Byla e2A-138-516/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančio žemės ūkio kooperatyvo „Lukša“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-663-538/2016 pagal ieškovo žemės ūkio kooperatyvo „Lukša“ patikslintą ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančio juridinio asmens vadovo atsakomybės už bankrutuojančiai įmonei padarytą žalą, neperdavus bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto.
  2. Ieškovas bankrutuojantis žemės ūkio kooperatyvas (toliau – BŽŪK) „Lukša“ kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo ir, patikslinęs ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo A. P. 22 958,69 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  3. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi jam iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Angorela“. Administratorei vykdant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau - ĮBĮ) nustatytas funkcijas, nustatyta, kad ieškovo vadovu nuo 2008 m. sausio 12 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. buvo paskirtas atsakovas. Atsižvelgiant į tai, 2015 m. balandžio 17 d. jam buvo įteiktas ieškovo administratorės įsakymas, kuriame detaliai nurodyti atsakovui privalomi atlikti veiksmai pagal 2015 m. balandžio 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį bei ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto reikalavimus. Atsakovas iš dalies įvykdė minėtas pareigas, tačiau nesudarė balanso nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo dienai bei neperdavė jokio turto.
  4. Remiantis vėliausios VĮ „Registrų centras“ teiktos finansinės atskaitomybės duomenimis, ieškovas turėjo 130 383,16 Eur vertės turto: 122 361,56 Eur sudarė traktorius CASE IH (duomenys neskelbtini), gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei savikrovė važiuoklė (puspriekabė) Stronga (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); 17,09 Eur sudarė atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys; 4 098,41 Eur sudarė per vienerius metus gautinos sumos; 3 906,11 Eur sudarė pinigai kasoje ir banko sąskaitose.
  5. 2015 m. spalio 19 d. gautas UAB „Dotnuvos projektai“ raštas su priedais patvirtina, kad traktorius CASE IH (duomenys neskelbtini), gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo grąžintas pardavėjui. 1 407,44 Eur iš 9 267,84 Eur dalinio mokėjimo už traktorių buvo grąžinta į ieškovo sąskaitą, o likusi suma (7 860,40 Eur) panaudota turto ir remonto paslaugų įsigijimui. 2016 m. vasario 26 d. buvęs UAB „Agratekas“ direktorius A. A. paliudijo, jog savikrovė važiuoklė (puspriekabė) Stronga (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), buvo grąžinta UAB „Agratekas“, o už laikotarpį nuo jos pristatymo iki grąžinimo ieškovas sumokėjo 4 923,54 Eur nuomos mokestį.
  6. 2016 m. kovo 1 d. gautas AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovas 2008 m. spalio 21 d. įnešė į ją 173,77 Eur, tuo tarpu 2008 m. gruodžio 15 d. išsimokėjo sau 2 896,20 Eur, paskirtyje nurodant „Paskolintos lėšos“. Laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. ieškovas įsigijo prekių / paslaugų iš įvairių tiekėjų už 3 163,05 Eur, tarp jų – 42,57 Eur sumokėta AB „Lietuvos draudimas“, kaip draudimo įmokos, 102,18 Eur sumokėta UAB „Festart“, teikiančiai kompiuterių remonto ir kitas informacinių technologijų paslaugas, 792,11 Eur sumokėta UAB „Plungės Lytagra“, užsiimančia žemės ūkio technikos, automobilių dalių, chemijos pramonės gaminių, statybinių medžiagų, ūkio prekių prekyba, 39,39 Eur sumokėta UAB „Gera kaina LT“, teikusiai kompiuterių programinės įrangos kūrimo paslaugas. O iš ŽŪKB „Pieno gėlė“ įsigyta prekių už bendrą 2 186,79 Eur sumą, iš jų 1 985,17 Eur sumokėta už ruloninę plėvelę.
