Byla A-822-1123-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui Gediminui Lašui, atsakovo atstovei Jolantai Garmuvienei,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai), trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniam padaliniui.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

8Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybė (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-03-03 Savavališkos statybos aktą Nr. SA-6 ir 2009-03-03 Statybos sustabdymo aktą Nr. SU-4 (b.l. 5-9). Nurodė, kad ginčijamas savavališkos statybos aktas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nei viename iš skundžiamų administracinių aktų nenurodyta apskundimo tvarka, poveikio priemonės nemotyvuotos. Ginčo atveju buvo statomas nesudėtingas (laikinas) statinys ir jo priklausiniai, todėl nebuvo reikalingas statybos leidimas. Buvo parengtas techninis projektas, o tą aplinkybę, kad statybos leidimas yra nereikalingas, pagrindžia LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtintas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“. Pagrindiniam daiktui esant nesudėtingam statiniui, šiam daiktui funkcionuoti įrengti inžineriniai tinklai taip pat yra nesudėtingi statiniai ir negali būti laikomi statiniais, registruotais nekilnojamojo turto registre ir kurių pastatymui reikalingas statybos leidimas, nes jų paskirtis yra tarnauti pagrindiniam daiktui – viešajam tualetui. Statybos sustabdymo aktas yra niekinis, nes nesukelia reikalaujamų pasekmių, nes inžinerinių tinklų statyba yra baigta. Ginčijamais administraciniais aktais pažeidžiama teisė į nuosavybę, nes bus sunaikintas turtas, kurį pareiškėjas įgijo statybos būdu, taip pat pažeidžiama teisė naudotis turtu, uždraudus eksploatuoti inžinerinius tinklus, užkertamas kelias naudoti viešąjį tualetą. Tuo pačiu pažeidžiamas ir viešas interesas, kadangi tualetas skirtas miesto viešam naudojimui.

9Kauno apskrities viršininko administracija su skundu nesutiko ir nurodė, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-03-03 Savavališkos statybos aktas Nr. SA-6 ir Statybos sustabdymo aktas Nr. SU-4 surašytas vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“. Šis Statybos techninis reglamentas nustato statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto surašomo savavališkos statybos akto ir statinio statybos sustabdymo akto formas, kurios yra nurodytos reglamento 1 ir 2 prieduose. Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-03-03 surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SA-6 ir Statybos sustabdymo aktas Nr. SU-4 atitinka minėtų priedų formas, todėl yra teisėti. Viešajam tualetui įrengti inžineriniai tinklai nėra savarankiški statiniai, kadangi jie yra miesto vandentiekio tinklų, miesto nuotekų tinklų bei elektros tinklų dalis, todėl dalis inžinerinio tinklo negali būti savarankišku statiniu bei statinio priklausiniu. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4 p. numato, kad šis punktas taikomas II grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statomus kultūros paveldo teritorijoje. Inžineriniai tinklai yra pastatyti kultūros paveldo objekto – Kauno pilies – teritorijoje, valstybinėje žemėje, todėl jų statybai leidimas yra privalomas. Pareiškėjas pradėjo statybos leidimo gavimo viešajam tualetui su inžineriniais tinklais įrengti procedūrą, tačiau ji nebuvo baigta, nes nebuvo kreiptasi į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl statybos leidimo išdavimo.

10Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos su skundu nesutiko, kadangi išduodant tiek techninį projektą, tiek supaprastintą projektą yra nurodoma, kokia paveldosauginė sąlyga objektui galioja ar yra keliama. Abiem minėtais atvejais, jei numatomi darbai patenka į archeologinio objekto teritoriją, privalomai turi būti vykdomi archeologiniai tyrinėjimai ar archeologinė priežiūra. Todėl įrengiant inžinerinius tinklus Kauno pilies teritorijoje buvo pažeistas vienas iš paveldosaugos reikalavimų – vykdant žemės kasimo (judinimo) darbus nebuvo atlikti archeologiniai tyrinėjimai ar archeologinė priežiūra. Viešo tualeto inžinerinių tinklų įrengimas be statybos leidimo pažeidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju inžineriniai tinklai yra pastatyti (nauja statyba) kultūros paveldo objekto (kultūros paminklo) Kauno pilies teritorijoje, valstybinėje žemėje, todėl statybos leidimas yra privalomas.

