Byla e2-635-730/2019
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

2sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei,

3dalyvaujant atsakovių D. D. (V.), G. B., J. B. (D.), L. L. atstovui advokato padėjėjui A. G.,

4atsakovui K. M., atsakovo K. M. atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. ieškinį (patikslintą) atsakovams K. M., G. B., J. B. (D.), D. D. (V.), L. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

6Teismas

Nustatė

71.

8Byloje nagrinėjami patikslinti ieškovės reikalavimai, kuriais ji prašo pripažinti atsakovus kaltais, jų tęstinius veiksmus nepagrįstais bei neteisėtais ir solidariai priteisti iš jų ieškovės naudai 91 200 EUR ieškovei ir jos nepilnamečiam vaikui E. M. padarytos turtinės žalos atlyginimą, priteisti iš visų atsakovų solidariai 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, pripažinti atsakovų veiksmus neteisėtais ir solidariai priteisti ieškovės naudai iš atsakovų 7 320 EUR ieškovei ir jos nepilnamečiam vaikui padarytos turtinės žalos atlyginimą, priteisti iš jų solidariai 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, solidariai priteisti ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko naudai iš atsakovų 20 000 EUR padarytos tęstinės neturtinės (moralinės) žalos kompensaciją, ieškovės naudai priteisti iš jų solidariai 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti ieškovei ir valstybės naudai iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje pateiktų dokumentų pagrindų, taip pat solidariai priteisti iš atsakovų 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, išduoti teismo liudijimą gauti iš visų bankų duomenis apie atsakovų piniginių lėšų judėjimą jų banko sąskaitose nuo 2009 m. spalio 1 d. iki patikslinto ieškinio pateikimo. Reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė:

91.1.

10Dėl bylos aplinkybių ieškovė nurodo, kad devynerius metus vyksta ginčas tarp ieškovės ir atsakovų dėl būsto valdymo. Nurodo, kad atsakovai prieš devynerius metus be ieškovės leidimo apsigyveno ir iki šiol gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu ( - ). Nurodo, kad patekti į jai nuosavybės teise priklausantį butą negali ne tik ieškovė, jos vaikai, bet ir ieškovės giminaičiai, panaudos gavėjai. Nurodo, kad CK 4.23 straipsnyje įtvirtina, jog daikto valdymas gali būti teisėtas ir neteisėtas. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Nurodo, kad atsakovėms G. B., J. D. (B.), D. V. (D.) bei L. L., daugiau kaip devynerius metus iš eilės neteisėtai valdančioms nurodytą butą, turi kilti teisinė atsakomybė, kadangi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu šis butas buvo padalytas buvusiems sutuoktiniams ieškovei ir atsakovui K. M., tačiau atsakovė G. B., jos dukros bei jos sesuo neatlygintinai naudojasi visu butu, raktų nuo buto ieškovei negrąžina ir sąmoningai nevykdo teismo sprendimų.

111.2.

12Dėl buto, esančio ( - ), įsigijimo aplinkybių ieškovė nurodo, kad 2007 m. rugsėjo 24 d. ieškovė ir atsakovas K. M. pateikė bankui pasirašytą kredito paraišką dėl būsto kredito suteikimo, todėl pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutartį Nr. 0450718014535-17 ieškovei ir atsakovui K. M. buvo suteiktas kreditas būsto pirkimui finansuoti. Buvo įforminta hipoteka. Ieškovės teigimu, šias aplinkybes žinojo ir visi atsakovai, tačiau atsakovai veikia taip, kad būtų padaryta kuo didesnė žala ieškovei, jos vaikams, ir neteisėtai praturtėjo ieškovės sąskaita, tai yra sukčiavo, apgavo ne tik ieškovę, bet ir banką bei teismą. Pažymi, kad šis butas po jo įsigijimo yra neteisėtai užvaldytas svetimų asmenų, tai yra jau 2009 metais ieškovės buvusio sutuoktinio K. M. sugyventinės G. B., kuri be ieškovės sutikimo ir be leidimo, pažeisdama įstatymus, persikėlė gyventi iš jos nuomojamo buto į ieškovės ir tuometinio jos sutuoktinio K. M. naujos statybos trijų kambarių butą, esantį ( - ).

131.3.

14Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ieškovė nurodo, kad kol nenustatytos valdomos dalys teismo ar notaro tvarka, butas yra valdomas bendru sutikimu, tai yra be kito bendraturčio sutikimo negalima minėto buto nei išnuomoti, nei duoti naudotis kitiems, pašaliniams asmenims. Pažymi, kad jei sutuoktiniai turi vaikų iki 18 metų, tai teismas padalydamas sutuoktinių turtą gali įpareigoti leisti vaikui gyventi kito sutuoktinio bute, o vienam iš sutuoktinių, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, naudotis tuo butu visiškai ar uzufrukto teise, kol vaikui sukaks 18 metų. Todėl, ieškovės teigimu, darytina išvada, kad nepilnamečiam vaikui E. M. per atsakovą jos tėvą K. M. taip pat padaryta tiesioginė žala, kurią teismas turėtų įskaityti į priteisiamą sumą ir ją padidinti gindamas vaiko pažeistus interesus. Ieškovė nurodo, kad atsakovas K. M. tyčia nesudarė sąlygų savo nepilnametei dukrai E. M. ir ieškovei gyventi nurodytu adresu šeimos bute, leido nelegaliai ten apsigyventi pašaliniams asmenims.

151.4.

16Dėl ieškinio reikalavimų ieškovė nurodo, kad negali naudotis jai priklausančiu būstu 9 metus ir jai padarytos žalos kompensaciją nustato remdamasi negautomis pajamomis, kurios sudaro 800 EUR per mėnesį, kadangi tiek yra vertas gyvenimas nurodytame bute atsižvelgiant į jo vietą. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog būstu naudotis 9 metus ieškovė negali, o negautos pajamos per mėnesį sudaro 800 EUR, todėl bendra negautų pajamų per visą laikotarpį suma sudaro 91 200 EUR, ją prašo solidariai priteisti iš atsakovų, kartu solidariai priteisiant ir 5 procentų metines palūkanas. Pažymi, kad dėl atsakovų kaltės ieškovė negalėjo naudotis jai priklausančiu būstu, dėl to buvo priversta nuomotis būstą, mokėti po 495 svarus sterlingų (610 EUR) nuompinigių. Teigia, kad už būsto nuomą laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio ir iki šiol yra sumokėjusi 5 940 svarų sterlingų (7 320 EUR), šią sumą prašo priteisti solidariai iš atsakovų, kartu solidariai priteisiant ir 5 procentų metines procesines palūkanas.

171.5.

18Dėl neturtinės žalos ieškovė nurodo, kad dėl ilgamečio ir tyčinio ieškovės teisių pažeidimo patyrė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, įvairių nepatogumų, moralinį sumenkinimą, dėl to yra teisėtas pagrindas priteisti iš atsakovų solidariai 20 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų. Nurodo, kad atsakovai tyčia neįsileido ieškovės į jai priklausantį būstą, dėl to turėjo kreiptis į teismus, prokuratūrą, policiją, Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl kėsinimosi palikti ieškovę be būsto, dėl to smarkiai nukentėjo ieškovės sveikata, šeimos ir jos asmeninė gerovė, gyvenimo planai, teko vartoti ir iki šiol vartoja daug įvairių vaistų, nuolat jaudinasi dėl savęs ir vaikų likimo. Ieškovė prašo teismo pranešti prokurorui apie atsakovų virš 9 metus sistemingai atliekamas įtariamas nusikalstamas veiklas, nes CPK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paaiškėjus, jog byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai būtinai turi pranešti prokurorui.

192.

20Atsakovas K. M. pateiktuose atsiliepimuose į ieškovės ieškinį ir patikslintus ieškinius su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimuose nurodytų aplinkybių esmė:

212.1.

22Dėl bylos aplinkybių atsakovas K. M. nurodo, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, kad devynerius metus ieškovei buvo trukdoma su vaikais gyventi bute ( - ), ir kad dėl to ieškovei su dukra padaryta turtinė ir neturtinė žala. Atsakovas nurodo, kad ieškovė su atsakovu iki 2007 m. lapkričio mėnesio gyveno kartu bute, esančiame ( - ). Šis butas buvo privatizuotas šalių, o 2000 m. atsakovas savo dalį neatlygintinai perleido ieškovei jos prašymu. Atsakovas 2007 m. rudenį išvyko dirbti į ( - ), jis 2008 m. dėl susiklosčiusių konfliktinių santykių negrįžo gyventi pas ieškovę. 2015 m. pradėjus atsakovui skyrybų procesą ieškovė su vaikais gyveno savo asmeniniame bute ir neketino išsikelti. Dėl apsigyvenimo bute aplinkybių atsakovas nurodo, kad ieškovė žinojo ir sutiko, kad 2007 m. vasarą bute apsigyventų G. B., ji savo lėšomis butą įrengė, apstatė baldais, buitine technika, mokėjo visus komunalinius mokesčius. Galutinis pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas 2009 m., tačiau 2007 m. buvo sudaryta preliminarioji buto pirkimo–pardavimo sutartis ir kreditavimo sutartis su banku, kuri buvo pakeista 2009 metais. Nurodo, kad ieškovė žinojo, kad būsto kreditas bus grąžinamas G. B. pinigais, kurie bus pervedami į atsakovo sąskaitą.

232.2.

24Dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo atsakovas nurodo, kad ieškovė neadekvačiai vertina faktines aplinkybes ir neįvertina, kad tik dėl atsakovės G. B. pinigų kredito sutartis nebuvo nutraukta, pinigai buvo nurašyti pagal grafiką iš atsakovo sąskaitos ir dėl to ji įgijo nuosavybės teises į buto dalį ir jis nebuvo parduotas iš varžytynių priverstinio kredito išieškojimo procese. Atsakovas patvirtina, kad būsto kreditas buvo grąžinamas atsakovės G. B. ir jos artimųjų pervedamais pinigais į jo banko sąskaitą.

252.3.

26Dėl ieškovės reikalavimo priteisti lėšas už buto nuomą ( - ) atsakovas nurodo, kad su šiuo reikalavimu nesutinka. Teigia, kad tiek nuomos santykiai, tiek ieškovės teikiami rašytiniai įrodymai neturi jokio sąsajumo su byla, kadangi ieškovės nuomos teisiniai santykiai yra susiję su nuomininku V. M.. Pažymi, kad ieškovė savo noru ir savo iniciatyva išvyko gyventi į ( - ) su savo dukra pas jau ( - ) gyvenantį V. M., todėl šioje ieškinio dalyje nėra jokių atsakovo K. M. neteisėtų veiksmų. Atsakovo teigimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovas K. M. ieškovei padarė turtinę žalą, susijusią su nesinaudojimu butu ( - ).

272.4.

28Dėl panaudos sutarties su T. Ž. atsakovas nurodo, kad panaudos sutarties sudarymo faktas nesusijęs su turtinės ir neturtinės žalos padarymu ieškovei, dukrai E. M.. Ieškovei visuose teismo procesuose padeda T. Ž., kuriai ji yra surašiusi įgaliojimą. Nurodo, kad panaudos sutartis sudaryta tokiomis aplinkybėmis, kai pati ieškovė negyveno ir negalėjo net patekti į butą ( - ), todėl tikėtina, kad ji negalėjo ir perduoti nė dalies buto panaudai kitam asmeniui. Nurodo, kad panaudos sutartis ir įgaliojimas buvo sudaryti tuo pačiu metu ir tam, kad T. Ž. galėtų veikti ieškovės vardu ir bandyti įeiti į butą, konfliktuoti su atsakovais.

293.

30Atsakovės G. B., J. B. (D.), D. D. (V.), L. L. teikė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, su juo nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimuose nurodytų aplinkybių esmė:

313.1.

32Atsakovės dėl bylos aplinkybių nurodo, kad nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ieškovei buvo trukdoma su vaikais gyventi ginčo bute ir kad dėl to jai su dukra padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią turi solidariai atlyginti atsakovai. Nurodo, kad atsakovė G. B. teisėtai apsigyveno ginčo bute, tai yra neegzistuoja jokių jos bei, neabejotinai, ir kitų atsakovių neteisėtų veiksmų. Ginčo bute, kaip nurodo ieškovė, lankėsi įvairūs asmenys tarnybos ar darbo tikslais, tarp jų ir atsakovių atstovas ir ne kartą nepagrįstai ieškovės kviesti policijos pareigūnai, kurie ginčo bute neaptiko nei narkotikų, nei nusikalstamo pasaulio atstovų, nei kitų ieškovei besivaidenančių negerovių. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-96-889/2018 ieškovė su vaikais, tai yra su sūnumi V. M., praėjus 1,5 metų nuo ieškinio pareiškimo, atsisakė savo reikalavimų iškraustyti atsakoves G. B. ir J. D. ir kitus asmenis su visais jų daiktais ir grąžinti ieškovams jų daiktą visą, nors ieškovei formaliai priklauso 1/2 dalis buto, esančio adresu ( - ).

333.2.

34Atsakovės nurodo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė G. B. ginčo butą valdo, naudoja ir tvarko teisėtai. Nurodo, kad atsakovas K. M. davė įgaliojimą G. B., kurio ieškovė Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-13310-323/2016 ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-349-479/2017 nenuginčijo. Tai reiškia, kad 2014 m. liepos 4 d. įgaliojimas, kuriuo, pasibaigus tokio pat turinio 2011 m. sausio 18 d. ir 2012 m. balandžio 30 d. įgaliojimų galiojimo terminams, pavesta G. B. valdyti, naudoti ir tvarkyti ginčo butą, yra teisėtas ir galiojantis. Taip pat reiškia, kad ginčo butą G. B. užėmė nesavavališkai. Šias aplinkybes taip pat įrodo ieškovės pateikti įrodymai – sutartis dėl 2012 m. liepos 10 d. panaudos sutarties pratęsimo ir 2009 m. spalio 15 d. atsakovo K. M. paprasta rašytine forma surašytas įgaliojimas.

353.3.

36Atsakovės nurodo, kad santuokos nutraukimo byloje pateikusi priešieškinį ieškovė prašė padalyti, kaip ji nurodė, 94 706 EUR vertės ginčo butą ir nustatyti naudojimosi juo tvarką. 2017 m. rugpjūčio 28 d. teismo sprendimu ginčo butas padalytas po 1/2 dalį atsakovui K. M. ir ieškovei. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1955-824/2018 nustatyta naudojimosi ginčo butu tvarka. Įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 atsakovės G. B. naudai priteista solidariai iš atsakovo K. M. ir ieškovės 43 276,83 EUR vietoje sutuoktinių sumokėtų kredito įmokų ir bylinėjimosi išlaidos. Šis sprendimas neįvykdytas. Nurodo, kad kitos dalies buto savininkas K. M. nesutinka, kad ieškinys byloje būtų patenkintas, tai yra nesutinka, kad G. B. būtų iškeldinta, nes ginčo butas buvo pirktas atsakovės G. B.. Todėl teoriškai ieškovė galėtų reikalauti iškeldinti tik iš formaliai jai priklausančios ginčo buto dalies.

373.4.

38Atsakovės nurodo, kad dėl jų veiksmų ieškovei žala nekilo. Nurodo, kad ieškovė perleido jos nuosavybės teise valdomą turtą tam, kad pasiektų maksimalios materialinės naudos iš konflikto su atsakovais. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad ieškovė ne tik nepatyrė turtinės žalos negautų pajamų forma, bet ir neplanavo tų pajamų gauti. Labiau yra tikėtina, kad ieškinys dėl tariamos turtinės žalos yra siekis neteisėtai praturtėti arba kitaip kenkti buvusiam vyrui ir buvusiai draugei atsakovei G. B.. Panaudos sutartys su T. Ž. ir V. R. sukurtos tik tam, kad jų pagrindu be teismo sprendimo, tai yra neteisėtai, bandytų iškraustyti atsakovę G. B. iš ginčo buto. Nurodo, kad atsakovės jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir ieškovei žala nebuvo padaryta, kartu ir nėra tenkinama kita civilinės atsakomybės sąlyga – nėra ir priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Pažymi, kad atsakovė G. B. naudodamasi ginčo butu elgėsi atidžiai ir rūpestingai, nepažeidė ieškovės interesų, tai pat nepažeidė ir bendrosios sąžiningumo pareigos.

394.

40Byla išnagrinėta ieškovei nedalyvaujant. Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, įrodymų, pagrindžiančių neatvykimo priežastis nepateikė. Ieškovei 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi pasiūlyta iki teismo posėdžio pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir išaiškinta, jog nepasinaudojus teismo pasiūlymu pasirūpinti atstovavimu, bylos nagrinėjimas tuo pagrindu nebus atidėtas. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje, atsakovai ieškinio nepripažino, iš esmės paaiškino savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

41Ieškinys atmestinas. 5.

42Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis apie išnagrinėtas bylas (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnis), nustatyta, kad ieškovės M. M. ir atsakovo K. M. nuosavybės teise yra įregistruotas butas, esantis ( - ), kuris pagal 2009 m. gegužės 25 d. sudarytą hipotekos lakštą yra įkeistas AB SEB bankui. Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu padalijo šį ieškovei ir atsakovui K. M. nuosavybės teise priklausantį butą po 1/2 dalį, tai yra, po 36,17 m2 bendrojo ploto kiekvienam, kas sudaro pagrindą pripažinti, jog butas ieškovei ir atsakovui K. M. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

436.

44Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1955-824/2018 tenkino ieškovės nurodytoje civilinėje byloje pateikto patikslinto priešieškinio reikalavimą ir nustatė naudojimosi butu, esančiu ( - ), tvarką, nurodant, kad kambarys, pažymėtas plane indeksu 18-2, kurio plotas 11,38 m2, priskiriamas naudotis M. M.; kambarys, pažymėtas plane indeksu 18-3, kurio plotas 9,76 m2, priskiriamas naudotis K. M.; bendro naudojimo patalpos, t. y. virtuvė, pažymėta plane indeksu 18-4, kurios plotas 33,50 m2, vonia, pažymėta plane indeksu 18-5, kurios plotas 6,12 m2, ir koridorius, pažymėtas plane indeksu 18-1, kurio plotas 11,58 m2, priskiriami naudotis M. M. ir K. M. bendrai.

457.

46Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1955-824/2018 nustatė, kad G. B. laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 17 d. iki 2017 m. kovo 10 d. darė reguliarias įmokas į K. M. sąskaitą AB SEB banke, jog G. B. įrodė ir rašytiniais įrodymais pagrindė, kad vietoje sutuoktinių yra sumokėjusi 43 276,83 EUR kredito įmokų, todėl priteisė G. B. sumokėtas kredito įmokas solidariai iš ieškovės ir atsakovo K. M..

478.

48Šioje byloje kyla ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, padarytos ieškovei atsakovėms G. B., J. D., D. V., L. L. neteisėtai devynerius metus nuo 2009 metų naudojantis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu ( - ), o atsakovui K. M. leidžiant be ieškovės sutikimo naudotis šiuo butu. Atsakovų neteisėtus veiksmus ieškovė sieja su jos kaip savininkės įstatymu nustatytų teisių pažeidimu. Ieškovė turtinę žalą įrodinėjo kaip negautas jos pajamas už naudojimąsi jai nuosavybės teise priklausančiu butu.

499.

50Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Civilinės atsakomybės rūšis – deliktinė atsakomybė – yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla iš asmens neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaromos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

5110.

52Pažymėtina, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal proceso teisės normas teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti.

5311.

54Atsižvelgiant į tai (10 punktas), ieškovė šioje byloje, reikalaudama žalos atlyginimo iš atsakovų tiek turtinės tiek neturtinės, turi įrodyti visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, įtvirtintas CK 6.246–6.247 straipsniuose, 6.249 straipsnyje: žalą, atsakovų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp jų ir patirtos žalos. Neįrodžius bent vienos iš šių sąlygų, atsakovams civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Įrodžius neteisėtus veiksmus, atsakovų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis, 6.256 straipsnio 4 dalis).

55Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir kaltės.

5612.

57CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje bendrojoje civilinės atsakomybės taikymo taisyklėje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-369/2014). Kaip nurodyta (8 punktas), ieškovė atsakovų neteisėtus veiksmus sieja su jos kaip savininkės įstatymu nustatytų teisių pažeidimu. Įstatymas reglamentuoja, kad nuosavybės teisė, tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4. 37 straipsnio 1 dalis). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą (CK 4.35 straipsnio 1 dalis).

5813.

59Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė G. B. nuo 2009 metų gyvena ginčo bute, šią aplinkybę pripažino atsakovė G. B. savo atsiliepime į ieškinį, atsakovės G. B. atstovas 2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu (2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio garso įrašas 15:15:28). 14.

60Tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis nurodytomis civilinio proceso įstatymu nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis (10 punktas), nėra pagrindo išvadai padaryti, jog ieškovė, turėdama pareigą, įrodė, jog jai nuosavybės teise kartu su atsakovu priklausančiame bute gyveno, gyvena atsakovės J. D. (B.), D. V. (D.) bei L. L., tai yra, šios atsakovės pažeidžia jos kaip ginčo savininkės teises, numatytas įstatymu savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog šios atsakovės ieškovės atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, todėl ieškovei neįrodžius atsakovių J. D. (B.), D. V. (D.) bei L. L. neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo preziumuoti šių atsakovių kaltės (CK 6.248 straipsnis, 6.256 straipsnio 4 dalis).

6115.

62Atsakovė G. B., neginčydama aplinkybės, jog ji nuo 2009 metų ginčo bute gyvena, tačiau nepripažindama savo neteisėtų veiksmų, įrodinėjo, jog tarp šalių – atsakovės G. B., atsakovo K. M. ir ieškovės – egzistuoja ginčo buto panaudos sutartiniai teisiniai santykiai, todėl atsakovė G. B. laiko, kad ieškovė neįrodė jos neteisėtų veiksmų. Šias aplinkybes atsakovė G. B. įrodinėjo atsakovo K. M. 2011 m. sausio 18 d., 2012 m. balandžio 30 d., 2014 m. liepos 4 d. sudarytais įgaliojimais, patvirtintais notarine forma, bei 2009 m. spalio 10 d. atsakovo K. M. paprasta rašytine forma sudarytu įgaliojimu, suteikiančiais teisę atsakovei G. B. valdyti, naudoti, tvarkyti ginčo butą, taip pat 2012 m. liepos 10 d. sutartimi dėl panaudos sutarties pratęsimo, sudaryta atsakovų K. M., G. B., J. D. (B.).

6316.

64CK 6.629 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios panaudos sutarties sampratą (2 dalis) nustato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos (CK 6.477 straipsnio 2 dalis), tai yra, nuomos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. CK 6.478 straipsnyje nustatyta, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė; nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Esant tokiam teisiniam panaudos teisinių santykių reglamentavimui, ginčo buto panaudos fakto, kadangi įrodymų byloje apie tai, jog yra sudaryta panaudos sutartis dėl ginčo buto devynerių metų laikotarpiui ir ji yra įregistruota viešajame registre nėra, nėra pagrindo pripažinti įrodytu. Todėl, teismo vertinimu, atsakovei G. B. įrodinėjant aplinkybę, jog ji bute gyvena pagal panaudos sutartį, todėl jos veiksmai yra teisėti, šios aplinkybės neįrodžius, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė, G. B., gyvendama ginčo bute pažeidė ieškovės, kaip buto savininkės teises jai numatytas įstatymu valdyti, naudoti, tvarkyti ginčo butą, todėl jos veiksmai neteisėti (CK 4. 37 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnis). Kadangi atsakovė G. B. kitų aplinkybių, susijusių su jos gyvenimo teisėtumu ginčo bute neįrodinėjo, todėl teismas neturi pagrindo dėl to pasisakyti. Įrodžius atsakovės G. B. neteisėtus veiksmus, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis, 6.256 straipsnio 4 dalis).

6517.

66CK 3.92 straipsnis nustato, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti (CK 3. 92 straipsnio 1, 4 dalys).

6718.

68Kaip nustatyta, byloje nėra ginčo, jog atsakovė G. B. ginčo bute pradėjo gyventi nuo 2009 metų, tai yra, ieškovei ir atsakovui K. M. esant santuokoje, todėl darytina išvada, jog esant nurodytam teisiniam reglamentavimui (17 punktas), tuo metu kai G. B. pradėjo gyventi ginčo bute butas buvo bendroji jungtinė nuosavybė ir buvo reikalingas abiejų sutuoktinių M. M. ir K. M. sutikimas. Kaip nustatyta, atsakovas K. M. pripažįsta, kad jis leido atsakovei G. B. naudotis ginčo butu, todėl atsakovė G. B. pradėjo gyventi ginčo bute, įrodinėdamas, jog tokį leidimą davė ir ieškovė. Ieškovė aplinkybės, jog bet kokia forma davė sutikimą G. B. gyventi ginčo bute nepripažįsta, o atsakovas K. M. aplinkybės, jog ieškovė davė sutikimą G. B. gyventi ginčo bute, nepateikė, teismo vertinimu, šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra, todėl teismas pripažįsta šią aplinkybę neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Nesant įrodytai aplinkybei, jog buvo ieškovės kaip bendraturtės sutikimas tam tikru pagrindu naudotis G. B. ginčo butu, atsakovo K. M. veiksmai, leidžiant atsakovei G. B. nuo 2009 metų naudotis ginčo butu pripažintini pažeidžiančiais ieškovės, kaip buto savininkės teises jai numatytas įstatymu valdyti, naudoti, tvarkyti ginčo butą, todėl tokie atsakovo K. M. veiksmai yra neteisėti (CK 4. 37 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnis). Įrodžius atsakovo K. M. neteisėtus veiksmus, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis, 6.256 straipsnio 4 dalis). Dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo, priežastinio ryšio.

6919.

70Ieškovė prašo iš atsakovų solidariai priteisti 91 200 EUR turtinės žalos atlyginimo, įrodinėdama, kad tai yra ieškovės negautos pajamos, kurios būtų gautos, jei nebūtų atsakovų neteisėtų veiksmų.

7120.

72Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir konkrečias priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

7321.

74Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, konstatavo, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014, 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

7522.

76Ieškovė įrodinėdama turtinę žalą, įrodinėjo, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų naudojantis butu, ji neturėjo galimybės naudoti turimo buto, garažo, sklypo, todėl ieškovei priteistinos negautos pajamos. Tačiau, vertinant byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė nepateikė įstatymo leistinų įrodymų, jog ėmėsi konkrečių veiksmų ir priemonių gauti iš šio turto tam tikras pajamas, tačiau dėl šioje byloje nustatytų atsakovų neteisėtų veiksmų tokių pajamų negalėjo gauti. Kaip nurodyta, asmens negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu jis įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės, o pajamų realumą pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad ieškovė, turėdama pareigą neįrodė, jos prašomų priteisti negautų pajamų 91 200 EUR dydžio ir priežastinio ryšio tarp šios ieškovės prašomos priteisti žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų (CPK 178 straipsnis). 23.

77Be to, ieškovė įrodinėdama turtinę žalą, įrodinėjo, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė negalėjo naudotis ginčo butu, todėl buvo priversta nuomotis su nepilnamete dukrą kitą dviejų kambarių butą, esantį ( - ). Šiuo atveju ieškovei padarytą žalą sudaro 7320 EUR, tai yra, nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo iki 2018 metų rugpjūčio mėnesio. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (banko Bank of Scotland mokėjimų už nuomą išklotinė), kuriais ji įrodinėjo padarytą turtinę žalą nurodytoje dalyje, jog šie įrodymai pagrindžia, kad išlaidas patyrė ne ieškovė, o ieškovės pilnametis sūnus V. M., kitų įrodymų, pagrindžiančių turtinę žalą šioje dalyje byloje nėra, todėl pripažįstama, jog ieškovė neįrodė jos prašomos priteisti 7320 EUR žalos dydžio (CPK 178 straipsnis).

7824.

79CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

8025.

81Be to, teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti 7320 EUR dydžio žala negalėtų būti susijusi tokiu priežastiniu ryšiu su atsakovų neteisėtais veiksmais, kad būtų pagrindas ją priteisti, kadangi byloje nėra pagrindžiančių įrodymų, jog ieškovė neturėjo gyvenamojo būsto ginčo laikotarpiu, turėjo būtinybę jos nuosavybės teise turėtą butą neatlygintinai perleisti ir to pasekoje buvo būtinybė nuomotis kitą gyvenamąjį būstą, tuo labiau ( - ), tai yra, padariniai teisiškai yra pernelyg nutolę nuo neteisėtų veiksmų. Vertinant byloje esančius įrodymus, nustatytos aplinkybės, jog ieškovė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį trijų kambarių butą, esantį ( - ), bei vieno kambario butą ( - ) padovanojo savo mamai J. S.. Antstolės Vidos Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo aktas apie dokumentų įteikimą 2017 m. sausio 13 d. patvirtina, kad ieškovė su dukra ir toliau liko gyventi padovanotame savo mamai J. S. bute ( - ).

8226.

83Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

8427.

85Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013, 3K-3-698-686/2015).

8628.