  7. Bankroto administratorė, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teigė, kad nors byloje atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovas jokios veiklos nevykdė, į bylą surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių 15 946,99 Eur išlaidas prekėms ir paslaugoms įsigyti. Duomenų, detalizuojančių 17,09 Eur atsargas, išankstinius apmokėjimus ir nebaigtas vykdyti sutartis bei 4 098,41 Eur per vienerius metus gautinas sumas nesurinkta. Atsakovui panaudojus ieškovo lėšas asmeniniams poreikiams tenkinti, taip pat neperdavus ieškovo turto administratoriui, kooperatyvui buvo padaryta žala, kadangi pastarojo kreditorių reikalavimai negalės būti tenkinami prarasto (neperduoto) turto verte.
  8. Atsakovas A. P., nesutikdamas su ieškiniu, nurodė, kad bankroto administratorė sandorius peržiūrėjo už daugiau nei 7 metus, nepagrindė tokio laikotarpio peržiūrėjimo būtinumo, todėl tai prieštarauja įstatymams. Taip pat nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija negali būti kreditoriumi, nes PVM skola atsirado dėl pirktos technikos. Gražinus techniką pardavėjui, jo pareiga buvo gražinti ir gautą PVM valstybei, nes buvo apsikeista sąskaitomis, o valstybei pateiktos deklaracijos. Pačios bankroto administratorės pareiga yra išsiaiškinti dėl tariamos skolos su Valstybine mokesčių inspekcija, o esant reikalui ir patikslinti deklaracijas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovo BŽŪK „Lukša“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui BŽŪK „Lukša“ iš atsakovo A. P. 9990,59 Eur žalos atlyginimo, 88 Eur išlaidų susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, 303 Eur žyminio mokesčio. Kitą ieškinio dalį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad 2016 m. kovo 1 d. gautas AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog atsakovas 2008 m. spalio 21 d. į ją įnešė 173,77 Eur, o 2008 m. gruodžio 15 d. išsimokėjo sau 2 896,20 Eur, paskirtyje nurodant „Paskolintos lėšos“. Nors atsakovas nurodo, kad panaudojo šias lėšas projekto rengimui, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai), todėl teismas vertino, kad šias lėšas atsakovas panaudojo ne ieškovo naudai, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir priteisė iš atsakovo 2 896,20 Eur.
  3. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimą priteisti 4 923,54 Eur žalos už puspriekabės nuomą, kadangi puspriekabė buvo perduota ieškovui, o pastarasis ją remontavo, todėl šiuo atveju teismas nenustatė pagrindo daryti išvadą, kad dėl ieškovo veiksmų bendrovei susidarė 4 923,54 Eur žala. Buvęs UAB „Agratekas“ direktorius A. A. paaiškino, jog puspriekabė buvo grąžinta UAB „Agratekas“, o už laikotarpį nuo jos pristatymo iki grąžinimo ieškovas sumokėjo 4 923,54 Eur nuomos mokestį.
  4. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti ir su ieškovo reikalavimu dėl 7 860,40 Eur priteisimo. Iš byloje esančios PVM sąskaitos faktūros matyti, kad ŽŪK „Lukša“ įsigijo prekių ir paslaugų už 7 860,40 Eur. UAB „Dotnuvos projektai“ raštas su priedais patvirtino, kad traktorius CASE IH (duomenys neskelbtini), gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo grąžintas pardavėjui, 1 407,44 Eur iš 9 267,84 Eur dalinio mokėjimo už traktorių buvo grąžinta į ieškovo sąskaitą, o likusi suma 7 860,40 Eur panaudota turto ir remonto paslaugų įsigijimui. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad nurodytos paslaugos buvo suteiktos ieškovui. Už šias paslaugas ieškovas sumokėjo kitiems asmenims, todėl tai negali būti vertinama kaip atsakovo padaryta žala ieškovui (CPK 178, 185 straipsniai).
  5. Teismas pažymėjo, kad 42,57 Eur sumokėta AB „Lietuvos draudimas“, 102,18 Eur sumokėta UAB „Festart“, 39,39 Eur sumokėta UAB „Gera kaina LT“. Nurodytos sumos buvo sumokėtos už paslaugas suteiktas ieškovui, todėl nelaikytinos įmonei padaryta žala. Tačiau byloje nėra duomenų, kad kitos prekės ir paslaugos buvo įgytos ieškovo naudai, todėl teismas darė išvadą, kad šias prekes atsakovas įsigijo savo reikmėms ieškovo lėšomis ir, sumažinęs ieškovo prašomą priteiti sumą, priteisė iš atsakovo 184,14 Eur.
  6. Teismas sprendė, kad pagal ieškovo vėliausios finansinės atskaitomybės dokumentus, pastarasis turėjo turto: 17,09 Eur atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių bei 4 098,41 Eur per vienerius metus gautinų sumų, tačiau bankroto administratorei neperdavė. Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovo ieškovui teismas priteisė 9 990,59 Eur žalos atlyginimo.

7III. Apeliacinio skundo argumentai

8

  1. Ieškovas BŽŪK „Lukša“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti visa apimtimi. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai (2008 m. spalio 13 d. PVM sąskaita – faktūra DAS Nr. 001054) apie ieškovo vardu ir lėšomis įsigytą materialų turtą ir paslaugas už 7 860,40 Eur. Šis dokumentas pasirašytas abiejų šalių, į bylą pateikti įrodymai apie minėtos sąskaitos apmokėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas nurodytos sumos nepagrįstai nepripažino ieškovui padaryta žala.
    2. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jog ieškovui nepriteistina 4 923,54 Eur žala už patirtas nuomos sąnaudas, 822,25 Eur už purkštukų ir kuro siurblio diagnostiką, atvykimą ir techninį aptarnavimą, bei 184,14 Eur suma, iš kurios 42,57 Eur sumokėta AB „Lietuvos draudimas“, 102,18 Eur sumokėta UAB „Festart“, 39,39 Eur sumokėta UAB „Gera kaina LT“. Ieškovui nevykdant ūkinės komercinės veiklos, nesiekiant teikti paslaugų ar realizuoti pagamintų prekių, jokios veiklos sąnaudos negali būti patiriamos.
    3. Į bylą pateikti ieškovo banko sąskaitos išrašai patvirtina aplinkybę, kad jis jokių pajamų, išskyrus pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimą, negavo. Atsakovas neperdavė bankroto administratorei ieškovo veiklos dokumentų, kurie galėjo pagrįsti pajamų gavimą į kasą.
    4. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl ieškovo naudai turėjo būti priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo bankrutuojančio žemės ūkio kooperatyvo ,,Lukša“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
  2. Šioje byloje sprendžiama dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo netenkinti dalis ieškovo reikalavimų, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai tam tikrų išlaidų nepripažino kooperatyvui padaryta žala, kai tuo tarpu kooperatyvas per visą veiklos laikotarpį jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdė, tad veiklos sąnaudų negalėjo patirti.
  3. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.
  4. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017).
  5. Nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovo A. P. veiksmų neteisėtumą kildino iš fiduciarinių rūpestingumo pareigų pažeidimo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Apelianto vertinimu, atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad kooperatyvui nevykdant jokios ūkinės komercinės veiklos, buvo atlikti mokėjimai už prekes bei paslaugas, patirtos kito pobūdžio išlaidos.
  6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).
  7. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareikštą ieškinį, pripažino, kad tam tikri atsakovo veiksmai buvo neteisėti ir lėmė žalą ieškovui, tačiau nepripažino, kad materialaus turto ir paslaugų įgijimas ieškovo vardu ir lėšomis už 7 860,40 Eur sumą, 822,25 Eur išlaidos už purkštukų ir kuro siurblio diagnostiką, 42,57 Eur mokėjimas AB „Lietuvos draudimas“, 102,18 Eur –UAB „Festart“, 39,39 Eur – UAB „Gera kaina LT“, taip pat – 4 923,54 Eur puspriekabės nuomos sąnaudos, yra kooperatyvui padaryta žala, nes šias išlaidas teismas vertino kaip ieškovo naudai atliktus mokėjimus bei jo interesais patirtas išlaidas.
