Byla e2A-74-464/2016
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Saulėtekio klinika“, Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Viginto Višinskio ir Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. Š. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lionet“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3450-656/2015 pagal ieškovo K. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lionet“ ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lionet“ priešieškinį ieškovui K. Š. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Saulėtekio klinika“, Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas K. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės UAB „Lionet“ priteisti: 1) 51 841,98 Eur (179 000 Lt) sumokėto avanso; 2) 7 394,09 Eur (25 530,30 Lt) palūkanų už pavėluotą piniginių prievolių pagal sutartį vykdymą; 3) 8,4 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-04-03 su atsakove sudarė preliminariąją patalpų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1, pagal kurią atsakovė įsipareigojo per aštuonis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir parduoti ieškovui nekilnojamąjį turtą – dalį patalpos, ( - ). Ieškovas, vadovaudamasis sutarties 2.3.1 punktu, sumokėjo atsakovei 51 841,98 Eur (179 000 Lt) avansą, atsakovė šiuos pinigus priėmė, tačiau pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis per aštuonių mėnesių terminą nebuvo sudaryta. Nors įsipareigojimas sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė, tačiau atsakovė sumokėto avanso negrąžino ir nepagrįstai praturtėjo. Ieškovas pažymėjo, kad sutartį sudarė ne asmeniniams, šeimos, namų ūkio, o verslo poreikiams tenkinti, todėl prašė priteisti 7 394,09 Eur (25 530,3 Lt) palūkanų, paskaičiuotų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas.

5Vilniaus apygardos teismas 2014-09-12 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovės 179 000,00 Lt sumokėto avanso, 25 530,30 Lt palūkanų, taip pat 8,40 procentų metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Atsakovė UAB „Lionet“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose nurodė, kad pagal 2012-04-03 preliminariąją patalpų pirkimo – pardavimo sutartį ieškovas neatliko nė vieno mokėjimo už planuojamas įsigyti patalpas (tokių duomenų nepavyko rasti mokėjimų apskaitoje), todėl CK 6.222 straipsnio nuostatos, įpareigojančios šalis sutarties nutraukimo atveju grąžinti kitai šaliai visa tai, ką ji buvo iš pastarosios gavusi, netaikytinos. Palūkanos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą negali būti priteistos, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų apie ūkinės komercinės veiklos vykdymą.

7Atsakovė UAB „Lionet“ pateikė byloje ir priešieškinį, prašydama iš ieškovo K. Š. priteisti neteisėtai šiam išmokėtus 65 465,42 Eur (22 6039 Lt), t. y. ieškovo neteisėtai iš atsakovės UAB „Lionet“ susigrąžintą 65 465,42 Eur (226 039 Lt) dydžio paskolą. Nurodė, kad ieškovas su UAB „Saulėtekio klinika“ 2012-05-02 sudarė preliminariąją UAB „Lionet“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1/2012, pagal kurią ieškovas įsipareigojo susilaikyti nuo naudojimosi akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. Be to, tarp ieškovo, atsakovės ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2011-11-24 buvo sudarytas trišalis susitarimas (toliau – ir Trišalis susitarimas), kuriuo ieškovas įsipareigojo nereikalauti iš UAB „Lionet“ grąžinti paskolų iki UAB „Lionet“ įsipareigojimų KU „Vilniaus taupomoji kasa“ įvykdymo. Nepaisant šių apribojimų, ieškovas (tuometinis vienintelis atsakovės UAB „Lionet“ akcininkas ir vadovas) susigrąžino iš atsakovės UAB „Lionet“ 65 465,42 Eur (226 039 Lt) dydžio paskolą. Ši suma turi būti grąžinta atsakovei remiantis CK 6.238 straipsnio bei Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kadangi išmokėdama šias lėšas ieškovui atsakovė sąžiningai klydo.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2015-03-23 sprendimu pakeitė preliminarų sprendimą ir ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui K. Š. iš atsakovės UAB „Lionet“ 51 841,98 Eur (179 000 Lt) sumokėto avanso ir 552,88 Eur žyminio mokesčio, likusioje dalyje ieškinį atmetė; priešieškinį atmetė ir valstybės naudai iš atsakovės UAB „Lionet“ priteisė 639 Eur žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2012-04-03 buvo sudaryta ir pasirašyta preliminarioji sutartis, kurios pagrindu ieškovas sumokėjo atsakovei 179 000 Lt avansą. Atsakovė pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą privalo tvarkyti savo ūkinę apskaitą ir turėti duomenis dėl ieškovo įmokėtų lėšų paskirties, tačiau jokių duomenų dėl atlikto ieškovo mokėjimo kitokio pagrindo, nei šis nurodė, į bylą nepateikė, taigi savo atsikirtimų, kad avanso pagal preliminariąją sutartį nėra gavusi, neįrodė. Kita vertus, UAB „Lionet“ akcijų pirkimo pardavimo 2012-07-31 sutartyje Nr. 0731/2012, kurią pasirašė akcijų pardavėjas ieškovas K. Š. ir akcijų pirkėjas UAB „Saulėtekio klinika“, 10.3. punkte pirkėjas patvirtino aplinkybę, kad jam žinoma apie tarp ieškovo ir atsakovės 2012-04-03 sudarytą preliminariąją patalpų pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas yra pilnai atsiskaitęs su atsakove. Šią aplinkybę teismas įvertino kaip avanso gavimo fakto pripažinimą, nes atsakovę UAB „Lionet“ ir jos dabartinę akcininkę UAB „Saulėtekio klinika“ atstovauja tas pats asmuo - akcininkas ir vadovas L. V.. Tokiu atveju nesudarius pagrindinės patalpų pirkimo – pardavimo sutarties atsakovė privalo grąžinti ieškovui gautą 51 841,98 Eur (179 000 Lt) avansą (CK 6.237 str.). Ieškinio reikalavimo dėl palūkanų, apskaičiuotų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas priteisimo teismas netenkino, nenustatęs, kad ieškovas, sudarydamas sutartį, vykdė bent vieną iš teisės aktų nustatyta tvarka registruotų komercinių veiklų.

