Byla 3K-3-211/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Sigito Gurevičiaus ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 5 d. nutarties ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo kreditoriaus AB ,,Swedbank“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Naujasodžių valda“, R. P., D. R. (D. R.), V. R. (V. R.) dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5BUAB „Naujasodžių valda“, užtikrindama iki 2009 m. vasario 20 d. suteikto AB Swedbank kredito grąžinimą, hipotekos lakštais Nr. 01120060026744, Nr. 01120070002759,

6Nr. 01120070004040, Nr. 01120070008812 ir Nr. 01120070017415 ir įkeitimo lakštu Nr. 01220060006099 įkeitė jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus (namus) ir lėšas. Tam pačiam skoliniam įsipareigojimui užtikrinti buvo sudarytas hipotekos lakštas

7Nr. 01120060006100, įregistruotas 2006 m. kovo 20 d. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje (su vėlesniais pakeitimais), kuriuo įkeisti bankui D. R., V. R. ir R. P. priklausantys nekilnojamieji daiktai (žemės sklypai), esantys ( - ).

8BUAB ,,Naujasodžių valda“ negrąžinus kredito, kreditorius kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. sausio 5 d. nutartimi buvo areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai.

9Kreditorius 2010 m. gegužės 11 d. kreipėsi į teismo Hipotekos skyrių su prašymu panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartimi taikytą areštą D. R. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui:

101. 0,1040 ha ploto žemės sklypui, u/n ( - );

112. 549/1092 daliai žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1092 ha, u/n ( - );

123. 0,1506 ha ploto žemės sklypui, u/n ( - );

134. 0,1452 ha ploto žemės sklypui u/n ( - );

145. 0,1058 ha ploto žemės sklypui u/n ( - );

156. 0,1487 ha ploto žemės sklypui u/n ( - );

167. 779/1555 daliai žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1555 ha, u/n ( - );

178. 0,1268 ha ploto žemės sklypui u/n ( - );

189. 0,1254 ha ploto žemės sklypui u/n ( - );

1910. 0,1286 ha ploto žemės sklypui u/n ( - );

2011. 0,1064 ha ploto žemės sklypui u/n ( - );

2112. 0,1095 ha ploto žemės sklypui u/n ( - );

2213. 0,1141 ha ploto žemės sklypui u/n ( - );

2314. 0,1128 ha ploto žemės sklypui u/n ( - );

2415. 0,1135 ha ploto žemės sklypui u/n ( - ).

25Kreditorius nurodė, kad ant įkeistų žemės sklypų, kuriais D. R., R. P., V. R. jiems nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu užtikrino BUAB ,,Naujasodžių valda“ prievoles bankui, yra skolininkei BUAB ,,Naujasodžių valda“ nuosavybės teise priklausantys pastatai. BUAB ,,Naujasodžių valda“ kreditorių susirinkimas, patvirtinęs jai priklausančio ir bankui įkeisto turto pardavimo kainas, nusprendė, kad šis turtas turi būti parduodamas kartu su po atitinkamu pastatu esančiu žemės sklypu. Kreditorius ir skolininkas kartu su įkeisto turto savininku susitarė dėl įkeisto turto pardavimo geruoju, todėl kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti šio įkaito davėjo turtui uždėtą areštą.

26II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

27Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 19 d. nutartimi buvo panaikintas areštas D. R. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui.

28Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens R. P. atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka ir jei konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, t. y. dėl skolos atsiradimo pagrindo, jos dydžio, netinkamo paskolos sutarties sąlygų vykdymo, paskolos sutarties vienašalio nutraukimo prieš terminą teisėtumu ir pagrįstumu ir kt., jis byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjamas. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo R. P. ginčija hipotekos teisėjo nutartį, priimtą dėl kreditoriaus prašymo panaikinti areštą daliai D. R. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Kolegija, remdamasi CPK 558 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad kreditoriui su skolininku sutarus kitą jo reikalavimo patenkinimą, kreditorius gali kreiptis į teismą dėl įkeisto turto arešto panaikinimo. Pagal bylos medžiagą kolegija nustatė, kad kreditorius tariasi su įkeisto turto savininku D. R. dėl įkeisto turto pardavimo geruoju, BUAB „Naujasodžių valda“ kreditorių susirinkimas nusprendė, kad ekonomiškai naudingiau yra parduoti bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą kartu su po atitinkamu pastatu esančia žemės sklypo dalimi. Dėl to kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti areštą daliai nekilnojamųjų daiktų, nuosavybės teise priklausančių D. R.