  8. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus pripažįsta pagrįstais, kartu atmesdamas ieškovo argumentus, kad visos aptartos išlaidos laikytinos žala kooperatyvui, nes kooperatyvas veiklos nevykdė, taigi, jokių pagrįstų veiklos sąnaudų negalėjo patirti.
  9. Atsakovas per visą bylos nagrinėjimo eigą nuosekliai laikėsi pozicijos, kad kooperatyvas iš tiesų veiklos nepradėjo vykdyti. Kita vertus, jis nuosekliai nurodė, kad į kooperatyvą susibūrę ūkininkai siekė kartu vykdyti veiklą, todėl buvo pradėti pasiruošimo darbai –parengtas ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktas finansavimo projektas, skolon įsigyta technikos (traktorius ir savivartė priekaba), pirktos tam tikros prekės bei paslaugos. Tačiau, NMA nepatvirtinus projekto ir negavus planuoto finansavimo, veikla nebuvo pradėta vykdyti, o įsigyta technika grąžinta pardavėjams, kartu patiriant tam tikrus nuostolius. Be to, rengiantis vykdyti veiklą, buvo įsigytos tam tikros prekės, paslaugos (kaip antai, kompiuterinės programa), patirtos tam tikros išlaidos (kaip privalomas transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimas). Taigi, visos aptariamos išlaidos buvo patirtos siekiant vykdyti kooperatyvo veiklą arba siekiant atsiskaityti su žemės ūkio technikos pardavėjais už šios technikos buvimo kooperatyve laikotarpį, net jei technika jo veikloje ir nebuvo naudota.
  10. Sprendžiant, ar atsakovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė už šiuos veiksmus (minėtas realiai patirtas išlaidas, kurios nedavė siekto rezultato), aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas išaiškinimas, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, reiškiančio aiškų ir nepateisinamą aplaidumą vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 2.87 ir 6.263 straipsnių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad kai ieškiniu reikalaujama bendrovės vadovui atlyginti žalą, padarytą bendrovei sudarytais sandoriais, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar tokie sandoriai sudaryti bendrovei prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę – komercinę riziką. Bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius vadovaujamai bendrovei žalą nulemiančius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką. Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės – komercinės rizikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013).
  11. Kasacinio teismo taip pat yra nurodyta, kad vertinant bendrovės vadovo sudarytų sandorių teisėtumą, taikytina verslo sprendimo taisyklė – turi būti atsižvelgiama, ar verslo sprendimas priimtas protingai įvertinus riziką (ar prieš sudarant sandorį ir priimant sprendimą buvo tinkamai surinkta ir įvertinta informacija) ir ar vadovas, priimdamas tokį sprendimą, galėjo protingai tikėti, kad toks sprendimas yra bendrovės naudai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Esminis verslo sprendimo taisyklės požymis yra prezumpcija, kad darydamas verslo sprendimą vadovas veikė tinkamai informuotas, sąžiningai tikėdamas, kad veiksmas buvo geriausiais bendrovės interesais. Jei ieškovas neįrodo, kad vadovas veikė neinformuotas, nesąžiningai, arba pažeisdamas lojalumo pareigą, teismai turi gerbti vadovo sprendimą, nebent sprendimas neturėjo jokio verslo požiūriu racionalaus tikslo. Ieškovui paneigus šią prezumpciją, įrodinėjimo našta, kad sprendimas buvo visiškai sąžiningas ir skaidrus bendrovės atžvilgiu, pereina vadovui.
  12. Pagal bylos duomenis, tarp ieškovo ir UAB „Dotnuvos projektai“ 2008 m. rugsėjo 4 d. buvo sudaryta traktorius CASE IH (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią visa traktoriaus kaina 306 800 Lt (88 855,42 Eur) turėjo būti sumokėta per 30 dienų po PVM sąskaitos faktūros išrašymo ir perdavimo- priėmimo akto pasirašymo dienos (sutarties 3 punktas); traktoriaus perdavimo- priėmimo aktas buvo pasirašytas 2008 m. rugsėjo 4 d., o sąskaita-faktūra išrašyta 2008 m. rugsėjo 5 d. Vadinasi, visa kaina už įsigytą traktorių turėjo būti sumokėta 2008 m. spalio 5 d., tačiau kaip matyti iš ieškovo banko sąskaitos išrašo, 9 267,84 Eur (32 000 Lt) buvo pervesti 2008 m. gruodžio 3 d. 2009 m. birželio 25 d. perdavimo- priėmimo aktu traktorius buvo grąžintas pardavėjui UAB ,,Dotnuvos projektai“. 1 407,44 Eur (4 859 Lt) iš 9 267,84 Eur dalinio mokėjimo už traktorių buvo grąžinta į ieškovo sąskaitą, o likusi 7 860,40 Eur (27 140,40 Lt) suma atsakovo A. P. rašytiniu prašymu buvo pervesti į UAB ,,Dotnuvos agroservisas“ sąskaitą už prekes ir paslaugas.
  13. Iš UAB ,,Dotnuvos agroservisas“ 2008 m. spalio 13 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad ŽŪK ,,Lukša“ už 7 860,40 Eur (27 140,40 Lt) sumą buvo įsigijusi purkštukus, žiedą, taip pat buvo atlikta purkštukų ir kuro siurblio diagnostika, į šią sąskaitą įtrauktos ir atvykimo bei techninio aptarnavimo paslaugos kainos. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad buvo atlikti mokėjimai AB ,,Lietuvos draudimas“ , UAB ,,Festar“, UAB ,,Plungės Lytagra“, ŽŪKB ,,Pieno gėlė“. Mokėjimo nurodymuose identifikuojant mokėjimą, nurodomas ŽŪK ,,Lukša“ juridinio asmens kodas, taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad šios prekės/paslaugos buvo įgytos ne ieškovo naudai ar jos interesais.
  14. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo pripažinti, kad verslo sprendimas sudaryti sandorius (įsigyti paminėtas prekes ar paslaugas), rezultate lėmusius ieškovo nuostolius, verslo požiūriu neturėjo jokio racionalaus tikslo ir prieštaravo bet kokiai verslo logikai. Žemės ūkio technikos įsigijimas ir tam tikrų išlaidų, susijusių su šia technika patyrimas (pvz., draudimo įmoka, tam tikros techninio aptarnavimo sąnaudos), kitų prekių ir paslaugų įsigijimas, turint tikslą pradėti kooperatyvo veiklą vertintinas kaip pakankamai racionali, logiška ir pagrįsta verslo praktika, turint galvoje tendenciją smulkiems ūkininkams vienyti pajėgumus ir veikiant kartu lengviau konkuruoti žemės ūkio produkcijos gamybos bei realizavimo rinkoje. Aplinkybė, kad į kooperatyvą susivienijusių ūkininkų tikslas liko neįgyvendintas dėl negautos finansinės paramos (byloje nėra įrodymų, kad kooperatyvas neturėjo jokio racionalaus pagrindo tokios paramos tikėtis), ir dėl to patirtos išlaidos nepasiteisino, o techniką, įsigytą sumokėjus avansines įmokas, teko grąžinti, kartu patiriant tam tikrą nuostolį, nagrinėjamos bylos kontekste, vertintina kaip nesėkmingai įgyvendintas smulkaus verslo modelis, tačiau nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju netaikytina verslo sprendimo sąžiningo priėmimo prezumpcija. Atitinkamai, atsakovo veiksmus, atliekant aptartus mokėjimus, nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtus.
