Byla 2A-1145-467/2012
Dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų

2Zitos Smirnovienės, Alvydo Barkausko,

3teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės O. M. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovui P. G. dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

4Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5Ieškovė O. M. 2011 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovo P. G. vienašališką UAB „Nakletė“ 2004-11-08 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2004-11-08 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, įsigijo UAB „Nakletė” 40 vnt. paprastųjų vardinių akcijų už 4000 Lt ir tapo šios įmonės akcininke. Atsakovas 2011-05-26 pateikė ieškovei įspėjimą dėl 2004-11-08 UAB „Nakletė” 40 vnt. paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties vienašališko nutraukimo, kuriame nurodė, kad ieškovė nėra įvykdžiusi akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje numatytų sutartinių įsipareigojimų - nesumokėjo atsakovui 4000 Lt už akcijas, todėl atsakovas pareikalavo iki 2011-06-02 į jo sąskaitą sumokėti 4000 Lt bei 1305,20 Lt palūkanų už pavėluotą apmokėjimą, kitu atveju sutartis bus vienašališkai nutraukta. Atsakovas 2011-06-06 pateikė ieškovei pranešimą apie 2004-11-08 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, motyvuodamas tuo, jog ieškovė per atsakovo 2011-05-26 pranešime nustatytą terminą neįvykdė reikalavimo ir nesumokėjo atsakovui 4000 Lt pagal sutartį ir 1305,20 Lt palūkanų už pavėluotą apmokėjimą. Ieškovė vienašališką 2004-11-08 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą laiko neteisėtu, nes atsakovo reikalavimai ieškovei atsiskaityti už akcijas nebuvo keliami daugiau kaip šešis metus, t.y. nuo 2004-11-08 iki 2011-05-26; ieškovei niekada nebuvo įteikta nei sutarties kopija, nei patvirtintas nuorašas ar egzempliorius, ji jos neturėjo ir neturi iki šiol; atsakovas ieškovei nepaaiškino, kodėl daugiau kaip 6 metus iš atsakovo pusės nebuvo keliamas klausimas ar reikalavimai dėl pinigų sumokėjimo; visi piniginiai reikalavimai, keliami iš sutarties, kurios rašytinė forma nėra išlikusi - neturi pagrindo, kadangi visi sutartiniai įsipareigojimai įvykdyti ir ieškovė yra atsiskaičiusi su atsakovu už įsigytas akcijas.

6Atsakovas P. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovė O. M., sudariusi 2004-11-08 UAB „Nakletė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, nuo pat jos įsigaliojimo dienos ignoravo jos tolimesnį vykdymą ir netgi žodinius atsakovo raginimus sumokėti 4000 Lt pagal sutartį. Ieškovės teiginys, kad ji nėra gavusi sutarties kopijos, yra neteisingi, kadangi ieškovė pasirašė sutartį ir, remiantis jos 7 straipsnio 5 punktu, gavo vieną iš trijų šios sutarties originalų. Faktas, jog ieškovė neišsaugojo sutarties egzemplioriaus, negali būti laikomas teisėtu pagrindu nevykdyti sutartyje įtvirtinto įsipareigojimo apmokėti už įgytas akcijas bei pateisinama priežastimi nevykdyti sutartinių įsipareigojimų. Atsakovas toleravo ieškovės atsikalbinėjimus, jog pinigus ji sumokėsianti vėliau, kadangi ieškovė ir atsakovas yra seniai pažįstami, bendraudavo šeimomis, o ieškovė ir atsakovo sugyventinė J. S. buvo geros draugės. Atsakovas 2011-05-26 registruotu paštu pateikė ieškovei pranešimą apie įspėjimą dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Šis įspėjimas patvirtina, kad atsakovas siekė išsaugoti sutartį, sudarė ieškovei galimybes įvykdyti ją, tačiau ieškovė jos neįvykdė dėl savo kaltės, nes laikė ir iki šiol mano, kad jos visi sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdyti. Tačiau ieškovė iki šiol nėra sumokėjusi 4000 Lt pagal 2004-11-08 UAB „Nakletė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovės pateikta 2011-04-17 VĮ Registrų centro Utenos filialo Juridinių asmenų registro skyriui pateikta UAB „Nakletė“ direktoriaus P. G. pasirašyta akcininkų sąrašo pažyma, kurioje nurodyta, jog vienas iš akcininkų yra O. M., kuriai nuosavybės teise priklauso 40 vnt. paprastųjų vardinių akcijų ir šios akcijos yra apmokėtos, atspindi ne atsiskaitymo tarp fizinių asmenų pagal pirkimo-pardavimo sutartį faktą, o įmonės UAB „Nakletė“ duomenis, jog šios įmonės įstatinis kapitalas yra pilnai suformuotas. Be to 2011-04-17 akcininkų sąrašas, kaip to reikalauja Akcinių bendrovių įstatymas, buvo patikslintas 2011-04-18, pateikiant akcininkų sąrašą VĮ Registrų centro Utenos filialo Juridinių asmenų registro skyriui.