11II.

13Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės skundą atmetė.

14Nustatė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyrius 2009-03-03 priėmė Savavališkos statybos aktą Nr. SA-6 bei 2009-03-03 Statybos sustabdymo aktą Nr. SU-4 dėl savavališkai vykdytų statybos darbų inžinieriniams tinklams viešajam tualetui II grupės nesudėtingam (laikinam) statiniui Kauno pilies teritorijoje (b. l. 11-13). Byloje ginčas kilo dėl laikinio statinio – viešo tualeto inžinierinių tinklų statybos neturint įstatymų nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo.

15Teismas nustatė, kad viešojo tualeto inžinieriniai tinklai patenka į kultūros paveldo objekto – Kauno pilies teritoriją (šias aplinkybes patvirtina ir planinė bylos medžiaga (b.l. 24, 55, 65,75, 79-83)). Taigi inžinieriai tinklai patenka į archeologinio objekto teritoriją ir privalomai turi būti vykdomi archeologiniai tyrinėjimai ar archeologinė priežiūra (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 3 d.). Tokiu būdu įrengiant inžinerinius tinklus Kauno pilies teritorijoje buvo pažeistas vienas iš paveldosaugos reikalavimų – vykdant žemės kasimo (judinimo) darbus nebuvo atlikti archeologiniai tyrinėjimai ar archeologinė priežiūra. Teismas nustatė, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo pateiktas suvestinis inžinerinių tinklų genplanas, kuriam buvo pritarta, tačiau nebuvo pateikti inžinerinių tinklų techninis ar supaprastintas projektas. Suvestiniame inžinerinių tinklų genplane pateikta pastaba, kad archeologiniai tyrinėjimai elektros kabelio ir telekomunikacijų vietoje nereikalingi (b.l. 79). Taigi minėtame plane nurodoma, jog archeologiniai tyrinėjimai nereikalingi tik esamo elektros kabelio ar komunikacijos vietoje, bet ne kitu (naujos statybos) atveju, kurį turėjo derinti ir statybos leidimui išduoti pritarimą turėjo teikti tretysis suinteresuotas asmuo. 2008-07-09(10) Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolu Nr. 40-10-SK-916 buvo nuspręsta išduoti statybos leidimą tik viešajam tualetui be inžinerinių statinių (trečiojo suinteresuoto asmens teiktas sutikimas 2008-07-29) (b. l. 35-36). Kauno miesto savivaldybės 2008-07-08 prašyme išduoti statybos leidimą taip pat nurodomas tik vienas statybos objektas – viešas tualetas, inžinieriniai statiniai nenurodyti (b. l. 106).

16Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnis numato, kad kultūros paveldo statinio projektavimo sąlygos tvarkomiesiems statybos darbams (laikinieji apsaugos reglamentai) ir leidimai juos atlikti išduodami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus išduodamas, jei Nuolatinės statybos komisijos protokolą, rekomenduojantį išduoti šį leidimą, pasirašo departamento atstovas ir savivaldybės paveldosaugos padalinio atstovas. Bylos medžiaga patvirtina, kad tretysis suinteresuotas asmuo 2008-06-19 yra išdavęs tik Specialiąsias paveldosaugines sąlygas II-os grupės (laikino statinio) viešojo tualeto Šv. Gertrūdos g. ir A. Jakšto g. sankirtoje naujai statybai, bet ne kitai naujai statybai – inžinerinių tinklų paklojimui (tiesimui), kurių metu turėjo būti vykdyta archeologinė priežiūra. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad kultūros paveldo objektas tvarkomas pagal tokiam objektui nustatytus paveldosaugos reikalavimus. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 12.4 p. nuostata taikoma II grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statomus kultūros paveldo teritorijoje. Šiuo atveju, inžineriniai tinklai yra pastatyti (nauja statyba) kultūros paveldo objekto (kultūros paminklo) – Kauno pilies teritorijoje, valstybinėje žemėje, todėl statybos leidimas yra privalomas. Be to, Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.11 p. numato, kad statinio priklausiniai – tai savarankiški pagrindiniam statiniui tarnauti skirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu. Viešajam tualetui įrengti inžineriniai tinklai nėra savarankiški statiniai, kadangi jie yra miesto vandentiekio tinklų, miesto nuotekų tinklų ir elektros tinklų dalis. Dalis inžinerinio tinklo negali būti savarankišku statiniu, todėl negali būti ir priklausiniu.

17Teismas nustatė, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-03-03 Savavališkos statybos aktas Nr. SA-6 ir Statybos sustabdymo aktas Nr. SU-4 surašyti vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ normų reikalavimais. Šis Statybos techninis reglamentas nustato statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto surašomo savavališkos statybos akto ir statinio statybos sustabdymo akto formas, kurios yra nurodytos reglamento 1 ir 2 prieduose. Ginčijami administraciniai aktai atitinka minėtų priedų formas.

18Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, vadovaudamasis LR Statybos įstatymu, pradėjo statybos leidimo gavimo viešajam tualetui su inžineriniais tinklais įrengti procedūrą, t.y. 2007-06-22 buvo patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas viešajam tualetui ir inžineriniams tinklams (b.l. 18). Tačiau ši procedūra nebuvo užbaigta, t.y. nebuvo kreiptasi į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl statybos leidimo išdavimo ir 2008-07-09 Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolu buvo nuspręsta išduoti statybos leidimą tik viešajam tualetui be inžinerinių tinklų (b.l. 35 - 36). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad 2009-03-03 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus Savavališkos statybos aktas Nr. SA-6 ir 2009-03-03 Statybos sustabdymo aktas Nr. SU-4, yra pagrįsti ir teisėti, juos naikinti nėra pagrindo, todėl skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19III.

20Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

211. Nesutinka su teismo išvada, kad ginčo statinys – inžineriniai tinklai – yra laikinas statinys, ir šių statinių statybai buvo reikalingas statybos leidimas. Vadovaujantis ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusios STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ redakcijos 12.1.2 p., 12.4.1 p. bei 12.4.3 p., inžinerinių tinklų tiesimui ir prijungimui prie miesto inžinerinių tinklų (nei kultūros paveldo teritorijoje teisiamiems inžineriniams tinklams, nei analogiškiems tinklams esantiems už šios teritorijos ribų) statybos leidimas nėra reikalingas.

222. Teismas netinkamai atskleidė ginčo esmę, kadangi skundu buvo ginčijami administraciniai aktai ir jų teisėtumas, tačiau teismas iš esmės analizavo ginčą dėl laikino statinio teisėtumo. Teismas netyrė įrodymų, susijusių su pačių administracinių aktų neteisėtumu, ir nepasisakė dėl jų sprendime, kaip ir dėl motyvų, susijusių su ginčijamų administracinių aktų priėmimu bei atitikimu individualiems administraciniams aktams keliamiems reikalavimams. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d. numatoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Tuo tarpu nei viename iš skundžiamų administracinių aktų, nei rašte, kuriuo jie buvo atsiųsti nėra numatyta apskundimo tvarka.

233. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo motyvo, išsakyto teismo posėdyje, kad ginčijami administraciniai aktai adresuoti netinkamam subjektui: kaip statytojas nurodytas „Kauno miesto savivaldybė, įm. k. 111106319, <...>, administracijos direktorius Vygantas Gudėnas“. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. 2 p., 29 str. 2 d., administracijos direktorius atstovauja tik Kauno miesto savivaldybės administracijai (įm. k. 188764867), o, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p., savivaldybei (įm. k. 111106319) atstovauja meras.

244. Ginčijamame sprendime teismas, konstatuodamas inžinerinių tinklų įrengimo neteisėtumą, rėmėsi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 3 d. Apeliantas mano, kad teismas priėjo klaidingos išvados netinkamai aiškindamas materialinės teisės normas. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 3 d. norma nukreipia į 17 str., kuriame nurodomi net keturi draudžiamų veiksmų atvejai. Ginčo atveju nei vienas jų nėra taikomas, kadangi statybos, dėl kurių buvo surašyti administraciniai aktai, pobūdis nėra aptariamas nei viename iš pastarajame teisės akte paminėtų keturių atvejų. Aplinkybės, kad kuri nors minėto teisės akto 17 str. norma taikytina ginčo atveju, nėra konstatavęs ir pirmos instancijos teismas. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. numato, kad be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo atidengti autentiškas vertybes, pažymėtas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rūsius, atidaryti laidojimo kriptas ir kt. yra draudžiama. Mano, kad net ir teismui konstatavus šios normos taikymą ginčo atveju, minėtos institucijos derinimas buvo. Šią aplinkybę pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai: pačiuose ginčijamuose administraciniuose aktuose nurodoma, kad yra suderinta su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniu padaliniu (b.1.11), inžinerinių tinklų genplane minėtos institucijos atstovo viza ir pan.

255. Teismas nevertino aplinkybės, kad ginčijami administraciniai aktai yra priimti ne dėl to, kad statybos darbai nebuvo derinami su kultūros paveldo institucijomis, priešingai, – kaip nurodoma Savavališkos statybos akto (b. l. 11) 5 p., „supaprastintas statinio projektas su įgaliotų valstybės tarnautojų rašytiniais pritarimais 5.11 yra suderintas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniu padaliniu suderintas 2008-07-29“. Šie administraciniai aktai buvo priimti motyvuojant, kad inžinerinių tinklų tiesimui buvo reikalingas statybos leidimas.

266. Planavimo sąlygų sąvade (b. l. 18) nurodoma, kad sąlygos keliamos tiek viešajam tualetui, tiek jo priklausiniams inžineriniams tinklams. Šio dokumento 5 p. nurodoma, kad buvo keltos kultūros paveldo sąlygos 2007-06-08 Nr. 2K-700. Nuolatinė statybos komisija tikrina projekto atitikimą iškeltoms sąlygoms. Esant Nuolatinės statybos komisijos protokole Nekilnojamojo kultūros paveldo priežiūros atliekančios institucijos derinimui, t.y. projektas atitinka jų iškeltas sąlygas, nėra pagrindo teigti, kad buvo derinamas tik vienas statinys be priklausinių. Be to, teismui pateiktame Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus 2009-08-20 rašte Nr. 38-10-147 bei prie jo pridedamoje medžiagoje (registravimo knygose), nurodoma, kad buvo teikiami ir derinami abu objektai, t.y. tiek pagrindinis statinys, tiek jo priklausiniai inžineriniai tinklai. Atkreipia dėmesį, kad Nuolatinė statybos komisija nėra institucija, kompetentinga išduoti statybos leidimą (Statybos įstatymo 23 str.).

