Byla 3K-3-234/2012
Dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui AB „VST“ (teisių perėmėjas – AB „LESTO“) dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Šioje byloje aktualus teismo nešališkumo klausimas.

6Ieškovas V. G. prašė teismo priteisti iš atsakovo AB „VST“ Joniškio skyriaus 11 444,06 Lt kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas. 2005 m. kovo 14 d. atsakovo inspektoriai apžiūrėjo ieškovo ūkiniame pastate buvusį elektros energijos skaitiklį ir surašė Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, kuriame nurodė, jog suklastotos elektros skaitiklio gaubto metrologinės plombos. 2005 m. kovo 17 d. ieškovas gavo pranešimą apie tai, kad yra skolingas atsakovui 11 444,06 Lt, sumokėjo 2005 m. balandžio 1 d. Jo nuomone, skola priskaičiuota nepagrįstai, nes jis elektros energijos skaitiklio gaubto nenuėminėjo ir rodmenų neatsukinėjo. Ankstesnių elektros energijos skaitiklio patikrinimų metu jokių pažeidimų nenustatyta.

7Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 1998 m. spalio 21 d. šalys sudarė neterminuotą Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. 2005 m. kovo 14 d. užduotimi Nr. 169561 atsakovo darbuotojams buvo pavesta atlikti apskaitos patikrinimą pas ieškovą ( - ). Patikrinimo metu nustatyta, kad skaitiklis veikia, pažeistos valstybinės patikros plombos, siekiant atsukti skaitiklio rodmenis, todėl jis buvo pakeistas. Atsakovo sudaryta komisija, 2005 m. kovo 16 d. posėdžio metu įvertinusi, kad ieškovas neleido surašyti jo turimus elektros energijos ėmėjus, perskaičiavimą nusprendė atlikti nuo 2004 m. balandžio 15 d. (paskutinio elektros energijos skaitiklio patikinimo datos) iki akto surašymo datos 2005 m. kovo 14 d., pagal ieškovui sutartyje nustatytą leistiną naudoti galią ir 24 valandų per parą trukmę, minusuojant ieškovo įmokas per perskaičiuojamąjį laikotarpį. Ieškovui išrašyta 11 444,06 Lt sąskaita už 38870 kW.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Joniškio rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo be pagrindo įgytus 11 444,06 Lt.

10Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ant elektros energijos skaitiklio, įrengto pas ieškovą, 1998 m. buvo uždėtos trys plombos, kurios buvo pažeistos, ir 2003 m. uždėta viena atsakovo plomba, kuri yra originali ir nepažeista. Ekspertizes atlikę ekspertai patvirtino, kad, nepažeidus visų keturių plombų, skaitiklio gaubto nuimti negalima, o nenuėmus gaubto, padaryti pažeidimų, turėjusių įtakos atbulinės eigos stabdiklio neveikimui ir skaičiavimo mechanizmo strigimui, negalima. Neteisėti ieškovo veiksmai galėjo būti atlikti tik iki 2003 m. lapkričio 7 d., kai buvo uždėta atsakovo plomba. Atsakovo darbuotojai atliko elektros energijos apskaitos patikrinimus pas ieškovą 2003 m. lapkričio 7 d., 2004 m. vasario 12 d., 2004 m. balandžio 15 d., tačiau nerado pažeidimų. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar ieškovas tikrai padarė pažeidimų, už kuriuos privalo atlyginti padarytą žalą. Atsakovas neužtikrino pas ieškovą esančio elektros energijos apskaitos prietaiso, priklausančio atsakovui, tinkamos techninės būklės, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad elektros energijos skaitiklis buvo tinkamas eksploatuoti ir kad šis skaitiklis buvo pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus remontuojamas, neužtikrino savo samdomų darbuotojų tinkamos kvalifikacijos, kad laiku būtų pastebėti ir išaiškinti elektros energijos apskaitos prietaisų gedimai ar pažeidimai. Atsakovo be pagrindo įgyti 11 444,06 Lt priteistini ieškovo naudai (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

11Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu panaikino Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą ieškinį atmesti.

12Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 11 444,06 Lt mokėjimo pagrindas – 2005 m. kovo 14 d. neapskaitinio elektros vartojimo aktas ir apžiūros protokolas, kuriame konstatuotas elektros energijos vartojimo pažeidimo faktas – pažeistos elektros energijos skaitiklio gaubto valstybinės patikros plombos. Šis aktas surašytas patikrinus elektros energijos vartojimą pagal ieškovo sodyboje esantį elektros skaitiklį, už kurio tinkamą eksploataciją yra atsakingas tik savininkas. Taigi, pinigų sumokėjimas turi teisėtą pagrindą. Šalys yra sudariusios ir elektros energijos vartojimo sutartį. Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertų išvadoje kategoriškai nustatyta, kad plombos ant ieškovo elektros energijos skaitiklio po pirminio užspaudimo buvo pažeistos. Taigi neteisėtais veiksmais padarytas poveikis elektros energijos skaitikliui, kurį tokiu būdu paveikus, atsakovui padaryta žala, nes neapskaitoma dalis suvartotos elektros energijos. Pakartotinės ekspertizės išvadoje nustatyti elektros energijos skaitiklio disko įbrėžimai, patvirtinantys priežastinį ryšį tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nagrinėjamos bylos atveju žala kyla iš delikto – neteisėto neapskaitinio elektros energijos vartojimo fakto, užfiksuoto 2005 m. kovo 14 d. aktu. Ieškovas neįrodė, kad nepadarė neteisėtų veiksmų ir kad nėra jo kaltės dėl plombų pažeidimo (CPK 178 straipsnis).

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

151. Dėl teismo nešališkumo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisėjų nešališkumo reikalavimą (Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnis, CPK 21 straipsnis). Tai absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovui nebuvo žinoma, kad teisėjų kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės duktė S. B. dirba atsakovo įmonės Šiaulių skyriaus juriste, todėl nereiškė teisėjai nušalinimo. Tačiau ši aplinkybė buvo žinoma teisėjai, todėl turėjo būti svarstomas jos nešališkumo klausimas (CPK 66 straipsnis), ir tai būtų atitikę kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. K. v. Kauno miesto valdyba ir kt., bylos Nr. 3K-3-590/2006; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. UAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Abplanalp Engineering“ v. UAB ,,Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007). Nagrinėjamos bylos atveju buvo pažeista ieškovo teisė į nešališką teismą (Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 21 straipsnis, Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas). Teisėja turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo (CPK 65 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teisėjos šališkumą patvirtina priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriame byloje nustatyti faktai ir dokumentų turinys yra iškreipti, netinkamai traktuojami.

162. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo (CPK 183,185, 212, 331 straipsniai). Pagal kasacinio teismo praktiką išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal P. S. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-208/2007). Apeliacinės instancijos teismas neištyrė ir neįvertino šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktų, VĮ Vilniaus metrologijos centro techninio ekspertizės akto, išvadas grindė prielaidomis, pažeisdamas CPK 176, 185 straipsnių reikalavimus, nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylą skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. I. V. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB ,,Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007).

173. Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktų, 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo. Sutrumpinti teismo sprendimo motyvai ar nedetali sprendimo argumentacija galima tais atvejais, kai teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ar perduoda šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, byloje priėmęs naują sprendimą ir nenurodęs net sutrumpintų jo motyvų, neatsakęs net į pagrindinius ginčo klausimus šalių reikalavimams išspręsti, akivaizdžiai pažeidė proceso teisės normas, todėl negalima daryti išvados, kad teismo sprendimas yra motyvuotas.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:

191. Dėl teismo nešališkumo. Ieškovas kasaciniame skunde nenurodė subjektyvų teismo šališkumą patvirtinančių aplinkybių. Skunde vienas pagrindų peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra nurodomas tik objektyvusis nešališkumo aspektas – kad Šiaulių apygardos teismo teisėjos (kolegijos pirmininkės) J. Badaugienės duktė S. B. dirba AB „LESTO“ Šiaulių skyriaus juriste. Visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagristos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. B. B. , byla Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. R. P. , byla Nr. 3K-3-279/2003). Atsakovo teigimu, jo įmonėje dirba beveik 2900 darbuotojų, viena jų – S. B. Byloje atsakovo atstovas buvo kitas darbuotojas – O. J. , dirbantis Panevėžyje. Apeliacinis procesas šioje byloje buvo pradėtas dar prieš susikuriant AB „LESTO“ (AB „VST“ ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ sujungimo būdu) ir prieš S. B. pradedant dirbti AB „LESTO“ (ji pradėjo dirbti AB „LESTO“ nuo 2011 m. vasario 10 d.), todėl jokio išankstinio ar vėlesnio asmeninio suinteresuotumo atsakovo atstovo O. J. vedama byla teisėja J. Badaugienė neturėjo ir negalėjo turėti. Ieškovo argumentai dėl atitinkamų įrodymų vertinimo negali būti pagrindas išvadai, kad teisėja buvo šališka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal B. G. ir kt. prašymą, byla Nr. 3K-3-1082/2002).

202. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. Ieškovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas. Argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo yra fakto klausimas, todėl negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 347, 353 straipsniai). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-337/2007; kt.). Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas didesnę įrodomąją galią pagrįstai suteikė dviejų Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktų ekspertizių aktų išvadoms, nes šio centro ekspertai turi teismo eksperto trasologo kvalifikacijas.

21Apeliacinės instancijos teismas bylos šalių ginčą kvalifikavo kaip kilusį dėl netinkamo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo ir dėl to atsiradusių nuostolių (žalos) atlyginimo; ginčą sprendė taikant sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pagrindas elektros energijai tiekti yra tiekėjo ir vartotojo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovo nuomone, šiuo atveju taikytinos CK 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.247 straipsnio, 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių elektros energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais (2005 m. kovo 14 d. galiojusių Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398, (toliau - Taisyklės) 41.1 punktas) ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar apskaitos schemos elementų gedimus, elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų, kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų plombų pažeidimus ar nutraukimus, taip pat apie nepagrįstą pagal elektros apskaitos prietaisus elektros energijos suvartojimo sumažėjimą arba padidėjimą (Taisyklių 42.1, 42.2 punktai), pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žalos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I1-21/2007).

223. Dėl teismo sprendimo motyvavimo. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas, pagrįstas bylos šalių teisinių santykių kvalifikavimu taikant sutartinę civilinę atsakomybę, atitinka kasacinio teismo praktikoje nustatytus reikalavimus (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 2.1, 2.2, 10 punktai).

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Dėl teismo nešališkumo

26Kasatorius, nesutikdamas su šioje byloje apeliacinės instancijos teismo priimtu sprendimu, kelia šio teismo teisėjų kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Jolantos Badaugienės šališkumo klausimą, nurodydamas, kad teisėjos duktė S. B. dirba atsakovo įmonės Šiaulių skyriaus juriste, todėl, kasatoriaus nuomone, teisėja turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Teisėjų kolegija pasisako nurodytu klausimu, kuris faktiškai lemia šios kasacinės bylos teisinį rezultatą.

27Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Abplanalp Engineering“ v. UAB ,,Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. draudimo UAB ,,Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007; kt.).

28Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., Miller and Others v. United Kingdom, nos. 45825/99, 45826/99 and 45827/99, 26 October 2004; Mežnarić v. Croatia, no. 71615/01, 15 July 2005, § 36 Wettstein, cited above, § 47 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr., Pullar v. United Kingdom, 10 June 1996, Reports 1996-III, § 38). Be kita ko, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. Castillo Algar v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. draudimo UAB ,,Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007).