7Visagino miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė atsakovui P. G. iš ieškovės O. M. 2646,88 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, jog prievolė yra atsiradusi iš šalių sudarytos sutarties, todėl jos vykdymui bei nutraukimui taikytinos CK nuostatos, reglamentuojančios sutarčių vykdymą bei nutraukimą. 2004-11-08 akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad mokėjimas pagal šią sutartį bus laikomas tinkamai įvykdytu nuo datos, nurodytos atsiskaitymo už parduotas akcijas akte. Tačiau teismui jokie rašytiniai įrodymai (pakvitavimas ar atsiskaitymo aktas, kaip tai numatyta tarp šalių pasirašytoje sutartyje) patvirtinantys faktą, jog ieškovė O. M. įvykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, t.y. pagal 2004-11-08 UAB „Nakletė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sumokėjo pardavėjui P. G. 4000 Lt už įgytas akcijas, nebuvo pateikti. Ieškovė šios aplinkybės neįrodė (CPK 12 str., 178 str.). Ieškovės argumentą, jog faktą, kad ji yra sumokėjusi už 2004-11-08 sutartimi įsigytas akcijas, patvirtina 2011-04-17 UAB „Nakletė“ direktoriaus pasirašytas ir VĮ Registrų centro Utenos filialui pateiktas akcininkų sąrašas, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Iš 2011-04-17 ir 2011-04-18 UAB „Nakletė“ akcininkų sąrašų teismas nustatė, jog O. M. yra įmonės akcininkė nuo 2004-11-08 ir jai nuosavybės teise priklauso 40 vnt. vardinių akcijų. Teismui pateiktame 2011-04-17 UAB „Nakletė“ akcininkų sąrašo 3 punkte nurodyti duomenys, jog O. M. nuosavybės teise turi 40 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių įgijimo data - 2004-11-08, grafoje „Informacija apie akcijų apmokėjimą“ įrašas „Akcijos visiškai apmokėtos“. Tačiau tai, teismo vertinimu, patvirtina ne atsiskaitymo už akcijas, įgytas pagal tarp fizinių asmenų sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, faktą, o tai, jog visos pasirašytos bendrovės akcijos, sudarančios bendrovės įstatinį kapitalą, yra visiškai apmokėtos. Ieškovė neginčijo, kad vertybinius popierius (UAB „Nakletė“ akcijas) ji įsigijo bei naudojosi, tačiau aplinkybių, kad už akcijas yra visiškai atsiskaičiusi, bylos nagrinėjimo eigoje neįrodė (CPK 12 str., 178 str.). Vien tai, kad atsakovas tam tikrą laiką toleravo (atsižvelgdamas į tai, kad atsakovą ir ieškovę siejo ne tik sutartiniai santykiai, kaip patvirtina abi šalys, jie draugavo ir bendravo šeimomis) vilkinimą atsiskaityti už įgytas akcijas, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina fakto, kad ieškovė gali būti atsiskaičiusi su atsakovu pagal šalių pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį.

8Apeliaciniu skundu ieškovė O. M. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog civilinę bylą išnagrinėjo ir sprendimą joje priėmė šališkas teismas, kadangi sprendimą priėmusi teisėja Irena Vapsvienė iki 2011-11-09 nagrinėjo baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka pagal O. M. skundą, prašant pripažinti kalta J. S. dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimą ar panaudojimą (BK 168 str. 1 d.), kurioje P. G. – kaltinamosios sugyventinis, yra liudytojas. Teisėja Irena Vapsvienė nusišalino nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo tuo pagrindu, kad ji yra nagrinėjusi civilinę bylą, kurioje priimtas skundžiamas sprendimas. Abi bylos tos pačios teisėjos buvo nagrinėjamos paraleliai, tuo pačiu metu, dėl ko objektyvus ir nešališkas įrodymų tyrimas nebuvo galimas nė vienoje iš jų. Tai, kad teismo šališkumas lėmė netinkamą įrodymų vertinimą, patvirtina prieštaringos teismo išvados – teisėja Irena Vapsvienė 2011-11-09 nutartyje baudžiamojoje byloje konstatavo, jog tarp šalių kilęs asmeninio pobūdžio konfliktas, tuo tarpu skundžiamame sprendime nurodo, jog tarp šalių kilęs konfliktas yra ne dėl asmeninio pobūdžio priežasčių, o dėl verslo ir darbo santykių. Teisėja netinkamai vertino ir kitus, su šia aplinkybe susijusius, įrodymus. Atsakovo pretenzijų reiškimas po šešių metų būtent tada, kai tarp šalių kilo asmeninio pobūdžio konfliktas, rodo jo akivaizdų ryšį su atsakovo siekiu nutraukti sutartį, tokiu būdu kerštaujant ieškovei. Teisėja, nevertinusi bylos aplinkybių visumos, o savo išvadas grindusi vien tik tuo, kad nėra išlikęs tiesioginis įrodymas apie pinigų sumokėjimą, nepagrįstai nuvertino ieškovės pateiktų netiesioginių įrodymų įrodomąją reikšmę. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-594/2009, kurioje be kita ko akcentuota, jog atsiskaitymo faktas gali būti įrodytas netiesioginiais įrodymais. Teismas netinkamai taikė ir materialinės teisės normas, neįvertino aplinkybės, kad atsakovas, vienašališkai nutraukdamas sutartį, pasirinko netinkamą savo tariamai pažeistų teisių gynimo būdą, kadangi įstatymas nenumato atsakovo teisės nutraukti ginčo sutartį. CK 6.345 straipsnio 1 dalies nuostata taikytina kilnojamiesiems daiktams, todėl nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi p. agal CK 1.97 straipsnio 1 dalį akcijos nelaikytinos kilnojamaisiais daiktais. Pagal CK 6.314 straipsnio 5 dalį atsakovas neturėjo teisės nutraukti sutarties, nebent tik galėjo kreiptis į teismą su piniginiu reikalavimu priteisti iš ieškovės sutartyje nurodytą sumą. Be to teismas nesivadovavo CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Ieškovė nemoka lietuvių kalbos, su atsakovu visada bendravo rusiškai. Sutartis sudaryta lietuvių kalba, jos tekstą paruošė atsakovas. Kalbos nemokėjimas, lėmęs sutarties sąlygų suvokimo trūkumus, sąlygojo ieškovės įsitikinimą, kad mokėjimas už akcijas bus laikomas įvykdytu tinkamai tuomet, kai ji grynais pinigais atsiskaitys su atsakovu, kas ir buvo padaryta. Sutarties sąlyga, kad mokėjimas pagal sutartį bus laikomas tinkamai įvykdytu nuo datos, nurodytos atsiskaitymo už akcijas akte, ieškovei nebuvo išaiškina ir žinoma, todėl negalėjo būti suprasta. Tokiu būdu viena iš sutarties sąlygų negali būti taikoma ieškovės atžvilgiu.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas P. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti galioti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliantės teiginiai dėl teisėjos Irenos Vapsvienės šališkumo yra grindžiami tik apeliantės prielaidomis, todėl negali būti pagrindu daryti tokią išvadą. Apeliantė nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad ieškovė įvykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal 2004-11-08 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. kad atsakovui sumokėjo 4000 Lt už įsigytas akcijas. Apeliantės nurodomi netiesioginiai įrodymai negali būti pripažįstami pakankamais įrodymais, nes jie nepatvirtina, kad nurodyti pinigai buvo perduoti atsakovui. Apeliantė, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo pasirūpinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais pinigų sumokėjimo atsakovui faktą. Vien tik apeliantės nurodyta didelė tikimybė, kad pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas galėjo būti neišsaugotas 6 metų laikotarpyje, tikrai negali būti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu pinigų už akcijas sumokėjimą atsakovui. Teismas tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. CK 6.305 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad CK šeštosios knygos XXIII skyriaus normos taikomos vertybinių popierių pirkimui pardavimui, jeigu kiti įstatymai nenustato specialių jų pirkimo-pardavimo taisyklių. Akcinių bendrovių įstatymo 46 ir 47 straipsniai nereglamentuoja sutarties nutraukimo esant sutarties neįvykdymui, todėl darytina išvada, jog CK 6.345 straipsnio 1 dalis taikoma ir vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarčiai. Apeliantės samprotavimai, kad jos nemokėjimas valstybinės kalbos sąlygojo įsitikinimą, kad mokėjimas už akcijas bus laikomas įvykdytu tinkamai tuomet, kai ji grynais pinigais atsiskaitys su atsakovu, kad jai nebuvo išaiškinta sutarties sąlyga, jog mokėjimas pagal sutartį bus laikomas tinkamai įvykdytu nuo datos, nurodytos atsiskaitymo už akcijas akte, yra visiškai nauji ir nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme. Apeliantė pirmosios instancijos teisme jokių abejonių dėl sutarties sąlygų nekėlė ir pačios sutarties sąlygų teisėtumo neginčijo.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės O. M. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti.

12Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog atsakovas P. G., ieškovė O. M. bei J. S. 2004-11-08 sudarė UAB „Nakletė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei 40 nematerialiųjų paprastųjų vardinių ir J. S. 60 nematerialiųjų paprastųjų vardinių bendrovės „Nakletė“ akcijų, o ieškovė įsipareigojo už šias akcijas sumokėti 4000 Lt kaip vienkartinę išmoką asmeniškai atsakovui, kaip pardavėjui, per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos (b.l. 23-24). Atsakovas P. G. 2011-05-26 pateikė ieškovei pranešimą apie įspėjimą dėl 2004-11-08 UAB „Nakletė” 40 vnt. paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad ieškovė nėra įvykdžiusi savo 2004-11-08 akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje numatytų sutartinių įsipareigojimų, nes nesumokėjo atsakovui 4000 Lt už įsigytas akcijas, ir nustatė ieškovei papildomą terminą iki 2011-06-02 sumokėti 4000 Lt už akcijas bei 1305,20 Lt palūkanų už pavėluotą apmokėjimą, nurodydamas, jog kitu atveju sutartis bus vienašališkai nutraukta (b.l. 6-7). Ieškovė O. M. 2011-06-03 pateikė atsakovui P. G. prašymą, kuriame, atsakydama į 2011-05-26 pranešimą, nurodė, kad jokio įsiskolinimo už 2004-11-08 UAB „Nakletė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytas akcijas nėra, taip pat paprašė pateikti 2004-11-08 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopiją ir pasiaiškinti, kodėl nuo 2004-11-08, t.y. daugiau kaip 6 metus, iš atsakovo pusės nebuvo keliamas klausimas ar reikalavimas dėl pinigų sumokėjimo (b.l. 8). Atsakovas P. G. 2011-06-06 pateikė ieškovei O. M. pranešimą apie 2004-11-08 UAB „Nakletė” akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, motyvuodamas tuo, jog ieškovė nei per sutartyje nustatytą terminą, nei per atsakovo 2011-05-26 pranešime nustatytą papildomą terminą - iki 2011-06-02, reikalavimo neįvykdė ir 4000 Lt pagal sutartį bei 1305,20 Lt palūkanų už pavėluotą apmokėjimą nesumokėjo, todėl 2004-11-08 UAB „Nakletė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį nuo 2011-06-06 vienašališkai nutraukia (b.l. 9). Ieškovė O. M. 2011-08-01 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovo P. G. vienašališką 2004-11-08 UAB „Nakletė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, tačiau Visagino miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, jog ieškovė neįrodė, kad ji yra pilnai atsiskaičiuosi su atsakovu pagal 2004-11-08 UAB „Nakletė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, apeliaciniame skunde teigdama, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kas lėmė netinkamą įrodymų vertinimą, taip pat teismas netinkamai taikė ir materialinės teisės normas. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su apeliante.

