmo paslaugų teikimu, neužtikrina, jog vartotojams būtų tinkamai ir laiku atlyginta jų patirta žala turizmo paslaugų tiekėjo nemokumo atveju. Turizmo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatyta prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė neatitinka realybės, jog būtų pakankamai lėšų atlyginti žalą, kurią gali patirti vartotojai.

12Rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudencija dėl Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnio nuostatų įgyvendinimo, pareiškėjai nurodė, kad Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnyje nustatyti įpareigojimai laikomi tinkamai perkelti nacionalinės teisės aktais tik tada, jeigu, nesvarbu, kokiu būdu, jais pasiekiamas rezultatas – vartotojui realiai užtikrinamas visų jo sumokėtų pinigų grąžinimas ir jo repatrijavimas kelionių organizatoriaus nemokumo atveju.

13Pabrėžė, kad netinkamu direktyvos nuostatų perkėlimu laikoma ne tik normos neatitiktis, bet ir direktyvos tikslams prieštaraujanti nacionalinių nuostatų (kuriose inkorporuotos direktyvų normos) taikymo praktika arba tokias teisės nuostatas aiškinanti nacionalinė jurisprudencija. Jei netinkamai ar ne laiku perkelta direktyvos nuostata yra pakankamai aiški, tiksli ir besąlygiška, privatūs asmenys (draudėjai, apdraustieji, nukentėję tretieji asmenys ir kt.) galėtų jomis tiesiogiai remtis teismuose (priklausomai nuo reikalavimo)(Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).

14Dėl teisės reikalauti žalos atlyginimo ir valstybės civilinės atsakomybės paaiškino, kad ES teisėje yra pripažįstama, jog asmuo dėl ES teisės pažeidimo patyręs žalos, turi teisę reikalauti kompensacijos – šios svarbios teisės prielaida yra valstybės atsakomybė privačiam asmeniui dėl žalos atlyginimo. Valstybių atsakomybė už žalą nėra tiesiogiai reglamentuojama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis, tačiau remiantis ESTT jurisprudencija yra nustatytos šios valstybės narės atsakomybės sąlygos: pažeista teisės norma turi būti siekiama suteikti asmenims teisių; teisės normos pažeidimas turi būti pakankamai akivaizdus; tiesioginis priežastinis ryšys tarp nustatytos valstybei pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos.

15Dėl Lietuvos valstybės atsakomybės sąlygų egzistavimo paaiškino, kad Direktyvos 7 straipsniu asmenims yra suteikta teisė kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju būti repatrijuotiems ir teisė atgauti visus sumokėtus pinigus už kelionę. Atsakovas, perkeldamas Direktyvos 90/314/EEB nuostatas į nacionalinę teisę, netinkamai įgyvendino minėtas Direktyvos 90/314/EEB nuostatas ir neužtikrino Direktyvoje 90/314/EEB nurodytų tikslų, o būtent neužtikrino tinkamo nacionalinės teisės aktų reglamentavimo, susijusio su turizmo paslaugų teikimu, jog vartotojams būtų tinkamai ir laiku atlyginta jų patirta žala turizmo paslaugų tiekėjo nemokumo atveju. Pažymėjo, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas turėjo siaurą diskrecijos teisę dėl Direktyvos 90/314/EEB nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę, tačiau neužtikrino tinkamo teisinio reguliavimo, todėl, pareiškėjų vertinimu, tai yra akivaizdus ir rimtas ES teisės pažeidimas, dėl ko atsakovui kyla atsakomybė. Pareiškėjai teigė, kad egzistuoja ir priežastinis ryšys tarp atsakovo padaryto pažeidimo – Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnio pažeidimo, t. y. netinkamo Direktyvos 90/314/EEB įgyvendinimo ir atsiradusios žalos – nuostolių, kuriuos dėl UAB „Go Planet Travel” nemokumo jie patyrė.

16Nurodė, kad civilinės deliktinės atsakomybės atveju, kaip viena iš būtinųjų sąlygų, nurodoma ir patirta žala. Nors ESTT šios sąlygos neišskiria kaip atskiros, bet logiškai ji kyla iš trečiosios – tam, kad kiltų valstybės narės atsakomybė, tarp nustatytos valstybei pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos turi būti priežastinis ryšys. Minėta, kad pareiškėjai dėl netinkamo teisinio reguliavimo patyrė žalos. Nors dalį žalos jiems yra atlyginusios draudimo bendrovės ir kelionių agentūros pagal Turizmo departamento nurodymą, tačiau likusi žalos dalis yra neatlyginta. UAB „Go Planet Travel“ yra iškelta bankroto byla, todėl išieškojimas iš šios bendrovės yra sustabdytas. Pažymėjo, jog šiuo atveju atsakomybė kyla atsakovui, nes jis, būdamas atsakingas už tinkamą ES teisės įgyvendinimą, nepasirūpino tinkamu Direktyvos 90/314/EEB įgyvendinimu ir nacionalinės teisės aktais neužtikrino, jog pareiškėjams būtų tinkamai ir laiku atlyginta jų patirta žala kelionių organizatoriui UAB „Go Planet Travel“ tapus nemokiam.

17Pareiškėjai teisę į neturtinės žalos atlyginimą grindė ESTT 2002 m. kovo 12 d. sprendime byloje Nr. C-l 68/00 pateiktu aiškinimu, kad „Direktyvos 90/314/EEB 5 straipsnis turi būti aiškinamas kaip suteikiantis vartotojams teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl paslaugų, sudarančių kelionės paketą, nevykdymo ar netinkamo vykdymo“. Nurodė, kad dėl netinkamo atsakovo teisinio reguliavimo, susijusio su turizmo paslaugų teikimu, jie nukentėjo, o būtent neišvyko į suplanuotą kelionę ir atsidūrė tokioje situacijoje, kai iš viso nežinojo, ar jiems bus grąžinti jų sumokėti pinigai už kelionę. Dėl šio nežinojimo patyrė stresą, neigiamas emocijas. Pabrėžė, kad keliones jie ilgai planavo, pasiėmė darbe atostogas, taupė pinigus ir investavo į tai nemažus savo pinigus, tačiau liko apgauti ir dar dėl to patyrė žalos. Pareiškėjai dėl neįvykusios kelionės labai išgyveno, jautėsi nusivylę, prarado pasitikėjimą kelionių organizatoriais ir valstybės institucijomis. Be to, pažymėjo, jog nuo UAB „Go Planet Travel“ nemokumo paskelbimo yra praėję daugiau kaip 9 mėnesiai. Visą tą laiką jie laukė ir laukia iki šiol, kol jiems kas nors iš valstybės institucijų grąžins visus sumokėtus pinigus už kelionę. Toks asmenų laukimas ir palikimas visiškoje nežinomybėje neabejotinai sukelia rimtus išgyvenimus, dėl ko jiems turi būti atlyginta ir moralinė žala. Pareiškėjai patirtą neturtinę žalą vertino 500 eurų suma kiekvienam pareiškėjui neindividualizuojant, nes iš esmės visi pareiškėjai identiškomis aplinkybėmis patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie atsirado dėl netinkamo atsakovo teisinio reguliavimo turizmo srityje, o būtent įgyvendinant Direktyvą 90/314/EEB .

18Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Ūkio ministerija atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjai skundą grindžia tuo, kad į Turizmo įstatymą neva buvo netinkamai perkelta Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnio nuostata, numatanti, jog kelionių organizatorius ir <...>, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas. Skunde pareiškėjai teigė, kad Turizmo įstatymo (iki 2014 m. lapkričio 1 d. galiojusi redakcija) 8 straipsnyje nustatytas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo reglamentavimas nesuteikė pareiškėjams garantijų, įtvirtintų Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnyje. Tokiu būdu, dėl Turizmo įstatymo 8 straipsnyje nustatyto reglamentavimo, pareiškėjai kvestionuoja tiek patį Turizmo įstatymą, tiek įstatymų leidėjo veiksmus, priimant Turizmo įstatymą, politinio ir ekonominio tikslingumo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo ir dydžio požiūriu ir prašo teismo šį tikslingumą įvertinti, nors tai daryti teismui draudžia ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvus reglamentavimas.

19Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjai visiškai nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimus ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta ir neegzistuoja deliktinės atsakomybės sąlyga, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus – yra neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos 90/314/EEB nuostatas. Kadangi pareiškėjai prašomą priteisti žalą kildina būtent iš šio reikalavimo, todėl, teismui neturint įgaliojimų jo nagrinėti, nėra galimybių nustatyti privalomų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, (t. y., kad Lietuvos Respublika netinkamai perkėlė į nacionalinę teisę Direktyvos 90/314/EEB nuostatas) ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

20Pabrėžė, kad priimant 2011 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XI-1496, buvo vykdoma pareiga perkelti Direktyvos 90/314/EEB nuostatas į nacionalinę teisę ir buvo pagrįstai manoma, jog įstatyme nustatomas teisinis reguliavimas bus pakankamas užtikrinti turistų teises kelionių organizatorių nemokumo atvejais. Nauja redakcija išdėstytame Turizmo įstatyme nustatyta, kad jis įgyvendina Direktyvą 90/314/EEB.

21Pažymėjo, kad nei viena iš Turizmo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą, nei su kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimu susiję Turizmo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai nėra pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir/arba įstatymams, todėl šie teisės aktai yra galiojantys ir teisėti. Taip pat Ūkio ministerija nėra gavusi jokių kompetentingų ES institucijų ar ESTT sprendimų, kurie konstatuotų faktą, kad Lietuvos Respublika netinkamai į nacionalinę teisę (šiuo konkrečiu atveju – į Turizmo įstatymą) perkėlė Direktyvą 90/314/EEB. Todėl, atsakovo atstovo manymu, nėra jokio pagrindo teigti, kad Direktyva 90/314/EEB į nacionalinę teisę – Turizmo įstatymą, perkelta netinkamai.

22Atsakovo atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai L. B., M. B., D. B., Ž. G., J. G., A. K., O. K., T. L., R. M., A. N., L. P., S. S., A. Š. ir D. Š. į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad šie pareiškėjai atliko kokius nors mokėjimus už UAB „Go Planet Travel“ organizuotas keliones. Darė išvadą, kad nurodytų pareiškėjų reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atmesti, kadangi nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

23Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjų reikalavimu atlyginti neturtinę žalą. Teigė, kad jokie teisės aktai nenustato, jog neturtinė žala atlyginama kelionės neįvykimo atveju. Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiškėjai netinkamai aiškina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.754 straipsnio 5 dalies esmę bei prasmę, nes aptariama teisės norma nenustato galimybės atlyginti neturtinę žalą dėl apskritai neįvykusios kelionės. Kadangi neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais, o aptariamu atveju jos atlyginimo įstatymas nenustato, todėl nėra pagrindo ją atlyginti.

24Be to, Ūkio ministerijos vertinimu, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jie patyrė stresą, neigiamas emocijas, nepatogumus ir išgyvenimus, nei įrodymų, pagrindžiančių prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį. Pažymėjo ir tai, kad dalis pareiškėjų yra mažamečiai vaikai, todėl abejotina, ar jie galėjo patirti ir suvokti neįvykusių kelionių neigiamą poveikį. Net jeigu neigiamą poveikį patyrė ir suvokė, abejotina, ar dėl to patyrė tokio pat intensyvumo ir masto neigiamus išgyvenimus kaip suaugusieji nukentėję turistai, dėl ko galėtų reikalauti vienodo dydžio neturtinės žalos atlyginimo kaip suaugusieji nukentėję turistai.

25Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiškėjai, siekdami gauti patirtos žalos atlyginimą, pirmiausia turi reikšti kreditorinius reikalavimus bankroto byloje arba reikšti civilinius ieškinius baudžiamojo proceso metu, o ne reikalauti pinigų iš valstybės, kadangi prašoma atlyginti žala atsirado dėl privataus juridinio asmens – UAB „Go Planet Travel“ – veiksmų.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

27II.

28Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjų L. B., L. B., atstovaujamo įstatyminės atstovės V. C. V., M. B., atstovaujamos įstatyminės atstovės V. C. V., J. B., D. B., L. C., Ž. G., J. G., R. G., A. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės O. K., O. K., I. K., T. L., V. L., J. M., D. M., R. M., A. N., L. P., B. S., S. S., O. S., A. Š., D. Š., J. T., V. T., T. U. ir V. C. V. skundą tenkino iš dalies.

29Priteisė pareiškėjos O. S. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 275,14 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 13,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

30Priteisė pareiškėjos J. B. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 136,76 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 13,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

31Priteisė pareiškėjo D. B. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 136,76 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 13,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

32Priteisė pareiškėjos L. C. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 464,51 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33Priteisė pareiškėjos Ž. G. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 464,51 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

34Priteisė pareiškėjos T. L. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 335,93 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

35Priteisė pareiškėjo V. L. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 335,93 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesinis palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

36Priteisė pareiškėjos A. Š. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 335,93 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37Priteisė pareiškėjo D. Š. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 335,93 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38Priteisė pareiškėjo I. K. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos 356,29 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 26,72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

39Priteisė pareiškėjos O. K. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 356,29 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 26,72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

40Priteisė pareiškėjos A. K. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos 356,29 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 26,72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

41Priteisė pareiškėjos D. M. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 374,72 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 28,11 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

42Priteisė pareiškėjo R. M. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 374,72 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 28,11 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

43Priteisė pareiškėjos T. U. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 223,03 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

44Priteisė pareiškėjos L. P. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 223,03 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

45Priteisė pareiškėjos J. T. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos 143,80 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 14,38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

46Priteisė pareiškėjo V. T. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 143,80 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 14,38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

47Priteisė pareiškėjos A. N. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 106,08 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 10,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

48Priteisė pareiškėjos J. M. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 106,08 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 10,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

49Priteisė pareiškėjos J. G. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 465,44 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 34,91 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

50Priteisė pareiškėjo R. G. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 465,44 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 34,91 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

51Priteisė pareiškėjos B. S. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 361,76 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 27,14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

52Priteisė pareiškėjo S. S. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 361,76 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 27,14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

53Priteisė pareiškėjo L. B. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 130,33 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 9,78 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

54Priteisė pareiškėjo L. B. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 130,33 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 9,78 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

55Priteisė pareiškėjos M. B. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 130,33 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 9,78 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

56Priteisė pareiškėjos V. C. V. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 130,33 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 9,78 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

57Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

58Nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsniu bei atsižvelgė į CK nuostatas, reglamentuojančiais žalos atlyginimo klausimus. Pažymėjo, jog ginčui aktualius klausimus reglamentuoja ES teisės aktai ir juos įgyvendinančios nacionalinės teisės normos bei atkreipė dėmesį į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio bei Europos Bendrijų steigimo sutarties 249 straipsnio nuostatas. Teismas taip pat atsižvelgė į ESTT praktiką, aiškinančią direktyvų nuostatas (šiuo aspektu žr., pvz., ESTT 1984 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje von Colson ir Kamann, 14/83, 15 p., 2008 m. balandžio 15 d. sprendimo byloje Impact, C-268/06, 40–42 p., 26 p.; Teisingumo Teismo 1990 m. lapkričio 13 d. sprendimo byloje Marleasing, C-106/89, 8 p., 2004 m. spalio 5 d. sprendimo sujungtose bylose Pfeiffer ir kt., C-397/01, C-398/01, C-399/01, C-400/01, C-401/01, C-402/01 ir C-403/01, 113–114 p.; ESTT 1991 m. lapkričio 19 d. sprendimo sujungtose bylose Francovich ir kt., C-6/90 ir C-9/90, 11 p., 2002 m. liepos 11 d. sprendimo Marks & Spencer, C-62/00, 25 p., jau minėto sprendimo sujungtose bylose Pfeiffer ir kt. 103 p.; Teisingumo Teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo byloje Fuß, C-429/09, 40 p.).

59Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjai su kelionės organizatoriumi UAB „Go Planet Travel“ sudarė turizmo paslaugų sutartis. Kelionių organizatorius tapo nemokus ir dėl to kelionių nesuorganizavo. Pareiškėjams buvo grąžinta ne visa už įsigytus kelionių paketus sumokėta suma, jie patyrė nuostolių.

60Teismas atsižvelgė į Direktyvos 90/314/EEB 7 ir 8 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, ir pažymėjo, kad ESTT, aiškindamas direktyvos nuostatas, nurodė, jog pagal Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnį kelionių organizatorius turi pateikti pakankamas garantijas, kad nemokumo ar bankroto atveju sumokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas bus repatrijuotas, nes šių garantijų paskirtis – apsaugoti vartotoją nuo finansinės rizikos, susijusios su kelionių organizatoriaus nemokumu arba bankrotu (žr.1996 m. spalio 8 d. Sprendimo Dillenkofer ir kt. (toliau - Dillenkofer byla), C-1 78/94, C-179/94 ir C-188/94-C-190/94, Rink. p. 1-4845, 34 ir 35 punktus). Pastebėjo, kad ESTT padarė išvadą, jog minėtame Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnyje nustatyti įpareigojimai laikomi tinkamai perkelti nacionalinės teisės aktais tik tada, jeigu nesvarbu kokiu būdu, jais pasiekiamas rezultatas – vartotojui realiai užtikrinamas visų jo sumokėtų pinigų grąžinimas ir jo repatrijavimas kelionių organizatoriaus nemokumo atveju (žr. minėto Sprendimo Rechberger ir kt. 64 punktą).

61Teismas pabrėžė, kad Direktyvos 90/314/EEB tikslą iš esmės patvirtina ir Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos dėl kelionės paslaugų paketų ir rinkinių, kuria keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 bei Direktyva 2011/83/ES ir panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB, 34 punkto nuostatos bei 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nuostatos, susijusios su apsaugos nemokumo atveju užtikrinimu.

62Pažymėjo, jog Turizmo įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2014-05-22 iki 2014-12-31) yra nurodyta, jog Direktyva 90/314/EEB yra įgyvendinamasis Europos Sąjungos aktas. Įvertinęs Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 7 dalių nuostatas, teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai kelionių organizatorius tapo nemokus, o jo organizuotos kelionės neįvyko, todėl pareiškėjams nacionaliniais aktais, įgyvendinančiais Direktyvos 90/314/EEB nuostatas, turėjo būti garantuotas visų už keliones sumokėtų pinigų grąžinimas. Tačiau pareiškėjai atgavo tik dalį už keliones sumokėtų pinigų, kadangi Turizmo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (įvykdymo užtikrinimo suma ne mažesnė kaip 5 procentai kelionių agentūros ar kelionių agento praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų), buvo nepakankamos. Pabrėžė, jog šios faktinės aplinkybės rodo, kad nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas (Turizmo įstatymo 8 str. 7 d.) aptariamuoju atveju neužtikrino Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo, kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjų) teisių apsaugos. Tai rodo, jog valstybė narė šiuo atveju neįvykdė Direktyvoje 90/314/EEB nustatytos pareigos, kas sudaro pagrindą teigti, jog buvo padarytas pakankamai rimtas ES teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė.

63Atsakovo atstovo Ūkio ministerijos poziciją, kad visų dėl neįvykusių kelionių patirtų nuostolių atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pareiškėjams reiškiant reikalavimus bankroto byloje, teismas laikė nepagrįstu. Nurodė, jog būtent valstybei narei kyla pareiga nustatyti priemones, kurios užtikrintų Direktyvos 90/314/EEB tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju akivaizdu, kad tokią pareigą valstybė vykdė netinkamai, kadangi nustatytas nacionalinis reguliavimas neužtikrino visiško patirtų nuostolių atlyginimo. Taip pat šiuo atveju nėra svarbūs kelionės organizatoriaus veiksmai, dėl kurių jis tapo nemokus (žr. ESTT 1999 m. birželio 15 d. Sprendimo Rechberger ir kt. (C-140/97, Rink. p. I-3499) 74–76 punktą). Be to, tokį Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnio aiškinimą patvirtina jos siekiamas tikslas – užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį (žr. minėto Sprendimo Dillenkofer ir kt. 39 punktą). ESTT nurodė, jog Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad į jo taikymo sritį patenka atvejis, kai kelionės organizatorius tapo nemokus dėl savo apgaulingų veiksmų.

