Byla 2A-168-881/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-11891-600/2011 pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Deisas“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ ieškiniu dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Deisas“ 7 509,08 Lt skolos, 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. sausio 5 d. sudarytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu apdraudė atsakovui priklausančio automobilio DAF, ( - ), valdytojo civilinę atsakomybę, tačiau atsakovas neįvykdė pareigos sumokėti ieškovui draudimo įmokas. 2010 m. kovo 27 d. Prancūzijoje eismo įvykio, kurio kaltininku pripažintas automobilio DAF valdytojas, metu buvo apgadinti automobiliai OPEL CORSA, ( - ), ir IVECO, ( - ). Draudimo išmokos gavėjams ieškovas sumokėjo 7 509,08 Lt draudimo išmoką. Kadangi atsakovas neįvykdė pareigos sumokėti draudimo įmoką, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo draudimo išmokos dydžio kompensacijos.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 30 d. preliminariu teismo sprendimu ieškinį patenkino. Atsakovas UAB „Deisas“ dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikė prieštaravimus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. galutiniu sprendimu panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. preliminarų teismo sprendimą ir ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 2 400 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas nustatė, kad 2010 m. sausio 5 d. šalys sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AYAS Nr. 7418596, kuria buvo apdraustas atsakovo automobilis, nurodant, kad draudimo apsauga baigia galioti nuo 2010 m. liepos 15 d. (sutarties 1.2.1 p.). 3 500 Lt draudimo įmoką atsakovas turėjo sumokėti iki 2010 m. sausio 16 d. (1.5.2 p.). Draudiminis įvykis įvyko 2010 m. kovo 27 d., abi šalys pripažino, kad draudimo įmoka iki tol nebuvo sumokėta (CPK 187 str.). Draudikas išmokėjo eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. 2010 m. spalio 18 d. šalys pasirašė sutartį – suderinimo aktą Nr. 23/10-3597, kuriuo susitarė dėl atsakovo ieškovui mokėtinų draudimo įmokų sumokėjimo terminų ir dydžių, tame tarpe ir dėl ginčo sutartyje nurodytos draudimo įmokos – 3 500 Lt sumokėjimo. Draudimo įmoka dalimis ieškovui buvo sumokėta po draudiminio įvykio ir įmokas ieškovas priėmė. Duomenų, kad ieškovas kaip draudikas po 2010 m. sausio 16 d. (t. y. suėjus įmokos sumokėjimo terminui) būtų pranešęs apie draudimo apsaugos sustabdymą, byloje nėra (CPK 177-197, 178 str., str.).

8Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas draudimo teisinius santykius, siekia užtikrinti draudimo sistemos patikimumą, efektyvumą, saugumą ir stabilumą. Atsižvelgiant į vieną iš teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principo (CK 1.2 str. 1 d.) aspektų – pagarbą įgytoms teisėms ir pareigoms, taip pat į siekį užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir jų subjektinių teisių bei pareigų apibrėžtumą, darytina išvada, kad kelių transporto priemonių privalomojo draudimo atveju, kai draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos, draudikas nepraneša draudėjui raštu, nurodydamas, jog per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos draudimo apsauga bus sustabdyta, ir atsitikus draudiminiam įvykiui, draudėjui išmokėjus draudiminę išmoką, draudikas, vykdydamas savo verslą, nepranešęs apie draudimo apsaugos sustabdymą, neturi reikalauti žalos atlyginimo iš draudėjo, po draudiminio įvykio sumokėjusio draudimo įmoką, nes tai neatitiktų teisingumo, protingumo, ir sąžiningos verslo praktikos dėl privalomojo draudimo principų. Tai, kad draudikas išmoka draudimo išmoką, patvirtina, kad draudiminio įvykio metu draudimo apsauga nebuvo sustabdyta arba nutraukta, o tokia išvada paneigia ieškovo atstovės paaiškinimus, kad draudimo apsauga negaliojo. Teismas pažymėjo, kad draudimo įmokos iš atsakovo buvo priimtos jau po to, kai buvo pasibaigusi draudimo sutartis sutarties – suderinimo akto pagrindu, kuriuo šalis pakeitė atskirus draudimo sutarties punktus (CK 6.154, 6.156 str.). Tokią teisminę praktiką formuoja ir apeliacinės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-688-567/2011, 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-984-56/2010).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus dėl draudimo įmokų sumokėjimo pagal 2010 m. spalio 18 d. šalių pasirašytą sutartį-suderinimo aktą Nr. 23/10-3597. Atsakovas yra sumokėjęs tik apie pusę visų draudimo įmokų, kurios ieškovo užskaitytos anksčiau sudarytoms draudimo sutartims, tuo tarpu draudimo įmokos pagal draudimo sutartį Nr. AYAS 7418596 atsakovas nėra sumokėjęs. Skundžiamą sprendimą teismas priėmė išsamiai neištyręs į bylą pateiktų įrodymų dėl draudimo įmokų sumokėjimo, neįvertinęs bylai svarbios aplinkybės, ar faktiškai buvo sumokėta draudimo įmoka pagal šalių sudarytą konkrečią draudimo sutartį Nr. AYAS 7418596.

122. Teismas nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo praktika, nes nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Teismas neatsižvelgė į identiškose bylose suformuluotus aukštesnės instancijos teismų precedentus – Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartį c. b. Nr. 2A-234-464/2009, Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą c. b. Nr. 2A-281-71/2009 ir kt.

133. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisės normą, aiškiai ir nedviprasmiškai numatančią draudiko teisę iš draudėjo regreso tvarka prisiteisti sumas, išmokėtas nukentėjusiems asmenims dėl eismo įvykių, įvykusių per laikotarpį, kuomet draudėjas vėlavo sumokėti draudimo įmokas.

144. Teismas klaidingai aiškino įstatymų leidėjo valią, įtvirtinant draudiko regreso teisę prisiteisti išmokėtas sumas iš pavėlavusio sumokėti įmokas draudėjo, neatsižvelgdamas į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo esmę, paskirtį ir funkcijas. Toks teismo teisės aiškinimas faktiškai griauna teisės aktuose įtvirtintą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistemą ir paneigia jos tikslus bei principus. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje ir LR Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 64 punkte įtvirtinta teisės norma parodo įstatymų leidėjo valią numatyti draudėjui atsakomybę už pareigos draudimo sutartyje nustatytu laiku sumokėti draudimo įmokas pažeidimą.

155. Teismo nurodyta aplinkybė, kad draudikas nepranešė atsakovui apie nesumokėtas draudimo įmokas, nesustabdė ir nenutraukė draudimo apsaugos, neturi įtakos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatytų pasekmių taikymui atsakovo atžvilgiu. Ieškovo regreso teisė į atsakovą kyla iš įstatymo, ji nėra siejama su sutartine civiline atsakomybe ir nepriklauso nuo draudimo sutarties nutraukimo ar nenutraukimo.

166. Skundžiamame sprendime suformuluotas netinkamas TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies aiškinimas suteikia draudėjui galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis, sumokant draudimo įmokas tik tuomet, kai įvyksta eismo įvykis. Be to, toks aiškinimas paneigia pačią draudimo sutarties kaip rizikos sutarties esmę, nes draudėjas įgyja galimybę draudimo įmoką mokėti tik jau įvykus draudžiamajam įvykiui, t. y. aiškiai žinodamas, kad draudimo apsauga jam faktiškai tapo reikalinga. Nagrinėjamu atveju būtent taip ir įvyko – draudėjas visiškai nemokėjo draudimo įmokų, kol ieškovas nepateikė pretenzijų dėl regreso tvarka išmokėtų sumų priteisimo.

17Atsiliepimu į ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą atsakovas UAB „Deisas“ ginčija šio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priimti kartu su atsiliepimu pateikiamus rašytinius įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

181. Apeliantas ginčija jo paties (atsiliepime į atsakovo prieštaravimus) ir jo atstovo (teismo posėdyje) pripažintą faktą dėl draudimo įmokos sumokėjimo pagal draudimo liudijimą Nr. AYAS 7418596. Vadovaudamasis CPK 314 str. atsakovas pateikia įrodymus apie visų įmokų pagal 2010 m. spalio 18 d. šalių pasirašytą sutartį-suderinimo aktą (toliau – susitarimas) sumokėjimą. Pagal susitarimą paskutinė draudimo įmoka buvo sumokėta 2011 m. birželio 9 d., o apelianto ieškinį, preliminarų sprendimą ir 2011 m. gegužės 30 d. atsakovas gavo tik 2011 m. birželio 15 d. Aplinkybės, kad didžioji dalis atsakovo įmokų buvo užskaityta delspinigiams už pavėluotai sumokėtas įmokas pagal susitarimą, apeliantas nenurodė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje. Be to, apeliantas nepateikia tokius užskaitymus patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų, nenurodo konkrečios pinigų sumos, kuri buvo užskaityta kaip įmokos, o kuri kaip delspinigiai, nepateikia įrodymų, kad apie tokius įskaitymus buvo žinoma atsakovui.

192. Apeliantas, priėmęs pavėluotai atsakovo sumokėtą draudimo įmoką, prarado teisę teisme reikšti atsakovui reikalavimą dėl trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos priteisimo. Patenkinus apeliacinio skundo reikalavimą, būtų paneigta draudimo sutarties esmė, ir taip pakeičiami draudimo teisiniai santykiai, kad būtų įteisintas absoliutus draudiko teisių viršenybės prieš draudėją principas, leidžiantis draudikui nevykdyti pareigos suteikti draudėjui privalomą draudimo apsaugą bei nesuteikti paslaugos, bet gauti už ją atlygį.

203. Draudiko regreso teisė turėtų būti vertinama kaip pati nepalankiausia apdraustajam, todėl taikytina tik konstatavus esminio pažeidimo faktą. Bylą nagrinėjant teisme esminio draudimo sutarties pažeidimo nebuvo nustatyta. Aplinkybė, jog visą sutarties galiojimo laiką atsakovui vėluojant mokėti įmokas, apeliantas nesinaudojo teise reikalauti mokėti delspinigius bei teise nutraukti draudimo sutartį, sudarė prielaidas atsakovo požiūriui, kad jo daromi pažeidimai dėl draudimo įmokų mokėjimo terminų praleidimo yra vertinami kaip formalūs, formuotis. Santykiuose su atsakovu, teisės į draudimo išmokų regresą įgyvendinimo prasme, ieškovas elgiasi nesąžiningai, savo veiksmais nulėmė atitinkamą atsakovo elgesį, prisidėjo prie nagrinėjamos teisinės situacijos susidarymo, todėl teismas pagrįstai atsisakė ginti aptariamą teisę.

214. Apelianto argumentas, kad draudimo sutarties nuostatos neturi reikšmės TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies taikymui, neatitinka tikrųjų draudimo teisinių santykių reguliavimo sąlygų. Priešingai nei nurodo apeliantas, draudimo sutartis šiuo atveju yra esminė aplinkybė, lemianti TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies taikymą ar jos netaikymą.

225. Apeliantas nenurodo, kad jis taip pat nevykdė sutartinių įsipareigojimų, kuriuos, be kita ko, reglamentuoja TPVCAPDĮ ir Taisyklės. Apeliantas nereiškė pretenzijų, neperspėjo dėl draudimo apsaugos galiojimo terminų ir pasekmių vėluojant įmokoms. Atsakovas sutinka, kad jis vėlavo sumokėti draudimo įmokas, tačiau kategoriškai nesutinka su apelianto teiginiu, kad pagal draudimo sutartį tik jis vienas, t. y. atsakovas, pažeidė savo įsipareigojimus ir todėl jam vienam turi būti taikomos sankcijos už pažeidimą.

236. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas imperatyvas paneigia bet kokį galimą viešojo intereso pažeidimą, nes nukentėjusiajam žala bus atlyginta, nepaisant draudimo įmokų sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas turėtų atkreipti dėmesį, kad draudimo sutartis šiuo atveju yra nagrinėtina tik draudiko ir draudėjo teisių bei pareigų apimtimi, ir atmesti apelianto argumentą dėl viešojo intereso pažeidimo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinis skundas tenkinamas.

25Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.).

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas.

27Transporto priemonių draudimą reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – ir TPVCAPDĮ). Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos, funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 str. 1 d.). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. N., bylos Nr. 3K-3-255/2010).

28Skirtingai nuo kitų draudimo sutarčių rūšių, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimas nesiejamas su draudimo įmokos sumokėjimu. Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalį draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. Draudimo sutarties įsigaliojimo momentas ir terminas, iki kurio pabaigos draudėjas turi sumokėti draudimo įmoką, nustatomi draudimo sutartyje. Draudėjui nustatytu terminu draudimo įmokos nesumokėjus, draudimo apsauga galios, tačiau, esant tam tikroms įstatyme nustatytoms aplinkybėms, draudėjui gali kilti pareiga sugrąžinti draudikui šio už draudėją tretiesiems asmenims sumokėtas draudimo išmokas.

29Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies taikymo. Šioje normoje nustatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.

30Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas ir atsakovas 2010 m. sausio 5 d. sudarė transporto priemonės DAF FT 95XF.430, ( - ) valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AYAS Nr. 7418596, kuria buvo apdraustas atsakovo automobilis, nurodant, kad draudimo apsauga pradeda galioti 2010 m. sausio 16 d. ir baigia galioti nuo 2010 m. liepos 15 d. (sutarties 1.2.1 p.). 3 500 Lt draudimo įmoką atsakovas turėjo sumokėti iki 2010 m. sausio 16 d. (1.5.2 p.). Draudiminis įvykis įvyko 2010 m. kovo 27 d., abi šalys pripažino, kad draudimo įmoka iki tol nebuvo sumokėta (CPK 187 str.). 2010 m. spalio 18 d. šalys pasirašė sutartį – suderinimo aktą Nr. 23/10-3597, kuriuo susitarė dėl atsakovo ieškovui mokėtinų draudimo įmokų sumokėjimo terminų ir dydžių, tame tarpe ir dėl ginčo sutartyje nurodytos draudimo įmokos – 3 500 Lt sumokėjimo. Draudimo įmoka dalimis ieškovui buvo sumokėta po draudiminio įvykio ir įmokas ieškovas priėmė.

31Sutarties 1.7 punkte šalys susitarė, kad šiai Sutarčiai taikomos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatos. 2010 m. kovo 27 d. Prancūzijoje įvyko eismo įvykis, dėl kurio kaltu pripažintas automobilio vairuotojas. Draudikas 2011 m. kovo 31 d. išmokėjo eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui 7 509,08 Lt draudimo išmoką ir, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi, kreipėsi į į teismą, prašydamas nurodytą sumą priteisti iš atsakovo.

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012 išaiškino, jog pagal šią normą draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir apdrausta transporto priemone padarius žalos, draudikas turi teisę susigrąžinti jai atlyginti išmokėtas draudimo sumas iš draudėjo, nepaisant to, kad draudėjas sumokėjo draudimo įmoką po draudžiamojo įvykio. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį. Taigi esminės šiai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės, atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį, yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas.

