Byla A2-836-260/2015

1Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-23872-713/2014 pagal pareiškėjos G. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovams J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys sodininkų bendrija „Lepšiškiai“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Inventora“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo (b.l. 56–71, t. IX), kuriame, remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad „vertinti, ar dokumentas, kurio pagrindu registruojamas nekilnojamasis daiktas ar keičiami jo kadastrinių matavimų duomenys, atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, ar ne, yra atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio žemėtvarkos skyriaus, kuris šį dokumentą tvirtina, kompetencija“, prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012, panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą dėl dalies pareiškėjos pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimų - patenkinti pareiškėjos reikalavimus pripažinti kaimyninio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Inventora“ grupės vadovo ir matininko L. S. atliktus kadastrinius matavimus – minėto nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą neteisingais, neteisėtais ir juos panaikinti; pripažinti minėto žemės sklypo 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, sudarytą grupės vadovo ir matininko L. S., neteisėtu ir jį panaikinti kaip suklastotą bei surašytą atbuline data; pripažinti minėto žemės sklypo 2009 m. liepos 2 d. žemės sklypo planą M1:500, sudarytą UAB „Inventora“, neteisėtu ir jį panaikinti. Pareiškėja nurodė, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė, turinti esminės reikšmės teismo sprendimo priėmimui, buvo nurodyta naujame rašytiniame įrodyme - 2014 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašte Nr. (1.18.)7R-4999, todėl negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo teisme metu. Pareiškėjos teigimu, jei aplinkybė, kad vertinti bei tvirtinti matininkų surašytus dokumentus yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio žemėtvarkos skyriaus kompetencija būtų buvusi žinoma bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas patikslinto ieškinio reikalavimų panaikinti UAB „Inventora“ sudarytą kadastrinių matavimų bylą, 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą bei 2009 m. liepos 2 d. žemės sklypo planą nebūtų galėjęs atmesti vien remdamasis argumentu, kad reikalavimai pareikšti netinkamam atsakovui, o pareiškėja nesutinka atsakove byloje patraukti UAB „Inventora“.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi (b.l. 148–151, t. IX) atsisakė atnaujinti procesą Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimu baigtoje nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovams J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims sodininkų bendrijai „Lepšiškiai“, UAB „Inventora“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo, priteisė J. Č. iš pareiškėjos 173,77 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą ir atmetė atsakovo J. Č. prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjai G. V. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

6Teismas nustatė, kad pareiškėja naujų aplinkybių sužinojimo faktą sieja su jos sužinota informacija, jog „vertinti, ar dokumentas, kurio pagrindu registruojamas nekilnojamasis daiktas ar keičiami jo kadastrinių matavimų duomenys, atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, ar ne, yra atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio žemėtvarkos skyriaus, kuris šį dokumentą tvirtina, kompetencija“. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja byloje reiškė reikalavimą dėl UAB „Inventora“ sudarytos kadastrinių matavimų bylos, 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto bei 2009 m. liepos 2 d. žemės sklypo plano panaikinimo. 2012 m. vasario 17 d. teismo sprendime, pareiškėjos reikalavimų dalyje, kuriems, jos manymu, turėtų esminės reikšmės naujai paaiškėjusi aplinkybė, nurodyta, kad teismo posėdžio metu ieškovei, sutinkamai su CPK 43 straipsnio 2 dalimi, buvo išaiškinta teisė prašyti atsakove byloje įtraukti UAB „Inventora“, tačiau ieškovė minėta teise nesinaudojo ir savo reikalavimų nenukreipė į UAB „Inventora“. Keliant reikalavimus dėl UAB „Inventora“ sudarytos kadastrinių matavimų bylos, 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto bei 2009 m. liepos 2 d. žemės sklypo plano, materialiojo teisinio santykio dalyvis yra UAB „Inventora“, kuri turi atsakyti pagal šiuos ieškinio reikalavimus, o pareiškėja nesutiko atsakove byloje įtraukti UAB „Inventora“. Teismas nustatė, kad pareiškėjos nurodytame 2014 m. liepos 17 d. rašte Nr. (1.18.)7R-4999 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsakydama pareiškėjai, ar privataus žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimas ir kadastrinių matavimų metu galimai neteisingai nustatytų kadastro duomenų nustatymas bei jų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą patenka į viešojo intereso sampratą ir laikytinas viešojo intereso pažeidimu, nurodė, jog mano, kad konkrečiu atveju galėtų būti kalbama tik apie privataus, o ne viešojo intereso gynimą, nes ginčas liečia tik privačius asmenis ir privačią nuosavybę. Be to, ministerija rašte nurodė, kad valstybės įmonė Registrų centras, registruodama objektus ir tvarkydama Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis, neturi teisės vertinti, ar dokumentas, kurio pagrindu registruojamas nekilnojamasis daiktas ar keičiami jo kadastrinių matavimų duomenys, atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, ar ne, nes tai yra atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus, kuris šį dokumentą tvirtina, kompetencija. Teismas sprendė, kad pareiškėjos pateikti faktiniai duomenys nekeičia priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinės kvalifikacijos, įsiteisėjusio teismo sprendimo išvados, ją pagrindžiančių faktinių ir teisinių argumentų, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus kompetencijos negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, sudarančia savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą, todėl procesą atnaujinti atsisakė. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo nagrinėjamoje byloje vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014 suformuota praktika, nurodė, kad nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra analogiškos, todėl teismas neturi pagrindo remtis šia byla kaip precedentu. Teismas netenkino atsakovo prašymo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodė, kad pareiškėjos nevienkartinis kreipimasis į teismą su prašymais dėl proceso atnaujinimo, nors ir tuo pačiu pagrindu, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai ir pakankamai išvadai apie jos nesąžiningumą, kuris suponuotų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir būtų pagrindas skirti baudą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį motyvai