29Atskirojo skundo argumentą, kad priverstinis turto pardavimas turi būti vykdomas iš varžytynių laikantis hipotekos lakšte nustatyto turto realizavimo tvarkos, kolegija atmetė, nurodžiusi, jog hipotekos teisėjas nutartį parduoti įkeistą daiktą iš varžytynių priima tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą. Šiuo atveju kreditorius tariasi su skolininku dėl įkeisto turto pardavimo geruoju ir nesikreipė į teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo. Kolegija nesutiko ir su argumentu, kad, panaikinus areštą, bus sudarytos sąlygos šalims realizuoti turtą tretiesiems asmenims ir gautas lėšas naudoti savo reikmėms, o ne kreditui grąžinti, nes kreditorius derasi su skolininku ir įkeisto turto savininku dėl prievolės įvykdymo geruoju ir būtent kreditoriaus valia siekiama arešto panaikinimo. Kolegija nesutiko su suinteresuoto asmens

30R. P. nuomone, kad tokiu atveju areštas turėtų būti naikinamas visų įkaito davėjų turtui pažymėdamas, jog kreditorius dėl turto pardavimo yra susitaręs tik su vienu iš įkaito davėjų ir tik dėl šio turto kreipėsi į teismą. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo

31R. P. gali savo iniciatyva tartis dėl jai priklausančio nuosavybės teise turto pardavimo.

32III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

33Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 19 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį ir prašymą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

341) kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, susitaręs su skolininku dėl kitokio reikalavimo patenkinimo, kreditorius gali kreiptis į teismą dėl įkeisto turto arešto panaikinimo. Pagal Hipotekos įstatymo 20 straipsnio 3 punktą bendrojoje hipotekos sutartyje turi būti nurodyta įkeistų objektų pardavimo varžytynėse eilė. Šalių sudarytame hipotekos lakšte Nr. 01120060006100 aiškiai nustatyta daiktų pardavimo iš varžytynių eilė. Kasatorė pažymi, kad bendru hipotekos lakštu patvirtintas ne tik kreditorių ir skolininkų daugeto susitarimas dėl prievolės užtikrinimo, bet ir skolininkų tarpusavio susitarimas dėl prievolės vykdymo tvarkos. Dėl to vieno iš skolininkų susitarimas su kreditoriumi, kuriuo pažeidžiama visų skolininkų susitarimas dėl išieškojimo nukreipimo eiliškumo, negali būti laikomas teisėtu. Toks susitarimas, kasatorės nuomone, pažeidžia bendruosius sutarčių principus (CK 1.2 straipsnis).

35Kasatorės nuomone, teismai nepagrįstai kreditoriaus ir vieno iš bendrosios hipotekos skolininkų derybas dėl įkeisto turto pardavimo vertino kaip kitokį reikalavimo patenkinimą. Reikalavimo patenkinimas reiškia tinkamą prievolės įvykdymą, tai suteikia teisę kiekvienam iš įkeisto daikto savininkų reikalauti visiško hipotekos pasibaigimo (CK 4.197 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kreditorius ir vienas iš įkeisto turto savininkų tariasi ne dėl alternatyvaus reikalavimo patenkinimo, o būtent dėl hipoteka įkeisto turto pardavimo ne varžytynėse. Toks įkeisto turto pardavimas negali būti laikomas kitu reikalavimo patenkinimu vien dėl tos aplinkybės, kad pardavimas yra nepriverstinis. CPK 691 straipsnio normose nustatyta, kad realizuojamas gali būti tik areštuotas turtas; arešto nuėmimas turtui, kuris bendrojoje hipotekoje numatytas kaip pirmos eilės turtas, į kurį turi būti nukreipiamas išieškojimas, reiškia kreditoriaus teisės įstatymų nustatyta tvarka vykdyti išieškojimą sustabdymą, nes kreditorius bendrojoje hipotekoje neturi teisės pasirinkti įkeisto turto pardavimo eiliškumo;

