Byla 3K-3-369/2014
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Rimvydo Norkaus (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams G. L. , E. L. , G. L. , K. L. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami neatlygintino naudojimosi savivaldybės nuosavybe, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, vertinimo, galimybės teismo sprendimu perkvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir savivaldybės negauto nuomos mokesčio dydžio klausimai.

6Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų G. L., E. L. , G. L. , K. L. 484 227,99 Lt nuostolių už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis be teisėto pagrindo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Ieškovas nurodė, kad savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas ( - ). 2011 m. gegužės 24 d. patikrinus šias gyvenamąsias patalpas nustatyta, kad jose gyvena atsakovų šeima. Ieškovo duomenimis, atsakovai patalpose gyvena nuo 2000 m. Atsakovė G. L. 2011 m. birželio 3 d. buvo įspėta, kad per 12 dienų turi atlaisvinti butą, tačiau to nepadarė. Ieškovas nėra sudaręs su atsakovais nurodytų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, taigi jie patalpose gyvena neteisėtai, pažeidžia ieškovo teisę naudoti savo nuožiūra nuosavybes teise priklausantį turtą bei tinkamai įgyvendinti socialinio būsto nuomos funkcijas. Kadangi šalių nesieja sutartiniai teisiniai santykiai, tai atsakovams taikytina civilinė deliktinė atsakomybė. Atsakovai nesutiko leisti vertintojams atlikti ginčo buto rinkos nuomos mokesčio įvertinimo, todėl patirtų nuostolių dydį ieškovas grindė kito buto ( - ) vertinimo rezultatais. Atsakovų gauta nauda, šiems nemokant nuomos mokesčio, pripažindintina ieškovo patirtais nuostoliais. Ieškovas už laikotarpį nuo 2000 m. iki 2011 m. patyrė 484 227,99 Lt nuostolių, kuriuos atsakovai privalo atlyginti solidariai. Teismui nustačius, kad deliktinė atsakomybė atsakovams netaikytina, ieškinio reikalavimai tenkintini nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu (CK 6.242 straipsnis).

8Byloje nustatyta, kad ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė yra gyvenamojo namo ( - ) unikalus Nr. ( - ), savininkas. Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Butų skirstymo skyrius 1990 m. kovo 22 d. garantiniu raštu Nr. 27 J. P. (atsakovės G. L. tėvui) ir jo šeimai kapitalinio remonto laikui suteikė butą ( - ) iš Manevrinio butų fondo ir garantavo, kad kapitaliniam remontui pasibaigus šiems bus suteiktas butas ( - ) į kurį persikėlus privaloma atlaisvinti suteiktą manevrinį butą. Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 762V kapitališkai suremontuotame name ( - ) nutarta išnuomoti butus šeimoms; patvirtintas šeimų, kurioms išnuomojami butai, sąrašas (potvarkio V priedelis) – nurodyta, kad 1990 m. kovo 22 d. garantinio rašto Nr. 27 pagrindu J. D. P. ir jos penkių asmenų šeima iškeldinama iš buto ( - ) išnuomojant butą ( - ). J. P. (atsakovės G. L. tėvas) šio potvarkio priėmimo metu jau buvo miręs, todėl asmeniu, kuriam suteikiamas kitas būstas, įvardyta jo sutuoktinė J. D. P. . Atsakovė G. L. 2000 m. rugsėjo 12 d. su prašymu kreipėsi į UAB „Senamiesčio ūkis“, prašydama priimti patalpas ( - ). 2000 m. rugsėjo 12 d. aktas patvirtina, kad Manevrinio butų fondo butas ( - ) atlaisvintas. 2004 m. gegužės 20 d. atsakovė G. L. su UAB „Vilniaus vandenys“ sudarė šalto vandens pirkimo–pardavimo bei nuotekų šalinimo ir valymo sutartį, o 2006 m. spalio 18 d. su AB „Lietuvos dujos“ – gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11244598; paslaugų gavimo adresas: ( - ).

9Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje pateiktas ekspertizės aktas Nr. 9002 patvirtina, jog atsakovė G. L. savo lėšomis atliko buto ( - ) pagerinimo darbus už 9538 Lt.

10Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1082-560/2012, nagrinėdamas Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų G. L. , E. L. , G. L. , K. L. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovams dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog nėra pagrindo ex officio pripažinti 1990 m. kovo 22 d. garantinį raštą niekiniu ir negaliojančiu, kad ieškovai į ginčo butą įsikėlė ne savavališkai, o galiojančių garantinio rašto ir Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkio Nr. 762 V pagrindu, kad tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos santykiai.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