64Teismas padarė išvadą, jog atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nacionaliniais teisės aktais nebuvo užtikrinta Direktyvos 90/314/EEB garantuojama turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę grąžinimą kelionės organizatoriaus nemokumo atveju apsauga, pareiškėjai patyrė nuostolių, kurie turi būti atlyginti.

65Atsakovo atstovo teiginį, kad pareiškėjai L. B., M. B., D. B., Ž. G., J. G., A. K., O. K., T. L., R. M., A. N., L. P., S. S., A. Š. ir D. Š. turtinės žalos nepatyrė, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog minėti pareiškėjai kelionių organizatoriui mokėjo pinigus, teismas vertino kaip nepagrįstą.

66Pažymėjo, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nors už keliones pinigus mokėjo vienas asmuo, tačiau realiai kelionės buvo perkamos dviem ar daugiau asmenų, kurie kelionės sutartyse buvo įvardinti kaip sutarties šalys (turistai) arba vykstantys asmenys. Pareiškėjų pateiktos kelionių sutartys, apmokėjimą už jas patvirtinantys dokumentai patvirtina pareiškėjų išlaidas dėl kelionės įsigijimo. Teismas taip pat nustatė, kad Turizmo departamento nurodymu dalį pareiškėjų dėl neįvykusių kelionių patirtus nuostolius kompensavo kelionių agentūros ir draudimo bendrovės. Įvertinęs sumų, sumokėtų už keliones ir išmokėtų kompensacijų dydžius, padarė išvadą, kad pareiškėjams nebuvo grąžinta visa patirtų išlaidų dėl kelionės įsigijimo suma. Pažymėjo, jog byloje ginčo dėl likusių išmokėti pareiškėjams sumų nėra, todėl teismui konstatavus faktą, kad Lietuvos valstybėje nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 90/314/EEB tikslų, susijusių su turistų teisių apsauga kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, yra pagrindas likusias išmokėti sumas, kaip turtinės žalos atlyginimą, priteisti pareiškėjams.

67Dėl neturtinės žalos atlyginimo

68Atsižvelgęs į CK nustatytą teisinį neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimą, ir pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes dėl jų patirtų išgyvenimų, susijusių su neįvykusia kelione, teismas pažymėjo, jog sutinka su Ūkio ministerijos pozicija, kad CK 6.754 straipsnio 5 dalis taikytina įvykusios kelionės atveju. Nagrinėjamu gi atveju, kelionė apskritai neįvyko. Sprendė, jog pareiškėjų neigiami išgyvenimai iš esmės yra susiję su kelionių organizatoriaus įsipareigojimų, numatytų kelionių sutartyse, neįvykdymu, o ne su valstybės institucijų galimai neteisėtais veiksmais.

69Pareiškėjų skundo teiginius, kad valstybės institucijos juos paliko nežinomybėje, teismas laikė nepagrįstais, pažymėdamas, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai patys ir Vartotojų federacijos pagalba kreipėsi dėl patirtų nuostolių kompensavimo. Dalis dėl neįvykusių kelionių patirtų išlaidų jiems buvo kompensuotos. Tai, jog Ūkio ministerija atsisakė kompensuoti visus praradimus remdamasi tuo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra nustatyti valstybės neteisėti veiksmai, susiję su neteisingu Direktyvos 90/314/EEB nuostatų perkėlimu, negali būti traktuojama kaip neteisėti valstybės institucijos veiksmai, kadangi tai yra valstybės pozicija ginčo klausimu. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjai nei Ūkio ministerijos, nei Turizmo departamento veiksmų, susijusių su galimai netinkama kelionių organizatoriaus veiklos kontrole, teismui nenurodė ir neginčijo, todėl padarė išvadą, kad nesant nustatytų neteisėtų valstybės institucijų (jos pareigūnų) veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

70Dėl procesinių palūkanų priteisimo

71Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, bei vadovaudamasis CK 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, teismas nusprendė priteisti pareiškėjams iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

72Dėl bylinėjimosi išlaidų

73Atsižvelgęs į ABTĮ 44 straipsnio nuostatas, į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalies nuostatas ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) bei į tai, jog šiuo teismo sprendimu yra tenkinama 1/2 dalis pareiškėjų skundo reikalavimų, teismas padarė išvadą, kad jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį. Įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis, patvirtinančius pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas, atitinkamai pareiškėjams O. S., D. M., R. M., V. T., J. T., A. N., J. M., R. G., J. G., O. K., A. K., I. K., J. B., D. B., V. C. V., L. B., L. B. ir M. B., B. S. ir S. S. priteisė jų patirtų išlaidų dalį.

74Kadangi pareiškėjai L. C., Ž. G., T. L., V. L., A. Š., D. Š., T. U. ir L. P. pateikė PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias advokato J. Vilio atstovavimo teisme paslaugų dydį, tačiau apmokėjimą už šias paslaugas patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo priteisti šiems pareiškėjams jų prašomą bylinėjimosi išlaidų dydį.

75III.

76Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjų L. B., L. B., M. B., J. B., D. B., L. C., Ž. G., J. G., R. G., A. K., O. K., I. K., T. L., V. L., J. M., D. M., R. M., A. N., L. P., B. S., S. S., O. S., A. Š., D. Š., J. T., V. T., T. U. ir V. C. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

77Priėmus sprendimą atmesti apeliacinį skundą, prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodant, kad pareiškėjams L. B., L. B., M. B., J. B., D. B., L. C., Ž. G., J. G., R. G., A. K., O. K., I. K., T. L., V. L., J. M., D. M., R. M., A. N., L. P., B. S., S. S., O. S., A. Š., D. Š., J. T., V. T., T. U. ir V. C. V. 5 proc. dydžio metinės palūkanos už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą priteisiamos nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti L. B. – 4,04 Eur, L. B. – 4,04 Eur, M. B. – 4,04 Eur, J. B. – 5,87 Eur, D. B. – 5,87 Eur, J. G. – 33,66 Eur, R. G. – 33,66 Eur, A. K. – 22,24 Eur, O. K. – 22,24 Eur, I. K. – 22,24 Eur, J. M. – 3,71 Eur, D. M. – 24,08 Eur, R. M. – 24,08 Eur, A. N. – 3,71 Eur, B. S. – 22,78 Eur, S. S. – 22,78 Eur, O. S. – 9,76 Eur, J. T. – 6,42 Eur, V. T. – 6,42 Eur ir V. C. V. – 4,04 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo atstovas bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byla yra itin sudėtinga dėl jos didelės apimties, pareikštų reikalavimų pobūdžio, taikomų teisės aktų gausos ir byloje keliamų teisės normų taikymo ir aiškinimo. Teigia, jog tik išklausius byloje dalyvaujančių asmenų žodinių paaiškinimų aktualiais byloje keliamais įrodymų vertinimo bei teisės normų aiškinimo klausimais, bus galima daryti pagrįstas išvadas šiais klausimais bei priimti teisingą sprendimą dėl bylos esmės.

78Atsakovo atstovas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl turtinės žalos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo pareiškėjų naudai grindžia toliau išdėstytais motyvais:

  1. Teismas, motyvuodamas sprendimą, pažeidė imperatyvias ABTĮ nuostatas.

79Remiasi ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, 16 straipsnio 2 dalimi ir LVAT praktika, suformuota taikant paminėtus ABTĮ normas.

80Nurodo, kad ABTĮ draudžia teismui vertinti ginčijamą administracinį aktą bei veiksmus (ar neveikimą) politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu, tačiau teismas, peržengdamas kompetencijos ribas, sprendime įvertino Turizmo įstatymą bei Lietuvos Respublikos Seimo (kaip valstybės įstatymų leidžiamosios institucijos) veiksmus, priimant Turizmo įstatymą politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu, konstatuodamas, jog nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas (Turizmo įstatymo 8 straipsnio 7 dalis) aptariamuoju atveju neužtikrino Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnyje įtvirtintos visiškos turisto (pareiškėjų) teisių apsaugos. Teismas sprendė, jog valstybė, kaip ES narė, neįvykdė Direktyvoje 90/314/EEB nustatytos pareigos, todėl buvo padarytas pakankamai rimtas ES teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė.

81Pažymi, jog teismas, pažeidė ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje bei 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, o taip pat nukrypo nuo LVAT suformuotos praktikos, spręsdamas, kad Seimas politiniu ir ekonominiu požiūriu priėmė netinkamą Turizmo įstatymą, kadangi šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalis neužtikrino tinkamo Direktyvos 90/314/EEB perkėlimo į nacionalinę teisę.

  1. Teismas, motyvuodamas sprendimą, pažeidė Sutarties dėl ES veikimo (toliau – ir SESV) nuostatas (išimtinę Europos Komisijos (toliau – ir Komisija) ir ESTT kompetenciją spręsti klausimus dėl ES sutarčių pažeidimų).

82Ūkio ministerija pažymi, kad nei ABTĮ, nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, nei jokie kiti nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai nesuteikia teismui įgaliojimų spręsti ir vertinti ar valstybė, kaip ES narė, tinkamai įvykdė pareigas pagal ES sutartis (įskaitant dėl ES direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę).

83Remiasi SESV 258 straipsniu ir 260 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad teismas, pažeisdamas sutartyje nustatytą reglamentavimą bei peržengdamas savo kompetencijos ribas, nesant Komisijos arba ESTT sprendimo, visiškai nepagrįstai konstatavo, kad valstybė, kaip ES narė, neįvykdė Direktyvoje 90/314/EEB nustatytos pareigos užtikrinti visišką turisto patirtų nuostolių atlyginimą. Todėl teismas be jokio teisėto pagrindo sprendė, kad valstybė yra padariusi pakankamai rimtą ES teisės pažeidimą, už kurį valstybei kyla atsakomybė, todėl ši teismo išvada negali būti laikoma teisėtu pagrindu iš valstybės priteisti pareiškėjų naudai turtinę žalą.

84Pažymi, kad iš sprendimo turinio yra visiškai neaišku, kokiais kriterijais remdamasis teismas sprendė, kad valstybė yra padariusi pakankamai rimtą ES teisės pažeidimą, kur įtvirtinta tokio pažeidimo sąvoka, ir kokio rimtumo yra tariamai valstybės padarytas pažeidimas.