13Ieškovė teigia, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kadangi skundžiamą teismo sprendimą priėmusi teisėja Irena Vapsvienė iki 2011-11-09 nagrinėjo baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka pagal O. M. skundą, prašant pripažinti kalta J. S. dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimą ar panaudojimą (BK 168 str. 1 d.), kurioje P. G. – kaltinamosios sugyventinis, buvo liudytojas. Teisėja Irena Vapsvienė nusišalino nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo tuo pagrindu, kad ji yra nagrinėjusi šią civilinę bylą. Apeliantė nurodo, jog abi bylos tos pačios teisėjos buvo nagrinėjamos paraleliai, tuo pačiu metu, dėl ko objektyvus ir nešališkas įrodymų tyrimas nebuvo galimas nė vienoje iš jų, todėl yra pagrindo manyti, jog teisėja Irena Vapsvienė nagrinėjo šią civilinę bylą, įtakota baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo ir nuomonės dėl tam tikrų faktų buvimo ar nebuvimo. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti pagrįstu šį apeliantės argumentą, kadangi byloje nėra įrodymų, jog ieškovė teikė pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo iki teismui pradedant nagrinėti bylą iš esmės, nors tiek parengiamojo teismo posėdžio, tiek teismo posėdžio pradžioje teismas išaiškino šalims nušalinimo teisę. Apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, kad iki pradedant nagrinėti šią bylą iš esmės, ji nežinojo aplinkybės, jog teisėja Irena Vapsvienė nagrinėjo pirmiau minėtą baudžiamąją bylą. Taigi šiuo konkrečiu atveju ieškovė, skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde negali remtis aplinkybe, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kadangi, žinodama, jog teisėja nagrinėja kitą - baudžiamąją bylą, kuriopje dalyvauja tos pačios šalys, pareiškimo dėl nušalinimo CPK 69 straipsnyje nustatyta tvarka nereiškė, vadinasi nemanė, kad bylą nagrinėja šališkas teismas. Dėl to kolegija apeliantės argumentą, kad byla buvo išnagrinėta šališko teismo, o tuo pačiu ir šališkai įvertinti byloje esantys įrodymai, atmeta kaip nepagrįstą.