13Teismas vadovavosi CK 6.246–6.249 straipsnių, 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir spręsdamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų atsižvelgė į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovų (pagrindinio buto nuomininko šeimos narių) buvo susiklostę buto ( - ) nuomos teisiniai santykiai, jame buvo ir yra deklaruota atsakovų gyvenamoji vieta. Šis butas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pagrindu buvo sugrąžintas natūra ankstesniam jo savininkui. Nuomotojas (ieškovas) įsipareigojo laikinai apgyvendinti atsakovų šeimą manevrinės paskirties būste, o suremontavus pastatą ( - ) butą Nr. ( - ) garantiniu raštu įsipareigojo suteikti atsakovams. Šio garantinio rašto ir atitinkamo savivaldybės valdybos potvarkio pagrindu atsakovai apsigyveno ginčo bute ir siekė įteisinti savo gyvenimą jame – kreipėsi dėl nuomos sutarties sudarymo. Atsakovų teisę apsigyventi ir išsinuomoti butą pagal garantinį raštą pripažino ir miesto meras. Aplinkybė, kad atsakovų apsigyvenimo bute momentu toks garantinis raštas egzistavo ir jo išdavimo teisėtumas nebuvo nuginčytas, nepaneigta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra visų būtinųjų sąlygų atsakovų deliktinei atsakomybei kilti: atsakovų veiksmų neteisėtumo, apsigyvenant ginčo patalpose, jų kaltės dėl ieškovo negautų pajamų, priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsakovo galbūt negautos materialinės naudos; neįrodytas ir žalos ieškovui padarymo faktas (nuostolių atsiradimo realumas, neišvengiamumas), nuostolių dydis. Teismas pabrėžė, kad iš socialinio būsto nuomos (tokiai kategorijai ieškovas savo procesiniuose dokumentuose priskiria šį butą) komercinių pajamų nebūtų galima tikėtis ar realiai gauti, jo nebūtų galima naudoti komercinėmis nuomos sąlygomis. Teismo teigimu, nuostolių dydis grindžiamas vertinimo ataskaita, kurioje turto vertinimo prielaidos neatitinka atsakovų gyvenamojo būsto sąlygų ir kriterijų, t. y. šis turtas neprieinamas atviroje rinkoje – butui nuo 2000 m. sausio 28 d. įregistruotas areštas, visą nuostolių apskaičiavimo laikotarpį butas neatitiko esminių reikalavimų, jo naudojimo tinkamumas įteisintas tik 2007 m. sausio 9 d. Vertinimo ataskaitoje nurodyta tokio objekto rinkos nuomos vertė negali pagrįsti aplinkybės, kad ieškovas būtų tokias pajamas gavęs, jeigu bute nebūtų apsigyvenę atsakovai. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., Nr. 3K-7-110/2012, išaiškinimus ir nurodė, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma, todėl, nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, t. y. jose įvairiu metu įtvirtintų sąvokų, gyvenamųjų patalpų nuomos, teikiamos Lietuvos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos (iki tam tikro laiko būsto suteikimas asmenims buvo sprendžiamas tokio būsto (ne)turėjimu, o ne galimybe komerciniu pagrindu jį įsigyti), teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimo objektas – socialinis (nekomercinis) būstas. Visais atvejais toks būstas suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis. Taigi nėra pagrindo kelti klausimą dėl ieškovo patalpų komercinės nuomos už visą ginčo laikotarpį, ieškovo gautinų pajamų, atsakovų pareigos mokėti tokio dydžio komercinį nuomos mokestį ir teisės jo reikalauti iš atsakovų kaip nuostolių pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį ar 6.242 straipsnio pagrindu. Iš atsakovų prašoma priteisti žala negali būti priskirta netiesioginių nuostolių, t. y. negautų pajamų, kategorijai. Bylos šalis, reikšdama tokį reikalavimą, turi įrodyti faktą, jog ji negavo konkrečių pajamų būtent dėl atsakovų veiksmų (ar neveikimo) (priežastinis ryšys), tą lemia rungimosi principas (CPK 12, 178 straipsniai).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą.

15Dėl 1990 m. kovo 22 d. garantinio rašto prieštaravimo Butų kodekso nuostatoms bei Valstybių ir savivaldybių turto valdymo įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintiems principams teisėjų kolegija nurodė, kad šiuo klausimu buvo pasisakyta Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1082-560/2012 dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Teisėjų kolegija vadovavosi CPK 182 straipsnio 2 punktu, kasacinio teismo formuojama praktika prejudicinių faktų klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. G. D. ir kt., Nr. 3K-3-191/2008; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. N. , Nr. 3K-7-173/2010; kt.), nurodė, kad prejudicinių faktų reikšmę pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nagrinėjamoje byloje turi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės, būtent: kad nėra pagrindo ex officio pripažinti 1990 m. kovo 22 d. garantinį raštą niekiniu ir negaliojančiu; kad atsakovai (nurodomoje byloje – ieškovai) į ginčo butą įsikėlė ne savavališkai, o galiojančių garantinio rašto ir Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkio Nr. 762 V pagrindu; kad tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos santykiai; kad garantinis raštas atitiko tuo metu galiojusio Butų kodekso 82 straipsnio 1 dalies nuostatas. Garantinis raštas atsakovams buvo išduotas juos iškraustant iš buto ( - ), nes po kapitalinio remonto atlikimo buvo numatyta šį butą panaudoti kitoms reikmėms; ieškovai objektyviai neturėjo galimybės grįžti į butą, kuriame gyveno, todėl atsakovas įsipareigojo atsakovams suteikti butą kapitališkai suremontuotame name ( - ), kas atitiko tuo metu galiojusio Butų kodekso 82 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Savivaldybė faktiškai siekė vykdyti garantiniuose raštuose ir dėl jų vykdymo priimtame administraciniame akte – 1995 m. kovo 23 d. potvarkyje Nr. 762V – prisiimtus įsipareigojimus – išnuomoti ginčo butą; išduotas garantinis raštas ir potvarkis yra teisėti. Savivaldybė neginčijo šio garantinio rašto teisėtumo klausimo tuo metu įstatymo nustatyta tvarka, todėl, praėjus kiek daugiau nei 20 metų nuo garantinio rašto išdavimo, jo pripažinimas niekiniu ir negaliojančiu prieštarautų teisingumo, sąžiningumo, protingumo, teisėtų lūkesčių principams. Garantinis raštas negali būti pripažįstamas niekiniu kaip prieštaraujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintiems principams, nes šis įstatymas garantinio rašto išdavimo metu negaliojo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra pasisakyta dėl 1990 m. kovo 22 d. garantinio rašto teisėtumo, sprendė, kad apeliacinio skundo argumentai dėl garantinio rašto prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms yra nepagrįsti.

16Dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jų apsigyvenimo bute momentu garantinis raštas egzistavo, jo teisėtumas nebuvo nuginčytas, todėl nenustatytinas atsakovų veiksmų neteisėtumas. Be to, sprendžiant dėl atsakovų teisėtumo gyvenant savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, taip pat turi reikšmės civilinėje byloje Nr. 2A-1082-560/2012 Vilniaus apygardos teismo nustatyti prejudiciniai faktai, kad ieškovai į ginčo butą įsikėlė ne savavališkai, o galiojančių garantinio rašto ir Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkio Nr. 762 V pagrindu, kad tarp šalių dar iki 1990 m. susiklostė faktiniai nuomos santykiai; kad, ieškovus iškeldinus iš nuomoto buto ( - ) į Manevrinio butų fondo butą ( - ) nuomos teisiniai santykiai tarp šalių nenutrūko. Garantinio rašto garantija suteikti ieškovams po kapitalinio remonto butą Vilniuje, ( - ), o ne butą ( - ) nenutraukė šalių sutartinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, tik pakeitė šeimai išnuomotas patalpas.

17Dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovų civilinės atsakomybės taikymui reikalingos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintos sąlygos. Nenustačius neteisėtų atsakovų veiksmų, nėra pagrindo spręsti ieškovui dėl padarytos žalos fakto ir jos dydžio. Netgi pripažinus, kad ieškovas neteko kažkokios pajamų dalies atsakovams gyvenant ( - ), tačiau nenustačius atsakovų veiksmų neteisėtumo, ieškovas netenka teisės į nuostolių atlyginimą.

18Pasisakydama dėl nepagrįsto praturtėjimo teisėjų kolegija sutiko su ieškovo argumentu, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas pagal pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, kuriuos suformuluoja ieškovas. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas) įrodinėdamas jų civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas. Teisėjų kolegija rėmėsi CK 6.242 straipsnio 1 dalimi ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009), nurodė, kad ieškovas neįrodinėjo CK 6.242 straipsnyje įtvirtintos atsakovų nesąžiningumo sąlygos, taip pat teismų praktikoje įtvirtintų kitų privalomųjų nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti sąlygų. Toks reikalavimas nebuvo pareikštas, atsakovai nuo jo nesigynė, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti dėl ieškinio tenkinimo galimybių CK 6.242 straipsnio pagrindu.

19Dėl atsakovų investuotų į butą ( - ) asmeninių lėšų teisėjų kolegija konstatavo, kad ši suma nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, ji neturėjo esminės reikšmės sprendžiant dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų. Spręsdamas ginčą pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo klausimo dėl atsakovų investuotų asmeninių lėšų į ginčo butą, ieškovas dėl šios aplinkybės neteikė paaiškinimų ar įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti šios aplinkybės.

20III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

21Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: priteisti solidariai iš atsakovų G. L., E. L., G. L. ir K. L. 484 227,99 Lt nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

221. Dėl ginčo santykių teisinio kvalifikavimo ir materialinės teisės normų taikymo ginčo santykiams. Teismai neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad valstybės (savivaldybės) turtu galima disponuoti tik įstatymo nustatytais atvejais ir būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dzūkija“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-463/2010); kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. N. v. S. P. , bylos Nr. 3K-3-7/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus vandenys“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-567/2008; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. I. P., bylos Nr. 3K-3- 95/2011); taip pat į praktiką dėl oficialių įrodymų vertinimo ir teismo procesinių sprendimų motyvavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. įmonė „Anūkėlis“ v. UAB „Sonex group“, bylos Nr. 3K-3-487/2008).

23Ieškovo nuomone, kai asmenims nepagrįstai suteikiama teisė naudotis Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis patalpomis nemokant jokio mokesčio, sudaroma galimybė be teisinio pagrindo naudotis ginčo butu neatlygintinai. Taip pažeidžiami CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, asmenų lygybės įstatymui principai, viešasis interesas, nes valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti viešuosius interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Švenčionių rajono savivaldybės taryba v. AB Lietuvos žemės ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-579/2000; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-500/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Dzūkija“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-463/2010, yra pažymėjusi, kad valstybės (savivaldybės) turtu galima disponuoti tik įstatymo nustatytais atvejais ir būdais, ir valstybės (savivaldybės) nuosavybė gali būti perleista ne bet kaip, o tik pagal įstatymo nustatytą sutartį ar kitokį įstatyme nurodytą sandorį. Pagrindas apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje – savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 6, 7 dalys, CK 6.576 straipsnis). Nors įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2732-854/2011, konstatuota, jog tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos santykiai ir atsakovai nelaikytini savavališkai užėmę ginčo patalpas, pažymėtina, kad teisės aktais nesuteikta atsakovams teisės naudotis ginčo gyvenamosiomis patalpomis neatlygintinai. Šioje byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovai nuo įsikėlimo į ginčo patalpas nemokėjo nuomos mokesčio ar kito atitinkamo atlygio už gyvenimą ginčo bute, nėra sudarę rašytinės nuomos sutarties, kurioje būtų nustatytas nuomos mokestis; butu naudojasi neatlygintinai. Toks naudojimasis ginčo butu – viešąja nuosavybe neatlygintinai – pripažintinas neteisėtais atsakovų veiksmais, tačiau teismai šios aplinkybės netyrė ir dėl to nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė žalos padarymo fakto ar nuostolių dydžio. Ieškovas remiasi CK 6.249 straipsnio 1, 2 dalimis, nurodo, kad ieškinyje buvo argumentuojama, jog buvo prarasta galimybė patalpas išnuomoti – patirti nuostoliai, kurie šiuo atveju pasireiškė kaip negautos pajamos už patalpų nuomą. Be to, atsakovai, neatlygintinai naudodamiesi butu, gavo naudos, nes išvengė išlaidų – nuomos mokesčio mokėjimo. Ieškovas apskaičiavo nuostolius atlikto turto vertinimo pagrindu. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju skaičiuojami nuostoliai negalėjo būti grindžiami komercinės nuomos kainomis ir sąlygomis, nors atsakovai nėra pateikę duomenų, kad jie yra socialiai remtini ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pagrindu turi teisę nuomotis socialinį būstą, todėl jiems turi būti skaičiuojamas komercinės nuomos mokestis. Ieškovo nuomone, nėra pagrindo abejoti ieškinyje pateiktų skaičiavimų tikslumu, nes Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Taigi ieškovas tinkamomis priemonėmis pagrindė ieškinio sumą. Teismas, nustatęs, kad padarytos žalos dydis mažesnis nei pareikštas ieškinio reikalavimas, galėjo priteisti iš atsakovų mažesnę sumą, o ne visiškai atmesti ieškinio reikalavimus. Ieškovo nuomone, jei atsakovai nebūtų atlikę pirmiau nurodytų neteisėtų veiksmų – neatlygintinai gyvenę ginčo bute ( - ) ieškovas galėtų disponuoti patalpomis savo nuožiūra arba gauti atlygį ir prašomų priteisti nuostolių nebūtų patyręs, o atsakovai nebūtų nepagrįstai sutaupę buto nuomos išlaidų ieškovo sąskaita. Ieškovas remiasi CK 6.249 straipsniu ir nurodo, kad kaltė suprantama objektyviai ir yra preziumuojama, todėl žalos padarymo faktas lemia kaltę. Taigi egzistuoja visos sąlygos taikyti atsakovams civilinę atsakomybę dėl nuostolių atlyginimo.

24Ieškovas akcentuoja, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. N. v. S. P. , bylos Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus vandenys“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-567/2008; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. I. P., bylos Nr. 3K-3-95/2011). Ieškovas dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atkreipė teismo dėmesį į tai, kad nustačius, jog deliktinės atsakomybės nuostatos šiuo atveju nėra tinkamas teisinis reikalavimo pagrindas, galėtų būti taikomas CK 6.242 straipsnis, pagal kurį be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. B. M. U. , bylos Nr. 3K-3-1318/2002; 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. SP UAB „Vilniaus vandenys“, bylos Nr. 3K-3-693/2003; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-192/2006). Taigi teismai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodinėjo nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti reikiamų sąlygų ir toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Ieškovo nuomone, atsakovai nepagrįstai sutaupė ieškovo sąskaita, t. y. daugiau kaip dešimt metų gyveno ginčo bute nemokėdami nuomos mokesčio. Toks sutaupymas yra proporcingas ieškovo negautoms lėšoms ir sutaupymą bei lėšų negavimą sieja priežastinis ryšys. Buto savininkės Vilniaus miesto savivaldybės valios ginčo butą atsakovams suteikti naudotis neatlygintinai nebuvo. Ieškovas pažymi, kad nepagrįstas praturtėjimas nebūtinai turi tiksliai atitikti nukentėjusiojo (ieškovo) turto sumažėjimą. Nepagrįsto praturtėjimo instituto, skirtingai nei žalos atlyginimo instituto, tikslas – ne kompensuoti nukentėjusiojo turtinius praradimus, o pašalinti pažeidėjo nepagrįstą praturtėjimą.

252. Dėl proceso teisės normų taikymo. Teismai tirdami, vertindami bylos faktinius duomenis, pažeidė CPK 176, 185 straipsniuose įtvirtintą pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti bylos medžiagą ir įrodymus, buvo pažeisti CPK 270 straipsnio 4 dalies, 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimai motyvuoti priimamus teismo sprendimus ir nutartis. Teismai netinkamai vertindami byloje esančių įrodymų visumą nenustatė šioje byloje reikšmingos aplinkybės – atsakovų naudojimosi ginčo butu neatlygintinai. Pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikta jokių dokumentų ar nuorodų į teisės aktus, pagal kuriuos atsakovai turėtų tokią teisę. Teismai tik formaliai aptarė nepagrįsto praturtėjimo institutą, tačiau nemotyvavo, dėl kokių priežasčių nagrinėjamu atveju šis institutas netaikytinas (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

26Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai G. L. ir E. L. prašo priteisti E. L. turėtas išlaidas kasaciniame teisme. Nurodomi šie argumentai:

271. Dėl materialiosios teisės normų taikymo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2000 m. liepos 5 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. 1-56/2000, nustatyti faktai, kurie yra prejudiciniai šioje byloje: 1) savivaldybė laikinai suteikė atsakovams Manevrinio butų fondo butą ir išdavė garantinį raštą, įsipareigodama nuolatiniam gyvenimui suteikti butą kapitališkai suremontuotame name ( - ) po to, kai pasibaigs šio namo kapitalinis remontas; 2) Vilniaus miesto valdyba 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu 762 V nutarė atsakovams išnuomoti butą kapitališkai suremontuotame name ( - ) ir įpareigojo Senamiesčio seniūnijos valstybinę įmonę sudaryti nuomos sutartį po to, kai atsakovai atlaisvins Manevrinio butų fondo butą. Aplinkybė, ar atsakovai teisėtai naudojasi ginčo butu, buvo nagrinėjama ir civilinėje byloje Nr. 2-2732-854/2011, kurioje teismas 2011 m. liepos 15 d. sprendimu taip pat pripažino, kad atsakovai teisėtai naudojasi ginčo butu. Dėl to šioje byloje negali būti kvestionuojamas įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas, neigiamos juo nustatytos aplinkybės. Nurodyti teismų sprendimai turi res judicata ir prejudicinę galią šioje civilinėje byloje dalyvaujantiems asmenims.

282. Dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad faktiškai ieškovo pareikšti reikalavimai byloje kildinami iš delikto arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai. Byloje nenustatyta atsakovų civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsakovai iš buto ( - ) buvo iškeldinti ir jiems laikinai buvo suteiktas Manevrinio butų fondo butas tuo metu galiojusio Butų kodekso 82 straipsnio 1, 5 dalies pagrindu. Garantiniame rašte nurodytas butas ( - ) atsakovams buvo suteiktas tuo metu galiojusio Butų kodekso, kuris nenumatė socialinių būstų, pagrindu. Butas ( - ) atsakovams buvo suteiktas ne socialinio būsto nuomos sutarties pagrindu, todėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatos šioje byloje netaikytinos. Priešingu atveju būtų pažeisti ne tik teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Tam, kad būtų taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas, būtina konstatuoti kito asmens sąskaita praturtėjusio asmens nesąžiningumą (CK 6.242 straipsnio l dalis), kuris atsakovų atveju nenustatytas. Atsakovai teisėtai apsigyveno ginčo bute, ieškovas nuo 1990 m. neteisėtai vilkino pastato ( - ) (ir buto Nr. ( - ), kuris iki šiol pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra neįrengtas–nebaigta statyba, todėl neaišku, kaip ieškovas dešimt metų galėjo už jį gauti komercinę nuomą) remonto darbus. Atsakovai ne kartą kreipėsi į ieškovą dėl nuomos sutarties sudarymo, galiausiai buvo priversti kreiptis į teismą. Ieškovas neįrodinėjo CK 6.242 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų. Tik 2007 m. pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti ir tik nuo 2007 m. ieškovas privalėjo sudaryti nuomos sutartį su atsakovais, tačiau sąmoningai to vengė. Taigi dėl ieškovo neveikimo nebuvo sudaryta nuomos sutartis, nenustatytas nuomos mokestis (ne komercinis). Kadangi ginčo butas iki šios dienos neįrengtas, tai ieškovas ir negalėjo gauti kokių nors pajamų už šį butą. Ieškovas nesuinteresuotas sudaryti su atsakovais nuomos sutartį, ką patvirtina jo veiksmai – atsisakymas sudaryti nuomos sutartį su atsakovais, pareikšti reikalavimai teisme juos iškeldinti, siekiant nesuteikti galimybės atsakovams privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis, nes jie dar 1991 m. gruodžio 10 d. padavė prašymą ir susitarimą dėl ginčo buto privatizavimo.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Dėl neatlygintino naudojimosi savivaldybės nuosavybe, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, vertinimo

32Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais sudaromos sąlygos neatlygintinai naudotis savivaldybei priklausančiomis patalpomis. Taip pažeidžiamas principas, kad valstybės (savivaldybės) turtu galima disponuoti tik įstatymo nustatytais atvejais ir būdais. Pasak kasatoriaus, neteisėtus veiksmus šiuo atveju sudaro atsakovų neatlygintinas naudojimasis savivaldybės gyvenamosiomis patalpomis.

33Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Dėl to reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą. Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės pagrindo, pasisakyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldenis“ v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-153/2008; 2013 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. R. C. , bylos Nr. 3K-3-525/2013; kt.).

34Teisėjų kolegija bendriausia prasme pritaria kasatoriaus argumentams, kad viešąja nuosavybe galima disponuoti tik įstatymo nustatytais atvejais ir būdais. Tokį imperatyvą nustato Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnio 4 punktas, pagal kurį sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Jo svarbą patvirtina ir kasacinio teismo praktika (mutatis mutandis žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dzūkija“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-463/2010). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovams, kaip privatiems subjektams, jokie disponavimo savivaldybės turtu įgaliojimai nėra suteikti, ir šie asmenys jokių sprendimų, susijusių su jų naudojamomis gyvenamosiomis patalpomis, nepriėmė, jokių disponavimo šiuo turtu veiksmų neatliko, todėl niekaip negalėjo pažeisti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytų imperatyvų.

35Priešingai, bylą nagrinėję teismai nustatė faktines aplinkybes, kad atsakovai apsigyveno bute ( - ) ne savavališkai, o Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Butų skirstymo skyriaus 1990 m. kovo 22 d. garantinio rašto Nr. 27 pagrindu. Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 762V kapitališkai suremontuotame name ( - ) nutarta išnuomoti butus šeimoms; patvirtintas šeimų, kurioms išnuomojami butai, sąrašas – nurodyta, kad 1990 m. kovo 22 d. garantinio rašto Nr. 27 pagrindu J. D. P. ir jos penkių asmenų šeima iškeldinama iš buto ( - ) išnuomojant butą ( - ); 2000 m. rugsėjo 12 d. aktu patvirtinta, jog Manevrinio fondo butas ( - ) atlaisvintas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus akcentuojamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas buvo priimtas 1998 m. gegužės 12 d., taigi iki Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Butų skirstymo skyriaus 1990 m. kovo 22 d. garantinio rašto Nr. 27, kurio pagrindu, minėta, atsakovai apsigyveno bute ( - ) išdavimo, bei Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkio Nr. 762V priėmimo, todėl priimant nurodytus administracinius aktus negalėjo būti pažeistas.

36Teisėjų kolegija, vertindama aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad jos patvirtina, jog kasatoriui neabejotinai buvo žinoma apie atsakovų gyvenimą bute ( - ) ir jis ilgą laiką tokį gyvenimą toleravo, nelaikydamas jo neteisėtu. Vertinant kasatoriaus argumentus, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus gyvendami būtent neatlygintinai, pažymėtina, kad byloje nėra nustatytos aplinkybės, jog atsakovai vengė mokėti nuomos mokestį. Priešingai, atsakovai dėjo pastangas, kad nuomos teisiniai santykiai būtų tinkamai įforminti, tačiau kasatorius civilinėje byloje Nr. 2A-1082-560/2012, kuri apeliacine tvarka išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartimi, prieštaravo atsakovų reikalavimams įpareigoti savivaldybę sudaryti su jais buto nuomos sutartį.

37Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, bylos duomenimis, atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų apsigyvendami ir gyvendami bute ( - ), todėl nėra sąlygos kilti jų civilinei atsakomybei. Taigi reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą iš atsakovų už neteisėtą naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis bylą nagrinėjusių teismų atmestas pagrįstai (CK 6.246 straipsnis, CPK 183, 185 straipsniai).

38Dėl galimybės teismo sprendimu perkvalifikuoti ginčo teisinius santykius

39Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai, nustatę, jog nėra atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, nepagrįstai ginčo teisinių santykių neperkvalifikavo į nepagrįsto praturtėjimo, pasireiškusio nepagrįstu sutaupymu, teisinius santykius, nors kasatorius tokiu teisiniu pagrindu alternatyviai rėmėsi savo ieškinyje.

40Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. N. v. S. P. , bylos Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus vandenys“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-567/2008; 2011 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. I. P. , bylos Nr. 3K-3-95/2011; kt.).

41Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjamoje byloje kasatoriui byloje išdėsčius faktines aplinkybes, sudarančias jo reikalavimo pagrindą, jo atliktas teisinių santykių kvalifikavimas neturėjo saistyti teismo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius ieškinyje nurodė, jog tuo atveju, jei teismas nenustatytų pagrindo taikyti civilinės atsakomybės nuostatas, taikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Bylą nagrinėję teismai nesvarstė dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo, o konstatavę šalių faktinius nuomos santykius, sprendė dėl atsakovų civilinės atsakomybės (ne)taikymo. Taigi teismai pažeidė teismo pareigą savarankiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį ir parinkti jam tinkamą teisės normą.

42Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga savarankiškai kvalifikuoti ginčo santykius saisto ir kasacinį teismą ir konstatuoja, kad kasatorius nepagrįstai kasaciniame skunde akcentuoja nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymą ginčo santykiams. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis). CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. AB LESTO, bylos Nr. 3K-3-310/2013; 2014 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ŽŪB ,,Pėdžiai“ v. R. D. G., bylos Nr. 3K-3-136/2014; kt.).

43Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1082-560/2012, apeliacine tvarka išnagrinėjus ginčą tarp tų pačių šalių dėl įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, konstatuotas aplinkybes, jog ieškovai (atsakovai nagrinėjamoje byloje) į ginčo butą įsikėlė garantinio rašto ir Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkio Nr. 762V, t. y. nuomos teisinių santykių, pagrindu, todėl tarp ieškovų (atsakovų nagrinėjamoje byloje) ir Vilniaus miesto savivaldybės susiklostė faktiniai nuomos santykiai. G. L. tėvai iki 1990 m. teisėtai nuomojo gyvenamąsias patalpas ( - ). Taigi gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai tarp šalių susiklostė dar iki 1990 m. Ieškovus (atsakovus nagrinėjamoje byloje) iškeldinus iš nuomoto buto ( - ) į Manevrinio butų fondo butą ( - ) nuomos teisiniai santykiai tarp šalių nenutrūko. Kadangi savivaldybė nenumatė po kapitalinio remonto išsaugoti ieškovams (atsakovams nagrinėjamoje byloje) gyvenamąsias patalpas ( - ), tai 1990 m. kovo 22 d. garantiniu raštu Nr. 27 įsipareigojo suteikti šeimai kitą butą ( - ), kas atitiko tuo metu galiojusio Butų kodekso 82 straipsnio 5 dalies nuostatas. Garantinio rašto garantija suteikti ieškovams (atsakovams nagrinėjamoje byloje) po kapitalinio remonto butą ( - ), o ne butą ( - ) nenutraukė šalių sutartinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, tik pakeitė šeimai išnuomotas patalpas. Šia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ir priimdamas šioje byloje nutartį.

44Butų kodekso 82 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai gyvenamasis namas kapitališkai remontuojamas, jeigu remontuoti negalima neiškeliant nuomininko, nuomotojas privalo suteikti nuomininkui ir jo šeimos nariams kapitalinio remonto laikui kitą gyvenamąją patalpą, nenutraukdamas remontuojamos patalpos nuomos sutarties. To paties straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai nuomininko ir jo šeimos narių turima gyvenamoji patalpa dėl kapitalinio remonto negali būti išsaugota, nuomininkui ir jo šeimos nariams turi būti suteikta kita tinkamai įrengta patalpa prieš pradedant kapitalinį remontą. Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad toks galiojęs teisinis reglamentavimas užtikrino nuomininko ir jo šeimos narių teisę į būstą ir garantavo nuomos santykių tęstinumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. E. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-358/2014).

45Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant teismų konstatuotoms aplinkybėms dėl faktinių nuomos teisinių santykių, o taip pat įvertinus kasacinio teismo praktiką dėl iškeldinamų nuomininkų nuomos santykių tęstinumo, šalių teisiniai santykiai negali būti kvalifikuojami nei kaip deliktiniai, nei kaip nepagrįsto praturtėjimo. Nors rašytinė sutartis dėl buto ( - ) nuomos nebuvo sudaryta, tačiau atsakovų faktinis gyvenimas bute, kuris jiems suteiktas dėl iškeldinimo iš anksčiau nuomotų patalpų ( - ) atitinka nuomos teisinių santykių turinį. Gyvenamosios patalpos nuomos teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas (CK 6.576 straipsnis). Iš garantinio rašto turinio neatsispindi kasatoriaus valia, kad butu ( - ) atsakovai galėtų naudotis neatlygintinai, o iš Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkio Nr. 762V, kuriuo nutarta išnuomoti butus šeimoms, matyti savivaldybės siekis butus suteikti naudotis už atlygį. Dėl šios priežasties atsakovams taip pat negalėjo susiformuoti teisėtas lūkestis, kad gyvenamosiomis patalpomis jie galės naudotis neatlygintinai. Pažymėtina, kad savo reikalavimą priteisti 484 227,99 Lt kasatorius nors ir kvalifikavo kaip nuostolių atlyginimą arba nepagrįstą praturtėjimą, tačiau jį apskaičiavo kaip negautą nuomos mokestį. Teisėjų kolegija pripažįsta tam tikrą kasatoriaus pozicijos nenuoseklumą – prieštaraudamas rašytinės nuomos sudarymui, jis netiesiogiai pripažįsta susiklosčius faktinius nuomos santykius, nes reikalauja negauto nuomos mokesčio, jį kvalifikuodamas kaip nuostolių atlyginimą arba atsakovų nepagrįstą praturtėjimą. Tačiau šis nenuoseklumas nėra pagrindas paneigti tarp šalių susiklosčiusius ir teismų pripažintus faktinius nuomos teisinius santykius, kuriems neatlygintinas naudojimasis gyvenamosiomis patalpomis nėra būdingas.

46Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nagrinėdami kasatoriaus reikalavimą vien deliktinės civilinės atsakomybės aspektu ir savarankiškai nekvalifikuodami jo kaip reikalavimo, kylančio iš nuomos teisinių santykių, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Konstatavus šalių faktinius nuomos santykius, šioje byloje spręstinas klausimas dėl atsakovų pareigos mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi savivaldybei priklausančiomis patalpomis.

47Dėl savivaldybės negauto nuomos mokesčio dydžio

48Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje yra pasisakęs dėl asmenų teisės naudotis savivaldybės gyvenamosiomis patalpomis iki 2002 m. gruodžio 31 d. sudarytų nuomos sutarčių (susiklosčiusių faktinių nuomos teisinių santykių) pagrindu ne kaip socialiniu būstu Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo, o CK normų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012; teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-230/2012; 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. J. C. , bylos Nr. 3K-3-60/2013; kt.). CK 6.583 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Taigi ši pareiga pagrįsta įstatymo nuostata, o nuomininkui jos nevykdant nuomos sutartis gali būti nutraukta (CK 6.611 straipsnis). Nuomos mokesčio mokėjimas už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis yra viena iš esminių nuomos sutarties sąlygų, todėl asmenys, kurie naudojasi savivaldybei priklausančiomis patalpomis, privalo CK ar nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais mokėti nuomos mokestį. CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas; valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka nustatyta Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiuo nutarimu yra patvirtinta bendra visų valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-560/2011).