87Ieškovė įrodinėdama 20 000 EUR neturtinę žalą, įrodinėjo, jog jai neturtinė žala pasireiškė dvasiniu sukrėtimu, pažeminimu, įvairiais nepatogumais, moraliniu sumenkinimu, tyčia nesudarytų jai sąlygų bei galimybės patekti į nuosavybės teise priklausantį butą, iš to jai atsirado stipri emocinė depresija, begalinis ilgametis pažeminimas, reikėjo kviesti policiją, rašyti skundus ne tik policijai, bet ir prokuratūrai, STT, teismams, kitoms institucijoms, nuolat jaučiasi kiti išgyvenimai, kamuoja nemiga, baimė dėl jos ir vaikų ateities, smarkiai pablogėjo santykiai šeimoje, tarp giminaičių, tenka virš devynerių metų visur aiškintis, rašyti skundus bei prašymus, nuolat kviesti į pagalbą policiją, prokurorus, STT, antstolius, advokatus, televiziją ir kt. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškovės nurodytos neturtinės žalos faktą, todėl teismas pripažįsta, jog atsakovė neturtinės žalos fakto neįrodė (CPK 178 straipsnis).

8829.

89Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių (6, 7 punktai), tarp šalių vyksta nuolatiniai ir pakankamai ilgą laiką trunkantys civiliniai procesai dėl ginčo buto, bylose yra pripažinta, kad tam tikri susitarimai dėl ginčo buto tarp šalių buvo ir atsakovei G. B. iš ieškovės ir atsakovo K. M. solidariai yra priteistas nuostolių atlyginimas, tai yra, ir ieškovė yra pripažinta pažeidusia atsakovės G. B. interesus, todėl natūralu, jog tai yra susiję su tam tikrais išgyvenimais. Nenustačius šios civilinės atsakomybės sąlygos (neturtinės žalos fakto), nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

9030.

91Teismui nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti ieškovės prašomos turtinės neturtinės žalos atlyginimą (CK 6. 245 – 6.250 straipsniai). Dėl ieškinio senaties, tapataus ieškinio.

9231.

93Atsakovai vienu iš nesutikimo su ieškiniu motyvų nurodo, jog yra išnagrinėtas tapatus šiam ieškiniui ieškinys. 2018 m. spalio 25 d. nutartimi šis klausimas yra išspręstas, todėl teismas papildomai dėl šio atsakovų argumento nepasisako.

9432.

95Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti, nurodydami, jog ieškovės reikalavimui dėl žalos atlyginimo yra taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, kadangi ieškovė reiškia reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo už devynerius metus.

9633.

97Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Ieškinio senaties institutas įstatyme įtvirtintas abiejų šalių interesais. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sutrumpinti ieškinio senaties terminai taikomi tik tiems konkrečių rūšių reikalavimams, kuriems tokius terminus nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šio straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimams atlyginti padarytą žalą, taikytinas taip pat ir reikalavimams atlyginti neturtinę žalą.

9834.

99Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog būtų ieškinio senaties termino sustabdymo ar atnaujinimo pagrindai (CK 1.129 – 1.131 straipsniai).

10035.

101Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, tai yra, jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo pagal sutartį atlikti), tai ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Šiuo atveju ieškovės reikalavimui priteisti padarytos žalos atlyginimą pareikšti nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), o žalos atlyginimas skaičiuojamas nuo atsakovams priklausančios teisinės pareigos pažeidimo pradžios momento kiekvieną dieną, nes atsakovų neteisėti veiksmai yra tęstinio pobūdžio (CK 127 straipsnio 5 dalis). Todėl ieškovės reikalavimams tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo, tiek dėl papildomo reikalavimo (palūkanų priteisimo) taikant ieškinio senatį, ieškovės reikalavimai galėtų būti tenkinami tik už paskutinius trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, nes pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, 1.131 straipsnio 1 dalį patirta žala skaičiuotina už paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos. Dėl kreipimosi į prokuratūrą. 36.

102Ieškovė prašo teismo pranešti prokurorui apie atsakovų virš 9 metus sistemingai atliekamas įtariamas nusikalstamas veiklas, nes CPK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paaiškėjus, jog byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai būtinai turi pranešti prokurorui.

10337.

104CPK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių manytų esant pagrindui vadovautis minėto CPK 300 straipsnio nuostatomis ir kreiptis į prokurorą. Šiuo atveju ieškovė turi teisę savarankiškai, jos nuomone, atsakovų veiksmuose esant nusikalstamų veikų požymių apie tai pranešti prokurorui.

10538.

106Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

10739.

108Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

10940.

110Byloje yra pateikti įrodymai, pagrindžiantys atsakovės G. B. turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 790, 37 EUR ir atsakovo K. M. turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti 820 EUR. Atsakovų atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš ieškovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei 7,22 EUR (CPK 92 straipsnis).

111Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258–259 straipsniais, 269–270 straipsniais, teismas

Nutarė

112atmesti ieškovės ieškinį.

113Priteisti iš ieškovės M. M. atsakovei G. B. 790,37 EUR turėtų bylinėjimosi išlaidų.

114Priteisti iš ieškovės M. M. atsakovui K. M. 820 EUR turėtų bylinėjimosi išlaidų,

115Priteisti iš ieškovės M. M. valstybei 7,22 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

116Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija... 2. sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei,... 3. dalyvaujant atsakovių D. D. (V.), G. B., J. B. (D.), L. L. atstovui advokato... 4. atsakovui K. M., atsakovo K. M. atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Teismas... 7. 1.... 8. Byloje nagrinėjami patikslinti ieškovės reikalavimai, kuriais ji prašo... 9. 1.1.... 10. Dėl bylos aplinkybių ieškovė nurodo, kad devynerius metus vyksta ginčas... 11. 1.2.... 12. Dėl buto, esančio ( - ), įsigijimo aplinkybių ieškovė nurodo, kad 2007 m.... 13. 1.3.... 14. Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ieškovė nurodo, kad kol... 15. 1.4.... 16. Dėl ieškinio reikalavimų ieškovė nurodo, kad negali naudotis jai... 17. 1.5.... 18. Dėl neturtinės žalos ieškovė nurodo, kad dėl ilgamečio ir tyčinio... 19. 2.... 20. Atsakovas K. M. pateiktuose atsiliepimuose į ieškovės ieškinį ir... 21. 2.1.... 22. Dėl bylos aplinkybių atsakovas K. M. nurodo, kad ieškovė nepagrįstai... 23. 2.2.... 24. Dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo atsakovas nurodo, kad ieškovė... 25. 2.3.... 26. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti lėšas už buto nuomą ( - ) atsakovas... 27. 2.4.... 28. Dėl panaudos sutarties su T. Ž. atsakovas nurodo, kad panaudos sutarties... 29. 3.... 30. Atsakovės G. B., J. B. (D.), D. D. (V.), L. L. teikė atsiliepimus į... 31. 3.1.... 32. Atsakovės dėl bylos aplinkybių nurodo, kad nesutinka su ieškovės... 33. 3.2.... 34. Atsakovės nurodo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad... 35. 3.3.... 36. Atsakovės nurodo, kad santuokos nutraukimo byloje pateikusi priešieškinį... 37. 3.4.... 38. Atsakovės nurodo, kad dėl jų veiksmų ieškovei žala nekilo. Nurodo, kad... 39. 4.... 40. Byla išnagrinėta ieškovei nedalyvaujant. Ieškovė į teismo posėdį... 41. Ieškinys atmestinas. 5.... 42. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, remiantis teismų informacinės... 43. 6.... 44. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje... 45. 7.... 46. Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1955-824/2018 nustatė,... 47. 8.... 48. Šioje byloje kyla ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,... 49. 9.... 50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei atsakomybei taikyti būtina... 51. 10.... 52. Pažymėtina, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje... 53. 11.... 54. Atsižvelgiant į tai (10 punktas), ieškovė šioje byloje, reikalaudama... 55. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir kaltės.... 56. 12.... 57. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje bendrojoje civilinės atsakomybės... 58. 13.... 59. Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė G. B. nuo 2009 metų gyvena... 60. Tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis nurodytomis civilinio proceso... 61. 15.... 62. Atsakovė G. B., neginčydama aplinkybės, jog ji nuo 2009 metų ginčo bute... 63. 16.... 64. CK 6.629 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios panaudos sutarties sampratą... 65. 17.... 66. CK 3.92 straipsnis nustato, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė... 67. 18.... 68. Kaip nustatyta, byloje nėra ginčo, jog atsakovė G. B. ginčo bute pradėjo... 69. 19.... 70. Ieškovė prašo iš atsakovų solidariai priteisti 91 200 EUR turtinės žalos... 71. 20.... 72. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos... 73. 21.... 74. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai,... 75. 22.... 76. Ieškovė įrodinėdama turtinę žalą, įrodinėjo, kad dėl atsakovų... 77. Be to, ieškovė įrodinėdama turtinę žalą, įrodinėjo, jog dėl atsakovų... 78. 24.... 79. CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji... 80. 25.... 81. Be to, teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti 7320 EUR dydžio žala... 82. 26.... 83. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 84. 27.... 85. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra... 86. 28.... 87. Ieškovė įrodinėdama 20 000 EUR neturtinę žalą, įrodinėjo, jog jai... 88. 29.... 89. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių (6, 7 punktai), tarp šalių... 90. 30.... 91. Teismui nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra... 92. 31.... 93. Atsakovai vienu iš nesutikimo su ieškiniu motyvų nurodo, jog yra... 94. 32.... 95. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti,... 96. 33.... 97. Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui... 98. 34.... 99. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad... 100. 35.... 101. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, tai yra,... 102. Ieškovė prašo teismo pranešti prokurorui apie atsakovų virš 9 metus... 103. 37.... 104. CPK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu bet kurioje... 105. 38.... 106. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai neturi įtakos teisingam šalių... 107. 39.... 108. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 109. 40.... 110. Byloje yra pateikti įrodymai, pagrindžiantys atsakovės G. B. turėtas... 111. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258–259... 112. atmesti ieškovės ieškinį.... 113. Priteisti iš ieškovės M. M. atsakovei G. B. 790,37 EUR turėtų... 114. Priteisti iš ieškovės M. M. atsakovui K. M. 820 EUR turėtų bylinėjimosi... 115. Priteisti iš ieškovės M. M. valstybei 7,22 EUR išlaidų, susijusių su... 116. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...