8Pareiškėja atskirajame skunde (b.l. 12–24, t. X) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai nepripažino pateikto dokumento naujai paaiškėjusia bylos aplinkybe vien dėl to, kad pateiktas dokumentas nepriskirtinas teisės aktų reglamentuojamai sferai. Teismo pozicija, kad Teisingumo ministerijos kanclerio išaiškinimas turi būti analizuojamas ir vertinamas tik vadovaujantis teisės aktais, yra nepagrįsta ir prieštarauja logikai bei pažeidžia proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Pateiktas dokumentas yra asmeninio pobūdžio susirašinėjimas, todėl laikytinas rašytiniu įrodymu, kurį teismas turėjo ištirti ir įvertinti visos bylos kontekste. Teismas, neįvertinęs pateikto įrodymo, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.
  2. Teismas, neįvertinęs pareiškėjos pateikto rašytinio įrodymo, tuo pačiu neįvertino ir jame nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, ir tokiu būdu pažeidė CPK 370 straipsnio 3 dalį, įpareigojančią teismą įvertinti kiekvieną pateiktą įrodymą, bei teisės normas, reglamentuojančias prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą.
  3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos pateiktas įrodymas neturi esminės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio žemėtvarkos skyriaus kompetencija, atsižvelgiant į ginčo materialinius teisinius santykius, lemia jo atsakomybę dėl ginčijamų dokumentų. Būtent jis privalo prisiimti visą atsakomybę dėl pareiškėjos atmestų ieškinio reikalavimų dėl UAB „Inventora“ sudarytos kadastrinių matavimų bylos, 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto bei 2009 m. liepos 2 d. žemės sklypo plano, nes ginčas kilo tik dėl šios institucijos kaltės. Kadangi pagal šiuos ieškinio reikalavimus turi atsakyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyrius, ieškovės reikalavimai negalėjo būti atmesti vien dėl to, kad ji atsisakė atsakove byloje įtraukti UAB „Inventora“.
  4. Skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota. Teismas savo išvadų nepagrindė jokiais faktiniais ir teisiniais argumentais, apsiribojo vien tik abstrakčių teiginių nurodymu, o nutartyje esantys motyvai yra neišsamūs. Teismas klausimą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo paviršutiniškai, neatlikęs šalis siejusių teisinių santykių teisinės kvalifikacijos, o formalus prašymo dėl proceso atnaujinimo vertinimas negali būti laikomas tinkamu nutarties motyvavimu. Teismas, priėmęs nemotyvuotą nutartį, pažeidė CPK 291 straipsnio 5 dalį ir tai yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
  5. Bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka. Teisėjos procesinius veiksmus skiriant bylą nagrinėti teismo posėdyje įtakojo pareiškėjos Kauno apylinkės teismo pirmininkui pateiktas prašymas, todėl laikytina, kad bylą nagrinėjusi teisėja savo profesinėje veikloje yra pavaldi teismo pirmininkui, dėl ko yra pagrindas abejoti tokios teisėjos nešališkumu. Be to, teisėja, priimdama skundžiamą nutartį, iš esmės pareiškėjos nurodytų aplinkybių nevertino, o į nutartį perrašė fragmentą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašto, taip pat fragmentą iš Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarties, kurioje buvo sprendžiama dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą byloje. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bylą nagrinėjusi teisėja savarankiškai nutarties nesurašė, o teismas nepateikė pakankamai garantijų, leidžiančių neabejoti teismo nešališkumu. Bylą nagrinėjusi teisėja, esant nurodytoms aplinkybėms, privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, tačiau to nepadarė, priėmė pareiškėjai nepalankią, neteisėtą nutartį, todėl buvo pažeista pareiškėjos teisė į nešališką teismą, o bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.
  6. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014 suformuota teisės aiškinimo (taikymo) taisykle, kad teismas visais atvejais privalo išaiškinti ieškovui ne tik teisę įtraukti į bylą kitą atsakovą, bet ir išaiškinti procesinius padarinius, jei ieškovas nesutinka to padaryti. Nurodyta taisyklė taikytina nesiejant jos su konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Pareiškėja kasacinio teismo praktika rėmėsi ne kaip precedentu, todėl teismas nepagrįstai atsisakė ją taikyti remdamasis tuo, kad nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo nurodytos bylos faktinės aplinkybės yra netapačios. Išnagrinėtoje civilinėje byloje pareiškėjai nebuvo išaiškinti atsakovo nepakeitimo procesiniai teisiniai padariniai, todėl laikytina, kad byla pagal procesines taisykles išnagrinėta neteisingai, netinkamai išspręsti procesiniai klausimai, susiję su dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties tinkamu nustatymu.

9Atsakovas J. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 27–31, t. X) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Nurodė, kad pareiškėja, reikšdama prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekia, kad civilinė byla būtų išnagrinėta dar kartą ir jos ieškinys, kuris buvo atmestas, būtų patenkintas. Pareiškėja proceso atnaujinimo institutą naudoja kaip priemonę dar kartą bandyti išspręsti ginčą savo naudai. Pareiškėjos nurodyta neva tai naujai paaiškėjusi aplinkybė neturi ir negali turėti jokios reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių turinio ir sąlygų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pareiškėja ieškinyje reikalavimus panaikinti UAB „Inventora“ sudarytą kadastrinių matavimų bylą, 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą bei 2009 m. liepos 2 d. žemės sklypo planą reiškė ne UAB „Inventora“, bet atsakovui J. Č. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, nors reikalavimai susiję su UAB „Inventora“, nesutiko į bylą atsakove įtraukti UAB „Inventora“, todėl teismas nurodytus reikalavimus, kaip pareikštus netinkamam asmeniui, pagrįstai atmetė. Teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl proceso atnaujinimo, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės neturi įtakos priimtam teismo sprendimui. Pareiškėjos jau ketvirtą kartą pareikštas prašymas dėl proceso atnaujinimo nurodant aplinkybes, neturinčias reikšmės bylai, suvokiant, kad ieškinys buvo atmestas dėl netinkamo atsakovo ir nesutikimo netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu, yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesu siekiant dar kartą nagrinėti bylą. Atskirojo skundo pateikimas laikytinas ne tik nepagarba proceso dalyviams, bet ir teismui, akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesu. Nepagrįstų prašymų ir skundų teikimas daro atsakovui turtinę žalą, todėl tokia situacija negali būti toliau toleruojama.

10Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 35–37, t. X) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėja prašymu dėl proceso atnaujinimo iš esmės siekia, kad jos ieškinys, kurį atmetė tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, būtų patenkintas, t. y. būtų pakeistas teismo sprendimas, nors kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimo institutas negali būti priemonė dar kartą išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Pareiškėja siekia apginti savo teises į 600 kv.m naudojamos žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nors pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra įgijusi tik 576 kv.m pločio žemės sklypą. Pareiškėjos teisės tokiu būdu negali būti apgintos, kadangi teisių į didesnį žemės sklypą negu įgijo pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėja neturi. Pareiškėjos nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, turintys sudaryti proceso atnaujinimo pagrindą, neatitinka teisės aktuose numatytų kriterijų, todėl teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą.

11Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

14Nagrinėjamoje byloje keliamas tinkamo civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, taikymo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, visapusiškai įvertinęs pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kuria ji grindė prašymą dėl proceso atnaujinimo, pagrįstai konstatavo, kad ji negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, sudarančia savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

15Įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje tarp šalių kilęs ginčas išsprendžiamas iš esmės. Teisės aktuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia užtikrina jo visuotinį privalomumą ir jo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Siekiant išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą, civiliniame procese įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kuris vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Pagal teismų suformuotą proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktiką procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas vertina pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą konkrečios bylos kontekste, siekdamas išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad jis galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2012).

16Nagrinėjamoje byloje pareiškėja G. V., remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 pagal ieškovės G. V. patikslintą ieškinį atsakovams J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims sodininkų bendrijai „Lepšiškiai“ ir UAB „Inventora“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

17Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka visus pirmiau nurodytus požymius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

18Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo patenkinamas tik teismui nustačius aplinkybių, jog prašymas pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnio nustatyto termino ir egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, visumą. Kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje pareiškėjas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu privalo įrodyti, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

19Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2011 m. rugpjūčio 4 d. patikslintu ieškiniu (b.l. 63–78, t. III) prašė: 1) apginti pažeistą teisę į 600 kv.m naudojamos žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pripažinti negaliojančiu 1993 m. gegužės 29 d. Kauno r., SB „Lepšiškiai“ nario G. V. sodo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų planą M1:500, plotas 576 kv.m ir jį panaikinti kaip suformuotą neteisėtu pagrindu; 2) pripažinti kaimyninio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Č., UAB „Inventora“ grupės vadovo bei matininko L. S. atliktus kadastrinius matavimus neteisingais, neteisėtais ir juos panaikinti: pripažinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Č., 1993 m. gegužės 4 d. Kauno r., SB „Lepšiškių“ nario N. Č. sodo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų planą M1:500 neteisėtu ir jį panaikinti; pripažinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Č., 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, sudarytą UAB „Inventora“, neteisėtu ir jį panaikinti kaip suklastotą bei surašytą atbuline data; pripažinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Č., 2009 m. liepos 2 d. žemės sklypo planą M1:500, sudarytą UAB „Inventora“, neteisėtu ir jį panaikinti; 3) nustatyti ieškovei žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas 18,50 m, 31,80 m, 17,98 m ir 31,31 m, kas sudaro 576 kv.m, pripažįstant ieškovei teisę išpirkti 24 kv.m valstybinės naudojamos žemės ploto (0,77 m, 31,02 m, 0,78 m, 31,31 m), prijungiant 24 kv.m valstybinės naudojamos žemės plotą prie ieškovės išpirkto ir jai priklausančio 1996 m. lapkričio 22 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu 576 kv.m ploto žemės, tokiu būdu nustatant sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas 19,27 m, 31,80 m, 31,02 m ir 18,76 m, kas sudaro 600 kv.m ploto, sutinkamai su žemės sklypo schema M1:500, sudaryta UAB „Geomatininkų grupė“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrių bei sodininkų bendriją „Lepšiškiai“ įtvirtinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimus įsakymu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 (b.l. 97–106, t. IV) pareiškėjos patikslintas ieškinys atmestas. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1226-273/2012 (b.l. 112–121, t. V) atmetus apeliacinius skundus ir Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą palikus nepakeistą. 2014 m. spalio 16 d. prašyme dėl proceso atnaujinimo (b.l. 56–71, t. IX) pareiškėja dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad „vertinti, ar dokumentas, kurio pagrindu registruojamas nekilnojamasis daiktas ar keičiami jo kadastrinių matavimų duomenys, atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, ar ne, yra atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio žemėtvarkos skyriaus, kuris šį dokumentą tvirtina, kompetencija“, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai nagrinėjant bylą teisme, prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012, panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą dalyje dėl pareiškėjos pareikštų reikalavimų: pripažinti kaimyninio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Č., UAB „Inventora“, juridinio asmens kodas 300595490, Kaunas, K. Donelaičio g. 78-10, grupės vadovo bei matininko L. S. atliktus kadastrinius matavimus – Nekilnojamojo turto objekto (Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), skl. Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinių matavimų bylą, neteisingais, neteisėtais ir juos panaikinti; pripažinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Č., 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, sudarytą grupės vadovo bei matininko L. S. neteisėtu ir jį panaikinti kaip suklastotą ir surašytą atbuline data; pripažinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Č., 2009 m. liepos 2 d. žemės sklypo planą M1:500, sudarytą UAB „Inventora“, neteisėtu ir jį panaikinti ir šiuos reikalavimus patenkinti. Apeliacine tvarka skundžiama 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 pripažinęs, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus kompetencijos negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, sudarančia savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą (b.l. 148–151, t. IX). Atskirajame skunde kvestionuojama ši pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog ši išvada yra nepagrįsta.

20Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje grindė 2014 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašte Nr. (1.18)7R-4999 „Dėl viešojo intereso“ (b.l. 72–74, t. IX) esančia informacija, kad vertinti, ar dokumentas, kurio pagrindu registruojamas nekilnojamasis daiktas ar keičiami jo kadastrinių matavimų duomenys, atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, ar ne, yra atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus, kuris šį dokumentą tvirtina, kompetencija. Pareiškėjos teigimu, ši naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, turi įtakos 2012 m. vasario 17 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui toje dalyje, kuria teismas atmetė pareiškėjos reikalavimus pripažinti atsakovui J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), skl. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Inventora“ grupės vadovo bei matininko L. S. atliktus kadastrinius matavimus – kadastrinių matavimų bylą – neteisingais ir neteisėtais, juos panaikinti, taip pat pripažinti neteisėtu ir panaikinti minėto žemės sklypo 2008 m. vasario 20 d. grupės vadovo bei matininko L. S. sudarytą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, ir jį panaikinti kaip suklastotą bei surašytą atbuline data, o taip pat pripažinti minėto žemės sklypo 2009 m. liepos 2 d. UAB „Inventora“ sudarytą žemės sklypo planą M1:500 neteisėtu ir jį panaikinti. Pareiškėjos teigimu, paaiškėjus, kad minėtų dokumentų suderinimas, esantis procedūros baigiamasis aktas, tiesiogiai sukuriantis, pakeičiantis ar panaikinantis teisinius santykius bei esantis vienintelis teisinis pagrindas galutiniam sprendimui priimti ir galutiniam dokumentui surašyti, yra priskiriamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus kompetencijai, laikytina, kad bylą nagrinėjęs teismas be pagrindo atmetė šiuos pareiškėjos reikalavimus kaip pareikštus netinkamam atsakovui. Kadangi pagal šiuos reikalavimus turi atsakyti būtent Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri suderino ir patvirtino ginčijamus dokumentus, ir kuri buvo nurodyta atsakove byloje, teismas nepagrįstai atmetė šiuos reikalavimus pareiškėjai nesutikus į bylą atsakove įtraukti UAB „Inventora“. Apeliacine tvarka skundžiamoje nutartyje prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs teismas sprendė, kad pareiškėjos pateikti faktiniai duomenys nekeičia priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinės kvalifikacijos, įsiteisėjusio teismo sprendimo išvados, ją pagrindžiančių faktinių ir teisinių argumentų. Atskirajame skunde ginčijama ši teismo išvada, tačiau su ja nėra pagrindo nesutikti.

21Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pasisakydamas dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių kaip pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje, visų pirma pasisako dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, susijusių su šių aplinkybių bei įrodymo, kuriame buvo pateikta pareiškėjos nurodyta informacija, neįvertinimo. Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, neištyrė ir neįvertino jos pateikto rašytinio įrodymo – 2014 m. liepos 17 d. Teisingumo ministerijos rašto, o neįvertinęs šio įrodymo tuo pačiu neįvertino ir jame nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus kompetencijos. Apeliacinės instancijos teismas teisiškai nepagrįstais laiko atskirojo skundo argumentus dėl rašytinio įrodymo ir jame nurodytų aplinkybių neįvertinimo, kadangi, kaip matyti iš apeliacine tvarka skundžiamos nutarties, prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs teismas, ištyręs ir įvertinęs pareiškėjos nurodytą aplinkybę, iš esmės dėl jos pasisakė. Be to, šių pareiškėjos atskirojo skundo argumentų nepagrįstumą patvirtina ir pareiškėjos nurodyti atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo teisinio jos nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės įvertinimo. Pareiškėjai ginčijant pirmosios instancijos teismo atliktą jos nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės vertinimą bei išvadas dėl šios aplinkybės, nelogiškais laikytini argumentai, kad teismas iš viso netyrė ir nevertino nei pareiškėjos pateikto rašytinio įrodymo, kuriame yra pateikta informacija, pareiškėjos teigimu, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje, nei pareiškėjos nurodytos aplinkybės. Teismui įvertinus, ar pareiškėjos nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą procesui civilinėje byloje atnaujinti, teisiškai nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo argumentas dėl netinkamo pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjimo ir CPK 370 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo. Kaip matyti iš apeliacine tvarka skundžiamos nutarties, teismas vertino pareiškėjos nurodytą naujai paaiškėjusią aplinkybę, sprendė, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą.

22Apeliacinės instancijos teismas teisiškai nepagrįstu ir nesudarančiu pagrindo panaikinti apeliacine tvarka skundžiamą nutartį laiko ir atskirojo skundo argumentą dėl netinkamo pareiškėjos nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės vertinimo. Pareiškėjos teigimu, prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė neturi reikšmės įsiteisėjusio 2012 m. vasario 17 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi paaiškėjusi aplinkybė apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus kompetenciją leidžia daryti išvadą, kad bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai atsakovu dėl pareiškėjos pareikštų reikalavimų pripažinti neteisėtais ir panaikinti UAB „Inventora“ atliktus kadastrinius matavimus laikė UAB „Inventora“, o ne atsakove byloje nurodytą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Su šiais pareiškėjos argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės kaip pagrindo procesui byloje atnaujinti visų pirma būtina išsiaiškinti pareiškėjos patikslintame ieškinyje pareikštų reikalavimų pobūdį ir nustatyti asmenis, kurie pagal pareiškėjos pareikštus reikalavimus turi atsakyti.

23Ginčo teisenoje civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys, t. y. ieškovas, kuris pareiškia ieškinį savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti, ir atsakovas, kuriam pareiškiamas ieškinys. Siekiant įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, teismo sprendimas turi turėti tiesioginę įtaką byloje dalyvaujančių asmenų materialiosioms teisėms ir pareigoms, kadangi, priešingu atveju, šalių dalyvavimo procese tikslas nebūtų pasiektas, ginčas tarp šalių nebūtų išspręstas, o teismo procesas nebūtų efektyvus. Taigi visais atvejais nagrinėjant bylą svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikomas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis, ir kuriam nepriklauso reikalavimo teisė, tokiu atveju byloje dalyvaujantis asmuo laikomas netinkamu ieškovu, arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, tokiu atveju byloje dalyvaujantis asmuo laikomas netinkamu atsakovu. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kuria ji grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo, gali turėti esminę reikšmę sprendžiant klausimą dėl tinkamo materialinio teisinio santykio šalių nustatymo, t. y. svarbu nustatyti, ar nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, kad bylą nagrinėjęs teismas materialinio teisinio santykio dalyviu nurodė netinkamą asmenį.

24Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendime (b.l. 97–106, t. IV), kuriuo atmestas pareiškėjos pateiktas patikslintas ieškinys, pasisakydamas dėl nurodytų pareiškėjos reikalavimų, kuriems, pareiškėjos teigimu, reikšmę turi naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus kompetencijos, nurodė, kad keliant reikalavimus dėl UAB „Inventora“ sudarytos kadastrinių matavimų bylos, 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto bei 2009 m. liepos 2 d. žemės sklypo plano, materialiojo teisinio santykio dalyvis yra UAB „Inventora“, kuri turi atsakyti pagal šiuos ieškinio reikalavimus. Kadangi ieškovė G. V. išreiškė nesutikimą atsakove byloje patraukti UAB „Inventora“, patikslintas ieškinys dalyje dėl minėtų reikalavimų atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos patikslintame ieškinyje pareikštų reikalavimų, susijusių su UAB „Inventora“ atliktais atsakovui J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), skl. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniais matavimais ir parengtais dokumentais, pobūdį, sprendžia, jog pareiškėjos reikalavimai, taip kaip jie yra suformuluoti patikslintame ieškinyje, yra nukreipti tik į UAB „Inventora“, kuri atliko minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė pareiškėjos ginčijamus dokumentus, ir niekaip nėra susiję su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyrių kompetencija vertinti, ar pareiškėjos prašomi pripažinti neteisėtais ir panaikinti dokumentai, turintys reikšmės nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų duomenims, atitinka teisės aktų reikalavimus ar ne, ir tvirtinti šiuos dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pareiškėjai ginčijant tik UAB „Inventora“ atliktus kadastrinius matavimus ir jų pagrindu parengtus dokumentus, tačiau nereiškiant jokių reikalavimų dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus veiksmų ar priimtų sprendimų, susijusių su šių dokumentų vertinimu ar tvirtinimu, spręsti, kad materialinio teisinio santykio dalyvis pagal pareikštus reikalavimus yra ne UAB „Inventora“, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiškėjos nuodyta aplinkybė dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus kompetencijos vertinti ir tvirtinti dokumentus, kurių pagrindu registruojamas nekilnojamasis daiktas ar keičiami nekilnojamojo daikto kadastriniai duomenys, negali būti pripažinta turinčia esminę reikšmę nagrinėjamai bylai, kadangi ji nesudaro pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjęs teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu netinkamai konstatavo materialinio teisinio santykio dalyvius ir netinkamai nustatė asmenį, kuris turi atsakyti pagal pareiškėjos pareikštus reikalavimus. Pareiškėjai nereiškiant reikalavimų, susijusių su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus kompetencijai priskirtinų veiksmų atlikimu ar konkrečių sprendimų priėmimu, nėra pagrindo spręsti, kad aplinkybė dėl paaiškėjusios kompetencijos gali turėti reikšmę pareiškėjos patikslintame ieškinyje pareikštų reikalavimų vertinimui.

25Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjos ginčijami UAB „Inventora“ atlikti kadastriniai matavimai bei sudaryta kadastrinių matavimų byla, 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, 2009 m. liepos 2 d. žemės sklypo planas teisinius padarinius sukuria tik suderinti ir patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atitinkamo žemėtvarkos skyriaus, tačiau pažymėtina, kad pareiškėja ieškinyje reikalavimų dėl konkrečių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus sprendimų ar veiksmų, kuriais buvo suderinti ir patvirtinti minėti dokumentai, patikslintame ieškinyje neginčijo ir jokių reikalavimų, kurie būtų nukreipti būtent Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir kurie būtų susiję su šios institucijos veiksmais ar neveikimu sprendžiant klausimus dėl atsakovui J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), skl. Nr. (duomenys neskelbtini), nereiškė. Pareiškėjos patikslintame ieškinyje pareikšti reikalavimai taip, kaip jie yra suformuluoti, negali būti vertinami kaip neatsiejamai susiję su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus kompetencija vertinti ir tvirtinti ginčijamus dokumentus, kadangi jais prašoma tik pripažinti neteisingais, neteisėtais ir panaikinti UAB „Inventora“ atliktus kadastrinius matavimus, šio juridinio asmens parengtus kadastrinių matavimų bylą, 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir 2009 m. liepos 2 d. žemės sklypo planą, todėl bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju materialinio teisinio santykio dalyvis pagal pareiškėjos pareikštus reikalavimus yra ne Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bet UAB „Inventora“. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjos nurodyta aplinkybe, jog pagal jos pareikštus reikalavimus atsakyti turi ne UAB „Inventora“, bet Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

26Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo ((duomenys neskelbtini))“ buvo patikslinti žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys pagal priedą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio J. Č., bendras plotas yra 0,0650 ha (76–77, t. I). Taigi, būtent minėtu administraciniu aktu buvo sukurti teisiniai padariniai dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo, tačiau pareiškėja nei šio Kauno apskrities viršininko administracijos, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, įsakymo, nei viešo registro patikslintų duomenų neginčijo, nors, kaip matyti iš pareiškėjos pateikto patikslinto ieškinio, aiškiai suprato šio administracinio akto teisinę reikšmę. Pareiškėjos patikslintame ieškinyje nurodyta, kad nepaisant visų minėtų pažeidimų, padarytų atliekant atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, UAB „Inventora“ atlikti kadastriniai matavimai buvo suderinti Kauno apskrities viršininko administracijoje ir jų pagrindu išleistas apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo bei tikslinami atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai viešame registre, dėl ko naikintinas ir apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašas viešame registre. Tačiau pareiškėja nei patikslintame ieškinyje, nei vėliau reikalavimų dėl nurodyto Kauno apskrities viršininko įsakymo, o taip pat ir viešo registro duomenų neprašė panaikinti ar pripažinti negaliojančiais. Nustačius, kad pareiškėjos patikslinto ieškinio reikalavimai nebuvo susiję su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus veiksmais ar priimtais sprendimais, o buvo išimtinai susiję tik su UAB „Inventora“ atliktais kadastriniais matavimais ir parengtais dokumentais, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus kompetencijos vertinti, ar dokumentas, kurio pagrindu registruojamas daiktas ar keičiami jo kadastrinių matavimų duomenys, atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, ar ne, gali turėti esminę reikšmę įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumui ar teisėtumui. Be to, paaiškėjusios aplinkybės leidžia manyti, kad pareiškėjai dar bylos nagrinėjimo teisme metu buvo žinomos aplinkybės dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus kompetencijos vertinti ir tvirtinti jos ginčijamus dokumentus, taip pat Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo ((duomenys neskelbtini))“ teisinė reikšmė ir jo sukeliami teisiniai padariniai, todėl negalima pripažinti, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kuria ji grindė prašymą dėl proceso atnaujinimo, jai nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytais argumentais, sprendžia, kad pareiškėja, pateikusi prašymą dėl proceso atnaujinimo, neįrodė, jog jos nurodyta aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, kad ją žinant teismas būtų priėmęs kitokį, nei kad yra įsiteisėjęs priimtas teismo sprendimas, o taip pat kitų sąlygų, būtinų pripažįstant pareiškėjos nurodytą aplinkybę kaip pakankamą procesui civilinėje byloje atnaujinti. Pripažintina, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino pareiškėjos nurodytą aplinkybę, pagrįstai sprendė, kad ji nekeičia priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinės kvalifikacijos, todėl pagrįstai konstatavo nesant pagrindo pareiškėjos nurodytą aplinkybę pripažinti naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, sudarančia savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą.

27Teisiškai nepagrįstais laikytini ir atskirojo skundo argumentai dėl teismo nutarties nemotyvavimo. Pareiškėjos teigimu, prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs teismas savo išvadų nepagrindė jokiais faktiniais ir teisiniais argumentais, apsiribojo vien tik abstrakčių teiginių nurodymu, o nutartyje esantys motyvai yra neišsamūs. Pareiškėjos manymu, teismas, priėmęs nutartį be motyvų, ne tik kad pažeidė CPK 291 straipsnio 5 dalį, bet tai yra ir absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

28CPK 291 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai nutarties turiniui. Nutartyje be kitų CPK 291 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų turi būti nurodyti ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas. Atvejai, kai nutartis yra be motyvų, remiantis CPK 329 straipsnio nuostatomis laikomi absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šio absoliutaus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo, yra nurodęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu yra laikomas visiškas motyvų nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacine tvarka skundžiamą nutartį, neturi pagrindo spręsti, jog ši nutartis yra be motyvų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas savo išvadą dėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės pobūdžio, jos teisinės reikšmės išnagrinėtai civilinei bylai, o taip pat kartu ir sprendimą neatnaujinti proceso argumentavo, nurodė, kad pareiškėjos pateikti faktiniai duomenys nekeičia priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinės kvalifikacijos, įsiteisėjusio teismo sprendimo išvados ir ją pagrindžiančių faktinių ir teisinių argumentų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad teismas atsakė į pagrindinius faktinius ir teisinius pareiškėjos argumentus dėl proceso atnaujinimo, savo sprendimą neatnaujinti proceso motyvavo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjos argumentus dėl teismo nutarties nemotyvavimo ir absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo egzistavimo.

29Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus ir neturinčius reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui vertina ir atskirojo skundo argumentus dėl prašymą nagrinėjusios teisėjos šališkumo. Pareiškėjos teigimu, prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjusi teisėja buvo šališka, savo iniciatyva nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, kas sudaro pagrindą vertinti, jog byla yra išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

30Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą, šios teisės tinkamas įgyvendinimas būtų reikalauti, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, t. y. nebūtų pažeisti CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatyti reikalavimai, ir kad byla būtų išnagrinėta teisėjo, turinčio įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus. Taigi tam, kad būtų tinkamai įgyvendinti CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai, procese turi būti užtikrintas teisės į tinkamą teismo procesą principo teisingas įgyvendinimas, t. y. byla turi būti išnagrinėta teisėtos sudėties teismo, kuris būtų sudarytas atsižvelgiant į Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2014). Tuo atveju, kai byla yra išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, laikoma, kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo ir skundžiamą nutartį priėmė teisėja V. L., kuriai buvo paskirtas nagrinėti prašymas. Pareiškėja argumentą, jog jos prašymą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjusios teisėjos šališkumu ir jos nenusišalinimu nuo prašymo nagrinėjimo. Pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, yra reglamentuoti CPK 65 straipsnyje, tačiau ir kitais atvejais, kai yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo (CPK 66 str.). Pareiškėja, teigdama, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjusi teisėja buvo šališka, nenurodė nei vieno CPK 65 straipsnyje numatyto pagrindo, esant kuriam prašymą nagrinėjusi teisėja būtų privalėjusi nusišalinti nuo prašymo nagrinėjimo, o pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia teisėjos šališkumą, apeliacinės instancijos teismo manymu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad prašymo nagrinėjimo metu jos būtų galėjusios kelti abejonių teisėjos nešališkumu ir sudariusios pagrindą teisėjai savo iniciatyva nusišalinti nuo prašymo nagrinėjimo. Pažymėtina, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo nepareiškė, nors jos nurodyta aplinkybė, kad teisėjos procesinius veiksmus dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje galimai įtakojo pareiškėjos Kauno apylinkės teismo pirmininkui pateiktas prašymas, dar iki išnagrinėjant prašymą turėjo būti žinoma. Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių spręsti, ar pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl prašymo Kauno apylinkės teismo pirmininkui pateikimo yra pagrįsta, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tokio prašymo pateikimą, tačiau, nepaisant to, vertina, kad net jei toks prašymas ir būtų pateiktas, teisėjos veiksmai perskiriant teismo posėdžio datą iš 2014 m. lapkričio 20 d. į 2014 m. gruodžio 15 d. paaiškėjus aplinkybei, kad apeliacinės instancijos teisme 2014 m. gruodžio 3 d. bus nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo, motyvuojant tai proceso ekonomiškumu ir protingumo principu, nesudaro pagrindo abejoti prašymą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu. Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad prašymą nagrinėjusi teisėja sprendimą dėl teismo posėdžio datos perkėlimo priėmė įtakojama teismo pirmininko. Be to, apeliacinės instancijos teismo manymu, ši aplinkybė jokiu būdu nesudaro pagrindo pripažinti, kad prašymą nagrinėjusi teisėja sprendimą dėl jo pagrįstumo priėmė ne savo nuožiūra, kad teisėja yra priklausoma ir šališka, ar kad priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Kiti pareiškėjos nurodyti argumentai dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo taip pat laikytini nepagrįstais, kadangi aplinkybės, jog teisėja, priimdama apeliacine tvarka skundžiamą nutartį, rėmėsi pareiškėjos rašytiniame įrodyme pateiktais duomenimis ar apeliacinės instancijos teismo praktika, nesudaro pagrindo abejoti teisėjos galimybėmis savarankiškai surašyti galutinį teismo procesinį dokumentą. Aplinkybė, kad yra priimta pareiškėjai nepalanki teismo nutartis, pati savaime nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu. Nenustačius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti prašymą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumu, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti egzistuojant pareiškėjos teisės į nešališką teismą pažeidimą, o kartu ir absoliutų teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindą dėl to, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

31Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, pateikusi prašymą dėl proceso atnaujinimo, vėliau teismui pateikė ir prašymą priimti 2014 m. birželio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014 suformuotą teisės taikymo (aiškinimo) taisyklę dėl teisinių padarinių, kai ieškovas nesutinka visų materialinių bendrininkų įtraukti atsakovais (b.l. 145–146, t. IX). Prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo nurodyta kasacinio teismo praktika nurodęs, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų spendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Atskirajame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nagrinėjamu atveju nesivadovauti pareiškėjos nurodyta kasacinio teismo praktika, tačiau atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs teismas šia praktika nesivadovavo nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė CPK 366 straipsnio 1 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, t. y. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus kompetencijos vertinti ir tvirtinti dokumentus, kuriais keičiami nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų duomenys, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, todėl bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamos bylos dėl proceso atnaujinimo ir pareiškėjos nurodytos kasacinio teismo bylos, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl teisinių padarinių, kai ieškovas nesutinka visų materialinių bendrininkų įtraukti atsakovais, ratio decidendi skiriasi, kas sudarė pagrindą prašymą nagrinėjusiam teismui šia kasacinio teismo praktika nagrinėjamu atveju nesivadovauti. Be to, paminėtina, kad pareiškėjos nurodyta kasacinio teismo praktika suformuota byloje, kurioje buvo nustatytas materialinių bendrininkų egzistavimo faktas, kai tuo tarpu nagrinėjamoje byloje aplinkybė dėl bendrininkų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pažymi, kad pareiškėjai reiškiant prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, prašymą nagrinėjęs teismas turėjo pasisakyti tik dėl šios aplinkybės, kadangi pareiškėja daugiau proceso atnaujinimo pagrindų nebuvo nurodžiusi. Paminėtina, kad CPK yra reglamentuotas proceso atnaujinimo pagrindas, jei pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, tačiau pareiškėja prašymo dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu nebuvo pareiškusi, nors, kaip galima spręsti iš pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, mano, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas neišaiškindamas jai netinkamo atsakovo nepakeitimo tinkamu teisinių padarinių. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl teisinių padarinių, kai ieškovas nesutinka visų materialinių bendrininkų įtraukti atsakovais, neišaiškinimo negali būti pripažinta turinčia esminę reikšmę nagrinėjamai bylai, kadangi, kaip matyti iš pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo, taip pat ir pateikto atskirojo skundo argumentų, pareiškėja teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia tuo, kad teismas netinkamai nustatė atsakovą, kuris turėtų atsakyti pagal pareiškėjos pareikštus reikalavimus, nors ji reikalavimus buvo pareiškusi tinkamam asmeniui, bet ne aplinkybe, kad pareiškėjai nebuvo tinkamai išaiškintos netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu pasekmės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašyme nurodyta aplinkybė, kuria pareiškėja grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo, ir jos nurodyta kasacinio teismo praktika tarpusavyje nekoreliuoja, kadangi tinkamu atsakovu byloje pareiškėja vis tiek laiko Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.

32Teismui nustačius, jog aplinkybė, kuria prašyme dėl proceso atnaujinimo remiasi pareiškėja, neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai ir įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumui, pagal pareikštus reikalavimus nesudaro pagrindo pripažinti materialinio teisinio santykio dalyviais kitus asmenis, nei kad nustatė bylą nagrinėjęs teismas, darytina išvada, jog prašymo pagrindą sudarančios aplinkybės neatitinka įvardintoms CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad prašymą nagrinėjęs teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo ir atsisakė atnaujinti procesą byloje.

33Atsakovas J. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo paskirti pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesu iki 5 792,40 Eur (20 000 Lt) baudą, įpareigojant ½ dalį šios baudos sumokėti atsakovo naudai. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė į teismą dėl proceso atnaujinimo jau buvo kreipusis tris kartus, tačiau jos prašymai nebuvo tenkinami. Paminėtina, kad pareiškėja visais atvejais prašymus dėl proceso atnaujinimo grindė tuo pačiu įstatyme numatytu pagrindu, tačiau nurodė skirtingas, jos manymu, esminę reikšmę bylai turinčias aplinkybes. Nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo manymu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja nesąžiningai pareiškė nepagrįstą prašymą atnaujinti procesą ar kad ji įstatymo suteikiama teise pateikti tokį prašymą piktnaudžiauja. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis dėl pareiškėjos reiškiamų prašymų atnaujinti procesą patiria turtinę žalą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėja savo teisėmis piktnaudžiauja. Apeliacinės instancijos teismo manymu, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti pareiškėją elgiantis nesąžiningai ir piktnaudžiaujant savo teisėmis, todėl atsakovo prašymas skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas (CPK 95 str.).

34Atsakovas J. Č. prašo priteisti iš pareiškėjos 150 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Kadangi pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, atsakovui iš jos priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

36atskirąjį skundą atmesti.

37Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

38Priteisti J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjos G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

39Netenkinti atsakovo J. Č. prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.

40Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo (b.l.... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi (b.l. 148–151, t.... 6. Teismas nustatė, kad pareiškėja naujų aplinkybių sužinojimo faktą sieja... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį motyvai... 8. Pareiškėja atskirajame skunde (b.l. 12–24, t. X) prašo panaikinti Kauno... 9. Atsakovas J. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 27–31, t. X) prašo... 10. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 11. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame... 14. Nagrinėjamoje byloje keliamas tinkamo civilinio proceso teisės normų,... 15. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje tarp šalių kilęs ginčas... 16. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja G. V., remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies... 17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2... 18. Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo... 19. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2011 m. rugpjūčio 4 d.... 20. Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje grindė 2014... 21. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pasisakydamas dėl pareiškėjos... 22. Apeliacinės instancijos teismas teisiškai nepagrįstu ir nesudarančiu... 23. Ginčo teisenoje civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu, kuriam... 24. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2012... 25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos prašyme dėl proceso... 26. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko 2010 m.... 27. Teisiškai nepagrįstais laikytini ir atskirojo skundo argumentai dėl teismo... 28. CPK 291 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai nutarties turiniui. Nutartyje... 29. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus ir neturinčius reikšmės... 30. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens... 31. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, pateikusi prašymą... 32. Teismui nustačius, jog aplinkybė, kuria prašyme dėl proceso atnaujinimo... 33. Atsakovas J. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo paskirti... 34. Atsakovas J. Č. prašo priteisti iš pareiškėjos 150 Eur išlaidų už... 35. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3... 36. atskirąjį skundą atmesti.... 37. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.... 38. Priteisti J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš... 39. Netenkinti atsakovo J. Č. prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą... 40. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....