10Atmesdamas priešieškinį teismas akcentavo, kad atsakovė neneigia paskolos iš tuometinio jos akcininko, ieškovo K. Š., gavimo fakto. Atsakovė reikalauja 65 465,42 Eur (226 039 Lt), t. y. ieškovo susigrąžintos paskolos priteisimo, tačiau pačios atsakovės teisių pažeidimo Trišalio susitarimo buvimas, nepriklausomai nuo to, ar buvo pažeisti KU „Vilniaus taupomoji kasa" interesai pagal šio susitarimo 7 punktą (negautas šio kreditoriaus rašytinis sutikimas), nenusako. Be to, toks rašytinis sutikimas buvo duotas po 2012-05-03 ir 2012-05-17 paskolos susigrąžinimo, o tai rodo, jog KU „Vilniaus taupomoji kasa" neprieštaravo paskolos susigrąžinimui, savo atsiliepime pažymėjusi neturinti pretenzijų Trišalio susitarimo pagrindu, juolab kad atsakovė UAB „Lionet" visą 1 250 000 Lt kreditą jai yra 2012-10-22 grąžinusi. Rašytinis kredito unijos sutikimas gautas ir 2012-07-31 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui. Teismo vertinimu, atsakovės teisių pažeidimo, akcininkui susigrąžinus paskolą, neįrodo ir preliminariosios sutarties 4.1. punkto nuostatos, kuriomis ieškovas įsipareigojo susilaikyti nuo naudojimosi akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. Šioje sutartyje šalys nebuvo sulygusios dėl atsakovės atleidimo nuo paskolos ieškovui grąžinimo ar konkretaus vėlesnio skolos sugražinimo termino. Teismas atmetė ir tokius atsakovės argumentus, kad 2012-07-31 akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 0731/2012, nustačius akcijų kainą (282 138,30 Lt), buvo siekiama grąžinti ieškovui suteiktą paskolą, nurodydamas, kad jie grindžiami tik atsakovo prielaidomis. Todėl nėra pagrindo išvadai susiformuoti, kad informacija apie paskolos susigrąžinimą buvo nuslėpta ir dėl to akcijų kaina neatitinka tikrųjų šalių ketinimų bei valios.

11III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12Ieškovas K. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-03-23 galutinio sprendimo dalį dėl palūkanų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą nepriteisimo ir priimti šioje ginčo dalyje naują teismo sprendimą: priteisti 7 394 Eur (25 530 Lt) palūkanų bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme įtvirtinto dydžio procesines palūkanas tarp ūkio subjektų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palūkanų mokėjimą, nustatytas tiek CK 6.210, 6.261 straipsniuose, tiek Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme, kadangi visiškai nepriteisė palūkanų už priteistą 51 841, 98 Eur (179 000 Lt) sumą, kurios grąžinimo terminas buvo praleistas bei atmetė reikalavimą priteisti procesines palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad teisę gauti įstatymines palūkanas turi visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininku sudarytose sutartyse nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. 3K-7-751/2003).