33Nagrinėjamoje byloje būtent tokios aplinkybės ir nustatytos. Kadangi bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostatą, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinant (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

34Iš atsakovo UAB ,,Deisas“ ieškovo naudai priteisiamas 7 509 Lt žalos atlyginimas, t. y. suma, kurią draudimo bendrovė sumokėjo atlygindama žalą nukentėjusiajam 2010 m. kovo 27 d. įvykusio eismo įvykio metu.

35Ieškovas taip pat prašo priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui priteisiamos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 7 509 Lt sumą nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. 2011 m. gegužės 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

36Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais nagrinėjamam ginčui išspręsti.

37Kadangi priimamas naujas teismo sprendimas, teisėjų kolegija iš naujo išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą.

38Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus visa apimtimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 338 Lt už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (113 Lt pagal 2011 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymą (b. l. 14) ir 225 Lt pagal 2011 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodymą (b. l. 84)).

39Apeliantas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė bylą nagrinėjant teisme. Nurodo, jog už advokato pagalbą sumokėjo 1 341 Lt (476 Lt, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir 865 Lt, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme). Apeliacinį skundą tenkinus, šis apelianto prašymas taip pat tenkinamas, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 1 341 Lt advokato pagalbai apmokėti.

40Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,

Nutarė

41apeliacinį skundą tenkinti.

42Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB ,,Deisas“ tenkinti.

43Priteisti ieškovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110057869, Konstitucijos pr. 7, Vilnius) naudai iš atsakovo UAB ,,Deisas“ (juridinio asmens kodas 300080031, Olimpiečių g. 1A-21, Vilnius) 7 509 Lt žalos atlyginimui, 338 Lt žyminio mokesčio ir 1 341 Lt atstovavimo išlaidų.

44Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ ieškiniu dokumentinio proceso tvarka... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 30 d. preliminariu... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. galutiniu sprendimu... 8. Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 11. 1. Teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus dėl draudimo... 12. 2. Teismas nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo praktika, nes... 13. 3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Transporto priemonių valdytojų... 14. 4. Teismas klaidingai aiškino įstatymų leidėjo valią, įtvirtinant... 15. 5. Teismo nurodyta aplinkybė, kad draudikas nepranešė atsakovui apie... 16. 6. Skundžiamame sprendime suformuluotas netinkamas TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7... 17. Atsiliepimu į ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą atsakovas... 18. 1. Apeliantas ginčija jo paties (atsiliepime į atsakovo prieštaravimus) ir... 19. 2. Apeliantas, priėmęs pavėluotai atsakovo sumokėtą draudimo įmoką,... 20. 3. Draudiko regreso teisė turėtų būti vertinama kaip pati nepalankiausia... 21. 4. Apelianto argumentas, kad draudimo sutarties nuostatos neturi reikšmės... 22. 5. Apeliantas nenurodo, kad jis taip pat nevykdė sutartinių įsipareigojimų,... 23. 6. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas imperatyvas paneigia bet kokį... 24. Apeliacinis skundas tenkinamas.... 25. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 27. Transporto priemonių draudimą reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų... 28. Skirtingai nuo kitų draudimo sutarčių rūšių, transporto priemonių... 29. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Transporto priemonių valdytojų... 30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas ir atsakovas 2010 m. sausio 5 d.... 31. Sutarties 1.7 punkte šalys susitarė, kad šiai Sutarčiai taikomos Transporto... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje... 33. Nagrinėjamoje byloje būtent tokios aplinkybės ir nustatytos. Kadangi bylą... 34. Iš atsakovo UAB ,,Deisas“ ieškovo naudai priteisiamas 7 509 Lt žalos... 35. Ieškovas taip pat prašo priteisti 6 proc. dydžio metines procesines... 36. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų... 37. Kadangi priimamas naujas teismo sprendimas, teisėjų kolegija iš naujo... 38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 39. Apeliantas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias jis... 40. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. apeliacinį skundą tenkinti.... 42. Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d.... 43. Priteisti ieškovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110057869,... 44. Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....