  15. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad 2008 m. gruodžio 3 d. ieškovas UAB ,,Agratekas“ pervedė 4 923,54 Eur (17 000 Lt) dalinį mokėjimą už savikrovę puspriekabę. 2009 m. liepos 24 d. UAB ,,Agratekas“ išrašė ieškovui kreditinę sąskaitą-faktūrą 167 506,90 Lt sumai, t. y. puspriekabė Stronga (duomenys neskelbtini), buvo grąžinta UAB „Agratekas“, ką patvirtino ir liudytoju apklaustas buvęs šios įmonės vadovas. 4 923,54 Eur suma, sumokėta kaip dalinis mokėjimas, ieškovui grąžinta nebuvo, nes, kaip paaiškino atsakovas, taip pat patvirtino liudytojas A. A., ši suma buvo užskaityta kaip nuomos mokestis už laikotarpį nuo puspriekabės įsigijimo iki jos grąžinimo, be to, pasak A. A., puspriekabė dar buvo ir remontuojama (nors šią aplinkybę patvirtinančių rašytinių įrodymų į bylą nepateikta).
  16. Nors grąžinant puspriekabę, kooperatyvo ,,Lukša“ sumokėtas avansinis mokėjimas ir nebuvo susigrąžintas, įvertinant tai, kad puspriekabė kooperatyvo ,,Lukša“ dispozicijoje buvo daugiau negu pusę metų, sumokėto avanso įskaitymas kaip nuomos mokesčio (nors pripažintina, kad šis veiksmas nebuvo tinkamai įformintas rašytiniais šalių susitariamais bei atspindėtas buhalterinėje apskaitoje), įmonės vadovo civilinės atsakomybės aspektu nevertintinas kaip neteisėtas veiksmas, kadangi, minėta, puspriekabė gana ilgą laiką buvo pas ieškovą, pirkimo pardavimo sutartis buvo nutraukta dėl pirkėjo – ieškovo kaltės, tad tikimybė, kad kilus teisminiam ginčui, ieškovas būtų susigrąžinęs šią įmoką, labai menka, kadangi priešinga šalis galėtų kelti netesybų, nuostolių atlyginimo ir kitus teisinės atsakomybės klausimus. Tokioje situacijoje, viena vertus, puspriekabės, kaip ir traktoriaus įsigijimas, ketinant kooperavus pajėgumus ir gavus valstybės paramą, vykdyti žemės ūkio veiklą, buvo racionalus ir logiškas verslo sprendimas, kita vertus, šiam projektui likus neįgyvendintam, sumokėto avanso įskaitymas kaip nuomos mokesčio, taip pat nėra aiškiai nelogiškas, nepagrįstas ir jokio racionalaus pagrindo neturintis sprendimas, dėl kurio atsakovui turėtų kilti civilinė atsakomybė.
  17. Apibendrindama išdėstytus faktinius bei teisnius argumentus, atsižvelgdama į įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo specifiką bei paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmestų ieškinio reikalavimų apimtyje yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
  18. Apeliaciniame skunde keliamas ir procesinių palūkanų nepagrįsto nepriteisimo klausimas. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta penkių procentų dydžio metinių palūkanų norma už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Patikslintame ieškinyje ieškovas buvo suformulavęs prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, šio ieškovo reikalavimo neišsprendė. Konstatavus, kad pagrindas priteisti procesines palūkanas egzistuoja, apeliacinės instancijos teismas, nekeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, jo rezoliucinę dalį papildo nuostata dėl palūkanų priteisimo ieškovui iš atsakovo.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Sprendimo rezoliucinę dalį papildyti taip : ,,Priteisti ieškovui bankrutavusiam žemės ūkio kooperatyvui ,,Lukša“ (juridinio asmens kodas 301541257) iš atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9990,59 Eur (devynių tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt eurų ir 59 centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.

Proceso dalyviai
Ryšiai