142. Sutartis buvo sudaryta tarp dviejų ūkio subjektų, t. y. atsakovės UAB „Lionet“ ir ieškovo verslininko K. Š., kuris turėjo vaistininko licenciją ir jam buvo reikalingos patalpos farmacinei veiklai vykdyti. Į bylą taip pat pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad patalpa, dėl kurios sudaryta Sutartis, buvo negyvenamoji – vaistinė, kurios pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – prekybos, skirta komercinei veiklai vykdyti. Todėl net teismui ir konstatavus, kad ieškovas sutartį sudarė kaip fizinis asmuo (verslininkas), taikytinos CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio palūkanos.

15Atsakovė UAB „Lionet“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-03-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Ieškovas, vadovaujantis Trišalio susitarimo 7 punkto nuostata bei nesant raštiško KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sutikimo, iki 2012-10-22, t. y. iki kredito grąžinimo KU „Vilniaus taupomoji kasa“ neturėjo teisės susigrąžinti paskolintų lėšų. Dėl šios priežasties atsakovė turi teisę kreiptis į teismą su priešieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo ir reikalauti, kad ieškovas (akcininkas) grąžintų atsakovei be teisėto pagrindo jam išmokėtas pinigines lėšas.

172. Teismas tinkamai įvertino Trišalio susitarimo nuostatas, reglamentuojančias ieškovo suteiktos paskolos grąžinimo sąlygas, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad nepriklausomai nuo to, ar buvo pažeisti KU „Vilniaus taupomoji kasa“ interesai, atsakovės teisės pažeistos nebuvo.

183. Ieškovas K. Š., būdamas ir atsakovės UAB „Lionet“ vieninteliu akcininku, ir vadovu, turėjo žinoti ir žinojo, kad paskolos susigrąžinimas pažeidžia įmonės interesus. 2012-05-02 preliminarios akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punktu ieškovas įsipareigojo susilaikyti nuo bet kokio kito naudojimosi akcijų suteiktomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis be raštiško pirkėjo sutikimo iki akcijų nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui, tačiau ieškovas pažeidė šį įsipareigojimą ir atsakovei paskolintas lėšas susigrąžino.

194. Ieškovas nepateikė jokio įrodymo, pagrindžiančio prašomo priteisti avanso sumokėjimą atsakovei, kadangi pateiktuose kasos pajamų orderiuose nurodyta, kad mokėjimai atliekami pagal dokumentus, kurių datos 2012-04-25 ir 2012-04-20. Taigi akivaizdu, jog mokėjimai atlikti ne pagal 2012-04-03 sudarytą preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovės UAB „Lionet“ finansiniuose dokumentuose nepavyko rasti ieškovo atliktų mokėjimo už planuojamas įsigyti patalpas pagal sutartį, todėl atsakovei neatsirado pareiga grąžinti ieškovui menamai sumokėtą 51 841,98 Eur (179 000 Lt) avansą. Be to, sutartis negalėjo būti sudaryta, nes patalpos buvo įkeistos KU „Vilniaus taupomoji kasa“, refinansuojant asmenines A. ir K. Š. paskolas.

20Atsakovė UAB „Lionet“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

211. Sudarant sutartį, patalpų naudojimo paskirtis buvo ne „vaistinė“, o „gydymo“, todėl ieškovės argumentai dėl ketinimo patalpose vykdyti vaistų prekybos veiklą yra nepagrįsti.

222. Vaistininko praktikos licencija nesuteikia teisės fiziniam asmeniui, kuris nėra įsteigęs juridinio asmens, verstis privačia vaistų prekybos veikla, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie jo ketinimą verstis individualia komercine veikla.

23Ieškovas K. Š. atsiliepime prašo atmesti atsakovės UAB „Lionet“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-03-23 galutinio sprendimo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

241. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikia subjektyvią nuomonę dėl įrodymų, esančių byloje, vertinimo, tačiau nenurodo kokios materialinės ar procesinės teisės normos, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą byloje, buvo pažeistos.

252. Atsakovas savaip interpretuoja Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 6 dalį, nurodydamas, kad išmokos turi būti grąžinamos jei pažeidžiamos įstatymų ar kitų susitarimų normos, nes šio straipsnio aktualioje redakcijoje nurodyta, kad dividendai ar išmokos turi būti grąžintos tuo atveju, jei išmokėtos pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo imperatyvias normas. Be to, atsakovas šia norma remiasi pirmą kartą.

263. Atsakovė neneigia, kad iki 2012-05-02 ieškovas atsakovei buvo suteikęs 72 416,3 Eur (250 039 Lt) dydžio paskolą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad grąžintus skolą ieškovui jis be pagrindo šias lėšas įgijo.

274. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad 51841,98 Eur (179 000 Lt) avansą atsakovė yra gavusi ir ieškovui negrąžinusi. Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų kokiu kitu teisiniu pagrindu galėjo būti atlikti šie ieškovo mokėjimai.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

30Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

31Dėl avanso grąžinimo, nesudarius pagrindinės pirkimo - pradavimo sutarties

32Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012-04-03 tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji patalpų pirkimo – pardavimo sutartis, kurią vykdydamas ieškovas atsakovei sumokėjo 51 841,98 Eur (179 000 Lt). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo į bylą pateikti finansines operacijas patvirtinantys kasos dokumentai (2012-04-20 kasos pajamų orderis Nr. L034 bei 2012-05-14 kasos pajamų orderis Nr. L038) liudija būtent avanso pagal preliminariosios sutarties 2.3.1. punktą sumokėjimą, atsakovei nepagrindus šios sumos gavimo jokiu kitu teisiniu pagrindu (pagal įstatymą ar pagal sutartį). Nors atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja ieškovo pateiktuose kasos pajamų orderiuose nurodomų rekvizitų, pagal kuriuos atliekami šie mokėjimai, netapatumą su 2012-04-03 sudaryta sutartimi (nurodoma, kad mokėjimai atliekami pagal dokumentus, kurių datos 2012-04-25 ir 2012-04-20), teisėjų kolegija ir šiuo aspektu pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog orderiuose įvardytas mokėjimo pagrindas „Pagal preliminarią patalpų pirkimo - pardavimo sutartį“ yra pakankamas nustatyti, jog mokėjimai buvo atlikti pagal 2012-04-03 preliminariąją patalpų pirkimo - pardavimo sutartį. Be to, sumokėta 51 841,98 Eur (179 000 Lt) suma visiškai atitinka 2012-04-03 preliminariosios sutarties 2.3.1 punkte nustatytą sumą, t. y. sutarties pasirašymo momentu pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui 179 000 Lt, kurie, sudarius pagrindinę sutartį, bus įskaitomi į patalpų 180 000 Lt kainą (sutarties 2.1. p.). Atsakovės apeliacinio skundo teiginys, jog finansiniuose atsakovės dokumentuose nepavyko rasti ieškovo atliktų mokėjimo už planuojamas įsigyti patalpas pagal sutartį, todėl atsakovei neatsirado pareiga grąžinti ieškovui menamai sumokėto 51 841,98 Eur (179 000 Lt) avanso, nepaneigia bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme atsakovės pripažinto fakto, kad pinigai buvo gauti ir apskaitomi kaip gautos sumos. Laikytinas pagrįstu ir pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovė, kaip savo atliktų operacijų buhalterinę apskaitą vykdanti įmonė, privalo turėti duomenis, kokiu teisiniu pagrindu įmokėti ieškovo prašomi priteisti pinigai. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai teisiškai reikšminga aplinkybe pripažino ir tai, kad UAB „Lionet“ akcijų pirkimo - pardavimo 2012-07-31 sutartyje taipogi yra patvirtinta aplinkybė, jog pirkėjui, kurį atstovavo L. V., yra žinoma apie ieškovo ir atsakovės sudarytą preliminarų sandorį dėl būsimo patalpų, ( - ), pirkimo - pardavimo, pagal kurią ieškovas K. Š. yra pilnai atsiskaitęs su UAB „Lionet“ (10.3 p.). Pažymėtina, kad toks pats akcijų pirkėjo UAB „Saulėtekio klinika“ patvirtinimas apie žinomą preliminarųjį susitarimą dėl būsimo patalpų, kuriose veikė UAB „Gėlių vaistinė“, pirkimo bei K. Š. atsiskaitymą už būsimas perkamas iš UAB „Lionet“ patalpas yra užfiksuotas ir Preliminariojoje akcijų pirkimo - pardavimo 2012-0502 sutartyje (11.3. p.). Minėtos sutartys yra galiojančios, teisminiai ginčai dėl jų ar kurių nors šių sutarčių nuostatų galiojimo nebuvo inicijuoti, tokiu atveju L. V., dabartinio atsakovės vadovo (VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenys; CPK 179 str. 3 d.) faktų pripažinimas jį saisto bei sukelia teisinius padarinius

33Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, jog preliminarioji sutartis dėl patalpų apskritai negalėjo būti sudaryta, kadangi patalpos, užtikrinant asmeninių A. ir K. Š. paskolų refinansavimą, buvo įkeistos KU „Vilniaus taupomoji kasa“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šių faktinių aplinkybių, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė nebuvo nurodžiusi ir / ar įrodinėjusi, taigi apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į CPK 306 straipsnio 2 dalyje bei 312 straipsnyje imperatyviai įtvirtintus ribojimus, tokių klausimų kelti negali. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos naujos aplinkybės pačios savaime negali patvirtinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl teisėjų šių aspektų nepatarinėja.