362) kasatorė nurodo, kad teismai pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teismai, remdamiesi į bylą nepateiktais ir neištirtais įrodymais, konstatavo, kad, sutaręs su skolininku dėl kitokio jo reikalavimo patenkinimo, kreditorius gali kreiptis į teismą dėl įkeisto turto arešto panaikinimo. Kasatorė pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie kreditoriaus ir skolininko pasiektą susitarimą dėl kito alternatyvaus kreditoriaus reikalavimo tenkinimo, be to, byloje nėra kreditoriaus ir skolininko derybas dėl alternatyvaus reikalavimo patenkinimo patvirtinančių įrodymų;

373) kasatorė teigia, kad teismai nukrypo nuo teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB ,,Lietuvos taupomasis bankas” v. S. V. , R. Š., bylos Nr. 3K-3-1253/2000, išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo patenkinimas vyksta tik vykdymo metu, o ne priimant nutartį pradėti priverstinį pardavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje LAB Litimpeks bankas v. UAB ,,Gasis“, S. K., kt., bylos Nr. 3K-3-117/2005, pasisakyta, kad sprendžiant šalių ginčą dėl hipotekos teisinių santykių, situacija turi būti vertinama ne tik akcentuojant kreditoriaus, bet ir hipoteka įkeisto turto savininkų interesus.

38Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas AB Swedbank prašo suinteresuoto asmens

39R. P. kasacinį skundą atmesti, o skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

401) pareiškėjas nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad, areštavus įkeistą pagal hipotekos taisykles turtą, tokio turto areštas nebegali būti panaikinamas pagal kreditoriaus prašymą. Pagal išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto proceso teisinį reglamentavimą hipotekos teisėjo taikomas įkeisto turto areštas (CPK 558 straipsnio 1 dalis) savo esme yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta kreditoriaus interesų apsaugai iki priverstinio skolos išieškojimo proceso pabaigos. Šis areštas gali būti taikomas išimtinai kreditoriaus valia ir prašymu. Dėl to, pareiškėjo nuomone, pagal CPK 150 straipsnio 1 dalį hipotekos teisėjas šį areštą panaikinti gali taip pat hipotekos kreditoriaus prašymu. Pareiškėjas pažymi, kad tik nuo hipotekos kreditoriaus valios priklauso, ar šis areštas liks galioti, nes, kreditoriui per 2 mėnesius nesikreipus su pakartotiniu prašymu, turto areštas pagal CPK 558 straipsnio 3 dalį turi būti panaikinamas. Kadangi prioritetas teikiamas geranoriškam šalių civilinių santykių išsprendimui, o ne priverstinio skolos išieškojimo procesui, hipotekos kreditoriui suteikta galimybė kreiptis dėl arešto panaikinimo atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus;

412) pareiškėjas nesutinka su kasatorės argumentu, kad, panaikinus areštą daliai įkeisto turto, pažeidžiama įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilė. CK 4.183 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrosios hipotekos sutartyje turi būti nurodyta įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad bendrojoje hipotekos sutartyje turi būti įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilė, o jei tokia nenurodyta, objektų pardavimo iš varžytynių eilę privalo nustatyti hipotekos teisėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje LAB Litimpeks bankas v. UAB ,,Gasis“, S. K., kt., bylos Nr. 3K-3-117/2005; 2000 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje AB ,,Lietuvos taupomasis bankas“ v. S. V., R. Š., bylos Nr. 3K-3-1253/2000), nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Ūkio bankas“ v. M. K., antstolė R. Graižienės kontora, bylos Nr. 3K-3-121/2005, išdėstyta priešinga nuomonė, kad tokioje sutartyje nurodyta įkeistų objektų pardavimo varžytynėse eilė nėra imperatyvi. Hipotekos lakšte nurodyta, kad įkeičiami daiktai iš varžytynių parduodami šiame lakšte nustatytu eiliškumu – 1-29 pozicijose išvardyti D. R. priklausantys žemės sklypai, 30 pozicijoje nurodytas kasatorei ir V. R. priklausantis žemės sklypas. Pareiškėjas neginčija, kad įkeisto turto pardavimo eilė nustatyta hipotekos lakšte ir šios eilės turi būti laikomasi. Tačiau, kreditoriaus nuomone, įkeistų daiktų pardavimo eilės nustatymas neužkerta kelio parduoti dalį įkeistų objektų geruoju, taip kaip ir arešto atsisakymas nepažeidžia nustatytos įkeistų daiktų pardavimo eilės. Kadangi hipotekos lakšte nustatyta įkeisto turto eilė, tai jos laikymasis gali ir turi būti kontroliuojamas vykdymo procese. Pareiškėjas pažymi, kad šiuo metu nevykdomas kasatorei priklausančio įkeisto turto pardavimas, o skundžiamų nutarčių priėmimas nereiškia, kad nuspręsta priverstinai parduoti iš varžytynių kasatorei nuosavybės teise priklausantį turtą.

42Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju reikšminga aplinkybė, kad skolininkas yra bankrutuojanti įmonė. Užtikrindamas kredito grąžinimą, skolininkas įkeitė bankui jam priklausančius namus ir butus, kurie yra D. R. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kurie taip pat įkeisti bankui. Prievolei užtikrinti taip pat buvo įkeisti ir kitiems asmenims, tarp jų ir kasatorei priklausantys žemės sklypai. Siekiant parduoti skolininkui priklausantį turtą, asmenims, įsigyjantiems jį, turi būti sudaryta galimybė įsigyti ir žemės sklypus. Nesudarius tokios galimybės, nebus galima realizuoti skolininko turto. Tačiau pareiškėjas mano, kad tokia situacija negali užkirsti kelio hipotekos kreditoriui kreiptis į Hipotekos skyrių dėl išieškojimo procedūrų inicijavimo iš kito (taip pat ir priklausančio kasatorei) įkeisto turto, kuris nepriklauso bankrutuojančiai įmonei, CK 4.192–4.196 straipsnių ir CPK 558 straipsnio pagrindu;

433) pareiškėjas nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl nukrypimo nuo formuojamos teismų praktikos. Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamomis teismų nutartimis nėra panaikinta įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eilė, nustatyta hipotekos lakšte, o hipotekos kreditorius nesiekia šios eilės panaikinti. Kreditorius siekia ekonomiškesniu būdu realizuoti turtą, įkeistą už skolininko prievoles, derindamas išieškojimą bankroto byloje iš bankrutuojančios įmonės turto ir išieškojimą iš kito hipoteka įkeisto turto.

44Teisėjų kolegija

konstatuoja:

45IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

46Dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto bylose dėl hipotekos teisinių santykių

47Byloje, kurioje nagrinėjamas klausimas, kylantis iš hipotekos teisinių santykių, svarbiausia pateikti hipotekos lakštu įkeisto daikto arešto fakto teisinį kvalifikavimą, nes teisinis šio juridinio veiksmo kvalifikavimas suponuoja arba panaikina kasacinio proceso galimybę šioje civilinėje byloje. CPK 558 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoto teisėjo procesinio veiksmo – įkeisto daikto arešto atlikimą kvalifikavus laikinąja apsaugos priemone, turi būti konstatuojama, kad byloje kasacija negalima, nes CPK 151 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta imperatyvaus pobūdžio procesinė nuostata, kad apeliacinės instancijos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos. Dėl to tinkamo teisinio hipotekos teisėjo atlikto procesinio veiksmo kvalifikavimo būtinybė lemia poreikį pasisakyti dėl civilinio proceso instituto – laikinųjų apsaugos priemonių – paskirties ir esmės. Analizuodama šį teisės klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgs ir į Lietuvos apeliacinio teismo jurisdikciją, nes pripažinimas, kad hipotekos teisėjo atliktas CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytas turto areštas kvalifikuotinas laikinąja apsaugos priemone, dėl kurios taikymo, minėta, kasacija būtų negalima, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse pateiktas proceso teisės normų aiškinimas ir taikymas vertinamas kaip formuojantis teismų praktiką.

48

49Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Teisės teorijoje ir praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba pasidarymo nebeįmanomo. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnis 3 dalis) ir bet kurioje – ginčo ar ne ginčo teisena– nagrinėjamoje byloje.

