Byla CIK-807/2019
Dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

2susipažinusi su 2019 m. birželio 18 d. gautu pareiškėjos G. V. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

Nustatė

3Pareiškėja G. V. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2A-20-264/2019 pagal pareiškėjos G. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja prašyme atnaujinti procesą teigė, kad jos bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes, anot, jos, teisėjas Raimondas Buzelis, dalyvavęs teisėjų kolegijoje, kuri priėmė Kauno apygardos 2019 m. sausio 18 d. nutartį, buvo šališkas ir turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos, nes šis teisėjas jau buvo priėmęs toje byloje tarpinę nutartį, kuria netenkino pareiškėjos atskirojo skundo.

4Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartyje teismas nurodė, kad pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi paskyrė bylai nagrinėti kolegija, į jos sudėtį įtraukė teisėją R. Buzelį. Informacija apie teisėjų kolegijos sudėtį ir teismo posėdžio datą ir laiką 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo paskelbta specialiame interneto puslapyje, nuo šios dienos apie teisėjų kolegijos sudėtį, kurioje yra ir teisėjas R. Buzelis, pareiškėjai neabejotinai turėjo būti žinoma. Pareiškėja praleido CPK 368 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir šio termino atnaujinti neprašė. Šioje byloje skiriant teisėjų kolegiją nagrinėti pareiškėjos nurodytą bylą apeliacine tvarka, teismo sudėties sudarymą reglamentuojančios teisės normos nepažeistos. Pareiškėja turėjo galimybę reikšti nušalinimą teisėjui R. Buzeliui, bet to nepadarė. Teisėjas R. Buzelis nagrinėjo (civilinės bylos Nr. A2-836-260/2015) pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-23872-713/2014, kuria atmestas pareiškėjos G. V. prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012, ir pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą atmetė. Teisėjas R. Buzelis dalyvavo priimant tarpinę nutartį byloje, todėl jo dalyvavimas byloje priimant teismo sprendimą dėl bylos baigties nėra pakartotinis. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartyje sprendė, kad neturi pagrindo pripažinti neteisėtos sudėties teismo, teisėjo R. Buzelio šališkumo buvimą, nagrinėjant pareiškėjos bylą apeliacinės instancijos teisme, nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektais.

5Pareiškėjos G. V. kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

6Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

7Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

8Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

9Pareiškėjos G. V. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) Kauno apygardos teismas netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nevertino pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių, kurios pagrindžia, kad byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, neatkreipė dėmesio, kad byloje nėra teisėjų skyrimo protokolo ir nenustatė, ar teisėjai buvo parinkti teismų informacinės sistemos „Liteko“, neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjai nebuvo išsiųsta teismo nutartis dėl pasikeitusios teismo sudėties; 2) teisėjų kolegija netinkamai taikė CPK 368 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti; tik po Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties priėmimo ji sužinojo, kad teisėjas R. Buzelis buvo šališkas ir suinteresuotas netenkinti jos apeliacinio skundo; skundžiamoje nutartyje Kauno apygardos teismas pažeidė CPK 123 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl netinkamai nustatė naujų aplinkybių sužinojimo momentą.

10Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

11Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

12Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

13Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Nutarė

14Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

15Grąžinti G. V. 465 (keturis šimtus šešiasdešimt penkis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. birželio 17 d. AB Lietuvos pašto Kauno centriniame pašte.

16Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai