Byla 2A-1302-232/2012

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) V. C. ir apelianto (trečiojo asmens) M. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovei V. C. dėl įpareigojimo nugriauti statinį ir susitvarkyti statybvietę, tretieji asmenys Vilniaus miesto Plėtros departamento Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei M. M..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I.GINČO ESMĖ.

4Ieškovas VAVA-vėliau Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos apsaugos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovę savo lėšomis per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą individualų gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype adresu Kremplių g. 21, Vilniuje (kadastro Nr.), privačios nuosavybės teise priklausančiame M. M. (a/k ( - ) bei sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad atsakovė, neturėdama nustatyta tvarka paruoštos, suderintos bei patvirtintos projektinės dokumentacijos bei leidimo statybai, žemės sklype, esančiame Kremplių g. 21, Vilniuje, kuriame 1963 metais buvo pastatytas gyvenamasis namas, savavališkai pastatė kitą gyvenamąjį namą ir minėtas gyvenamasis namas buvo pastatytas neatidalijus žemės sklypo pagal nustatyta tvarka parengtą, suderintą bei patvirtintą detalųjį planą, tuo pažeidžiant LR Vyriausybės 1995 09 22 Nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 4.2 p. nuostatas. Ieškovas taip pat nurodė, jog 2005 12 05 atsakovei buvo surašytas savavališkos statybos aktas bei administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2005 12 08 nutarimu buvo paskirta nuobauda, t.y. piniginė bauda. 2006 02 14 raštu Nr.(101)11.56-62 atsakovė buvo įpareigota nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, tačiau atsakovė ieškovo įpareigojimo neįvykdė iki šiol. Sprendimas kreiptis į teismą dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo buvo priimtas įvertinus visas aplinkybes, t.y. atsižvelgiant į Vilniaus miesto plėtros departamento Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos 2006 01 20 rašte pateiktą informaciją, kad statybos, adresu Kremplių g. 21, Vilniuje, yra neleistinos, o taip pat atsižvelgiant ir į tai, jog žemės sklypas, kuriame yra įvykdytos savavališkos statybos, yra tvarkomas pagal Verkių RP nuostatus.

5A. V. C. atsiliepimu su ieškovo pareikštais ieškiniais reikalavimais nesutiko, nurodė, jog gyvenamasis namas buvo pastatytas atsakovės motinai M. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu Kremplių g. 21, Vilniuje, ir ji yra tik faktinė šio žemės sklypo nuomininkė, be to, atsakovė sutiko patvirtinti projektą, gauti leidimą bei pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu, kadangi statinio nugriovimas atsakovei sukeltų didelius materialinius bei moralinius nuostolius.

6Tretysis asmuo Vilniaus miesto Plėtros departamento Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija atsiliepimu su ieškovo pareikštais ieškiniais reikalavimais sutiko pilnai. Pažymėjo, jog dviejų mėnesių laikotarpis statinio nugriovimui ir statybvietės sutvarkymui yra labai trumpas ir neprotingas (b.l. 238-240).

7Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė tarp šalių kilusį ginčą spręstų teismo nuožiūra. Nurodė, jog atsakovė statybos darbus vykdė be statybos leidimo, t.y. savavališkai, ir nepateikė į šią civilinę bylą jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tai, kad žemės sklypą, kuriame buvo statomas statinys, atsakovė valdo nuosavybės teise arba kitais įstatymų nustatytais pagrindais, be to, iki 2011-03-31 dienos atsakovė nėra kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl planavimo sąlygų ir statybą leidžiančio dokumento ar projektavimo (prisijungimo) sąlygų išdavimo LR Statybos įstatymo 20 str. bei 23 str. nuostatų nustatyta tvarka.

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 26 d. sprendimu (b.l. 241-244) ieškovės ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovę V. C. savo lėšomis per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą individualų gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype adresu Kremplių g. 21, Vilniuje, privačios nuosavybės teise priklausančiame M. M., bei sutvarkyti statybvietę.

9Teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus bei liudytojų parodymus, padarė išvadą, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi faktas dėl atsakovės V. C. neteisėtų veiksmų, vykdant savavališkos statybos darbus, žemės sklype, esančiame adresu Kremplių g. 21, Vilniuje, buvo nustatytas 2005 12 05 surašant atsakovei V.C. S. statybos aktą Nr./101/11.11-147, 2005 12 05 Administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr./101/11.12-399 bei 2005 12 08 Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo atsakovei V. C. buvo paskirta nuobauda už LR ATPK 159 str. 1 d. nuostatose numatytą teisės pažeidimą, t.y. už savavališką gyvenamojo namo, esančio adresu Kremplių g. 21, Vilniuje, statybą ir šių procesinių dokumentų atsakovė V. C. neskundė t.y. šie procesiniai dokumentai yra nepanaikinti bei galiojantys. Pažymėjo, jog Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos 2005-11-10 d. rašte ir 2006-01-20 d. išvadoje Nr. 13 bei VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006-02-14 d. rašte Nr. (101)11.56-62, nustatytos aplinkybės, jog statinių statybos, adresu Kremplių g. 21, Vilniaus m., yra neleistinos bei atsakovė įpareigota nugriauti savavališkai pastatytą statinį, yra visiškai pilnai įrodytos, nes jos nėra paneigtos kitais byloje esančiai įrodymais. Byloje įrodymų apie tai, kad atsakovė V. C. vykdė namo, esančio adresu Kremplių g. 21, Vilniuje, statybos darbus, turėdama visus įstatymų ir poįstatyminių aktų normų reikalaujamus dokumentus nėra ir atsakovė V. C. tokių rašytinių įrodymų į šią civilinę bylą nepateikė. Pažymėjo, jog atsakovei V. C. teismas ne kartą buvo suteikęs procesinę teisę bei galimybę realizuoti savo procesines teises, t.y. teismas atidėdavo teismo posėdžius su tikslu, jog atsakovė V. C. kreipsis į atitinkamas institucijas, bandydama įteisinti nelegalias statybas, tačiau atsakovė šia teise nepasinaudojo. III.APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

10A. V. C. apeliaciniu skundu (b.l. 258-262) prašo panaikinti 2011 05 26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo priimtą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog teismas priimdams sprendimą visiškai nesiaiškino ir netaikė materialinės teisės normų, nevertino, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą buvo padaryti reikšmingi bylai Statybos įstatymo pakeitimai, įsigalioję nuo 2010 01 01. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kad pagal CK 4.103 str. 1 d. ne dėl kiekvieno pažeidimo taikomos šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos, o tik dėl tokio, kuris yra esminis, nepagrįstai atsakovei neleido realizuoti įstatymu įtvirtintu procesinių teisių – atsisakė priimti priešieškinį. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką tokiose bylose šiuo nagrinėjamu atveju neteisėta statyba gali būti legalizuota, byloje yra pateikti trečiojo asmens M. M. priešprojektiniai pasiūlymai, kurie yra suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei Vilniaus miesto Plėtros departamento Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija. Šis suderinimas patvirtinta, kad nugriovus statinį ir gavus statybos leidimą lygiai tokio paties statinio pasistatymas neprieštarautų jo įteisinimui. Be to byloje nėra jokių duomenų, kad savavališkos statybos įteisinimas galėtų esmingai pažeisti kitų suinteresuotų asmenų teises. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iš esmės nebūtų pažeisti ir įstatymu saugomi interesai, nes iki 2006 10 16 galiojusi statybos įstatymo redakcija ir 2010 10 01 įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, numatyta galimybė įteisinti savavališkas statybas. Pažymėjo, jog teismo sprendime nėra nė vieno argumento, dėl kurio šiuo metu įsigaliojus naujai LR Statybos įstatymo redakcijai atsakovė neturėtų teisės pasinaudoti jai LR Statybos įstatymo suteikiama galimybe iki 2012 12 31 pagal Įstatymo 28 str. 3 d. atlikti veiksmus siekiant įteisinti savavališką statybą t.y. per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją. Be to teismas neatsižvelgė į pateiktą prašymą pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, nevertino tų aplinkybių, kad savavališki statiniai nuosavybės teise priklauso ne atsakovei, o trečiajam asmeniui – M. M. ir pagal LR CPK 45 str. 1 d. atsakovė V. C. yra netinkamas asmuo.

11A. M. M. apeliaciniu skundu (b.l. 254-255) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 05 26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, jog sttinys pradėtas statyti be statybos leidimo ir pastatytas visos šeimos lėšomis M. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Kremplių g. 21, Vilniaus m. Pagal LR CK 4.40 str. 1 d. žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Pažymėjo, jog teismas neatsižvelgė į pateiktą prašymą pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, nevertino tų aplinkybių, kad savavališki statiniai nuosavybės teise priklauso ne atsakovei, o trečiajam asmeniui – M. M. ir pagal LR CPK 45 str. 1 d. atsakovė V. C. yra netinkamas asmuo, kuris turi atsakyti pagal ieškinį, todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, turėjo būti atmestas.

12Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos apsaugos ministerijos atsiliepimu prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei teisingai taikė teisės normas. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytas argumentas, kad gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti be statybos leidimo ir pastatytas visos šeimos lėšomis neatleidžia atsakovės nuo pareigos pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymėjo, jog atsakovės pateikti ne statybą leidžiantys dokumentai, bet trečiojo suinteresuoto asmens parengti priešprojektiniai pasiūlymai, kurie savo teisine prigimtimi yra išvestinis kitų Inspekcijos kildinamų reikalavimų atžvilgiu, todėl priešprojektinių pasiūlymų pateikimas trečiojo suinteresuoto asmens vardu dar nėra statybą leidžiantis dokumentas. Pateikti priešprojektiniai pasiūlymai ne statytojos vardu, nėra tinkami. Apeliantė apeliaciniame skunde neteisingai interpretavo ir suprato LR Konstitucinio teismo 2011 01 31 nutarime pateiktą išaiškinimą, nes Konstitucinio teismo nutarimas numato galimybę įteisinti savavališką statybą, jeigu toje vietoje statyba yra galima, tačiau norint įteisinti savavališką statybą reikia gauti statybą leidžiančius dokumentus, kurių atsakovė iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nepateikė. Atsakovei buvo suteiktos visos procesinės teisės imtis konkrečių veiksmų, siekiant įteisinti savavališką statybą ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, tačiau atsakovė šia teise nepasinaudojo. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO NUSTATYTOS APLINKYBĖS IR ARGUMENTAI.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

14Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

15Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškinys buvo paduotas teismui 2005 12 05 administracinio teisės pažeidimo protokolo surašyto ieškovei dėl savavališkos statybos pagal ATPK 159 straipsnio 1 dalį, kad ieškovė savavališkai pastatė gyvenamąjį namą sklype esančiame adresu Kreplių g. 21, Vilniuje ir 2005 12 08 nutarimu, kuriuo ieškovė nubausta 2000 Lt bauda už minėtą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Iš procesinių dokumentų ir bylos duomenų matyti, kad ieškovė niekada neneigė savavališkos statybos akto, tačiau bylos eigoje keitė savo teisių gynybos būdą. Byloje taip pat yra duomenys, kad savavališka statyba pripažintas statinys yra pastatytas trečiajam asmeniui, ieškovės motinai M. M. nuosavybės teise priklausančiame 1408 kv.m. ploto žemės sklype adresu g., Vilniuje (b.l.10,95-101). Iš bylos matyti, kad byla buvo sustabdyta (b.l.137-140), kol baigsis kita civilinė byla, kurioje sklypo savininkė M. M. prašė nustatyti juridinį faktą, kad, namo pripažinto savavališka statyba, pamatus ji yra įgijusi įgyjamosios senaties pagrindu. Jos pareiškimas buvo patenkintas 2010 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, kurį apskundus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, M. M. nuo pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo atsisakė atsisakymas buvo priimtas 2010 10 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Pirmosios instancijos teismas tokius trečiojo asmens veiksmus traktavo kaip piktnaudžiavimą procesu ir bylos vilkinimą. Su tokia teismo išvada kolegija nesutinka. Kaip teisingai pastebi apeliantė, kaip tik tuo metu buvo padaryti Statybos įstatymo pakeitimai, įsigalioję nuo 2010 01 01, įgalinę lengviau legalizuoti savavališkas statybas kas ir galėjo sąlygoti atsakovės ir trečiojo asmens gynybinę taktiką bylose. Kolegijos nuomone Teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau LAT) formuojamos praktikos taikant CK 4.103 straipsnio nuostatas, nemotyvuotai atsisakė priimti ieškovės priešieškinį dėl ieškinio atmetimo ir termino būtiniems dokumentams statybos įteisinimui gauti, nors kaip matyti iš Vilniaus savivaldybės 2011 04 05 atsakymo (b.l.224), ieškovė buvo pradėjusi domėtis statybos legalizavimo galimybe.

16LAT 2012 10 05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2012, pasisakydamas dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo yra pažymėjęs, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali leisti statytojui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą statinių nugriovimas ir statybvietės sutvarkymas, kaip vienintelis, savavališkos statybos padarinių būdas taikomas tada kai visų ar tam tikrų statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso neleidžiama statyti.