49Nagrinėjamoje byloje kasatorius, prašydamas priteisti iš atsakovų nuostolių atlyginimą, savo reikalavimą grindė komercinėmis nuomos kainomis. Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, spręstina, ar toks ieškovo reikalavimas atitinka CK 6.583 straipsnio 2 dalies ir Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokiu atveju, kai byloje nustatyti šalių faktiniai buto ( - ) nuomos santykiai, kas, minėta, lemia atsakovų pareigą mokėti savivaldybei nuomos mokestį, turi būti sprendžiama dėl savivaldybės ieškinio reikalavimo dalies tenkinimo. Šiam tikslui būtina byloje nustatyti konkrečią nuomos mokesčio, atsakovų nesumokėto savivaldybei už naudojimąsi jos gyvenamosios patalpomis, sumą. Šis klausimas negali būti sprendžiamas kasaciniame teisme, nes pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį faktinių aplinkybių nustatinėjimas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija negali priimti galutinio procesinio sprendimo šioje byloje, taigi ji gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kartu teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į šioje byloje konstatuotas faktines aplinkybes, kurios gali būti teisiškai reikšmingos teismui sprendžiant dėl nuomos mokesčio priteisimo.

50Minėta, kad kasatorius pareikšto piniginio reikalavimo dydį apskaičiavo pagal komercinės nuomos kainas, todėl jam turėtų būti pasiūlyta patikslinti savo reikalavimą apskaičiuojant atsakovų mokėtiną nuomos mokestį Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Be to, remiantis CK 6.581 straipsniu, gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų. Atsakovai šioje byloje įrodinėjo, kad jiems perduotos patalpos nebuvo tinkamos gyventi ir tinkamomis gyventi tapo tik nuo 2007 m. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl priteistino iš atsakovų nuomos mokesčio dydžio, būtina nustatyti gyvenamosios patalpos nuomos laikotarpį, už kurį skaičiuotinas nuomos mokestis, t. y. kada faktiškai atsakovams buvo perduotos tinkamos gyventi patalpos ( - ). Ši aplinkybė svarbi nustatant, už kokį laikotarpį atsakovai turėjo pareigą mokėti savivaldybei nuomos mokestį už naudojimąsi butu ( - ).

51Nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

52Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje byloje

53Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 16,72 Lt tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad kasacinis skundas tenkintinas iš dalies ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

54Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

Nutarė

55Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

56Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami neatlygintino naudojimosi savivaldybės nuosavybe, kaip... 6. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė teismo priteisti solidariai iš... 7. Ieškovas nurodė, kad savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas ( - ).... 8. Byloje nustatyta, kad ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė yra gyvenamojo... 9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje pateiktas ekspertizės aktas... 10. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartimi, priimta civilinėje... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį... 13. Teismas vadovavosi CK 6.246–6.249 straipsnių, 6.263 straipsnio 1 dalies... 14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 15. Dėl 1990 m. kovo 22 d. garantinio rašto prieštaravimo Butų kodekso... 16. Dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios... 17. Dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų teisėjų kolegija nurodė, kad... 18. Pasisakydama dėl nepagrįsto praturtėjimo teisėjų kolegija sutiko su... 19. Dėl atsakovų investuotų į butą ( - ) asmeninių lėšų teisėjų kolegija... 20. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 21. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų... 22. 1. Dėl ginčo santykių teisinio kvalifikavimo ir materialinės teisės normų... 23. Ieškovo nuomone, kai asmenims nepagrįstai suteikiama teisė naudotis Vilniaus... 24. Ieškovas akcentuoja, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės... 25. 2. Dėl proceso teisės normų taikymo. Teismai tirdami, vertindami bylos... 26. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai G. L. ir E. L. prašo priteisti E.... 27. 1. Dėl materialiosios teisės normų taikymo. Vilniaus apygardos... 28. 2. Dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo. Apeliacinės instancijos... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Dėl neatlygintino naudojimosi savivaldybės nuosavybe, kaip civilinės... 32. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjusių teismų procesiniais... 33. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 34. Teisėjų kolegija bendriausia prasme pritaria kasatoriaus argumentams, kad... 35. Priešingai, bylą nagrinėję teismai nustatė faktines aplinkybes, kad... 36. Teisėjų kolegija, vertindama aukščiau nurodytas faktines aplinkybes,... 37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad,... 38. Dėl galimybės teismo sprendimu perkvalifikuoti ginčo teisinius santykius... 39. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai, nustatę, jog nėra... 40. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad teisinė ginčo... 41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjamoje byloje kasatoriui byloje... 42. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga savarankiškai kvalifikuoti ginčo... 43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 44. Butų kodekso 82 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai... 45. Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant teismų konstatuotoms aplinkybėms dėl... 46. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 47. Dėl savivaldybės negauto nuomos mokesčio dydžio... 48. Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje yra pasisakęs dėl asmenų teisės... 49. Nagrinėjamoje byloje kasatorius, prašydamas priteisti iš atsakovų... 50. Minėta, kad kasatorius pareikšto piniginio reikalavimo dydį apskaičiavo... 51. Nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia panaikinti bylą... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje byloje... 53. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. pažymą apie... 54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 55. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 56. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...