Byla e2-353-544/2018

Dėl bendrovės 2017 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo

1Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie LR FM) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-353-544/2018 pagal pareiškėjos VMI prie LR FM skundą atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Dainesa“, esant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, BKU „Amber“, UAB „Ignalinos girios“, savivaldybės įmonei „Kompata“, AB „Šiaulių bankui“, SIA „Eureco“, UAB „Baltijos technika“, dėl bendrovės 2017 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo,

Nustatė

2pareiškėja VMI prie LR FM pateikė skundą dėl UAB „Dainesa“ 2017 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl UAB „Dainesa“ bankroto bylos iškėlimo“ panaikinimo, kuriame nurodė argumentus ir motyvus, kurių pagrindu tvirtina, kad nutarimas iškelti bankroto bylą UAB „Dainesa“, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, yra neteisėtas, nes prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 12 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

3Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144, 145 straipsnisias, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti UAB „Dainesa“ 2017 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolo nutarimą dėl bankroto procedūrų ne teismo tvarka vykdymą iki bus išnagrinėtas VMI prie LR FM skundas šioje byloje dėl bankroto procedūrų ne teismine tvarka vykdymo teisėtumo. Prašymui pagrįsti pareiškėja nurodė, kad, jos nuomone, ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas, jį priimant į VMI prie FM argumentus nebuvo atsižvelgta. Nors teismui 2017 m. gruodžio 22 d. pateikė skundą dėl ginčijamo nutarimo panaikinimo ir apie tai bankroto administratorius žino, tačiau bankroto procedūra ne teismo tvarka toliau tęsiama, nes 2018 m. vasario 8 d. gavo UAB „Dainesa“ bankroto administratoriaus pranešimą apie 2018 m. vasario 19 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą ir balsavimo raštu biuletenį. VMI prie FM nuomone, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir toliau tęsiant bankroto procedūrą ne teismo tvarka, nukentės ir nebus tinkamai apginti VMI prie FM interesai, galimas palankus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, nes turtas gali būti parduotas ir bankroto procedūra baigta.

4Atsakovė BUAB „Dainesa“ prašė ieškovės prašymo netenkinti, nes neegzistuoja pareiškėjos teisių pažeidimas dėl neteisminio bankroto vykdymo. Pareiškėja nepateikia jokių išsamių tokio prašymo motyvų, o tik nurodo, kad, tęsiant bankroto procedūrą ne teismo tvarka, nukentės pareiškėjo finansiniai reikalavimai. Tiek teisminio, tiek neteisminio bankroto tikslai yra tie patys – patenkinti kreditorių reikalavimus. ĮBĮ nenumatyta, jog teisminiu bankrotu yra labiau ginamos kreditorių teisės, lyginant su kreditorių teisių ir interesų apsauga, įgyvendinama neteisminio bankroto metu. Sustabdžius bankroto procedūras, būtų pažeisti UAB „Dainesa“ kreditorių, kurių balsų dauguma ir buvo priimtas sprendimas dėl UAB „Dainesa“ bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka, teisėti interesai. Kadangi visa pareiškėjos skunde nurodyta mokestinė nepriemoka buvo nurašyta nuo bendrovės sąskaitos, tai nebėra ir tariamo pareiškėjos teisių pažeidimo, todėl išnyko pagrindas ginčyti UAB „Dainesa“ kreditorių susirinkimo sprendimą dėl bankroto vykdymo ne teismo tvarka. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu, joks priverstinis skolos išieškojimas nėra vykdomas. Pareiškėja byloje nesiremia ir niekaip nepagrindžia jokių kitų savo reikalavimų BUAB „Dainesa“.

5Atsakovės nuomone, pareiškėjos reikalavimas dėl kreditorių nutarimo panaikinimo nėra tikėtinai pagrįstas, nes prašymo sprendimo momentu yra išnykęs skundo faktinis pagrindas, nes pareiškėjos nurodyta mokestinė nepriemoka yra padengta, nėra ginčo dėl ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies pažeidimo, kadangi iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Pareiškėja reikalavimą byloje kildina iš savo pačios neteisėtų veiksmų, nes iš BUAB „Dainesa“ priverstine tvarka 2017 m. gruodžio 8 d. negalėjo būti išieškoma, kadangi nutartis nutraukti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 13 d. (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 8 straipsnio 1 punktas, 28 straipsnio 4 dalis ).

6Atsakovė tvirtina, kad pareiškėja sąmoningai ginčo teisiniams santykiams taiko teisės normas, kurios ginčo teisinių santykių nereglamentuoja. Pareiškėja teiginiui, jog sprendimas vykdyti UAB „Dainesa“ bankrotą ne teismo tvarka negalėjo būti priimtas tol, kol neįsiteisėjo teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, pagrįsti taiko ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nors šioje teisės normoje yra įtvirtintas draudimas iškelti tik teisminį bankrotą iki tol, kol neįsiteisėjo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, be to, toks draudimas taikomas tik teismui. ĮBĮ reglamentuojami teisiniai santykiai yra viešosios teisės dalis, todėl plečiamas teisės normų aiškinimas ir taikymas neleistinas.

7Atsakovės nuomone, pareiškėja nepagrindė, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Net jei teismas ir tenkintų pareiškėjo skundą ir teismo sprendimo pagrindu būtų nutrauktas neteisminis bankrotas, jokių objektyvių kliūčių pradėti ir vykdyti teisminį UAB „Dainesa“ bankrotą nebūtų. Tokių kliūčių nenurodo ir pati pareiškėja, o savo paaiškinimus grindžia prielaidomis.

8Pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai neproporcingos siekiamiems tikslams ir ekonomiškai nepagrįstos, nes jomis pareiškėja siekia uždrausti administratoriui atlikti bet kokius veiksmus UAB „Dainesa“ bankroto procese. Sustabdžius visų bankroto procedūrų vykdymą, galimai būtų padaryta dar didesnė žala ne tik pačiai įmonei, bet ir jos kreditoriams. Taigi, šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principų ir nepagrįstai varžytų atsakovo teises daugiau nei būtina pareiškėjo reikalavimams užtikrinti (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu, būtų pažeistas ir teisingumo principas, įpareigojantis teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Pareiškėjas nepagrįstai suabsoliutina savo teisių ir interesų apsaugą, lyginant su daugumos kitų BUAB „Dainesa“ kreditorių ir pačios bendrovės interesais. 2017 m. gruodžio 8 d. dauguma bendrovės kreditorių iš esmės balsavo už ginčijamo sprendimo priėmimą. ĮBĮ nėra numatytas neteisminio bankroto procedūrų sustabdymas ar nevykdymas. Teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės reikštų, kad yra sustabdomos procedūros, kuriomis siekiama patenkinti visų bendrovės kreditorių, kurių reikalavimai iš viso sudaro 566 927,76 Eur., reikalavimus, vien tik tam, kad užtikrinti kreditoriaus, kuris veikia kaip turintis 1 773,68 Eur. reikalavimą bendrovei, interesus. Savo veiksmais pareiškėja iš esmės tik užvilkins skolų išieškojimą iš nemokios BUAB „Dainesa“. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų taip pat pažeistas viešasis interesas, siejamas su tuo, kad bankroto procesas turi vykti operatyviai ir kuo greičiau patenkinant kreditorių, įskaitant ir pareiškėją, reikalavimus.

9Prašymas tenkinamas.

10Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos taip pat vadovaujantis ĮBĮ įstatymu (ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalis). Teisėjas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, o kai reikia apginti viešąjį interesą, savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių ieškiniui užtikrinti bet kurioje bylos padėtyje, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali savo iniciatyva ar šalies prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiojančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo.

11Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės. Atlikus preliminarų skundo reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad pareiškėja prašo panaikinti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą pradėti BUAB „Dainesa“ bankroto procesą ne teismo tvarka ir kitus su šiuo klausimu susijusius nutarimus. Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėja suformulavo skundo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė skundo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimų.

12Pagal ĮBĮ nuostatas, taikant bankroto procesą ne teismo tvarka, bankroto procedūros pradžia siejama su kreditorių susirinkimo nutarimo įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo diena, todėl, kreditoriams nesutinkant su kreditorių susirinkimo nutarimu įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, vienintelė priemonė šią procedūrą sustabdyti yra kreipimasis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnis, Lietuvos apeliacinis teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1562-823/2016).

13Pripažinus, kad skundas tikėtinai pagrįstas, sprendžiama ar ginčo pobūdis leidžia teigti, kad, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas, atsižvelgiant į bankroto proceso ne teismo tvarka metu kylančias pasekmes, susijusias su bendrovės pripažinimu likviduojama, su jos turto realizavimu, darbuotojų atleidimu (jei jų yra), administravimo išlaidų atsiradimu ir įmonės išregistravimu iš Juridinių asmenų registro.

14Byloje gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais, jos turi atitikti šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo reikalavimus. Pareiškėja skundžia atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka ir kitus su šiuo klausimu susijusius nutarimus. Jeigu skundžiami nutarimai bus pripažinti neteisėtais, o jie bei kituose susirinkimuose priimti nutarimai bus jau įvykdyti ir įgyvendinti (dėl turto realizavimo, kreditorių reikalavimų patenkinimo, administravimo išlaidų atsiradimo ir nustatymo, įmonės veiklos pabaigos ir kt.), tai teismo sprendimo šioje byloje praras prasmę, jo įvykdymas taps nebegalimas, bus pažeisti pačios bendrovės ir jos kreditorių teisės ir teisėti interesai.

15Nurodytų argumentų pagrindu tenkinamas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki nagrinėjamoje byloje įsiteisės teismo procesinis sprendimas sustabdyti BUAB „Dainesa“ 2017 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl UAB „Dainesa“ bankroto bylos iškėlimo“ vykdymą (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

16Kadangi pagal pateiktus duomenis kreditorių susirinkimas, kuriame bus priimti nutarimai dėl tolesnės bankroto vykdymo ne teismo tvarka procedūros, šaukiamas 2018 m. vasario 19 d., vadovaujantis CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutartį leidžiama vykdyti skubiai.

17Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsnio 1 dalimi, CPK 144, 145, 151, 290, 291 straipsniais,

Nutarė

18tenkinti pareiškėjos VMI prie LR FM prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

19Iki nagrinėjamoje byloje įsiteisės teismo procesinis sprendimas, sustabdyti BUAB „Dainesa“ 2017 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl UAB „Dainesa“ bankroto bylos iškėlimo“ nutarimų vykdymą.

20Nutartį leisti vykdyti skubiai.

21Nutarties kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims ir/ar jų atstovams žiniai ir vykdymui, taip pat VĮ „Registrų centro“ Juridinių asmenų registro žiniai.

22Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą paduodant per šį teismą.