853. Teismas iš valstybės priteisė pareiškėjams turtinės žalos atlyginimą, nors neegzistuoja deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų visuma.

86Pažymi, kad teismas sprendime tik apsiribojo CK nuostatų, reglamentuojančių atsakomybę už žalą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalies ir 6.271 straipsnio), išvardijimu, tačiau visiškai nevertino ar nagrinėjamu atveju egzistuoja CK įtvirtintų sąlygų visuma valstybės deliktinei atsakomybei kilti. Mano, kad tokių sąlygų visuma nagrinėjamu atveju neegzistuoja, nes:

873.1. Negali būti laikoma, kad yra nustatyta ir egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlyga, jog valstybė, veikdama per įstatymų leidžiamąją instituciją – Seimą, yra atlikusi neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis) – neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos 90/314/EEB nuostatas. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad Komisija arba ESTT būtų konstatavę, kad valstybė į nacionalinę teisę yra netinkamai perkėlusi Direktyvos 90/314/EEB nuostatas.

883.2. Teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi šioje administracinėje byloje atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundo reikalavimą – pripažinti, kad valstybė į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnio nuostatas <...>, kaip negalinčio būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tačiau, priimdamas sprendimą, teismas dėl tokio reikalavimo iš esmės pasisakė, tokiu būdu peržengdamas savo kompetencijos ribas.

893.3. Neaišku kodėl teismas, priimdamas sprendimą, taikė ir atitikimo Direktyvai 90/314/EEB aspektu vertino Turizmo įstatymo 8 straipsnio 7 dalį, reglamentuojančią kelionių agentūrų ir kelionių agentų prievolių įvykdymo užtikrinimą, kai UAB „Go Planet Travel“ buvo kelionių organizatorius, o ne kelionių agentūra ar kelionių agentas, todėl šioje byloje yra visiškai neaktualus Turizmo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatytas reglamentavimas. Teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, taikė ir atitikimo Direktyvai 90/314/EEB aspektu vertino ginčui visiškai neaktualią Turizmo įstatymo 8 straipsnio 7 dalį, tuo tarpu sprendime ginčui aktualios Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų bei šio straipsnio 5 dalies nuostatos atitikimo Direktyvai 90/314/EEB aspektu įvertintos nebuvo, kas suponuoja sprendimo skundžiamoje dalyje neteisėtumą ir nepagrįstumą.

903.4. Pažymi, jog Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnis į Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra perkeltas ne tik pagal savo esmę ir prasmę, bet ir iš esmės pažodžiui, į ką teismas neatkreipė dėmesio ir sprendime dėl šių aplinkybių nepasisakė. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjams žala dėl UAB „Go Planet Travel“ nemokumo atsirado dėl to, kad valstybė netinkamai į Turizmo įstatymą perkėlė Direktyvą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjai žalą galėjo patirti tik dėl UAB „Go Planet Travel“ veiksmų, t. y. dėl to, kad UAB „Go Planet Travel“ nesilaikė Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos turėti laidavimą, laidavimo draudimą ar garantiją, kurie UAB „Go Planet Travel“ nemokumo ar bankroto atveju užtikrintų turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą bei sumokėtų pinigų grąžinimą turistui, todėl neegzistuoja joks priežastinis ryšys tarp valstybės veiksmų, perkeliant Direktyvą 90/314/EEB į nacionalinę teisę bei pareiškėjų patirtos žalos.

913.5. Ginčui aktualios redakcijos Turizmo įstatymas (nei viena šio įstatymo nuostata) UAB „Go Planet Travel“ bankroto bylos iškėlimo momentu galiojo ir Konstitucinio Teismo nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl konstatuoti, jog ginčui aktualios redakcijos Turizmo įstatymo nuostatos dėl kelionių organizatoriaus, kelionių agentūros ir kelionių agento prievolių įvykdymo užtikrinimo, buvo neteisėtos, nėra pagrindo.

924. Teismas nepagrįstai turtinę žalą priteisė ir tiems pareiškėjams, kurie nepateikė jokių tinkamų įrodymų apie turtinės žalos patyrimo faktą.

93Apeliacinį skundą dėl šių aplinkybių grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepime į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad asmens, kaip turisto, nurodymo sutartyje aplinkybė (nesant atliktą mokėjimą patvirtinančių įrodymų) nepatvirtina fakto, kad toks asmuo pagal sutartį realiai sumokėjo už kelionę, todėl teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad turtinės žalos dydis gali būti pagrindžiamas duomenimis apie sutartyje nurodytą asmenį, o ne apie atliktą realų mokėjimą patvirtinančiais įrodymais (mokėjimo nurodymais, pinigų priėmimo kvitais ir kt.).

945. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjų reikalavimai neturi būti nagrinėjami bankroto byloje, kadangi valstybei, kaip ES narei, kyla pareiga nustatyti priemones, kurios užtikrintų Direktyvos 90/314/EEB tikslų įgyvendinimą.

95Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjai būtų siekę žalos atlyginimo iš UAB „Go Planet Travel“ bei su šia įmone susijusių asmenų Įmonių bankroto įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, nors tokią teisę jie turėjo. Taigi, akivaizdu, kad patys pareiškėjai nedėjo jokių pastangų tam, kad bankroto procedūros ar baudžiamojo proceso metu jiems būtų atlyginta žala iš UAB „Go Planet Travel“ bei su šia įmone susijusių asmenų. Vadinasi, negalima sutikti su teismo išvada, kad valstybės nustatytas teisinis reguliavimas neužtikrino visiško pareiškėjų patirtų nuostolių atlyginimo, kadangi patys pareiškėjai nesinaudojo Įmonių bankroto įstatymo bei BPK nustatytomis teisėmis ginti savo interesus dėl UAB „Go Planet Travel“ ir su šia įmone susijusių asmenų padarytos žalos atlyginimo.

966. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

97Tuo atveju, jeigu LVAT atmestų apeliacinį skundą dėl sprendimo dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, atsakovo manymu, turėtų būti pakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes jos buvo paskirstytos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

98Nurodo, kad teismas netinkamai apskaičiavo pareiškėjų patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį ir teigia, kad pareiškėjams apeliacinio skundo atmetimo atveju, turėtų būti priteistinos tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas: L. B. – 4,04 Eur, L. B. – 4,04 Eur, M. B. – 4,04 Eur, J. B. – 5,87 Eur, D. B. – 5,87 Eur, J. G. – 33,66 Eur, R. G. – 33,66 Eur, A. K. – 22,24 Eur, O. K. 22,24 Eur, I. K. – 22,24 Eur, J. M. – 3,71 Eur, D. M. – 24,08 Eur, R. M. – 24,08 Eur, A. N. – 3,71 Eur, B. S. – 22,78 Eur, S. S. – 22,78 Eur, O. S. – 9,76 Eur, J. T. – 6,42 Eur, V. T. – 6,42 Eur ir V. C. V. – 4,04 Eur.

997. Teismo sprendime neteisingai nurodytas momentas nuo kurio skaičiuojamos procesinės palūkanos, t. y. neteisingai nurodytas administracinės bylos iškėlimo momentas – 2015 m. rugsėjo 14 d.

100Pažymi, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjai pateikė teismui skundą, tačiau ši data jokiu būdu negali būti laikoma bylos iškėlimo momentu, kadangi spręsdamas skundo priėmimo klausimą, teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti, o tik 2015 m. spalio 8 d. nutartimi skundą priėmė. Vadinasi byla buvo iškelta ne 2015 m. rugsėjo 14 d., bet 2015 m. spalio 8 d.

101Atsižvelgiant į tai, net ir netenkinus apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas, nurodant, kad procesinės palūkanos yra skaičiuojamos nuo 2015 m. spalio 8 d.

102Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjai su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, pareiškėjų naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

103Pareiškėjai nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, motyvuodamas sprendimą, pažeidė imperatyvias ABTĮ nuostatas. Remdamiesi ESTT praktika, savo nesutikimą su minėtu apeliacinio skundo argumentu grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir savo skundą pirmosios instancijos teismui, nurodydami Turizmo įstatymo nuostatų neatitikimą Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnio nuostatoms. Remiasi ABTĮ 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir pažymi, kad priešingai nei savo skunde teigia atsakovas, nei politinio, nei ekonominio tikslingumo požiūriu Turizmo įstatymo teismas nevertino. Teismas tik konstatavo, jog pareiškėjai patyrė žalą (žalos atsiradimo faktas buvo konstatuotas ir tinkamais įrodymais įrodytas), žala atsirado dėl neteisėtų Lietuvos Respublikos veiksmų (ES teisės pažeidimo – Lietuvos Respublika neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos) ir tarp žalos ir neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys (jeigu Lietuvos Respublika būtų tinkamai įvykdžiusi savo pareigą – tinkamai perkėlusi Direktyvos 90/314/EEB nuostatas į Turizmo įstatymą, jog būtų užtikrintos pakankamos garantijos, jog kelionių organizatoriaus nemokumo atveju turistų įmokėti pinigai bus grąžinti arba turistas nemokumo atveju bus repatrijuotas, nebūtų susidariusi tokia situacija, jog tapus nemokiam kelionių organizatoriui, turistai (šiuo atveju pareiškėjai) liktų finansiškai nuskriausti ir niekas jiems patirtos žalos neatlygintų, nes niekam dėl to nekiltų atsakomybė arba jos tiesiog niekas nenorėtų prisiimti). Pažymi, kad atsakovas nei bylos nagrinėjimo metu, nei skunde nenurodė, kaip šiuo atveju, t. y. žalos pareiškėjams atlyginimo atveju, pasireiškia politinis ar ekonominis motyvas, kaip jis turėtų būti suprantamas nagrinėjamos bylos kontekste. Teigia, kad netinkamam Direktyvos 90/314/EEB perkėlimui į nacionalinę teisę konstatuoti nebūtinas atitinkamų ES institucijų konstatavimas, o tai galima padaryti ir nacionalinių teismų pagalba, kai yra sprendžiamas klausimas dėl atsiradusios žalos asmenims atlyginimo – asmenys direktyvomis, šioms esant besąlygiškoms ir pakankamai tikslioms, gali remtis tiesiogiai nacionaliniuose teismuose prieš valstybę.

104Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjų išreiškiamas nesutikimas su apeliacinio skundo argumentais dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo yra motyvuojamas tokiais pat argumentais kaip ir išdėstyti pareiškėjų skunde pirmosios instancijos teismui.

105Pareiškėjai taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas turtinę žalą priteisė ir tiems pareiškėjams, kurie nepateikė jokių tinkamų įrodymų apie turtinės žalos patyrimo faktą. Pažymi, kad šiuo atveju aplinkybė, jog ne kiekvienas turistas (t. y. ne kiekvienas šeimos narys) mokėjo už kelionę, nereiškia, jog pareiškėjai, kurie tiesiogiai nemokėjo (neatliko bankinio pavedimo kelionių organizatoriui ar priėmimo perdavimo aktu nesumokėjo pinigų grynaisiais), nepatyrė turtinės žalos. Už kelionės bilietus turėjo susimokėti kiekvienas pareiškėjas ir dėl neįvykusios kelionės žalą patyrė kiekvienas pareiškėjas, tad šiuo atveju nėra svarbu, kas tiksliai mokėjo už kelionę. Žalą patyrė tiek šeima, kuri vyko su vaikais, tiek du sutuoktiniai, tiek asmenys, kurie nesusiję giminystės, santuokos ryšiais, bet keliavę kartu. Taigi šiuo atveju visi pareiškėjai, kurie kreipėsi į teismą nukentėjo, t. y. patyrė turtinę žalą.

106Dėl apeliacinio skundo argumento, jog pareiškėjai turi teisę reikalauti padarytos žalos atlyginimo iš žalą padariusių asmenų – iš paties kelionių organizatoriaus UAB „Go Planet Travel“, pažymi, jog šiuo atveju akivaizdu, jog kelionių organizatorius UAB „Go Planet Travel“ yra nemokus ir yra nežinoma, kokia šiuo metu yra finansinė bankrutavusios įmonės padėtis ir ar ji bent kažkiek yra/būtų pajėgi išmokėti pareiškėjams šių patirtą turtinę žalą. Dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų ir galimybės prisijungti prie baudžiamųjų bylų su civiliniais ieškiniais, nurodo, jog buvo bandyta tai padaryti, bet, deja, nesėkmingai. Nors ir yra pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl galimai nusikalstamo UAB „Go Planet Travel“ bankroto, sukčiavimo ir kt., tačiau nėra nustatyta konkrečių įtariamųjų ir šiai dienai nėra aišku, ar šie ikiteisminiai tyrimai pasieks teismus ir bus priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Taigi šiuo atveju vienintelis galimas realus turtinės žalos atlyginimas pareiškėjams yra patirtos turtinės žalos priteisimas iš Lietuvos Respublikos. Be to, yra nustatytos visos valstybės atsakomybei kilti būtinos sąlygos, todėl jeigu kada nors bus nustatyti konkretūs žalą padarę asmenys, Lietuvos Respublika regreso tvarka (CK 6.51 str.) galės reikalauti, jog šie atlygintų jos patirtas išlaidas.

107Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pažymi, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes teismas sprendime aiškiai ir motyvuotai nurodė, kaip kiekvienam pareiškėjui yra apskaičiuojamos bylinėjimosi išlaidos ir jas proporcingai paskirstė.

108Dėl momento nuo kurio skaičiuojamos procesinės palūkanos pažymi, kad atsižvelgiant į CPK 115 straipsnio 3 dalies ir 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjų pateiktas skundas laikomas paduotu 2015 m. rugsėjo 14 d. ir būtent nuo šios datos yra skaičiuojamos 5 proc. metinės palūkanos, ką teisingai sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

109Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos prašo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti. Pritaria apeliacinio skundo argumentams ir atsakovui atstovaujančios Ūkio ministerijos pozicijai dėl Direktyvos 90/314/EEB tinkamo perkėlimo į nacionalinę teisę, dėl kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo reglamentavimo Turizmo įstatyme, dėl pirmosios instancijos teismo ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo ir nagrinėjamai bylai neaktualių Turizmo įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymo. Taip pat pritaria apeliaciniame skunde išdėstytam prašymui dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

110Teisėjų kolegija

konstatuoja:

111IV.

112Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d.

113Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės, tikėtina, netinkamo 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos Nr. 90/314/EEB Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų nuostatų, susijusių su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygų, perkėlimo į nacionalinės teisės aktus, atlyginimo.

114Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju valstybė atliko neteisėtus veiksmus, nacionaliniais teisės aktais neužtikrinusi Direktyvos 90/314/EEB garantuojamos turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę grąžinimą kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl ko pareiškėjai patyrė nuostolių, priteisė pareiškėjams turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistinų sumų nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, reikalavimą dėl neturtinės žalos atmesdamas, kaip nepagrįstą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgęs į tenkintų ir netenkintų pareiškėjų reikalavimų dalį.

115Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjų reikalavimai buvo patenkinti, iš esmės nesutikdamas su teismo konstatuota aplinkybe, jog valstybė atliko neteisėtus veiksmus netinkamai į Turizmo įstatymą perkeldama Direktyvos 90/314/EEB nuostatas. Atsakovas nurodo, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjui žala dėl UAB „Go Planet Travel“ nemokumo atsirado dėl netinkamo Direktyvos 90/314 perkėlimo, ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas apskritai, vertindamas minėtas aplinkybes, peržengė savo kompetencijos ribas.

116Atsakovas apeliaciniame skunde išreiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad ABTĮ 137 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog byla yra itin sudėtinga dėl jos didelės apimties, pareikštų reikalavimų pobūdžio, taikomų teisės aktų gausos ir byloje keliamų teisės normų taikymo ir aiškinimo. Teigia, jog tik išklausius byloje dalyvaujančių asmenų žodinių paaiškinimų aktualiais byloje keliamais įrodymų vertinimo bei teisės normų aiškinimo klausimais, bus galima daryti pagrįstas išvadas šiais klausimais bei priimti teisingą sprendimą dėl bylos esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos šalys savo poziciją dėl ginčo esmės, o vėliau ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstė aiškiai ir išsamiai. Byloje surinktas pakankamas įrodymų kiekis. Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes ir apelianto prašymo motyvus, nenustatė pagrindo taikyti išimtį iš ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės ir bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

117Dėl Direktyvos 90/314 nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę tinkamumo

118Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog teismas, priimdamas sprendimą nepagrįstai taikė ir atitikimo Direktyvai 90/314 aspektu vertino Turizmo įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostatas, nes minėta 8 straipsnio 7 dalis reglamentuoja kelionių agentūrų ir kelionių agentų prievolių įvykdymo užtikrinimą, kai nagrinėjamu atveju yra aktualios Turizmo įstatymo 8 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos, reglamentuojančios kelionių organizatorių (kas yra UAB „Go Planet Travel“) prievolių įvykdymo užtikrinimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Turizmo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, iš esmės sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, ir toliau pasisako dėl Turizmo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, aktualių kelionių organizatorių vykdomai veiklai, ir Direktyvos 90/314 nuostatų atitikimo.

119Direktyvos 90/314 7 straipsnyje buvo įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas.

120ESTT, aiškindamas Direktyvos 90/314 nuostatas, nurodė, kad Direktyvos 90/314 7 straipsnyje įtvirtintų garantijų paskirtis – apsaugoti vartotoją nuo finansinės rizikos, susijusios su kelionių organizatoriaus nemokumu arba bankrotu (1996 m. spalio 8 d. ESTT sprendimo Dillenkofer ir kt., C-178/94, C-179/94, C-188/94, C-189/94 ir C-190/94, EU:C:1996:375, 34 ir 35 p.).

121ESTT yra aiškiai konstatavęs, kad nei Direktyvos 90/314 konstatuojamosiose dalyse, nei 7 straipsnio tekste nenumatyta, kad įmanoma apriboti šiame straipsnyje numatytą garantiją. Be to, minėtame 7 straipsnyje nustatyti įpareigojimai laikomi tinkamai perkelti nacionalinės teisės aktais tik tada, jeigu nesvarbu kokiu būdu jais pasiekiamas rezultatas – vartotojui realiai užtikrinamas visų jo sumokėtų pinigų grąžinimas ir jo repatrijavimas kelionių organizatoriaus nemokumo atveju (žr. minėto ESTT sprendimo Rechberger ir kt., 63, 64 p.).

122Nagrinėdamas situaciją, kai tik dalis apeliantų pagrindinėje byloje sumokėtų pinigų buvo grąžinti, remiantis Direktyvos 90/314 7 straipsnyje numatyta garantija, ESTT yra aiškiai nurodęs, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris vienintelis kompetentingas aiškinti ir taikyti nacionalinę teisę, turi nustatyti, ar, atsižvelgiant į konkrečią garantijos dydžio apskaičiavimo tvarką, tokia padėtis susiklostė dėl nacionalinės teisės aktų leidėjo įtvirtintos sistemos, pagal kurią numatytas nepakankamas vartotojo sumokėtų pinigų grąžinimas ir galimo repatrijavimo išlaidų padengimas tiek, kiek pagal šios sistemos struktūrą neįmanoma atsižvelgti į įvykius nagrinėjamame ekonominiame sektoriuje. Atsižvelgdamas į tai, ESTT konstatavo, kad Direktyvos 90/314 7 straipsnis aiškintinas taip, kad juo draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai būtų užtikrinta, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grąžinti ir jis bus repatrijuotas (2014 m. sausio 16 d. ESTT nutarties Ilona Baradics ir kt. prieš QBE Insurance (Europe) Ltd Magyarorsz?gi Fióktelepe ir Magyar ?llam, C-430/13, EU:C:2014:32, 39–41 p.).

123Direktyva 90/314 įgyvendinama Turizmo įstatymu (2011 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-1496 priedo 1 p.).

124Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kelionių organizatoriai, siūlantys parduoti organizuotas turistines keliones, privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą arba finansų įstaigos laidavimą ar garantiją, kurie kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti: 1) turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties; 2) už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grąžinimą turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties.