34Kitų esminių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys ir iš atsakovės priteista sumokėto avanso suma, atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė. Teisėjų kolegija, nustačiusi šalių preliminarios sutarties sudarymo, avansinių mokėjimų pagal preliminarią sutartį atlikimo, pagrindinė sutarties tarp šalių nesudarymo faktus, juolab kad ginčo patalpos pagal 2012-10-10 pirkimo - pardavimo sutartį priklauso jau net ne atsakovei UAB „Lionet“, o jos akcijas iš ieškovo įsigijusiai UAB „Saulėtekio klinika“ (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys; CPK 179 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę privalo grąžinti ieškovui gautą 51 841,98 Eur (179 000 Lt) avansą (CK 6.237 str. 1 d., 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje buvo pripažinta, kad tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, laikytina, jog pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo ir jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutarimas c. b. Nr. 3K-P-382/2006). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo taisyklė nepakito ir yra aktuali ginčo nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-534/2011; 2016-01-13 nutartis c. b Nr.. 3K-3-73-687/2016).

35Dėl palūkanų priteisimo

36Pirmosios instancijos teismas nenustatęs, kad ieškovas, sudarydamas sutartį, vykdė bent vieną iš teisės aktų nustatyta tvarka registruotų komercinių veiklų, ieškovo skundžiamo teismo sprendimo dalimi atsisakė jam pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas priteisti ieškovo suskaičiuotas 7 394,09 Eur (25 530,30 Lt) palūkanas bei palūkanas iki teismo sprendimo įvykdymo. Vertinant šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, visų pirma pasisakytina dėl Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatų taikymo. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas įstatymo tikslas - nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų apskaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai. Tuo tarpu šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą yra perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Vadinasi, įstatymų leidėjo valia yra aiškiai reglamentuota, jog šio įstatymo nuostatos yra taikomos tik toms komercinėms sutartims, pagal kurias perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju šalių sudaryta preliminarioji patalpų pirkimo - pardavimo sutartis nepatenka į aptariamo įstatymo taikymo sritį, kadangi jos objektas yra pagrindinės patalpų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymas, o ne prekių, paslaugų ar darbų pirkimas. Vien šio fakto konstatavimas lemia, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu apibrėžtos palūkanos bei jų skaičiavimo terminai byloje kilusiam ginčui yra teisiškai neaktualūs, taigi teismo sprendimas netaikyti minėto įstatymo nuostatų yra pagrįstas.

37Kita vertus, net ir nustačius specialaus įstatymo netaikymo pagrindą, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai visiškai nesprendė įstatyminių palūkanų, reglamentuojamų CK 6.210 straipsnyje, priteisimo kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensavimo pagal CK 6.261 straipsnį klausimo, taigi šiuo aspektu teisėjų kolegija su ieškovo apeliacinio skundo argumentais sutinka. Sprendžiant dėl priteistinų palūkanų dydžio ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su vaistininko licencijos turėjimu bei patalpų, dėl kurių sudaryta preliminarioji pirkimo - pardavimo sutartis, paskirtimi pripažintinos teisiškai reikšmingomis. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtinta verslo sąvoką: verslas – fizinio asmens, juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų veikla, kuria siekiama gauti pajamų ir pelno naudojant ekonominius išteklius (2 str. 23 d.). Sveikatos apsaugos ministro 2006-11-28 įsakymu Nr. V-1012 patvirtintų Vaistininko praktikos licencijavimo taisyklių 2 punkte apibrėžta, kad vaistininko praktikos licencija – Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotas dokumentas, suteikiantis teisę eiti vaistininko pareigas vaistinėje ir vadovauti farmacinei veiklai. Vadovavimas farmacinei veiklai apibrėžiamas kaip teisė atstovauti juridiniam asmeniui, vykdančiam farmacinę veiklą, priimti sprendimus, susijusius su farmacine veikla, juridinio asmens vardu, kontroliuoti bei atsakyti už juridinio asmens vykdomą farmacinę veiklą. Įvertinus tai, kad ieškovas preliminarios sutarties sudarymo metu turėjo vaistininko praktikos licenciją Nr. 4271, išduotą 2007-06-14 ir pagal Licencijavimo taisykles galiojančią neterminuotai, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas turėjo teisę vadovauti farmacinei veiklai, todėl patalpų įsigijimas šiai veiklai vykdyti sudaro pagrindą vertinimui, jog ieškovas sandorį sudarė kaip verslininkas. Atsakovės argumentai, kad sudarant preliminariąją patalpų pirkimo–pardavimo sutartį ginčo patalpų paskirtis buvo ne „vaistinė“, o „gydymo“, kas, pasak atsakovės, užkerta galimybę šiose patalpose vykdyti vaistų prekybos veiklą, iš esmės nepaneigia ieškovo nurodytos aplinkybės, kad preliminariąją sutartį sudarė ne asmeniniais, o verslo tikslais. Nekilnojamojo turto registre užfiksuota šių negyvenamųjų patalpų – Pirminės sveikatos priežiūros centro ( - ) naudojimo paskirtis – gydymo taip pat nepaneigia tokios faktinės aplinkybės dėl jose jau veikusios bei akcijų pirkimo - pardavimo sutartyse įvardintos UAB „Gėlių vaistinė“, pastarajai bendrovei, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo, minėtos patalpos ir priklausė nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2011-08-05 iki 2011-12-09, t. y. iki buvo perleistos nuosavybės teise atsakovei.

38Įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 procentų palūkanos nuo priteistos 51 841,98 Eur (179 000 Lt) sumos (CK 6.210 str. 2 d.). Pažymėtina, kad šioje teisės normoje nustatyto dydžio palūkanos pradedamos skaičiuoti tik nuo termino įvykdyti piniginei prievolei praleidimo. Nagrinėjamoje byloje vien ieškovo teiginių, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta per 8 mėnesius (iki 2012-12-03), todėl palūkanos avanso grąžinimui pradėtinos skaičiuoti po 30 dienų pagal šio ginčo atveju netaikytino teisės akto (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 str. 2 d. 1-4 punktai) nustatytą tvarką aiškiai nepakanka. Preliminariojoje sutartyje avanso grąžinimo klausimai neaptarti, dar daugiau, sulygta ir dėl nekilnojamojo turto kainą atitinkančių netesybų mokėjimo vienos ar kitos šalies kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo atveju, aptariant avanso paskirtį ir kaip atsiskaitymą už sutarties objektą, ir kaip užtikrinimą, kad sutartis bus įvykdyta (sutarties 2.3.1., 5.1. – 5.3. punktai). Taigi avansas šiomis aplinkybėmis įgyja tokią reikšmę, kad juo atliekama ir išankstino mokėjimo funkcija, ir apibrėžiamas baudos, atlyginančios tiek daikto savininko, tiek būsimo pirkėjo nuostolius, dydis, jeigu pagrindinės sutarties nebūtų įmanoma sudaryti dėl kurio nors iš jų kaltės. Toks susitarimas reiškia susitarimą dėl netesybų, kitaip tariant, preliminariojoje sutartyje šalys buvo sutarusios dėl preliminariosios sutarties vykdymo užtikrinimo netesybomis, kurios laikomos prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu (CK 6.71 str., 6.73 str.) arba pagrindu taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.258 str.). Bylos medžiagoje nesama jokių objektyvių duomenų, ar buvo kilę šalių ginčų dėl sutartinės atsakomybės taikymo, nesudarius pagrindinės sutarties dėl kurios nors šalies kaltės, dėl avanso įskaitymo į nuostolius, šalių derybų dėl avanso grąžinimo, priimant domėn ir paskesnius susitarimus dėl atsakovo akcijų perleidimo. Tokiu atveju taikytinos CK 6.53 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurioje pasakyta, jog nenustačius prievolės įvykdymo termino (prievolės, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas) skolininkas ją privalo įvykdyti per 7 dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo ją įvykdyti. Ieškovas nenurodė ieškinyje / apeliaciniame skunde, kad teikė atsakovei reikalavimą grąžinti avansą, tokio rašytino reikalavimo nesama ir elektroninės bylos medžiagoje. Todėl šiuo konkrečiu atveju palūkanos už beveik dvejus metus iki ieškinio pateikimo neskaičiuotinos ir nepriteistinos, nes tokios prievolės vykdymo ieškovas iš atsakovės nereikalavo iki ieškinio pateikimo.

39Tačiau CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas palūkanų dydis taikomas ir procesinėms palūkanoms. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudą, taip pažeidžia kreditoriaus interesus, todėl privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios taip pat vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Nurodytų motyvų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė procesinių palūkanų priteisimo klausimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas, nustatant, kad ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 procentų procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014-09-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 330 str.).

40Dėl priešieškinio reikalavimų

41Atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą dalyje dėl jos priešieškinio nepatenkinimo iš esmės grindžia aplinkybe, kad Trišalio susitarimo nuostatos draudė susigrąžinti ieškovui paskolą iki bus atsiskaityta su KU „Viliaus taupomoji kasa“, todėl mano, jog turi teisę kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo bei reikalauti grąžinti be teisėto pagrindo ieškovui išmokėtas 65 465,42 Eur (226 039 Lt) dydžio lėšas nepaisant to, ar faktiškai buvo pažeisti KU „Vilniaus taupomoji kasa“ interesai. Tokie skundo argumentai pripažintini nepagrįstais. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog atsakovė neneigė aplinkybės, kad buvo gavusi iš ieškovo paskolą, kurią atitinkančią sumą ir prašoma priteisti iš ieškovo K. Š.. Todėl sutiktina su ieškovo atsikirtimų argumentais, kad nėra faktinių ar teisinių prielaidų susiformuoti išvadai, jog grąžinus skolą ieškovui (paskolos davėjui) jis be teisėto pagrindo šias lėšas įgijo. Konstatuotina, kad CK 6.238 straipsnio nuostatos tokioje faktinėje situacijoje netaikytinos.

42Vertinant Trišaliu susitarimu nustatytus apribojimus, esmine aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, yra BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, kurios interesų užtikrinimui Trišalis susitarimas nustatė apribojimus ieškovui dėl suteiktų paskolų susigrąžinimo iš atsakovės, pozicija, išdėstyta atsiliepime, t. y. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ nurodė, kad pretenzijų Trišalio susitarimo pagrindu neturi, kadangi atsakovė visą 1 250 000 Lt kreditą grąžino 2012-10-22. Nesutiktina su atsakovės teiginiu, jog ji gina savo, o ne kreditoriaus KU „Vilniaus taupomoji kasa“ interesus, todėl aplinkybė, jog BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ neturi pretenzijų Trišalio susitarimo pagrindu, nėra svarbi. Kaip minėta, atsakovė pripažino faktą, kad ieškovas jai buvo suteikęs paskolą, todėl teiginys, jog šios paskolos grąžinimas yra neteisėtas dėl galiojusių ribojimų, kurie buvo nustatyti išimtinai kreditoriaus KU „Vilniaus taupomoji kasa“ interesų užtikrinimui ir naudai, yra aiškiai nepagrįstas.

43Atsakovė taip pat nurodo, jog reikalavimą grindžia Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 6 dalies nuostata, nustatančia pareigą akcininkui grąžinti bendrovei dividendą, taip pat ir bet kokią kitą išmoką, susijusią su akcininko turtinių teisių įgyvendinimu, jeigu jos išmokėtos pažeidžiant įstatymų ir kitų susitarimų nuostatas ir bendrovė įrodo, jog akcininkas tai žinojo ar turėjo žinoti. Atkreiptinas dėmesys, jog minimoje Akcinių bendrovių įstatymo nuostatoje įtvirtinta akcininko pareiga grąžinti bendrovei tikslines lėšas, įgytas pažeidžiant šio įstatymo imperatyvias normas. Tačiau jokių Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintų imperatyvų pažeidimo atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė. Atsakovės nurodomas įsipareigojimą susilaikyti nuo bet kokio kito naudojimosi akcijų suteiktomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis be raštiško pirkėjo sutikimo iki akcijų nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui pažeidimas, nustatytas 2012-05-02 preliminarios akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punkte, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog šalys nebuvo konkrečiai susitarusios dėl atsakovės (skolininkės) atleidimo nuo skolos grąžinimo ieškovui ar vėlesnio skolos grąžinimo termino. Priešingai, 2012-05-02 preliminariosios akcijų pirkimo- pardavimo sutarties tekstas bei šalių ir atstovų paaiškinimai teismo procese liudija, kad ieškovas buvo vienintelis atsakovo įmonės kreditorius – fizinis asmuo, dėl atsiskaitymo su atsakovės bendrovės kreditoriais, įskaitytinai ir fiziniu asmeniu, buvo pasisakoma šioje sutartyje, būsimam pirkėjui šiuo tikslu suteikiant 300 000 lt paskolą (sutarties 4.3. p.). Pagrindinės akcijų pirkimo-pardavimo 2012-07-31 sutarties turinys (įžanginė dalis) patvirtina, kad šios sutarties pasirašymo metu įsiskolinimų fiziniams asmenims (išskyrus darbuotojus) jau nėra. Taigi aplinkybės, susijusios su skolos tuometiniam akcininkui K. Š. grąžinimu, akcijų pirkėjo UAB „Saulėtekio klinika“ vadovui ir dabartiniam atsakovės vadovui L. V. neabejotinai buvo žinomos, todėl šioje byloje suformuota pozicija dėl nepagrįsto paskolos susigrąžinimo nėra teisinga. Atkreiptinas dėmesys ir į tokią aplinkybę, kad net ir išreikalavus iš K. Š. paskolos dalyką kaip tuo momentu per anksti susigrąžintą, atsakovės prievolė ją sugrąžinti ieškovui nebūtų eliminuota, todėl kitoks sprendimas šioje ginčo dalyje, nei jį priėmė pirmosios instancijos teismas, neatitiktų CK 1.5 straipsnio reikalavimų.

44Šių aplinkybių kontekste pripažintina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, yra teisėta bei pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų

46Įrodymų, patvirtinančių atstovavimo išlaidų dydį, šalys nepateikė, taigi teisėjų kolegija pasisako tik dėl sumokėto žyminio mokesčio paskirstymo klausimų.

47Ieškovas savo apeliaciniame skunde reiškė reikalavimus dėl 7 394,09 Eur palūkanų už pavėluotą piniginių prievolių pagal sutartį vykdymą priteisimo bei procesinių palūkanų priteisimo. Apeliacinės instancijos teisme patenkintas tik ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Procesinės palūkanos žyminiu mokesčiu neapmokestinamos, todėl šioje dalyje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išspręstas pirmosios instancijos teisme, o už apeliacinį procesą sumokėtas ieškovo 166 Eur žyminis mokestis jam nekompensuotinas, netenkinus prašymo priteisti palūkanas iki ieškinio pareiškimo kaip minimalius nuostolius.

48Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, teisinių prielaidų kompensuoti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas neatsiranda.

49Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio, 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

50Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

51Priteisti ieškovui K. Š. (a. k. ( - ) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lionet“ (j. a. k. 301975549) 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 56 710,98 Eur sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. rugsėjo 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

52Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas K. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės... 5. Vilniaus apygardos teismas 2014-09-12 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo... 6. Atsakovė UAB „Lionet“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo... 7. Atsakovė UAB „Lionet“ pateikė byloje ir priešieškinį, prašydama iš... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2015-03-23 sprendimu pakeitė preliminarų... 10. Atmesdamas priešieškinį teismas akcentavo, kad atsakovė neneigia paskolos... 11. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 12. Ieškovas K. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 13. 1. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias... 14. 2. Sutartis buvo sudaryta tarp dviejų ūkio subjektų, t. y. atsakovės UAB... 15. Atsakovė UAB „Lionet“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 16. 1. Ieškovas, vadovaujantis Trišalio susitarimo 7 punkto nuostata bei nesant... 17. 2. Teismas tinkamai įvertino Trišalio susitarimo nuostatas,... 18. 3. Ieškovas K. Š., būdamas ir atsakovės UAB „Lionet“ vieninteliu... 19. 4. Ieškovas nepateikė jokio įrodymo, pagrindžiančio prašomo priteisti... 20. Atsakovė UAB „Lionet“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo... 21. 1. Sudarant sutartį, patalpų naudojimo paskirtis buvo ne „vaistinė“, o... 22. 2. Vaistininko praktikos licencija nesuteikia teisės fiziniam asmeniui, kuris... 23. Ieškovas K. Š. atsiliepime prašo atmesti atsakovės UAB „Lionet“... 24. 1. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikia subjektyvią nuomonę dėl... 25. 2. Atsakovas savaip interpretuoja Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 6... 26. 3. Atsakovė neneigia, kad iki 2012-05-02 ieškovas atsakovei buvo suteikęs 72... 27. 4. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad 51841,98 Eur (179 000 Lt)... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 30. Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.... 31. Dėl avanso grąžinimo, nesudarius pagrindinės pirkimo - pradavimo sutarties ... 32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012-04-03 tarp šalių buvo sudaryta... 33. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, jog preliminarioji sutartis dėl... 34. Kitų esminių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies,... 35. Dėl palūkanų priteisimo ... 36. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs, kad ieškovas, sudarydamas sutartį,... 37. Kita vertus, net ir nustačius specialaus įstatymo netaikymo pagrindą,... 38. Įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistinos 6... 39. Tačiau CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas palūkanų dydis taikomas... 40. Dėl priešieškinio reikalavimų ... 41. Atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą dalyje dėl jos... 42. Vertinant Trišaliu susitarimu nustatytus apribojimus, esmine aplinkybė,... 43. Atsakovė taip pat nurodo, jog reikalavimą grindžia Akcinių bendrovių... 44. Šių aplinkybių kontekste pripažintina, jog pirmosios instancijos teismo... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 46. Įrodymų, patvirtinančių atstovavimo išlaidų dydį, šalys nepateikė,... 47. Ieškovas savo apeliaciniame skunde reiškė reikalavimus dėl 7 394,09 Eur... 48. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, teisinių prielaidų... 49. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą iš dalies pakeisti.... 51. Priteisti ieškovui K. Š. (a. k. ( - ) iš atsakovės uždarosios akcinės... 52. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą....