Byla A-662-274-12
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Laurai Altun, atsakovo atstovei Ž. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. M., L. K.-M. dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas V. M. skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. SPR-26 „Dėl publikacijose: „Keletas minučių apie tarybos valdančiosios daugumos bendro veikimo perspektyvas“ (( - ), 2007-07-12), „Apie verslą ir verslą“ (( - ), 2007-07-13), „Apie regėjimus“ (( - ), 2008-01-15), „Atsakymas vienam smalsiam ponui“ (( - ), 2008-02-04), „Pareiškimas dėl nuolatinės šmeižto kampanijos dienraštyje „Panevėžio rytas“ (( - ), 2008-02-05) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas).

5Nurodė, kad Žurnalistų etikos inspektorius (toliau – ir Inspektorius), išnagrinėjęs B. M. ir L. K.-M. skundą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė įspėti viešosios informacijos rengėją – informacinės visuomenės informavimo priemonės (internetinio tinklapio) ( - ) valdytoją V. M., dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2, 3 dalių, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1, 2, 4 punktų pažeidimo, padaryto publikacijose „Apie regėjimus“ (( - ), 2008-01-15) ir „Apie verslą ir verslą“ (( - ), 2007-12-13) paskelbiant informaciją apie trečiuosius suinteresuotus asmenis, bei kuriame reikalaujama paneigti publikacijos „Apie verslą ir verslą“ (( - ), 2007-12-13) teiginyje „Naudoja šantažą, šmeižtą, melą, intrigas, ko gero jausdamiesi dar ir absoliučiai nebaudžiami, nes jų verslas – žiniasklaida“ ir publikacijos „Apie regėjimus“ (( - ) 2008-01-15) teiginyje „Kada ši šeima išsklaidys žmonėms kylančius įtarimus, kad tokiu būdu jie atidirbinėja už senas skolas Tėvynės sąjungos politiniams oponentams?“, paskelbtą B. M. ir L. K.-M. garbę ir orumą žeminančią informaciją. Pareiškėjo teigimu, atsakovas skundžiamame sprendime išvardija faktų visumą: duomenų paskleidimo faktas (paskleisti teiginiai tapo žinomi tretiesiems asmenims ir paskleisti teiginiai yra žinia, o ne nuomonė); paskleisti duomenys yra apie ieškovą; duomenis paskleidė atsakovas; paskleisti duomenys žemina asmens garbę ir orumą; paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kuri yra ginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsniu, tačiau, pasak pareiškėjo, nustatydamas, ar kiekvienoje iš publikacijų yra visi nurodyti faktai, atsakovas netinkamai taikė reikalavimus, keliamus garbės ir orumo gynimui, kadangi netinkamai atribojo nuomonę nuo žinių, teiginių nevertino bendrame kiekvienos publikacijos kontekste, netinkamai nustatė subjektą, apie kurį teiginiai buvo paskelbti, nesuprato teiginių turinio, nepagrįstai laikydamas tuos teiginius duomenimis, žeminančiais trečiųjų asmenų garbę ir orumą. Dėl publikacijos „Apie verslą ir verslą“ pareiškėjas pažymėjo, kad publikacijos autorius pateikė kritiškai ir nepalankiai vertinamų verslo pavyzdžių, tačiau nenurodė kritiškai vertinamų verslo subjektų pavadinimų, juose dirbančių ar jiems vadovaujančių asmenų vardų ar pavardžių, neapibūdino jų būdo savybių ar išvaizdos, iš ko būtų galima bent jau numanyti, apie ką savo mintis dėsto teksto autorius. Toks tekstas, pasak pareiškėjo, vertintinas kaip bendro pobūdžio teiginiai, bendros situacijos tam tikrose verslo šakose vertinimas, nenukreiptas į konkretų adresatą. Pažymėjo, kad straipsnyje nėra įvardijamas nei konkretus laikraštis, nei konkretūs ten dirbantys asmenys, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog šiais teiginiais kalbama apie B. M. ir L. K.-M.. Pareiškėjo manymu, dėl šių priežasčių trečiųjų suinteresuotų asmenų garbės ir orumo gynimas yra nepagrįstas. Anot pareiškėjo, jo teiginiai publikacijoje „Apie verslą ir verslą“ laikytini kritika. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10 straipsniu, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, pažymėjo, jog nuobaudų skyrimas už kritiką, nuomonę ar nepalankų žiniasklaidos įvertinimą vertintinas kaip konstitucinės teisės suvaržymas. Dėl publikacijos „Apie regėjimus“ pareiškėjas nurodė, jog būtina teisingai nustatyti, kokie duomenys buvo paskleisti. Pasak pareiškėjo, atsakovo nuomone, duomenys yra apie tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys „atidirbinėja už senas skolas Tėvynės sąjungos politiniams oponentams“. Tačiau, pareiškėjo teigimu, teismų praktikoje yra pripažįstama ir nurodoma, kad nustatant, kokie duomenys buvo paskleisti, negalima vertinti atskirų žodžių ar pastraipų, o būtina vertinti visą tekstą, kontekstą (ar visą sakinį). Tvirtino, jog teiginyje „Kada ši šeima išsklaidys žmonėms kylančius įtarimus, kad tokiu būdu jie atidirbinėja už senas skolas Tėvynės sąjungos politiniams oponentams“ yra pasakyta, kad žmonėms kyla įtarimų, jog tretieji suinteresuoti asmenys tokiu būdu atidirbinėja Tėvynės sąjungos politiniams oponentams. Pasak pareiškėjo, tarp to, kas buvo iš tikrųjų pasakyta, ir tarp to, kaip šį teiginį vertina tretieji suinteresuoti asmenys bei atsakovas, yra skirtumas. Pareiškėjo teigimu, tokie įtarimai kyla dėl to, jog tretieji suinteresuoti asmenys kritikuoja tik pareiškėją ir blogai bei nepalankiai yra atsiliepiama tik apie vieną politinę partiją, nesilaikoma žurnalistams keliamo objektyvumo reikalavimo. Pažymėjo, jog būtina įvertinti ir tai, kad 2008 m. sausio 16 d. publikacija „Apie regėjimus“, tai reakcija į L. K. 2008 m. sausio 16 d. straipsnį „Meras valo kelius podukros verslui“, kuriame publikuota V. M. karikatūra, ir į tame pačiame laikraščio numeryje išspausdintą B. M. komentarą „Idiotus ir cinikus daigina rinkimų lietus“, kuriame B. M. aptarinėja V. M., šiuos žeminančius epitetus priskirdamas pastarajam politikui. Pasak pareiškėjo, publikacijoje „Apie regėjimus“ nebuvo paskelbti jokie trečiųjų suinteresuotų asmenų garbę ar orumą žeminantys duomenys. Pabrėžė, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į nuomonę, net jeigu nuomonė yra nepalanki tam tikriems asmenims. Pareiškėjo manymu, publikacijoje išsakyta nuomonė nėra žeminančio pobūdžio, nes kalbama tik apie įtarimus.

6Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 33-38) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Dėl publikacijoje „Apie verslą ir verslą“ (( - ), 2007-12-13) paskelbtos informacijos vertinimo pažymėjo, jog atliekant trečiųjų suinteresuotų asmenų skundo tyrimą buvo atsižvelgta į paskelbtos informacijos visumą, publikacijos turinį, ginčo teiginių kontekstą, minčių dėstymą, sakinių konstrukciją bei kitas reikšmingas aplinkybes, siekiant nustatyti, ar iš publikacijoje paskleistos informacijos galima atpažinti konkrečius asmenis, t. y. nustatyti, kad paskleista informacija yra apie B. M. ir L. K.-M.. Atsakovo teigimu, šioje publikacijoje tretieji suinteresuoti asmenys nebuvo tiesiogiai įvardinti, nepaminėti jų vardai ir pavardės, todėl šiuo klausimu laikė reikšmingu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 9 punktą, kuriame nurodyta, kad faktui, jog žinios buvo paskleistos apie konkretų asmenį, nustatyti pakanka, kad pagal nurodytus požymius aplinkiniai atpažintų asmenį, apie kurį paskleistos žinios; kai žinios yra paskleistos apie kelis asmenis, susijusius pagal darbą, profesiją, pomėgius ir pan., konkrečiai nenurodant asmenų pavardžių, ir nustatoma, kad konkretus asmuo priklauso šiai grupei, laikytina, jog žinios yra paskleistos ir apie tą asmenį. Atsakovo teigimu, nors ginčo teiginiuose „Kita verslininkų kategorija – tai laikraščio, kurio pavadinimo aš neprisimenu keletas darbuotojų. Jie pernelyg nesivargina rinkdamiesi priemones savo tikslams pasiekti. Naudoja šantažą, šmeižtą, melą, intrigas, ko gero, jausdamiesi dar ir absoliučiai nebaudžiami, nes jų verslas – žiniasklaida. Tik tie jų tikslai neturi nieko bendra su objektyvios informacijos pateikimu. Tokių liūdnų pavyzdžių galiu pateikti vos ne kiekvieną dieną, pervertęs laikraščio, kurio pavadinimo aš neprisimenu, pirmuosius puslapius“ ir šioje publikacijoje tretieji suinteresuoti asmenys nėra konkrečiai įvardinti, jų atpažįstamumo klausimas buvo sprendžiamas iš platesnės informacijos, kadangi visa ji skleidžiama tame pačiame šaltinyje – interneto tinklalapyje ( - ). Pasak atsakovo, teiginiu „<...laikraščio, kurio pavadinimo aš neprisimenu keletas darbuotojų...>“ kalbama būtent apie trečiuosius suinteresuotus asmenis, kadangi šis juos apibūdinantis teiginys paskelbtas ir publikacijoje „Apie regėjimus“ (( - ), 2008-01-15), kurioje konkrečiai jie įvardinti – „ponui M.“, „M. labai nerimauja“, „ponas M. pasakė nuoširdžiai“, „M. šeima“, „ponai M.“, taip pat nurodytas jų darbo pobūdis bei šeiminė padėtis – „laikraštį valdanti šeima“, „vyriausiasis redaktorius“, „ši šeima“, „negaliu ir aš gerbti tokio redaktoriaus“. Darė išvadą, kad konkrečiu atveju trečiuosius suinteresuotus asmenis apibūdinančių kriterijų pakanka tam, kad būtų patvirtintas jų atpažįstamumas. Nurodė, jog ginčo teiginiai, kad asmenys naudoja šantažą, šmeižtą, melą, intrigas, suprantami vienareikšmiškai neigiamai visuomenėje pripažintų normų ir priimtinų elgesio taisyklių požiūriu, kadangi šmeižtas yra sąmoningas tikrovės neatitinkančių duomenų skleidimas, t. y. pateikimas kaip tikrų informacijos, faktų ar kitų duomenų, kurie iš tikrųjų neegzistuoja, o yra išgalvoti ar iš esmės iškreipti, be to, tokie veiksmai kaip šantažavimas, šmeižimas baudžiamųjų įstatymų požiūriu yra nusikalstami. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pateikta išvada, kad tretieji suinteresuoti asmenys šmeižė, šantažavo, melavo, neabejotinai yra žinios, tačiau šių duomenų atitikimo tikrovei pareiškėjas neįrodė, todėl paskelbęs konstatuojamojo pobūdžio duomenis, jog tretieji suinteresuoti asmenys savo profesinėje veikloje naudoja teisei ir gerai moralei prieštaraujančius, kartu ir nusikalstamus veiksmus, pareiškėjas paskelbė akivaizdžiai trečiųjų suinteresuotų asmenų garbę ir orumą žeminančią informaciją. Dėl publikacijoje „Apie regėjimus“ (( - ), 2008-01-15) paskelbtos informacijos vertinimo atsakovas pažymėjo, jog Inspektorius viešosios informacijos rengėjo paskleistą informaciją nagrinėja gauto skundo ir jame išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu. Skundo tyrimo objektu yra paskleista informacija, kurią nurodo skundą pateikęs asmuo, šiuo atveju – tretieji suinteresuoti asmenys, todėl nagrinėjant jų skundą publikacijos, kurias skunde nurodė pareiškėjas, nebuvo vertinamos. Nurodė, kad ginčo teiginys „Kada ši šeima išsklaidys žmonėms kylančius įtarimus, kad tokiu būdu jie atidirbinėja už senas skolas Tėvynės sąjungos politiniams oponentams?“ buvo vertinamas visos publikacijos kontekste, atsižvelgiant į visą paskelbtos informacijos turinį, logines sąsajas, sakinių konstrukciją bei minčių dėstymą. Atsakovo teigimu, skundžiamame sprendime nustatyta, jog publikacijoje vartojami ne tik bendro pobūdžio žodžių junginiai apie trečiųjų suinteresuotų asmenų šeiminę padėtį bei darbo pobūdį: „laikraštį valdanti šeima“, „vyriausiasis redaktorius“, „ši šeima“, „negaliu ir aš gerbti tokio redaktoriaus“, bet ir konkrečius asmenis leidžiantys identifikuoti pasakymai: „ponui M.“, „M. labai nerimauja“, „ponas M. pasakė nuoširdžiai“, „M. šeima“, „ponai M.“, todėl iš visos publikacijos konteksto aišku, kad ginčo teiginyje pavartotas pasakymas „ši šeima“ tiesiogiai siejamas su B. M. ir L. K.-M. šeima. Anot atsakovo, įvertinus ginčo teiginyje paskelbtą informaciją visos publikacijos kontekste, nustatyta, jog žodžių junginiu „atidirbinėja už senas skolas“ pažymint apie trečiųjų suinteresuotų asmenų profesinę veiklą bei jų sąsajas su politikais buvo paskelbta žinia, kurią galima patikrinti objektyviai egzistuojančiais duomenimis. Pažymėjo, kad ginčo teiginiu viešai skelbiama, jog tretieji suinteresuoti asmenys, būdami visuomenės informavimo priemonės darbuotojai (B. M. yra laikraščio „Panevėžio rytas“ redaktorius, o L. K.-M. - redaktoriaus pavaduotoja), viešai skleisdami informaciją visuomenei, savo profesinėje veikloje naudoja negarbingai žiniasklaidai priskiriamus veiklos metodus – politikų užsakymu skelbia neteisingą informaciją apie jų politinius oponentus. Atsakovo teigimu, iš ginčo teiginio ir jo konteksto aišku, jog viešosios informacijos rengėjas teiginio dalį „atidirbinėjimą už senas skolas“ sieja su informacija, paskelbta apie jį patį („nusprendė pati asmeniškai aprašyti mano liūdną ateitį“, „Dar M. labai nerimauja dėl savivaldybės administracijos regėjimo, vis teiraujasi, o kodėl anksčiau direktorius nematė, kad V. M. sprendimai idiotiški?“, „Manau, kad vyriausiasis redaktorius šiandien pranoko pats save, kai išdavė, kad jis jau privačiai girdėjo, kad netrukus V. M. bus antrankiai uždėti“, „Tai teiginys, kad jis nėra didelis V. M. gerbėjas“, „Kodėl jo šeimos straipsniuose tiek daug neapykantos kitaip manantiems apskritai ir V. M., kaip asmeniui konkrečiai“). Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių negarbingą trečiųjų suinteresuotų asmenų veiklą skelbiant su juo susijusią informaciją, todėl remiantis duomenų neatitikimo tikrovei prezumpcija, pagal kurią paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, sprendime nuspręsta, kad ginčo teiginyje paskelbta tikrovės neatitinkanti, trečiųjų suinteresuotų asmenų garbę ir orumą žeminanti informacija. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika, atsakovas nurodė, jog asmens įžeidimas gali būti išreikštas ir klausiamajame sakinyje, jeigu yra pavartoti asmenį įžeidžiantys žodžiai, kurie nebuvo būtini, norint pareikšti tam tikrą kritiką, todėl asmuo gali būti diskredituojamas ir tuo atveju, jeigu asmenį apibūdinantys neigiami teiginiai yra vartojami su žodžiais, reiškiančiais tam tikras prielaidas, siekiant teiginiui suteikti nuomonės atspalvį. Pasak atsakovo, nagrinėjamu atveju ginčo teiginys paskelbtas naudojant klausiamąją formą, tačiau trečiųjų suinteresuotų asmenų veikla rengiant ir viešai skleidžiant informaciją apibūdinama kaip negarbinga bei prieštaraujanti profesinės etikos normoms. Darė išvadą, kad tokiu būdu paskelbta informacija įgyja konstatuojamąją neigiamą reikšmę, vienareikšmiškai menkina trečiuosius suinteresuotus asmenis ir nėra suderinama su sąžiningu visuomenės informavimu arba viešosios informacijos skleidimu. Pažymėjo, kad ginčo publikacijų paskelbimo metu pareiškėjas ėjo Panevėžio miesto savivaldybės mero pareigas, todėl, būdamas viešuoju asmeniu, pareiškėjas turi būti nuosaikesnis jo atžvilgiu reiškiamai kritikai, demonstruoti didesnę toleranciją žiniasklaidos dėmesiui, o šiuo atveju ir trečiųjų suinteresuotų asmenų paskleistai informacijai, kadangi viešosios informacijos rengėjas, skelbdamas kritišką informaciją, turi teisę abejoti viešųjų asmenų priimamais sprendimais, nesutikti su jais. Atkreipė dėmesį, jog Įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta nuostata, suteikianti kiekvienam asmeniui (ne tik viešosios informacijos rengėjui) teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, jog piliečiams laiduojama teisė reikšti kritinę nuomonę ar požiūrį, skleisti kritinę informaciją apie valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, o persekiojimas už šių asmenų kritiką yra draudžiamas.

8Tretieji suinteresuoti asmenys B. M. bei L. K.-M. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 31) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog prie skundo pateikta papildoma medžiaga - žurnalisto B. M. komentarai, neturi nieko bendra su šia byla, dėl jų pareiškėjas niekada nereiškė jokių pretenzijų, jokios institucijos jų nėra įvertinusios kaip pažeidžiančius įstatymus, todėl žurnalisto nuomonė, išdėstyta komentaruose, vertintina kaip viešo asmens kritika, pagrįsta faktais. Pažymėjo, jog pareiškėjas yra Seimo narys, buvęs Panevėžio miesto meras, todėl jo, kaip viešo asmens, atžvilgiu gali būti taikomos žymiai platesnės kritikos ribos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas už savo žeidžiančius pasisakymus žurnalisto B. M. atžvilgiu jau ne kartą buvo įspėtas Inspektoriaus, taip pat pareiškėjui už viešą žmogaus pažeminimą Panevėžio apygardos teisme buvo keliama baudžiamoji byla.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11Nurodė Įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalis, 19 straipsnį, 22 straipsnio 8 dalį, 2 straipsnio 33, 69 dalis ir pažymėjo, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-41-171/2009 yra nustatyta, jog V. M. yra viešosios informacijos rengėjas, nes faktiškai valdo informacinės visuomenės informavimo priemonę, kurioje rengiama ir skleidžiama viešoji informacija, todėl ši aplinkybė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 1 dalimi, nevertinama iš naujo, o jos pagrindu konstatuojama, kad V. M., kaip visuomenės informavimo priemonės – tinklalapio ( - ), valdytojas, privalo laikytis viešosios informacijos rengėjams keliamų reikalavimų, nustatytų Visuomenės informavimo įstatyme ir kituose visuomenės informavimo sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose, ką taip pat konstatavo ir Žurnalistų etikos inspektorius.

12Dėl publikacijoje „Apie regėjimus“ (( - ), 2008-01-15) paskelbto teiginio „Kada ši šeima išsklaidys žmonėms kylančius įtarimus, kad tokiu būdu jie atidirbinėja už senas skolas Tėvynės sąjungos politiniams oponentams?“ teismas nurodė, kad publikacijoje vartojami ne tik bendro pobūdžio žodžių junginiai apie trečiųjų suinteresuotų asmenų šeiminę padėtį bei darbo pobūdį: „laikraštį valdanti šeima“, „vyriausiasis redaktorius“, „ši šeima“, „negaliu ir aš gerbti tokio redaktoriaus“, bet ir konkrečius asmenis leidžiantys identifikuoti pasakymai: „ponui M.“, „M. labai nerimauja“, „ponas M. pasakė nuoširdžiai“, „M. šeima“, „ponai M.“. Darė išvadą, kad ginčo teiginyje pavartotas pasakymas „ši šeima“ tiesiogiai siejamas su B. M. ir L. K.-M. šeima, teiginyje paskelbta informacija yra būtent apie trečiuosius suinteresuotus asmenis. Konstatavo, kad žodžių junginiu „atidirbinėja už senas skolas“ pažymint apie trečiųjų suinteresuotų asmenų profesinę veiklą bei jų sąsajas su politikais buvo paskelbta žinia, kurią galima patikrinti objektyviai egzistuojančiais duomenimis. Nurodė, kad ginčo teiginiu viešai skelbiama, jog tretieji suinteresuoti asmenys, būdami visuomenės informavimo priemonės darbuotojai, viešai skleisdami informaciją visuomenei, savo profesinėje veikloje naudoja negarbingai žiniasklaidai priskiriamus veiklos metodus – politikų užsakymu skelbia neteisingą informaciją apie jų politinius oponentus. Pažymėjo, jog duomenų, įrodančių negarbingą trečiųjų suinteresuotų asmenų veiklą skelbiant su pareiškėju susijusią informaciją, pareiškėjas nepateikė, todėl, remiantis duomenų neatitikimo tikrovei prezumpcija, pagal kurią paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai nusprendė, kad ginčo teiginyje paskelbta tikrovės neatitinkanti, trečiųjų suinteresuotų asmenų garbę ir orumą žeminanti informacija. Pažymėjo, kad nepaisant to, jog nagrinėjamu atveju ginčo teiginys paskelbtas naudojant klausiamąją formą, trečiųjų suinteresuotų asmenų veikla rengiant ir viešai skleidžiant informaciją apibūdinama kaip negarbinga bei prieštaraujanti profesinės etikos normoms. Darė išvadą, kad tokiu būdu paskelbta informacija įgyja konstatuojamąją neigiamą reikšmę, menkina trečiuosius suinteresuotus asmenis ir nėra suderinama su sąžiningu visuomenės informavimu arba viešosios informacijos skleidimu.

13Dėl publikacijoje „Atsakymas vienam smalsiam ponui“ (( - ), 2008-02-04) paskelbto teiginio „Absurdais vadinu – akivaizdžius bandymus vieno laikraščio, kurio pavadinimo aš neprisimenu rašančios ir vadovaujančios šeimos, tendencingai interpretuojamus faktus, pastovų ir sistemingą atstovavimą kažkieno interesams, pigaus populiarumo vaikymąsi“ ir publikacijoje „Pareiškimas dėl nuolatinės šmeižto kampanijos dienraštyje „Panevėžio rytas““ (( - ), 2008-02-05) paskelbtų teiginių „Nors iki Seimo rinkimų liko devyni mėnesiai, kai kurių politinių jėgų bei verslo grupuočių įtakoje esančios žiniasklaidos priemonės jau pradėjo rinkimines kovas“ bei „Manau, kad galutinai garbės nepraradę žiniasklaidos atstovai, privalėtų viešai ir atvirai įvardinti, kas yra šios nesibaigiančios šmeižto bangos prieš mane užsakovai?“ teismas sutiko su Inspektoriaus prieita išvada, kad šiuose teiginiuose skelbiama vertinamojo pobūdžio informacija, t. y. viešosios informacijos rengėjo nuomonė apie šališką informacijos pateikimą, veikimą neįvardinto užsakovo vardu, taip pat atskleidžianti viešosios informacijos rengėjo požiūrį į visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą informaciją, susijusią su artėjančiais Lietuvos Respublikos Seimo rinkimais. Pažymėjo, kad nuomonei tiesos kriterijus nėra taikomas, todėl jos atitiktis tikrovei nėra nustatinėjama. Teismo vertinimu, paskelbiant subjektyvų vertinimą apie šališką informacijos pateikimą, viešosios informacijos rengėjo požiūrį į visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą informaciją, susijusią su artėjančiais Lietuvos Respublikos Seimo rinkimais bei veikimą kito asmens ir/ar asmenų vardu, teise reikšti nuomone nebuvo piktnaudžiauta.

14Dėl publikacijoje „Keletas minčių apie tarybos valdančiosios daugumos bendro veikimo perspektyvas“ (( - ), 2007-07-12) paskelbto teiginio „Iki šiol dar tokių svaičiojimų iš opozicijai pavaldžios šeimos rašančiųjų neteko girdėti. Noras matyti juoda ten kur balta, akla neapykanta sėkmingai dirbančiai daugumai, matyt, užgožia sveiko proto likučius“ teismas darė išvadą, kad konkrečiu atveju buvo paskelbta ne konstatuojamojo, bet vertinamojo pobūdžio informacija apie opozicijoje esančių politikų įtakoje veikiančių žurnalistų profesinę veiklą kritikuojant Panevėžio miesto savivaldybės valdančiąją daugumą ir konstatavo, kad tokiai informacijai objektyvios tiesos kriterijus negali būti taikomas, kadangi šios informacijos negalima patikrinti.

15Dėl publikacijoje „Apie verslą ir verslą“ (( - ), 2007-12-13) paskelbtų teiginių „Kita verslininkų kategorija – tai laikraščio, kurio pavadinimo aš neprisimenu keletas darbuotojų. Jie pernelyg nesivargina rinkdamiesi priemones savo tikslams pasiekti. Naudoja šantažą, šmeižtą, melą, intrigas, ko gero, jausdamiesi dar ir absoliučiai nebaudžiami, nes jų verslas – žiniasklaida. Tik tie jų tikslai neturi nieko bendra su objektyvios informacijos pateikimu. Tokių liūdnų pavyzdžių galiu pateikti vos ne kiekvieną dieną, pervertęs laikraščio, kurio pavadinimo aš neprisimenu, pirmuosius puslapius“ teismas darė išvadą, kad konkrečiu atveju nurodyti ginčo teiginiai pateikti kaip žinia, o trečiuosius suinteresuotus asmenis apibūdinančių kriterijų pakanka tam, kad būtų patvirtintas jų atpažįstamumas. Tokią išvadą teismas taip pat darė vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 9 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-747/2001, 2002 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2002.

16Atkreipė dėmesį, kad, be kita ko, aptariamoje publikacijoje nurodoma, jog „Kita verslininkų kategorija – tai laikraščio, kurio pavadinimo aš neprisimenu keletas darbuotojų. Jie pernelyg nesivargina rinkdamiesi priemones savo tikslams pasiekti. Naudoja šantažą, šmeižtą, melą, intrigas, ko gero, jausdamiesi dar ir absoliučiai nebaudžiami, nes jų verslas – žiniasklaida. Tik tie jų tikslai neturi nieko bendra su objektyvios informacijos pateikimu. Tokių liūdnų pavyzdžių galiu pateikti vos ne kiekvieną dieną, pervertęs laikraščio, kurio pavadinimo aš neprisimenu, pirmuosius puslapius.“ Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (byla Nr. 3K-3-211/2011), jog žinia apie netinkamą asmens elgesį yra žeminančio pobūdžio, kai kiekviename ginčo objektu esančiame teiginyje yra duomenys, kurie teisės, moralės ar kitų visuomenėje pripažintų normų ir priimtinų elgesio taisyklių požiūriu rodo esant nepriimtiną, netoleruotiną asmens elgesį ar jį vaizduoja kitokiu neigiamu aspektu. Nurodė, kad pagal etimologinę kilmę ir žodžių reikšmes „šantažas“ – tai reikalavimas grasinant kompromituoti, „šmeižtas“ – garbę plėšiantis melas, juodinimas, „melas“ – tyčia sakoma neteisybė, „intriga“ – slapti veiksmai, nedoros priemonės, pinklės. Darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nurodyti teiginiai publikacijoje pateikiami tokiu būdu, kad jie atitinka žinios kriterijų, juose pateikiami duomenys, jog asmenys naudoja šantažą, šmeižtą, melą, intrigas, suprantami vienareikšmiškai neigiamai visuomenėje pripažintų normų ir priimtinų elgesio taisyklių požiūriu, kadangi šmeižtas yra sąmoningas tikrovės neatitinkančių duomenų skleidimas, t. y. pateikimas kaip tikrų informacijos, faktų ar kitų duomenų, kurie iš tikrųjų neegzistuoja, o yra išgalvoti ar iš esmės iškreipti, be to, tokie veiksmai kaip šantažavimas, šmeižimas baudžiamųjų įstatymų požiūriu yra nusikalstami. Nurodė, kad pareiškėjo pateikta išvada, kad tretieji suinteresuoti asmenys šmeižė, šantažavo, melavo, neįrodyta, todėl teigė, kad paskelbęs konstatuojamojo pobūdžio duomenis, jog tretieji suinteresuoti asmenys savo profesinėje veikloje naudoja teisei ir gerai moralei prieštaraujančius, kartu ir nusikalstamus veiksmus, pareiškėjas paskelbė akivaizdžiai trečiųjų suinteresuotų asmenų garbę ir orumą žeminančią informaciją.

17Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A143-637/2011, A261-1293/2009 ir konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išvadai, jog skundą išnagrinėjus per ilgesnį nei teisės aktuose nustatytas terminą, buvo padarytas tokio pobūdžio pažeidimas, kuris sudarytų pagrindą naikinti Sprendimą. Pažymėjo, jog skundo nagrinėjimo terminas yra nustatytas tam, kad atitinkamas subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos jo funkcijų įgyvendinimo tvarkos, užtikrintų tinkamą asmenų teisių įgyvendinimą, objektyvų sprendimų priėmimą. Teigė, kad bylos medžiaga nepatvirtina, jog skundą išnagrinėjus per ilgesnį terminą priimtas neobjektyvus Sprendimas ar kitu būdu dėl minėtos aplinkybės pažeistos asmenų teises, todėl tokius argumentus vertino kaip neturinčius įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

18Konstatavo, jog byloje nenustatyti procedūrinio pobūdžio pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą pripažinti Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Sprendimas priimtas įgalioto subjekto, nustatyta tvarka įvertinus visas Sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, Sprendimas yra aiškus, motyvuotas, išsamus, pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis ir nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtintos tokio Sprendimo priėmimo procedūros.

19III.

20Pareiškėjas V. M. apeliaciniu skundu (b. l. 100-102) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują spendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

21Dėl publikacijos „Apie regėjimus“ sakinio „<..> Kada ši šeima išsklaidys žmonėms kylančius įtarimus, kad tokiu būdu jie atidirbinėja už senas skolas Tėvynės sąjungos politiniams oponentams“, tvirtina, kad teismas nepagrįstai įvertino ne visą sakinį, o tik jo dalį. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 7 punktą ir daro išvadą, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai išskyrė žodžių junginį iš viso sakinio, todėl pakeitė autoriaus išsakytos minties esmę. Tvirtina, kad autorius neteigė, jog tretieji asmenys atidirbinėja už senas skolas. Paaiškina, kad autorius savo įžvalgose klausiamuoju sakiniu nurodė, kad žmonėms kyla tokių įtarimų. Nurodė, kad tinkamai įvertinus, koks teiginys buvo išsakytas užduodant klausimą, šiame teiginyje pasakyta, kad žmonėms kyla įtarimų, jog tretieji asmenys tokiu būdu atidirbinėja Tėvynės sąjungos politiniams oponentams. Atkreipia dėmesį, kad nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, ir pabrėžia, kad straipsnio autorius pasidalino savo mintimis apie tai, jog jis įtaria, kad trečiųjų asmenų veikla primena darbus, kurie yra palankūs ir naudingi priešingai politinei jėgai. Paaiškina, kad savo nuogąstavimams pagrįsti pateikė kartu su skundu ištraukas iš trečiųjų suinteresuotų asmenų straipsnių, kuriuose pareiškėjo atžvilgiu buvo pasakyta daug netiesos ir žeminančių dalykų. Daro išvadą, kad straipsnyje nurodyti duomenys apie kylančius įtarimus yra pagrįsti ir susiformavę remiantis objektyviai egzistuojančiais faktais. Mano, kad neturi reikšmės bylai aplinkybė, kaip kitas asmuo įvertintų tokią situaciją. Tai, kad kyla klausimas, kaip tokius duomenis apie trečiųjų asmenų veiksmus įvertintų kitas asmuo, pareiškėjo manymu, rodo, kad tai būtų nuomonė. Pabrėžia, kad pareiškėjui turi būti garantuojama teisė į nuomonę, todėl mano, kad nepagrįstas reikalavimas paneigti nuomonę. Tvirtina, kad nuomonės išsakymas nesukelia neigiamų pasekmių. Atkreipia dėmesį, kad teisės į nuomonę ribojimas laikomas grubiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio pažeidimu. Nurodo, kad publikacijoje „Apie verslą ir verslą“ ginčo teiginius teismas nepagrįstai laikė pateiktus kaip žinią. Paaiškina, kad susipažinus su visu publikacijos „Apie verslą ir verslą“ turiniu matyti, jog publikacijos autorius išsako mintis apie tai, kaip yra vystomas verslas, kokie yra kai kurių įmonių pasiekimai. Tvirtina, kad pastraipoje „Apie verslą“ nėra nurodomi kritiškai vertinamų verslo subjektų pavadinimai, juose dirbančių ar jiems vadovaujančių asmenų vardai, pavardės, neapibūdinamos jų būdo savybės ar išvaizda, kad būtų galima numatyti, apie ką savo minintis dėsto teksto autorius. Mano, kad toks tekstas vertintinas kaip bendro pobūdžio teiginiai, bendras situacijos tam tikrose verslo šakose vertinimas, nukreiptas į konkretų adresatą. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 9 punktą ir pažymi, kad publikacijoje nebuvo įvardintas net konkretus laikraštis, apie kurio keletą darbuotojų rašoma. Daro išvadą, kad tretieji suinteresuoti asmenys patys priskyrė save šiems teiginiams. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. birželio 11 d. apžvalgą Nr. A2-9 ir daro išvadą, kad tretieji suinteresuoti asmenys, būdami žurnalistais, apibendrinančio pobūdžio teiginius apie nesąžiningą žiniasklaidą priskyrė patys sau, neturėdami tam teisinio pagrindo. Pabrėžia, kad aplinkybę, jog paskleisti duomenys yra apie konkretų asmenį, privalo įrodyti pats asmuo.

22Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 107-111) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23Pažymi, kad teismas ne tik ginčo teiginio dalyje „<...> atidirbinėja už senas skolas <...> paskelbtą informaciją, bet ir visą teiginį „Kada ši šeima išsklaidys žmonėms kylančius įtarimus, kad tokiu būdu jie atidirbinėja už senas skolas Tėvynės sąjungos politiniams oponentams?“ vertino visos publikacijos kontekste, atsižvelgdamas į visą paskelbtos informacijos turinį, logines sąsajas, sakinių konstrukciją, minčių dėstymą, ir patvirtino Sprendime nustatytą aplinkybę, kad būtent įvertinus ginčo teiginyje paskelbtą informaciją visos publikacijos kontekste pagrįstai buvo nustatyta, jog žodžių junginiu „atidirbinėja už senas skolas“, pažymint apie trečiųjų suinteresuotų asmenų profesinę veiklą bei jų sąsajas su politikais, buvo paskelbta žinia, kurią galima patikrinti objektyviai egzistuojančiais duomenimis. Pažymėjo, kad ginčo teiginiu viešai skelbiama, jog tretieji suinteresuoti asmenys, būdami visuomenės informavimo priemonės darbuotojai, viešai skleisdami informaciją visuomenei savo profesinėje veikloje, naudoja negarbingai žiniasklaidai priskiriamus veiklos metodus – politikų užsakymu skelbia netesingą informaciją apie jų politinius oponentus. Teigia, kad iš ginčo teiginio ir jo konteksto aišku, jog viešosios informacijos rengėjas teiginio dalį „atidirbinėjimą už senas skolas“ sieja su informacija, paskelbta apie jį patį. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių negarbingą trečiųjų suinteresuotų asmenų veiklą, skelbiant su pareiškėju susijusią informaciją, todėl, remiantis duomenų neatitikimo tikrovei prezumpcija, pagal kurią paskleisti duomenys neatitinka tikrovės tol, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, Sprendime buvo konstatuota, kad ginčo teiginyje paskelbta tikrovės neatitinkanti, trečiųjų suinteresuotų asmenų garbę ir orumą žeminanti informacija. Dėl publikacijoje „Apie verslą ir verslą“ paskelbtos informacijos vertinimo pažymėjo, kad nors pareiškėjas ginčo teiginyje abstrakčiai nurodė asmenis, apie kuriuos paskleista ši informacija, jų atpažįstamumo klausimas buvo sprendžiamas iš platesnės informacijos, skleidžiamos tame pačiame šaltinyje – interneto tinklalapyje ( - ).

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV.

26Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis).

27Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

28Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog sprendimas iš esmės grindžiamas Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-02-24 sprendimo Nr. SPR–26 „„Dėl publikacijose: „Keletas minučių apie tarybos valdančiosios daugumos bendro veikimo perspektyvas“ (( - ), 2007-07-12), „Apie verslą ir verslą“ (( - ), 2007-07-13), „Apie regėjimus“ (( - ), 2008-01-15), „Atsakymas vienam smalsiam ponui“ (( - ), 2008-02-04), „Pareiškimas dėl nuolatinės šmeižto kampanijos dienraštyje „Panevėžio rytas“ (( - ), 2008-02-05) paskelbtos informacijos“, taip pat Žurnalistų etikos inspektoriaus atsiliepimo į pareiškėjo skundą motyvais. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai netiria ir nevertina V. M. skunde pateiktų argumentų bei nemotyvuoja, kodėl vienareikšmiškai pripažįsta ir priima atsakovo dokumentuose pateiktą poziciją bei ar iš tikrųjų atsakovo veiksmai nagrinėjamu atveju yra teisėti ir atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju faktinių bylos aplinkybių išdėstymas, ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatų nurodymas ir atkartojimas, taip pat sprendimo ir atsiliepimo motyvų perrašymas, neatlikus ginčo dalykui reikšmingų teisės aktų nuostatų ir įrodymų reikiamos analizės bei nedavus joms teisinio įvertinimo, neatitinka reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo formai ir turiniui.

29Toks bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina skundžiamo atsakovo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo atsikirtimų į ginčijamus sprendimus, nėra teisingumo vykdymas ir gali būti prilyginamas atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–388/2011). Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ir netinkamai taikė procesines teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

30Remiantis išdėstytu (teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių) pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, o dėl aukščiau nurodytų priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių. Taigi kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenustatinėjo šiai bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 str. 2 d.). Šie procesiniai teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

31Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas V. M. skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos... 5. Nurodė, kad Žurnalistų etikos inspektorius (toliau – ir Inspektorius),... 6. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepime į pareiškėjo skundą... 7. Dėl publikacijoje „Apie verslą ir verslą“ (( - ), 2007-12-13) paskelbtos... 8. Tretieji suinteresuoti asmenys B. M. bei L. K.-M. atsiliepimu į pareiškėjo... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu... 11. Nurodė Įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalis, 19 straipsnį, 22 straipsnio 8... 12. Dėl publikacijoje „Apie regėjimus“ (( - ), 2008-01-15) paskelbto teiginio... 13. Dėl publikacijoje „Atsakymas vienam smalsiam ponui“ (( - ), 2008-02-04)... 14. Dėl publikacijoje „Keletas minčių apie tarybos valdančiosios daugumos... 15. Dėl publikacijoje „Apie verslą ir verslą“ (( - ), 2007-12-13) paskelbtų... 16. Atkreipė dėmesį, kad, be kita ko, aptariamoje publikacijoje nurodoma, jog... 17. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 18. Konstatavo, jog byloje nenustatyti procedūrinio pobūdžio pažeidimai, kurie... 19. III.... 20. Pareiškėjas V. M. apeliaciniu skundu (b. l. 100-102) prašo pirmosios... 21. Dėl publikacijos „Apie regėjimus“ sakinio „<..> Kada ši šeima... 22. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepimu į apeliacinį skundą... 23. Pažymi, kad teismas ne tik ginčo teiginio dalyje „<...> atidirbinėja... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV.... 26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1... 27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas... 28. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog... 29. Toks bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina skundžiamo... 30. Remiantis išdėstytu (teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų... 31. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumą... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 33. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą... 34. Nutartis neskundžiama....