14Teisėjų kolegija taip pat atmeta ieškovės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, o būtent: nepakankamai įvertino ieškovės pateiktų netiesioginių įrodymų įrodomąją reikšmę. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama teismo pripažinti vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu ir ieškinį grįsdama aplinkybe, jog tinkamai įvykdė sutartinę prievolę, todėl atsakovas neturėjo pagrindo sutartį nutraukti, turėjo įrodyti aplinkybę, kad pagal 2004-11-08 UAB „Nakletė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį yra visiškai atsiskaičiusi. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. 2004-11-08 UAB „Nakletė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog mokėjimas pagal šią sutartį bus laikomas tinkamai įvykdytu nuo datos, nurodytos atsiskaitymo už parduotas akcijas akte (b.l. 23). Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų (pakvitavimo ar sutartimi numatyto atsiskaitymo akto), patvirtinančių faktą, jog ieškovė O. M. įvykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir pagal 2004-11-08 UAB „Nakletė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sumokėjo pardavėjui P. G. 4000 Lt už įgytas akcijas. Apeliantė aplinkybės, kad ji neturi rašytinio dokumento, patvirtinančio atsiskaitymo pagal sutartį faktą, ir neginčija, nurodydama, jog toks dokumentas per šešerius metus neišliko. Tačiau aplinkybę, kad ji atsiskaitė pagal 2004-11-08 UAB „Nakletė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, apeliantės įsitikinimu, patvirtina tokie netiesioginiai įrodymai – aplinkybė, kad atsakovas nereikalavo atsiskaityti už akcijas daugiau kaip 6 metus (nuo 2004-11-08 iki 2011-05-26); ieškovei niekada nebuvo įteikta nei sutarties kopija, nei patvirtintas nuorašas ar egzempliorius, ji jos neturėjo ir neturi iki šiol; atsakovas ieškovei nepaaiškino, kodėl daugiau kaip 6 metus iš atsakovo pusės nebuvo keliamas klausimas ar reikalavimai dėl pinigų sumokėjimo; atsakovas nutraukė sutartį, kerštaudamas ieškovei dėl to, jog tarp ieškovės O. M. ir atsakovo P. G. sugyventinės, kitos UAB „Nakletė“ akcininkės J. S., yra kilęs asmeninio pobūdžio konfliktas; tai, jog ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi už 2004-11-08 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytas akcijas, patvirtina ir UAB „Nakletė“ VĮ Registrų centro Utenos filialo JAR skyriui 2011-04-17 pateikta UAB „Nakletė“ direktoriaus P. G. pasirašyta akcininkų sąrašo pažyma; visi piniginiai reikalavimai, keliami iš sutarties, kurios rašytinė forma nėra išlikusi - neturi pagrindo, kadangi visi sutartiniai įsipareigojimai įvykdyti. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškove, kadangi išvardinti netiesioginiai įrodymai nėra pakankami konstatuoti aplinkybę, jog ieškovė atsiskaitė su atsakovu pagal 2004-11-08 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Minėti įrodymai niekaip nepatvirtina, jog sutartyje nurodyti pinigai už UAB „Nakletė“ akcijas buvo perduoti atsakovui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog vien tai, kad atsakovas tam tikrą laiką toleravo (atsižvelgdamas į tai, kad atsakovą ir ieškovę siejo ne tik sutartiniai santykiai, kaip patvirtina abi šalys, jie draugavo ir bendravo šeimomis) vilkinimą atsiskaityti už įgytas akcijas, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina fakto, kad ieškovė gali būti atsiskaičiusi su atsakovu pagal šalių pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog 2011-04-17 UAB „Nakletė“ akcininkų sąrašo 3 punkte nurodyti duomenys, kad O. M. nuosavybės teise turi 40 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, kurių įgijimo data - 2004-11-08, stulpelyje „Informacija“ apie akcijų apmokėjimą“ įrašas „Akcijos visiškai apmokėtos“ (b.l. 45), patvirtina ne atsiskaitymo už akcijas, įgytas pagal tarp fizinių asmenų sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, faktą, o tai, kad visos pasirašytos bendrovės akcijos, sudarančios bendrovės įstatinį kapitalą, yra visiškai apmokėtos. Ieškovės argumentai, jog sutarties sudarymo metu ji negavo UAB „Nakletė“ 2004-11-08 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties egzemplioriaus ar patvirtintos jos kopijos ir kad atsakovas nutraukė sutartį, kerštaudamas ieškovei, nėra teisiškai reikšmingi nei sprendžiant 2004-11-08 sutarties nutraukimo teisėtumą, nei nustatant atsiskaitymo pagal sutartį faktą.

15Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2009; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/ 2010; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178, 185 str.). Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės nurodytus netiesioginius įrodymus, jų nepakankamumą ieškovės teiginiams pagrįsti, argumentavo, kodėl juos atmeta, ir, kolegijos vertinimu, priėjo pagrįstos išvados, jog ieškovė neįrodė iš esmės pagrindinės aplinkybės byloje – kad atsiskaitė su atsakovu pagal 2004-11-08 UAB „Nakletė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir dėl to atsakovas neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti šios sutarties. Kaip jau minėta, ieškovės minimi netiesioginiai įrodymai, nesant kitų įrodymų, nesuteikė pakankamo pagrindo pirmosios instancijos teismui prieiti išvados, jog ieškovė yra atsiskaičiusi su atsakovu pagal šalių pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį, pagrindo tokiai išvadai nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

16Teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CK 6.65 straipsnio 1 dalies išaiškinimą 2009 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-594/2009. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, ieškovės minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuota nuostata šalių ginčui netaikytina, nes ši byla pagal ratio decidendi netapati nagrinėjamai bylai, kadangi civilinėje byloje Nr.3K-3-594/2009 buvo nagrinėjamas ginčas dėl atstovavimo atsiskaitymo santykio su pakvitavimu, kurioje analizuojami įstatymai reglamentuojantys atstovavimo santykius ir atsiskaitymo tarp atstovo ir atstovaujamojo formą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Nagrinėjamos ir civilinės bylos Nr.3K-3-594/2009 faktinės aplinkybės skiriasi, jos nėra panašios, todėl 2009 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-594/2009, pateiktais išaiškinimais nagrinėjamoje byloje nesivadovauta pagrįstai.

17Apeliantė taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, kadangi nagrinėjamu atveju netaikytinas CK 6.345 straipsnis, nes akcijos nėra kilnojamieji daiktai. Apeliantės tvirtinimu, ginčo santykiams taikytina CK 6.314 straipsnio 5 dalis, pagal kurią pardavėjas neturėjo teisės nutraukti sutarties. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.345 straipsnio 1 dalies taikymo vertybinių popierių pirkimo pardavimo sutarčiai, nurodė, jog ši norma taikoma ir vertybinių popierių pirkimo pardavimo sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-287/2009). Taigi atsakovas, ieškovei nesumokėjus už akcijas pagal UAB „Nakletė“ 2004-11-08 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo teisę sutartį nutraukti tiek pagal įstatymą (CK 6.345 str. 1 d.), tiek ir pagal šios sutarties nuostatas (sutarties 6 str. b p.). Priešingai išvadai padaryti, apeliantė nepateikė pakankamų įrodymų.

18Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, neatsižvelgė į faktines aplinkybes - kad ieškovė nemoka lietuvių kalbos, su atsakovu visada bendravo rusiškai, sutartis sudaryta lietuvių kalba, jos tekstą paruošė atsakovas; kalbos nemokėjimas, lėmė sutarties sąlygų suvokimo trūkumus, sąlygojo ieškovės įsitikinimą, kad mokėjimas už akcijas bus laikomas įvykdytu tinkamai tuomet, kai ji grynais pinigais atsiskaitys su atsakovu, kas ir buvo padaryta; teismas, vertindamas šią sutarties sąlygą, nepagrįstai neatsižvelgė į CK 6.193 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė savo ieškinio šiomis aplinkybėmis negrindė ir pirmosios instancijos teismas šių ieškovės teiginių nenagrinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl tokių ieškovės teiginių (CPK 312 str.).

19Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

20Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

21Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei atsirado pareiga atlyginti atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.). Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, į jos nedidelę apimtį, į tai kad atsakovo advokatas šią bylą vedė ir pirmosios instancijos teisme, dėl ko į bylos faktus jau buvo įsigilinęs, į tai, kad apeliacinėje instancijoje teismo posėdis vyko rašytinio proceso tvarka, ir vadovaudamasi 2004-04-12 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, teisėjų kolegija priteistinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti mažina iki 500 Lt.

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

23Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Priteisti atsakovui P. G. (asmens kodas ( - )) iš ieškovės O. M. (asmens kodas ( - )) 500 Lt (penkis šimtus litų) advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Zitos Smirnovienės, Alvydo Barkausko,... 3. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės... 4. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. Ieškovė O. M. 2011 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 6. Atsakovas P. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į... 7. Visagino miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinio... 8. Apeliaciniu skundu ieškovė O. M. prašo sprendimą panaikinti ir priimti... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas P. G. prašo apeliacinį skundą... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 12. Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog atsakovas P. G., ieškovė O. M. bei J.... 13. Ieškovė teigia, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kadangi... 14. Teisėjų kolegija taip pat atmeta ieškovės argumentus, jog pirmosios... 15. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 16. Teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos... 17. Apeliantė taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė... 18. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 19. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat... 20. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 21. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei atsirado pareiga atlyginti atsakovo... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 23. Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimą palikti... 24. Priteisti atsakovui P. G. (asmens kodas ( - )) iš ieškovės O. M....