50Pasisakant dėl hipotekos teisėjo 2010 m. liepos 19 d. nutarties, priimtos CPK 558 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindu ir panaikinant 2010 m. sausio 5 d. nutarties dalį, kuria areštuotas hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas, teisinio kvalifikavimo, tikslinga apibūdinti hipotekos teisėjo kompetenciją bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (CPK XXXVI skyrius).

51Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių hipotekos šalių ginčų. Įstatymu hipotekos teisėjas neįpareigojamas aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008). CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau neskirtas ir nepritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja. Dėl to ir hipotekos teisėjo 2010 liepos 19 d. nutartis, kuria iš dalies panaikintas hipotekos lakštu įkeisto nekilnojamojo turto areštas, vertinama tik proceso teisės, konkrečiai – laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančių teisės normų aspektu.

52Apskritai hipotekos teisiniuose santykiuose hipotekos kreditoriaus padėtis yra specifinė, nes siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto jis turi privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu. Tai suponuoja ir specifinę skolininko (įkeisto daikto savininko) padėtį, nes hipotekos lakštu įkeistu turtu jis yra atsakingas tik hipotekos kreditoriui. Tokiai specifinei kreditoriaus ir skolininko (įkeisto daikto savininko) padėčiai reglamentuoti skirtos specialiosios CPK XXXVI skyriuje įtvirtintos proceso teisės normos, o kai specialiųjų normų, reglamentuojančių aktualų klausimą nėra, taikomos bendrosios proceso teisės normos. Pagal pirmiau nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias nuostatas, konkrečiai – CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktą viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra nekilnojamojo daikto areštas. Pagal savo tikslą daikto areštas yra konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonė, užtikrinanti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu stabilumą, status quo išsaugojimą. Būtent tokio tikslo siekiama ir hipotekos teisėjui taikant CPK 558 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą įkeisto daikto areštą: įkeisto daikto savininkui iš esmės suvaržoma įkeisto daikto disponavimo teisė, t. y. išsaugoma status quo padėtis (CK 4.192 straipsnis 2 dalis). Išvadą, kad CPK 558 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įkeisto daikto areštui taikomos bendrosios CPK 144–152 straipsnių nuostatos, patvirtina ir tai, kad CPK XXXVI skyriuje nėra nustatytų kitokių nuostatų dėl hipotekos teisėjo priimtos įkeisto daikto arešto nutarties priėmimo, jos vykdymo, modifikavimo bei apskundimo instancine tvarka.

53Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija taip pat turi pirmiau nurodytą pagrindą atsižvelgti ir į Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudenciją, pagal kurią CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytas įkeisto daikto areštas traktuojamas laikinosios apsaugos priemonės taikymo juridiniu faktu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-415/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-956/2009; 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1126/2009; 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-53/2010; 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1033/2010; 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1359/2010; kt.).

54Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad CPK 558 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įkeisto daikto areštas yra laikinoji apsaugos priemonė, patenkanti į CPK 151 straipsnio reglamentavimo sritį, vadinasi, kasacija dėl nutarties, priimtos CPK 558 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindu, negalima (CPK 151 straipsnis 5 dalis). Kitoks CPK 558 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtos hipotekos teisėjo nutarties teisinio statuso aiškinimas (pavyzdžiui, kad apeliacinės instancijos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių ginčo teisenos bylose yra neskundžiamos kasacine tvarka, o nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimtos bylose dėl hipotekos teisinių santykių, yra skundžiamos) prieštarautų šalių procesinio lygiateisiškumo principui bei civilinio proceso teisės sistemai. Tai, kad nutartys laikinųjų apsaugos priemonių klausimu negali būti skundžiamos kasacine tvarka, konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjų bendrovės „Sevnaučflot“ ir žvejybinio kolektyvinio ūkio „Zimniaja Zolotica“ pareiškimą civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-20/2010.

55Taigi pagal CPK 151 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą apeliacinės instancijos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos. Esant tokiam reglamentavimui laikytina, kad kasacine tvarka neskundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutartys, priimtos išnagrinėjus atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo (hipotekos teisėjo) nutarčių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais.

56Nurodytų teisės normų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacija šioje byloje negalima, todėl kasacinis procesas nutraukiamas.

57Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme patirta 84,90 Lt tokių išlaidų. Kadangi ginčas kasacinio skundo ribose iš esmės nenagrinėjamas ir kasacinis procesas nutraukiamas, tai teisėjų kolegija kasaciniame teisme patirtų išlaidų atlyginimo valstybei klausimo nesprendžia (CPK 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

58Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 340 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

59

60Nutraukti kasacinį procesą pagal suinteresuoto asmens R. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 5 d. nutarties ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 19 d. nutarties peržiūrėjimo.

61Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. BUAB „Naujasodžių valda“, užtikrindama iki 2009 m. vasario 20 d.... 6. Nr. 01120070004040, Nr. 01120070008812 ir Nr. 01120070017415 ir įkeitimo... 7. Nr. 01120060006100, įregistruotas 2006 m. kovo 20 d. Vilniaus m. 1-ojo... 8. BUAB ,,Naujasodžių valda“ negrąžinus kredito, kreditorius kreipėsi su... 9. Kreditorius 2010 m. gegužės 11 d. kreipėsi į teismo Hipotekos skyrių su... 10. 1. 0,1040 ha ploto žemės sklypui, u/n ( - );... 11. 2. 549/1092 daliai žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1092 ha, u/n ( - );... 12. 3. 0,1506 ha ploto žemės sklypui, u/n ( - );... 13. 4. 0,1452 ha ploto žemės sklypui u/n ( - );... 14. 5. 0,1058 ha ploto žemės sklypui u/n ( - );... 15. 6. 0,1487 ha ploto žemės sklypui u/n ( - );... 16. 7. 779/1555 daliai žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1555 ha, u/n ( - );... 17. 8. 0,1268 ha ploto žemės sklypui u/n ( - );... 18. 9. 0,1254 ha ploto žemės sklypui u/n ( - );... 19. 10. 0,1286 ha ploto žemės sklypui u/n ( - );... 20. 11. 0,1064 ha ploto žemės sklypui u/n ( - );... 21. 12. 0,1095 ha ploto žemės sklypui u/n ( - );... 22. 13. 0,1141 ha ploto žemės sklypui u/n ( - );... 23. 14. 0,1128 ha ploto žemės sklypui u/n ( - );... 24. 15. 0,1135 ha ploto žemės sklypui u/n ( - ).... 25. Kreditorius nurodė, kad ant įkeistų žemės sklypų, kuriais D. R., R. P.,... 26. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 27. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 19 d.... 28. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m.... 29. Atskirojo skundo argumentą, kad priverstinis turto pardavimas turi būti... 30. R. P. nuomone, kad tokiu atveju areštas turėtų būti naikinamas visų... 31. R. P. gali savo iniciatyva tartis dėl jai priklausančio nuosavybės teise... 32. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 33. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 34. 1) kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad,... 35. Kasatorės nuomone, teismai nepagrįstai kreditoriaus ir vieno iš bendrosios... 36. 2) kasatorė nurodo, kad teismai pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias... 37. 3) kasatorė teigia, kad teismai nukrypo nuo teismų praktikos. Lietuvos... 38. Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas AB Swedbank prašo suinteresuoto... 39. R. P. kasacinį skundą atmesti, o skundžiamas teismų nutartis palikti... 40. 1) pareiškėjas nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad, areštavus... 41. 2) pareiškėjas nesutinka su kasatorės argumentu, kad, panaikinus areštą... 42. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju reikšminga aplinkybė, kad skolininkas yra... 43. 3) pareiškėjas nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl nukrypimo nuo... 44. Teisėjų kolegija... 45. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 46. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto bylose dėl hipotekos... 47. Byloje, kurioje nagrinėjamas klausimas, kylantis iš hipotekos teisinių... 48. ... 49. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai.... 50. Pasisakant dėl hipotekos teisėjo 2010 m. liepos 19 d. nutarties, priimtos CPK... 51. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių... 52. Apskritai hipotekos teisiniuose santykiuose hipotekos kreditoriaus padėtis yra... 53. Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija taip pat turi pirmiau nurodytą... 54. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad CPK 558 straipsnio 1... 55. Taigi pagal CPK 151 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą... 56. Nurodytų teisės normų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacija... 57. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. pažymą apie... 58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 59. ... 60. Nutraukti kasacinį procesą pagal suinteresuoto asmens R. P. kasacinį skundą... 61. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...