125To paties įstatymo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančių kelionių organizatorių, kelionių agentūrų ar kelionių agentų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Kelionių organizatoriai, kelionių agentūros ir kelionių agentai privalo individualiai pasirašyti prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį su draudimo įmone arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos sutartį su finansų įstaiga, pagal kurią draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sutartyje nustatyta suma kompensuoti turisto nuostolius, atsiradusius dėl turizmo paslaugų teikėjo prievolių turistui neįvykdymo.

126To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra ne mažesnė kaip 7 procentai kelionių organizatoriaus praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų. Kai pasirašomų draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos sutarties galiojimo laikotarpis yra nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus praėjusių kalendorinių metų atitinkamo laikotarpio įplaukas.

127Šiuo aspektu aktualus Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo, išdėstyto nauja redakcija 2015 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1426 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 756 „Dėl Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Aprašas) 33 punktas. Vadovaujantis juo, jeigu bendra turistų pareikštų reikalavimų suma yra didesnė už laidavimo draudimo sutartyje nustatytą laidavimo draudimo sumą ar jos likutį, laidavimo draudimo išmoka pirmiausia mokama už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esančio ir neturinčio galimybės savarankiškai grįžti į Lietuvos Respubliką turisto organizuoto grąžinimo į išvykimo vietą Lietuvos Respublikoje išlaidas ir su tuo susijusias kitas pagrįstas išlaidas, o likusi suma paskirstoma proporcingai turistų pareikštų reikalavimų dydžiui (Aprašo 29.2–29.4 ir 29.1 punktuose nurodytais atvejais – negautų paslaugų vertei atlyginti). Nagrinėjamu atveju Turizmo departamentas įvykdė kompensavimo draudimo lėšomis procedūrą. Tokiu būdu pareiškėjams, išskyrus O. S., buvo kompensuota dalis jų sumokėtų už neįvykusią kelionę sumų. Pareiškėjai O. S. jokia pinigų suma nebuvo kompensuota.

128Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nei Turizmo įstatyme, nei Apraše nėra reglamentuotas turistų patirtų nuostolių dalies, likusios po Aprašo 33 punkte nustatyto kompensavimo, atlyginimas, nors, kaip jau buvo minėta, Direktyvos 90/314 7 straipsnis draudžia nacionalinės teisės aktus, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai būtų užtikrinta, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grąžinti ir jis bus repatrijuotas.

129Kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra apibendrinęs savo praktikoje (žr. 2012 m. gegužės 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-105-12) ES teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Lietuvos Respublikos konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 d.). Europos Sąjungos direktyvos yra privalomos kiekvienai valstybei narei, kuriai jos skirtos, dėl rezultato, kurį reikia pasiekti. Tačiau nacionalinės valdžios institucijos pasirenka direktyvų įgyvendinimo formą ir būdus (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 str. 3 d.). Valstybėms narėms kylanti pareiga pagal direktyvą pasiekti joje numatytą rezultatą ir pagal ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį pareiga imtis visų bendrų ar specialių priemonių užtikrinti šios pareigos įvykdymą privaloma visoms valstybių narių valdžios institucijoms, įskaitant ir teismus, jiems vykdant savo kompetenciją (žr. minėto ESTT sprendimo byloje Impact 41 p.). Taikydami nacionalinę teisę, nacionaliniai teismai turi ją aiškinti kuo labiau atsižvelgdami į direktyvos tekstą ir į jos tikslą, kad būtų pasiektas joje numatytas rezultatas ir taip būtų laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio trečios pastraipos (šiuo aspektu žr. jau minėto ESTT sprendimo von Colson ir Kamann 26 p.; 1990 m. lapkričio 13 d. ESTT sprendimą byloje Marleasing SA prieš La Comercial Internacional de Alimentacion SA, C‑106/89, EU:C:1990:395, 8 p., 2004 m. spalio 5 d. ESTT sprendimą sujungtose bylose Pfeiffer ir kt. prieš Deutsches Rotes Kreuz, Kreisverband Waldshut eV, C-397/01, C-398/01, C-399/01, C‑400/01, C-401/01, C-402/01 ir C-403/01, EU:C:2004:584, 113 p.). Be to, iš nusistovėjusios ESTT praktikos aišku, kad visais atvejais, kai direktyvos nuostatos savo turiniu yra besąlygiškos ir pakankamai tikslios, asmenys gali jomis remtis nacionaliniuose teismuose prieš valstybę, jei per nurodytą laikotarpį jos neperkėlė direktyvos į nacionalinę teisę ar ją perkėlė neteisingai (žr. 1991 m. lapkričio 19 d. ESTT sprendimą sujungtose bylose Francovich ir kt. prieš Italijos valstybę, C-6/90 ir C-9/90, EU:C:1991:428, 11 p., 2002 m. liepos 11 d. ESTT sprendimą Marks & Spencer prieš Commissioners of Customs & Excise, C-62/00, EU:C:2002:435, 25 p., jau minėto ESTT sprendimo sujungtose bylose Pfeiffer ir kt. 103 p.).

130Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės normų kolizijos aspektu būtina pažymėti ir tai, kad nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (pvz., žr. Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Simmenthal, 106/77, 21 ir 24 p.; 2003 m. kovo 20 d. sprendimo byloje Kutz-Bauer, C-187/00, 73 p.; 2005 m. gegužės 3 d. sprendimo sujungtose bylose Berluskoni ir kt., C-387/02, C-391/02 ir C‑403/02, 72 p.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Filipiak, C-314/08, 81 p.). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A492-12/2011, taip pat 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-928-492/2015).

131Atsižvelgiant į tai, kas paminėta pirmiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą aktualias minėtų nacionalinių teisės aktų nuostatas aiškinti ir šį ginčą išspręsti, atsižvelgdamas į Direktyvos 90/314 7 straipsnio nuostatas bei tikslus, tam, kad būtų užtikrintas visiškas Europos Sąjungos teisės veiksmingumas, ir šią pareigą įvykdė tinkamai. Atsakovo argumentus, jog Ūkio ministerija nėra gavusi jokių kompetentingų ES institucijų ar ESTT sprendimų, kurie konstatuotų, kad Lietuvos Respublika netinkamai į nacionalinę teisę perkėlė Direktyvą 90/314, laiko neįrodančiais tinkamo Direktyvos 90/314 perkėlimo į nacionalinę teisę.

132Teisėjų kolegija, įvertinusi visas minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, jog kelionių organizatoriui tapus nemokiam, jo organizuota kelionė neįvyko, o pareiškėjai gavo tik dalį už kelionę sumokėtų pinigų, kadangi Turizmo įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos. Kitaip tariant, nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 90/314 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjo) teisių apsaugos. Taigi, teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, konstatuoja, kad Lietuvos valstybė šiuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 90/314 7 straipsnį.

133Dėl turtinės žalos atlyginimo

134Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodydamas, kad nenustačius valstybės neteisėtų veiksmų, neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų atlyginti turtinę žalą, visuma.

135Teisėjų kolegija pažymi, kad ESTT formuodamas praktiką dėl valstybės atsakomybės už žalą, pažeidus Europos Sąjungos teisę, vienoje iš bylų konstatavo, kad Bendrijos teisė suteikia teisę gauti žalos atlyginimą, jei tenkinamos trys sąlygos: i) pažeista teisės norma buvo siekiama suteikti asmenims teisių; ii) pažeidimas yra pakankamai akivaizdus; iii) yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp nustatytos valstybei pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos (1991 m. lapkričio 19 d. sprendimas sujungtose bylose Andrea Francovich ir Danila Bonifaci ir kt. prieš Italijos Respubliką, C-6/90 ir C-9/90, EU:C:1991:428).

136Vertindama pirmąją sąlygą nagrinėjamos bylos kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad Direktyvos 90/314 7 straipsnio turinys ir tikslas, kaip jie išaiškinti ESTT praktikoje, atskleidžia, kad šia norma netiesiogiai (t. y. nustatant kelionių organizatoriui ir (arba) kelionių pardavimo agentui reikalavimą pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas) aiškiai siekiama suteikti asmenims teisę į sumokėtų pinigų grąžinimą ir repatrijavimą kelionių organizatoriaus nemokumo atveju. Todėl pirmoji valstybės atsakomybės už žalą, pažeidus Europos Sąjungos teisę kilimo sąlyga, laikytina nustatyta.

137Dėl pažeidimo pakankamo akivaizdumo, kaip valstybės atsakomybės už žalą pažeidus ES teisę kilimo sąlygos, teisėjų kolegija nurodo, kad iš ESTT praktikos matyti, jog pažeidimas yra pakankamai rimtas, kai institucija ar valstybė narė, įgyvendindama savo teisėkūros kompetenciją, akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidžia nustatytas savo diskrecijos ribas (žr. 1996 m. kovo 26 d. ESTT sprendimo byloje British Telecommunications, C‑392/93, EU:C:1996:131, 42 p. ir jame nurodytą teismų praktiką).

138ESTT, nagrinėdamas šios sąlygos nustatymo klausimą Direktyvos 90/314 7 straipsnio kontekste, konstatavo, kad valstybė narė neturi jokios diskrecijos numatyti, kokio dydžio riziką turi dengti garantija, kurią vartotojams privalo suteikti kelionių organizatorius arba kelionių pardavimo agentas. (2014 m. sausio 16 d. ESTT nutartis byloje Ilona Baradics ir kt. prieš QBE Insurance (Europe) Ltd Magyarorsz?gi Fióktelepe ir Magyar ?llam, C-430/13, EU:C:2014:32, 47 p.).

139Teisėjų kolegija šiuo aspektu įvertinusi bylai aktualios Turizmo įstatymo redakcijos 8 straipsnio 4 dalį ir atsižvelgusi į įstatymo, kuriuo Turizmo įstatymas buvo išdėstytas nauja (aktualia bylai) redakcija projekto aiškinamąjį raštą, Aprašo 33 punkto nuostatas, konstatuoja, kad nacionalinis reglamentavimas apribojo dengtinos rizikos dydį garantija, kurią vartotojams privalo suteikti kelionių organizatorius arba kelionių pardavimo agentas, t. y. nacionalinis reglamentavimas turi tokį ribojantį poveikį, todėl yra akivaizdžiai nesuderinamas su minėtoje direktyvoje nustatytomis pareigomis ir sudaro pakankamai rimtą Sąjungos teisės pažeidimą, kaip jis yra aiškinamas ESTT praktikoje. Tokiu būdu antroji valstybės atsakomybės už žalą pažeidus Europos Sąjungos teisę kilimo sąlyga laikytina nustatyta.