29Minėta, kad kasatorius kelia bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos teisėjos nešališkumo klausimą, nurodydamas, jog jos duktė dirba atsakovo įmonėje juriste. Faktą dėl teisėjos dukters darbo atsakovo įmonėje juriste pripažino ir atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė susijusi su objektyviuoju teisėjo nešališkumu, nes su subjektyviuoju teisėjo nešališkumu galima būtų sieti tai, kad, kasatoriaus nuomone, teisėja buvo suinteresuota priimti atsakovui, kurio įmonėje dirba jos duktė, palankų sprendimą, tačiau byloje nėra konkrečių duomenų, patvirtinančių teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teisėjos šališkumą patvirtina priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriame byloje nustatyti faktai ir dokumentų turinys yra iškreipti, netinkamai traktuojami. Remdamasis kasacinio teismo formuojama teismų praktika teisėjas daro išvadas apie bylos faktinių aplinkybių (ne)įrodytumą pagal prieštaringus įrodomuosius duomenis, netiesioginius įrodymus, esant sudėtingoms bylos aplinkybėms. Nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. D. ir kt. v. B. V. ir kt., byla Nr. 3K-3-1082/2002; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. draudimo UAB ,,Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007; kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus argumentai dėl teisėjos šališkumo grindžiami tik prielaida, todėl nepaneigia preziumuojamo asmeninio nešališkumo principo ir nėra pagrindas daryti išvadai, jog teisėja subjektyviąja prasme buvo šališka. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad situacija, kai šios bylos apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pirmininkės (pranešėjos) duktė dirba atsakovo įmonėje juriste, t. y. artimi teisėjos ir vienos bylos šalių darbuotojos giminystės ryšiai bei šios darbuotojos einamos juristės pareigos, susijusios su atstovavimu įmonės interesams ir jų gynimu (nors atstovavimo funkcijos ji nagrinėjamoje byloje ir nevykdė), objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl teisėjos nešališkumo. Tokias abejones bylą nagrinėjantis teisėjas privalo pašalinti, garantuodamas asmens teisę į nešališką teismą, nusišalinti CPK 66 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriui, kuriam priimtas nepalankus apeliacinės instancijos teismo sprendimas, ši aplinkybė gali pagrįstai kelti abejonių dėl teisėjos nešališkumo. Dėl to objektyviuoju teisėjo nešališkumo aspektu, nagrinėjamoje byloje nepritaikius teisėjo nusišalinimo instituto CPK 66 straipsnio pagrindu, buvo pažeista kasatoriaus teisė į nešališką teismą (Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 21 straipsnis). Nustačius kasatoriaus teisės į nešališką teismą pažeidimą, yra pagrindas konstatuoti, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Kadangi bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo yra absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nustačius, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kolegija sprendžia nepasisakyti dėl kitų kasacinio skundo argumentų.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme patirta 34,03 Lt tokių išlaidų. Kasatorius, paduodamas kasacinį skundą, sumokėjo 343 Lt žyminio mokesčio. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo, tai nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

33Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Šioje byloje aktualus teismo nešališkumo klausimas.... 6. Ieškovas V. G. prašė teismo priteisti iš atsakovo AB „VST“ Joniškio... 7. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 1998 m. spalio 21 d. šalys sudarė... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Joniškio rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį... 10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ant elektros energijos skaitiklio,... 11. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 11 444,06 Lt mokėjimo pagrindas... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 15. 1. Dėl teismo nešališkumo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė... 16. 2. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo (CPK 183,185, 212, 331 straipsniai).... 17. 3. Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktų, 346 straipsnio 2 dalies 1... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 19. 1. Dėl teismo nešališkumo. Ieškovas kasaciniame skunde nenurodė... 20. 2. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. Ieškovas iš esmės siekia, kad byloje... 21. Apeliacinės instancijos teismas bylos šalių ginčą kvalifikavo kaip kilusį... 22. 3. Dėl teismo sprendimo motyvavimo. Apeliacinės instancijos teismo... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Dėl teismo nešališkumo... 26. Kasatorius, nesutikdamas su šioje byloje apeliacinės instancijos teismo... 27. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2... 28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į... 29. Minėta, kad kasatorius kelia bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 31. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. pažymą apie... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...