277. Apelianto vertinimu, nepagrįsta teismo išvada, kuria iš esmės grindžiamas ir visas sprendimas, kad STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4 p. nuostata ginčo atveju netaikoma, kadangi „inžineriniai tinklai yra pastatyti (nauja statyba) kultūros paveldo objekto (kultūros paminklo) Kauno pilies teritorijoje, valstybinėje žemėje, todėl statybos leidimas yra privalomas“. Teismas nepagrindė jokia teisės norma išvados, kad statybos leidimas ginčo atveju yra privalomas. Be to, fekalinės kanalizacijos inžineriniai tinklai, kaip matyti iš byloje pateiktų schemų, net nepatenka į kultūros paveldo teritoriją, kitų inžinerinių tinklų tik dalis yra teismo nurodytoje kultūros paveldo teritorijoje. Todėl daliai inžinerinių tinklų (fekalinei kanalizacijai) tikrai nėra pagrindo netaikyti teismo nurodytos teisės normos STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4 p. Kitiems inžineriniams tinklams, kurių dalis patenka į kultūros paveldo teritoriją, taikoma to paties teisės akto 12.1.2 p. Bet kokiu atveju, taikant abi šias teisės normas prieinama išvados, kad ginčo atveju statybos leidimas nėra reikalingas. 2007-06-22 Projektavimo sąlygų sąvade Nr. S-40-6-898 statinio pavadinimas nurodomas „Viešasis tualetas. II-gr. nesudėtingas (laikinas) statinys. Inžineriniai tinklai, Kauno pilies teritorija“. Tai, kad šis projektavimo sąlygų sąvadas buvo skirtas ir inžineriniams tinklams, kaip pagrindinio statinio priklausiniams, rodo šio sąvado 9 p., kuriame nurodomos institucijos ir jų keliamos techninės sąlygos inžinerinių tinklų tiesimui. Ginčo atveju inžineriniai tinklai yra savarankiški nekilnojamojo turto objektai (jų tiesimui buvo parengtas projektas, derintas su teisės aktuose nurodytomis institucijomis); jie yra antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 str. I d.). Analizuojant faktinę ginčo situaciją, inžineriniai tinklai (vandentiekio, fekalinės kanalizacijos, elektros tinklai) yra skirti tam, kad pagrindinis daiktas – viešasis tualetas – galėtų funkcionuoti pagal paskirtį, o ne atvirkščiai. Taigi pagrindiniam daiktui esant nesudėtingu (laikinu) statiniu, šiam daiktui funkcionuoti įrengti inžineriniai tinklai taip pat yra nesudėtingi (laikini) statiniai ir negali būti laikomi statiniais, registruotinais nekilnojamojo turto registre, ir kurių pastatymui būtų reikalingas statybos leidimas, kadangi jų funkcinė paskirtis yra tarnauti pagrindiniam daiktui – viešajam tualetui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006).

288. Teismas netyrė Kauno miesto savivaldybės teisių pažeidimo bei viešojo intereso pažeidimo ginčijamais administraciniais aktais, taip pat nepasisakė dėl jų teismo sprendime.

29Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad ginčo objektas – viešųjų tualetų inžineriniai tinklai – patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės Kauno Senamiesčio (unikalus kodas 20171, buvęs UI5) teritoriją. Kauno Senamiestis (unikalus kodas 20171) į Kultūros vertybių registrą įrašytas 1996 m. birželio 24 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento įsakymu Nr. 58. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (Žin., 2005, Nr. 58-2034) Kauno Senamiestis (UI5) pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatant apsaugos tikslą – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys, 2008-06-19 išduodamas specialiąsias paveldosaugines sąlygas 2-os grupės (laikino statinio) viešojo tualeto Šv. Gertrūdos g. ir A. Jakšto g. sankirtoje naujai statybai nurodė, kad objektas patenka į kultūros paveldo objekto – Kauno Senamiesčio (unikalus kodas 20171) teritoriją.

30Kauno apskrities viršininko administracijos atsiliepimu prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti teismo sprendime išdėstytais motyvais.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV.

33Apeliacinis skundas tenkintinas.

34Byloje ginčijamas Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009 m. kovo 3 d. Savavališkos statybos aktas Nr. SA-6 bei 2009 m. kovo 3 d. Statybos sustabdymo aktas Nr. SU-4 dėl savavališkai vykdytų statybos darbų inžinieriniams tinklams viešajam tualetui II grupės nesudėtingam (laikinam) statiniui Kauno pilies teritorijoje.

35Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009 m. kovo 3 d. Savavališkos statybos akto Nr. SA-6 7 punkte (pažeisti esminiai statinio projekto ar supaprastinto statinio projekto sprendiniai) yra nurodyta, kad neturint leidimo statyti pakloti inžinieriniai tinklai.

36Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktas nustato, kad savavališka statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Statinio statyba be statybos leidimo, kai jis Statybos įstatymo nustatytais atvejais yra privalomas, draudžiama.

37Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu apskrities viršininko administracija privalo tikrinti, ar statinio projektavimo sąlygų sąvado ir kitų privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų išdavimo, statinio projekto ekspertizės atlikimo ir patikrinimo savivaldybės nuolatinėje statybos komisijoje bei statybos leidimo išdavimo procedūros ir terminai atitinka teisės aktų nuostatas; ar nevykdoma savavališka statinio statyba; ar statybos metu nepažeidžiami statinio projekto sprendiniai, įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimai, o 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu apskrities viršininko administracija, nustačiusi, kad statinio statyba vykdoma pažeidžiant šį įstatymą ir kitus teisės aktus, nedelsdama dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku. Savavališkos statybos akto surašymo tvarką bei formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 17 punktu tuo atveju, kai statybos valstybinę priežiūrą atliekantis subjektas gauna informaciją apie savavališką (galimai savavališką) statybą, jis privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas organizuoti patikrinimą ir patikrinimo metu nustatęs savavališkos statybos faktą, surašyti savavališkos statybos aktą ir jį įteikti tvarka, nurodyta Reglamento 11 punkte, vadovaujantis Reglamento 16.1 punktu pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, nustatęs savavališkos statybos faktą, tą pačią dieną nufotografuoja savavališką statybą, dviem egzemplioriais surašo savavališkos Statybos aktą, kuriame įrašomi duomenys, nurodyti Reglamento 2 priede, to paties Reglamento 9.1 punktas nustato, kad statyba sustabdoma, kai nustatyta, kad statyba yra savavališka ir yra surašytas savavališkos statybos aktas, šio Reglamento 10 punktas reglamentuoja statybos sustabdymo akto surašymo tvarką.

38Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (bylos Nr. A556-483/2010, A525-511/2010, A822-875/2010) formuoja praktiką, kad tuo atveju, kai ginčijamas vien tik savavališkos statybos aktas, kuris pats nenustato jokių įpareigojimų asmeniui, tokia byla nenagrinėtina administracinių teismų. Nagrinėjamu atveju yra ginčijamas ne tik savavališkos statybos aktas, bet ir jo pagrindu priimtas statybos sustabdymo aktas, sukėlęs teisines pasekmes adresatui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuri pripažįsta, kad ginčijant savavališkos statybos aktą ir kartu jo pagrindu priimtą statybos sustabdymo aktą, teisines pasekmes sukelia ne tik statybos sustabdymo aktas, bet ir savavališkos statybos aktas (2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822–557/2008; 2009 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822–700/2009), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas savavališkos statybos aktas, sudaręs pagrindą statybos sustabdymo akto priėmimui, negali būti traktuojamas kaip nesukelęs teisinių pasekmių ir nustatyta tvarka gali būti skundžiamas administraciniam teismui kaip statybos sustabdymo akto sudedamoji dalis.

39Pirmosios instancijos teismas yra nustatęs, kad 2009 m. kovo 3 d. Savavališkos statybos aktas Nr. SA-6 ir Statybos sustabdymo aktas Nr. SU-4 yra surašyti vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ normų reikalavimais. Tačiau teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

40Ginčijamu 2009 m. kovo 3 d. Savavališkos statybos aktu Nr. SA-6 nustatyta, kad buvo savavališkai vykdyta inžinierinių tinklų viešajam tualetui II gr. nesudėtingam (laikinam) statiniui statyba Kauno pilies teritorijoje. Nagrinėjamas savavališkos statybos aktas nesuponuoja to, kad viešojo tualeto, kuris yra II gr. nesudėtingas (laikinas) statinys, statybos buvo vykdytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes remiantis ginčijamu savavališkos statybos aktu savavališką statybą sudaro inžinierinių tinklų, skirtų viešėjam tualetui, statyba. Tačiau iš ginčijamo savavališkos statybos akto nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu paremtas reikalavimas turėti statybos leidimą inžinieriniams tinklams, skirtiems aptarnauti viešąjį tualetą, kuriam tokio leidimo nereikia. Konstatuotina, kad Savavališkame statybos akte Nr. SA-6 nėra nurodytos pažeistos teisės normos, tik nurodyta priežastis (inžinieriniai tinklai pakloti neturint leidimo statyti), dėl kurios buvo surašytas savavališkos statybos aktas, dėl to savavališkos statybos aktas neatitinka Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 2 priedo reikalavimų, pagal kuriuos savavališkos statybos akto 7 punkte turi būti nurodomos vykdoma statyba pažeistos teisės normos, ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio bendrųjų reikalavimų, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas ne tik objektyviais duomenimis (faktais), bet ir teisės aktų normomis. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jokia teisės norma nepagrindė išvados, kad statybos leidimas ginčo atveju yra privalomas.

41Kadangi nagrinėjamoje byloje statyba buvo sustabdyta tuo pagrindu, kad statyba yra savavališka ir yra surašytas savavališkos statybos aktas, o ginčijamas savavališkos statybos aktas, nustatantis, kad buvo vykdoma savavališka statyba, nėra pagrįstas ir dėl to naikintinas, tai panaikinus ginčijamą savavališkos statybos aktą, kuris sudarė pagrindą priimti statybos sustabdymo aktą, taip pat naikintinas ir 2009 m. kovo 3 d. Statybos sustabdymo aktas Nr. SU-4.

42Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija kitų apeliacinio skundo argumentų nenagrinės, taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, tenkinant pareiškėjo skundą, nes teismas netinkamai išaiškinęs bei pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis).

43Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

44pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti.

45Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės skundą tenkinti ir panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-03-03 Savavališkos statybos aktą Nr. SA-6 ir 2009-03-03 Statybos sustabdymo aktą Nr. SU-4.

46Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui Gediminui Lašui, atsakovo atstovei Jolantai... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 8. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybė (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi... 9. Kauno apskrities viršininko administracija su skundu nesutiko ir nurodė, kad... 10. Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 11. II.... 13. Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimu... 14. Nustatė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų... 15. Teismas nustatė, kad viešojo tualeto inžinieriniai tinklai patenka į... 16. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnis numato, kad... 17. Teismas nustatė, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės... 18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, vadovaudamasis LR Statybos įstatymu,... 19. III.... 20. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 21. 1. Nesutinka su teismo išvada, kad ginčo statinys – inžineriniai tinklai... 22. 2. Teismas netinkamai atskleidė ginčo esmę, kadangi skundu buvo ginčijami... 23. 3. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo motyvo, išsakyto teismo posėdyje,... 24. 4. Ginčijamame sprendime teismas, konstatuodamas inžinerinių tinklų... 25. 5. Teismas nevertino aplinkybės, kad ginčijami administraciniai aktai yra... 26. 6. Planavimo sąlygų sąvade (b. l. 18) nurodoma, kad sąlygos keliamos tiek... 27. 7. Apelianto vertinimu, nepagrįsta teismo išvada, kuria iš esmės... 28. 8. Teismas netyrė Kauno miesto savivaldybės teisių pažeidimo bei viešojo... 29. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis... 30. Kauno apskrities viršininko administracijos atsiliepimu prašo Kauno apygardos... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV.... 33. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 34. Byloje ginčijamas Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų... 35. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos... 36. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktas nustato, kad... 37. Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu apskrities... 38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (bylos Nr.... 39. Pirmosios instancijos teismas yra nustatęs, kad 2009 m. kovo 3 d.... 40. Ginčijamu 2009 m. kovo 3 d. Savavališkos statybos aktu Nr. SA-6 nustatyta,... 41. Kadangi nagrinėjamoje byloje statyba buvo sustabdyta tuo pagrindu, kad statyba... 42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija kitų apeliacinio... 43. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 44. pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti.... 45. Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. panaikinti ir... 46. Sprendimas neskundžiamas....