140Dėl trečiosios valstybės atsakomybės už žalą, pažeidus ES teisę kilimo sąlygos, teisėjų kolegija nurodo, kad pagal ESTT praktiką nuspręsti, ar yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp valstybei nustatytos pareigos pažeidimo ir nukentėjusiųjų šalių patirtos žalos, turi nacionaliniai teismai (žr. pvz.,1996 m. kovo 5 d. ESTT sprendimas sujungtose bylose Brasserie du P?cheur SA prieš Bundesrepublik Deutschland ir The Queen prieš Secretary of State for Transport, ex parte: Factortame Ltd ir kt., C-46/93 ir C‑48/93, EU:C:1996:79, 65p.; 1999 m. birželio 15 d. ESTT sprendimas byloje Walter Rechberger, Renate Greindl, Hermann Hofmeister ir kt. prieš Republik Österreich, C-140/97, EU:C:1999:306, 72 p. ir kt.).

141Atsižvelgdama į ESTT praktiką (jau minėto ESTT sprendimo byloje Walter Rechberger, 75–77 p.) ir LVAT praktiką, suformuotą analogiško pobūdžio bylose (žr. 2017 m. gegužės 8 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017), teisėjų kolegija daro išvadą, kad jei Direktyvos 90/314 7 straipsnis būtų tinkamai įgyvendintas Lietuvos Respublikos teisėje, kelionių organizatoriaus nemokumo (bankroto) atveju asmeniui būtų kompensuota visa už neįvykusią kelionę sumokėta suma. Tačiau kadangi Direktyvos 90/314 7 straipsnis nebuvo tinkamai įgyvendintas, nagrinėjamu atveju asmenims už neįvykusią kelionę buvo kompensuota tik dalis jų sumokėtų sumų arba O. S. atveju jokia suma nekompensuota. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, tarp minėto ES teisės pažeidimo ir asmens patirtos turtinės žalos ES teisės taikymo prasme yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokiomis aplinkybėmis trečioji valstybės atsakomybės už žalą pažeidus Europos Sąjungos teisę kilimo sąlyga laikytina nustatyta.

142Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nacionaliniais teisės aktais šiuo atveju nebuvo užtikrintas Direktyvos 90/314 garantuojamas turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimas kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiškėjai patyrė turtinę žalą – tiesioginius nuostolius, kuriuos valstybė turi atlyginti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

143Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su turtinės žalos priteisimu pareiškėjams, nepateikusiems tinkamų įrodymų apie turtinės žalos patyrimo faktą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams šiuo klausimu ir jų nekartoja.

144Atsižvelgusi į tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, plačiau dėl šio skundo reikalavimo nepasisako.

145Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

146Apeliaciniame skunde atsakovas ginčija pareiškėjams priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo tenkintų pareiškėjų reikalavimų dydį. Apeliaciniame skunde pateikia pareiškėjams priteistinų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą, atsižvelgdamas į pareiškėjų tenkintų reikalavimų dalį, kuri nustatoma procentine išraiška, įvertinus pareiškėjų skunde teiktų reikalavimų materialinę išraišką ir patenkintų reikalavimų materialinę išraišką.

147Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-531/2007, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-298/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai byloje teikė du materialinius teisinius reikalavimus: 1) priteisti turtinės žalos atlyginimą ir 2) priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinus aplinkybę, kad teismas pirmąjį reikalavimą patenkino visa apimtimi, o antrąjį reikalavimą atmetė, spręstina, kad buvo patenkinta ½ dalis arba 50 proc. pareiškėjų reikalavimų.

148Pridurtina, jog šiuo atveju pareiškėjo nurodoma proporcija, sudedant reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo materialinių išraiškų sumas, nėra teisinga, kadangi tai, kaip minėta, skirtingos prigimties materialiniai teisiniai reikalavimai, todėl skaičiuojant pareiškėjo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų dalis (atitinkamą proporciją), minėti reikalavimai laikytini savarankiškais ir proporcija nustatoma pagal tenkintų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių .

149Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjų tenkinti reikalavimų dalį nustatė teisingai ir pareiškėjams priteistinas bylinėjimosi išlaidas apskaičiavo tinkamai.

150Dėl procesinių palūkanų priteisimo

151Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismo sprendime neteisingai nurodytas momentas, nuo kurio skaičiuojamos procesinės palūkanos.

152Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjams iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias CK nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Taigi iš nurodytų išaiškinimų matyti, kad procesinės palūkanos yra skaičiuojamos ne nuo skundo pateikimo, o nuo bylos iškėlimo momento. Iš administracinėje byloje esančios medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo iškelta 2015 m. spalio 8 d., o ne 2015 m. rugsėjo 14 d. Atitinkamai, procesines palūkanas pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti būtent nuo įvardintos dienos ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, nurodant, kad pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. 2015 m. spalio 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

153Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjams priteistos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, keistina.

154Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

155Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taip pat pažymėtina, jog ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

156Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palieka nenagrinėtą. Tai pareiškėjui neužkerta galimybės per ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą keturiolikos dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo terminą pateikti teismui tinkamo turinio prašymą dėl turėtų išlaidų priteisimo.

157Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

158Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

159Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kuria pareiškėjams iš atsakovo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pakeisti ir ją išdėstyti taip:

160„Priteisti pareiškėjos O. S. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 275,14 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 14 euro centų) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

161Priteisti pareiškėjos J. B. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 136,76 Eur (šimtą trisdešimt šešis eurus ir 76 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

162Priteisti pareiškėjo D. B. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 136,76 Eur (šimtą trisdešimt šešis eurus ir 76 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 13,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

163Priteisti pareiškėjos L. C. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 464,51 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 51 euro centą) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

164Priteisti pareiškėjos Ž. G. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 464,51 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 51 euro centą) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

165Priteisti pareiškėjos T. L. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 335,93 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus ir 93 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

166Priteisti pareiškėjo V. L. (V. L.) naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 335,93 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus ir 93 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesinis palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

167Priteisti pareiškėjos A. Š. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 335,93 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus ir 93 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

168Priteisti pareiškėjo D. Š. (D. Š.) naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 335,93 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus ir 93 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

169Priteisti pareiškėjo I. K. (I. K.) naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos 356,29 Eur (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 29 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

170Priteisti pareiškėjos O. K. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 356,29 Eur (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 29 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

171Priteisti pareiškėjos A. K. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos 356,29 Eur (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 29 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

172Priteisti pareiškėjos D. M. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 374,72 Eur (tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 72 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

173Priteisti pareiškėjo R. M. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 374,72 Eur (tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 72 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

174Priteisė pareiškėjos T. U. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 223,03 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus ir 3 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

175Priteisti pareiškėjos L. P. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 223,03 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus ir 3 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

176Priteisti pareiškėjos J. T. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos 143,80 Eur (šimtą keturiasdešimt tris eurus ir 80 euro centų) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

177Priteisti pareiškėjo V. T. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 143,80 Eur (šimtą keturiasdešimt tris eurus ir 80 euro centų) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

178Priteisti pareiškėjos A. N. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 106,08 Eur (šimtą šešis eurus ir 8 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

179Priteisti pareiškėjos J. M. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 106,08 Eur (šimtą šešis eurus ir 8 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

180Priteisti pareiškėjos J. G. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 465,44 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 44 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

181Priteisti pareiškėjo R. G. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 465,44 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 44 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

182Priteisti pareiškėjos B. S. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 361,76 Eur (tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir 76 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

183Priteisti pareiškėjo S. S. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 361,76 Eur (tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir 76 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

184Priteisti pareiškėjo L. B. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 130,33 Eur (šimtą trisdešimt eurų ir 33 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

185Priteisti pareiškėjo L. B. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 130,33 Eur (šimtą trisdešimt eurų ir 33 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

186Priteisti pareiškėjos M. B. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 130,33 Eur (šimtą trisdešimt eurų ir 33 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

187Priteisti pareiškėjos V. C. V. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 130,33 Eur (šimtą trisdešimt eurų ir 33 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“

188Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

189Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. pareiškėjai L. B., V. C. V., 6. Skunde nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Go... 7. Pažymėjo, kad remdamiesi Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau –... 8. Taip pat nurodė, kad Vartotojų federacija, siekdama apginti vartotojų... 9. Pažymėjo, kad visa dėl neįvykusių kelionių patirtoji turtinė žala... 10. Pažymėjo, jog Turizmo įstatyme yra nurodyta, jog Direktyva 90/314/EEB yra... 11. Pareiškėjai teigė, kad aukščiau aptartas nacionalinės teisės aktų... 12. Rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT)... 13. Pabrėžė, kad netinkamu direktyvos nuostatų perkėlimu laikoma ne tik normos... 14. Dėl teisės reikalauti žalos atlyginimo ir valstybės civilinės atsakomybės... 15. Dėl Lietuvos valstybės atsakomybės sąlygų egzistavimo paaiškino, kad... 16. Nurodė, kad civilinės deliktinės atsakomybės atveju, kaip viena iš... 17. Pareiškėjai teisę į neturtinės žalos atlyginimą grindė ESTT 2002 m.... 18. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Ūkio ministerija atsiliepime į... 19. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjai visiškai nepagrįstai reikalauja... 20. Pabrėžė, kad priimant 2011 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos turizmo... 21. Pažymėjo, kad nei viena iš Turizmo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių... 22. Atsakovo atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai 23. Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjų reikalavimu atlyginti neturtinę žalą.... 24. Be to, Ūkio ministerijos vertinimu, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų,... 25. Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiškėjai, siekdami gauti patirtos žalos... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos... 27. II.... 28. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 3 d. sprendimu... 29. Priteisė pareiškėjos O. S. naudai iš Lietuvos... 30. Priteisė pareiškėjos J. B. naudai iš Lietuvos... 31. Priteisė pareiškėjo D. B. naudai iš Lietuvos... 32. Priteisė pareiškėjos L. C. naudai iš Lietuvos... 33. Priteisė pareiškėjos Ž. G. naudai iš Lietuvos... 34. Priteisė pareiškėjos T. L. naudai iš Lietuvos... 35. Priteisė pareiškėjo V. L. naudai iš Lietuvos... 36. Priteisė pareiškėjos A. Š. naudai iš Lietuvos... 37. Priteisė pareiškėjo D. Š. naudai iš Lietuvos... 38. Priteisė pareiškėjo I. K. naudai iš Lietuvos... 39. Priteisė pareiškėjos O. K. naudai iš Lietuvos... 40. Priteisė pareiškėjos A. K. naudai iš Lietuvos... 41. Priteisė pareiškėjos D. M. naudai iš Lietuvos... 42. Priteisė pareiškėjo R. M. naudai iš Lietuvos... 43. Priteisė pareiškėjos T. U. naudai iš Lietuvos... 44. Priteisė pareiškėjos L. P. naudai iš Lietuvos... 45. Priteisė pareiškėjos J. T. naudai iš Lietuvos... 46. Priteisė pareiškėjo V. T. naudai iš Lietuvos... 47. Priteisė pareiškėjos A. N. naudai iš Lietuvos... 48. Priteisė pareiškėjos J. M. naudai iš Lietuvos... 49. Priteisė pareiškėjos J. G. naudai iš Lietuvos... 50. Priteisė pareiškėjo R. G. naudai iš Lietuvos... 51. Priteisė pareiškėjos B. S. naudai iš Lietuvos... 52. Priteisė pareiškėjo S. S. naudai iš Lietuvos... 53. Priteisė pareiškėjo L. B. naudai iš Lietuvos... 54. Priteisė pareiškėjo L. B. naudai iš Lietuvos... 55. Priteisė pareiškėjos M. B. naudai iš Lietuvos... 56. Priteisė pareiškėjos V. C. V. naudai iš Lietuvos... 57. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.... 58. Nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos... 59. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad nustatytos faktinės aplinkybės... 60. Teismas atsižvelgė į Direktyvos 90/314/EEB 7 ir 8 straipsnyje nustatytą... 61. Teismas pabrėžė, kad Direktyvos 90/314/EEB tikslą iš esmės patvirtina ir... 62. Pažymėjo, jog Turizmo įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2014-05-22 iki... 63. Atsakovo atstovo Ūkio ministerijos poziciją, kad visų dėl neįvykusių... 64. Teismas padarė išvadą, jog atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju... 65. Atsakovo atstovo teiginį, kad pareiškėjai L. B., 66. Pažymėjo, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nors už keliones... 67. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 68. Atsižvelgęs į CK nustatytą teisinį neturtinės žalos atlyginimo... 69. Pareiškėjų skundo teiginius, kad valstybės institucijos juos paliko... 70. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 71. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose... 72. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 73. Atsižvelgęs į ABTĮ 44 straipsnio nuostatas, į Lietuvos Respublikos... 74. Kadangi pareiškėjai L. C., Ž.... 75. III.... 76. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija... 77. Priėmus sprendimą atmesti apeliacinį skundą, prašo pakeisti Vilniaus... 78. Atsakovo atstovas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi... 79. Remiasi ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, 16 straipsnio 2 dalimi ir LVAT praktika,... 80. Nurodo, kad ABTĮ draudžia teismui vertinti ginčijamą administracinį aktą... 81. Pažymi, jog teismas, pažeidė ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje bei 16 straipsnio 2... 82. Ūkio ministerija pažymi, kad nei ABTĮ, nei Lietuvos Respublikos teismų... 83. Remiasi SESV 258 straipsniu ir 260 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad teismas,... 84. Pažymi, kad iš sprendimo turinio yra visiškai neaišku, kokiais kriterijais... 85. 3. Teismas iš valstybės priteisė pareiškėjams... 86. Pažymi, kad teismas sprendime tik apsiribojo CK nuostatų, reglamentuojančių... 87. 3.1. Negali būti laikoma, kad yra nustatyta ir egzistuoja deliktinės... 88. 3.2. Teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi šioje administracinėje byloje... 89. 3.3. Neaišku kodėl teismas, priimdamas sprendimą, taikė ir atitikimo... 90. 3.4. Pažymi, jog Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnis į Turizmo įstatymo 8... 91. 3.5. Ginčui aktualios redakcijos Turizmo įstatymas (nei viena šio įstatymo... 92. 4. Teismas nepagrįstai turtinę žalą priteisė ir... 93. Apeliacinį skundą dėl šių aplinkybių grindžia iš esmės tais pačiais... 94. 5. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjų reikalavimai neturi būti... 95. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjai būtų siekę... 96. 6. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.... 97. Tuo atveju, jeigu LVAT atmestų apeliacinį skundą dėl sprendimo dalyje dėl... 98. Nurodo, kad teismas netinkamai apskaičiavo pareiškėjų patenkintų ir... 99. 7. Teismo sprendime neteisingai nurodytas momentas nuo kurio skaičiuojamos... 100. Pažymi, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjai pateikė teismui skundą,... 101. Atsižvelgiant į tai, net ir netenkinus apeliacinio skundo, pirmosios... 102. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjai su apeliaciniu skundu... 103. Pareiškėjai nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas,... 104. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjų išreiškiamas nesutikimas su... 105. Pareiškėjai taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas... 106. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog pareiškėjai turi teisę reikalauti... 107. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pažymi, jog atsakovo apeliacinio... 108. Dėl momento nuo kurio skaičiuojamos procesinės palūkanos pažymi, kad... 109. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinis... 110. Teisėjų kolegija... 111. IV.... 112. Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos 113. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos,... 114. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju valstybė... 115. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 116. Atsakovas apeliaciniame skunde išreiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio... 117. Dėl Direktyvos 90/314 nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę tinkamumo ... 118. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog teismas, priimdamas sprendimą... 119. Direktyvos 90/314 7 straipsnyje buvo įtvirtinta nuostata, kad kelionių... 120. ESTT, aiškindamas Direktyvos 90/314 nuostatas, nurodė, kad Direktyvos 90/314... 121. ESTT yra aiškiai konstatavęs, kad nei Direktyvos 90/314 konstatuojamosiose... 122. Nagrinėdamas situaciją, kai tik dalis apeliantų pagrindinėje byloje... 123. Direktyva 90/314 įgyvendinama Turizmo įstatymu (2011 m. birželio 22 d.... 124. Turizmo įstatymo 125. To paties įstatymo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje... 126. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad kelionių organizatoriaus prievolių,... 127. Šiuo aspektu aktualus Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos... 128. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nei 129. Kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra apibendrinęs savo... 130. Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės normų kolizijos aspektu būtina... 131. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta pirmiau, teisėjų kolegija konstatuoja,... 132. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad... 133. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 134. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodydamas, kad nenustačius... 135. Teisėjų kolegija pažymi, kad ESTT formuodamas praktiką dėl valstybės... 136. Vertindama pirmąją sąlygą nagrinėjamos bylos kontekste, teisėjų kolegija... 137. Dėl pažeidimo pakankamo akivaizdumo, kaip valstybės atsakomybės už žalą... 138. ESTT, nagrinėdamas šios sąlygos nustatymo klausimą Direktyvos 90/314 7... 139. Teisėjų kolegija šiuo aspektu įvertinusi bylai aktualios 140. Dėl trečiosios valstybės atsakomybės už žalą, pažeidus ES teisę kilimo... 141. Atsižvelgdama į ESTT praktiką (jau minėto ESTT sprendimo byloje Walter... 142. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nacionaliniais teisės... 143. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su turtinės žalos... 144. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios... 145. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 146. Apeliaciniame skunde atsakovas ginčija pareiškėjams priteistų bylinėjimosi... 147. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas... 148. Pridurtina, jog šiuo atveju pareiškėjo nurodoma proporcija, sudedant... 149. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 150. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 151. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismo sprendime neteisingai... 152. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas... 153. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 154. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo... 155. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai patirtas... 156. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų,... 157. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 158. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio... 159. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimo... 160. „Priteisti pareiškėjos O. S. naudai iš Lietuvos... 161. Priteisti pareiškėjos J. B. naudai iš Lietuvos... 162. Priteisti pareiškėjo D. B. naudai iš Lietuvos... 163. Priteisti pareiškėjos L. C. naudai iš Lietuvos... 164. Priteisti pareiškėjos Ž. G. naudai iš Lietuvos... 165. Priteisti pareiškėjos T. L. naudai iš Lietuvos... 166. Priteisti pareiškėjo V. L. (V.... 167. Priteisti pareiškėjos A. Š. naudai iš Lietuvos... 168. Priteisti pareiškėjo D. Š. (D.... 169. Priteisti pareiškėjo I. K. (I.... 170. Priteisti pareiškėjos O. K. naudai iš Lietuvos... 171. Priteisti pareiškėjos A. K. naudai iš Lietuvos... 172. Priteisti pareiškėjos D. M. naudai iš Lietuvos... 173. Priteisti pareiškėjo R. M. naudai iš Lietuvos... 174. Priteisė pareiškėjos T. U. naudai iš Lietuvos... 175. Priteisti pareiškėjos L. P. naudai iš Lietuvos... 176. Priteisti pareiškėjos J. T. naudai iš Lietuvos... 177. Priteisti pareiškėjo V. T. naudai iš Lietuvos... 178. Priteisti pareiškėjos A. N. naudai iš Lietuvos... 179. Priteisti pareiškėjos J. M. naudai iš Lietuvos... 180. Priteisti pareiškėjos J. G. naudai iš Lietuvos... 181. Priteisti pareiškėjo R. G. naudai iš Lietuvos... 182. Priteisti pareiškėjos B. S. naudai iš Lietuvos... 183. Priteisti pareiškėjo S. S. naudai iš Lietuvos... 184. Priteisti pareiškėjo L. B. naudai iš Lietuvos... 185. Priteisti pareiškėjo L. B. naudai iš Lietuvos... 186. Priteisti pareiškėjos M. B. naudai iš Lietuvos... 187. Priteisti pareiškėjos V. C. V. naudai iš Lietuvos... 188. Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 189. Nutartis neskundžiama....