Byla 2KT-112-407/2017
Dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-11-480/2017 nagrinėjimo

1Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Vigintas Višinskis, susipažinęs su ieškovės I. B. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-11-480/2017 nagrinėjimo,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-11-480/2017 su ieškovės I. B. pareiškimu dėl viso Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo.

3Nušalinimo pareiškime teigiama, kad bylą paskirta nagrinėti teisėjų kolegija, ieškovės įsitikinimu, jos atžvilgiu elgiasi šališkai. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad trečiasis asmuo UAB „Betono mozaika“ teismui pateikė prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, kuris apeliacinės instancijos teisme yra neteisėtas ir atmestinas, tačiau Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi jį tenkino. Be to, bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija operatyviai išsprendžia tik trečiojo asmens UAB „Betono mozaika“ pareikštus prašymus, o ieškovės prašymų išsprendimas yra vilkinimas.

4Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

5Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

6Esant nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13, 64 ir 66 straipsniai). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam teismui, neužtenka nurodyti samprotavimus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu. Susipažinus su ieškovės I. B. nušalinimo pareiškimu, matyti, kad nušalinimo pareiškime dėstomi argumentai yra susiję išimtinai su bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos procesiniais sprendimais. Ši aplinkybė pati savaime sudaro pakankamą pagrindą atmesti ieškovės I. B. nušalinimo pareiškimą, kuris reiškiamas visiems Kauno apygardos teismo teisėjams.

7Pasisakant dėl ieškovės I. B. nušalinimo pareiškime dėstomų argumentų, susijusių su Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2A-11-480/2017 nagrinėjančios teisėjų kolegijos procesiniais veiksmais, pažymėtina, jog ieškovei yra žinoma Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis). Aplinkybė, kad teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka, priėmė ieškovei nepalankių procesinių sprendimų nesudaro pagrindo teigti, jog teisėjų kolegija yra šališka ir turi būti nušalinta.

8Kadangi konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikta, t. y. nenurodytas nė vienas iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, o iš bylos medžiagos tokio pobūdžio pagrindai nenustatyti, todėl darytina išvada, kad ieškovė I. B. nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2A-11-480/2017 gali būti išnagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

9Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas,

Nutarė

10ieškovės I. B. pareiškimo dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-11-480/2017 nagrinėjimo netenkinti. Teisėjas, Laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas

11Vigintas Višinskis

Proceso dalyviai
Ryšiai