17LAT 2011 12 22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2011 yra nurodęs, kad ankstesnėje CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje buvo nustatyta, kad teismas, spręsdamas dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių, privalo priimti sprendimą įpareigoti statytoją per nustatytą terminą nugriauti statomą (pastatytą) statinį arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) ir negali priimti kito sprendimo tiek tais atvejais, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai, kurie toje vietoje apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, tiek tais atvejais, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai, kurie toje vietoje iš esmės galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio. Pagal CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalį teismas, spręsdamas dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisėtumo, visais atvejais turėjo priimti vieną iš dviejų šioje nuostatoje nurodytų sprendimų ir neturėjo galimybės priimti kito sprendimo dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių padarinių. CK 4.103 straipsnio 2010 m. liepos 2 d. redakcijoje, įsigaliojusioje 2011 m. sausio 1 d. expressis verbis nereglamentuojama, kokį sprendimą gali priimti teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių; nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis statybos teisinius santykius, yra Statybos įstatymas. Statybos įstatymo 28 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija) nustatyta ne tik teismo teisė įpareigoti statytoją per nustatytą terminą nugriauti savavališkai statomą (pastatytą) statinį arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), bet ir tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais (juos konstatavus konkrečioje byloje), leisti nustatyta tvarka statytojui per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (2010 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XI-992 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 231 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 281 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu“ šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatos įsigalios 2013 m. sausio 1 d.).

18LAT minėtoje byloje taip pat pažymėjo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai dažniausiai (ne)konstatuojami dėl ribojimo proporcingumo aspekto pažeidimo. Nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą.

19Iš to kas pasakyta darytina išvada jog šioje byloje teismas spręsdamas ginčą pirmiausiai privalėjo aiškintis ir nustatyti ar atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą yra galimybė pašalinti savavališkos statybos padarinius ją legalizuojant (užsakant detalųjį planą, gaunant leidimą statybai, užsakant projektą ir kt.) ir nustačius jog tokia galimybė yra, nustatyti terminą tokiam savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdui įgyvendinti, spręsti ar pastato nugriovimas yra proporcinga padarytam pažeidimui priemonė, ir tik įvertinęs visas galimybes, pasvėręs galimas pasekmes ir taikomų sankcijų adekvatumą spręsti ar ieškinį atmesti ir nustatyti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti ar ieškinį tenkinti įpareigojant pastatą nugriauti. Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus 2011 04 04 atsiliepime nurodyta jog Verkių regioninio parko teritorijoje visose kraštovaizdžio tvarkymo zonose esamose sodybose ir kitose užstatytose teritorijose, nustatyta tvarka parengus detaliuosius planus, techninius projektus galima vykdyti statybos darbus.

20Vadovaudamasis išdėstytu, kolegija sprendžia jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo LAT formuojamos teismų praktikos todėl apeliacinį skundą tenkina.

21Nagrinėjant bylą iš esmės taip pat iš naujo spręstinas priešieškinio priėmimo klausimas, bei trečiojo asmens prašymas dėl procesinės padėties pakeitimo.

22Vadovaudamasi CPK 325 straipsnio, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kolegija

Nutarė

23Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I.GINČO ESMĖ.... 4. Ieškovas VAVA-vėliau Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 5. A. V. C. atsiliepimu su ieškovo pareikštais ieškiniais reikalavimais... 6. Tretysis asmuo Vilniaus miesto Plėtros departamento Pavilnių ir Verkių... 7. Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 26 d. sprendimu (b.l.... 9. Teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir... 10. A. V. C. apeliaciniu skundu (b.l. 258-262) prašo panaikinti 2011 05 26... 11. A. M. M. apeliaciniu skundu (b.l. 254-255) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1... 12. Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir... 15. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškinys buvo paduotas teismui 2005 12 05... 16. LAT 2012 10 05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2012, pasisakydamas... 17. LAT 2011 12 22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2011 yra nurodęs, kad... 18. LAT minėtoje byloje taip pat pažymėjo, kad Europos žmogaus teisių ir... 19. Iš to kas pasakyta darytina išvada jog šioje byloje teismas spręsdamas... 20. Vadovaudamasis išdėstytu, kolegija sprendžia jog pirmosios instancijos... 21. Nagrinėjant bylą iš esmės taip pat iš naujo spręstinas priešieškinio... 22. Vadovaudamasi CPK 325 straipsnio, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kolegija... 23. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimą...