Byla e2A-880-440/2015
Dėl laidavimo sutarties pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-119-291/2015 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alnida“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Heles Group“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia.

2Teismas išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas R. M. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 2012-01-24 Laidavimo sutartį pasirašytą tarp jo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau -UAB ) „Alnida“ nesudaryta ir negaliojančia. Nurodė, jog atsakovė UAB „Alnida“ ir trečiasis asmuo UAB „ Heles Group“ 2012-01-02 buvo sudarę prekių pirkimo –pardavimo sutartį. 2012-01-23 atsakovė išrašė PVM sąskaitą - faktūrą BIELSK Nr. 13798 pagrindiniam skolininkui kaip už parduotas prekes 29326,75 Lt ( 8500,50 eurų) sumai. Sekančią dieną po sąskaitos- faktūros išrašymo atsakovės atstovai, atvykę į UAB „Heles Group“ patalpas, privertė jį pasirašyti laidavimo sutartį. Pasirašydamas laidavimo sutartį, jis nežinojo už kokio dydžio sumą jis laiduoja, nes laidavimo sutartyje nebuvo nurodyta laidavimo suma. Joje tik buvo nuoroda į 2012-01-23 PVM sąskaitą- faktūrą, su kuria jis taip pat nebuvo supažindintas. Atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - LR CK ) 6.78 straipsnio 1 dalies reikalavimą pakankamai apibūdinti prievolę, todėl tokią laidavimo sutartį prašo pripažinta nesudaryta ir negaliojančia. Nurodė, jog jis turėjo baldų gamybos įmonę „Stiliaus baldai“ ir su atsakove sudarinėdavo prekybines sutartis, t.y pirkdavo įvairias prekes, medžiagas, reikalingas baldų gamybai. UAB „Heles Group“ jis nedirbo, tik padėdavo motinai nes pažinojo UAB „Alnida“ darbuotoją V. G. su kuriuo derindavo dėl prekių. UAB „Heles Group“ vadovavo jo motina, ji 2012-01-02 sudarė su atsakove pirkimo- pardavimo sutartį dėl prekių tiekimo. Kadangi jo manymu atsižvelgiant į sutartį suma galėjo būti apie 3000 Lt, jis pasirašė laidavimo sutartį. Be to sutartį pasirašė dėl to, jog atsakovo darbuotojas V. G. ir UAB „Alnida“ direktorės N. D. žentas grasino jam bei jo šeimos nariams susidorojimu.

5Atsakovė UAB „Alnida“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atstovė N. D. nurodė, jog ji su ieškovu yra seniai pažįstama, kadangi ieškovas R. M. turėjo savo baldų gamybos įmonę ir iš UAB „Alnida“ pirkdavo įvairias medžiagas. Nuo 2006 m. iki 2012m. ieškovas daug kartų pirko įvairias prekes, nes jis faktiškai dirbo UAB „Heles Group“, kurios direktore buvo ieškovo motina V. J., kuri faktiškai nesikišo į bendrovės reikalus. Kadangi 2012 m. sausio mėnesį ieškovas pageidavo prekių už didelę sumą, t.y. 29326,75 Lt, ( 8500,50 eurų) bendrovė paprašė laidavimo, nes be laidavimo už tokią sumą, jie prekių nebūtų pardavę. Laidavimo sutartyje buvo nurodytas prievolės dydis, pinigų suma pagal 2012-01-23 UAB „Alnida“ išrašytą sąskaitą – faktūrą. Laidavimo sutartį pasirašė ieškovas ir ji. Kai jai pasirašyti buvo atvežta 2012-01-24 laidavimo sutartis, ji ieškovo jau buvo pasirašyta. Niekas jokio spaudimo ieškovui dėl laidavimo sutarties pasirašymo nedarė, nei jam nei jo šeimos nariams niekas negrasino, laidavimo sutartis, su kuria ieškovas sutiko, buvo pasirašyta todėl, kad ieškovas pageidavo prekių už didesnę nei 3000 Lt sumą. Ieškovas laidavimo sutarties neginčijo iki tol, kol atsakovė nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, nes trečiasis asmuo, gavęs prekes su atsakove neatsiskaitė, todėl reikalavimas buvo nukreiptas į laiduotoją, t.y. ieškovą. Be to, ieškovas skolos priteisimo byloje jos neginčijo, tarėsi dėl sumokėjimo sąlygų.

6Trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ( toliau –BUAB) „Heles Group“ atsiliepimo nepateikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Šiaulių apylinkės teismas 2015-05-25 sprendimu ieškinį atmetė. Teismo vertinimu iš laidavimo sutarties matyti, jog joje buvo konkrečiai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas prievolės dydis - pinigų suma pagal 2012-01-23 UAB „Alnida“ išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. BIELSK13798 t.y. 29 326,75 Lt. ( 8500,50 eurų). Ieškovui šis dokumentas buvo žinomas, nes kaip matyti iš šalių paaiškinimų būtent ieškovas nuolat derindavo užsakymus ir užsakinėdavo medžiagas iš UAB „Alnida“ taip pat pats tarėsi ir dėl prekių įsigijimo pagal sąskaitą-faktūrą Nr. BIELSK13798. Laidavimo sutarties 4.3. punkte yra nurodyta, kad „Šios sutarties tekstas Šalių yra perskaitytas, suprastas ir kaip pilnai atitinkantis Šalių valią priimtas ir pasirašytas“. Pagal LR CK 6.76 straipsnio 1 dalį, laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui pagal tam tikrą prievolę. Šiuo atveju Laidavimo sutartyje būtent yra nurodyta konkreti prievolė - Sąskaitos-faktūros apmokėjimas, kurio nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju už UAB „Heles Group“ prievoles laiduoja R. M.. Teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Alnida“ neturėjo tikslo apgauti ieškovo, nepateikė jokių melagingų duomenų, atskleidė visas sandorio sudarymo sąlygas - nurodė už kokią prievolę ieškovas laiduoja. Laidavimo sutartis buvo sudaryta abiejų šalių sąmoningais, valingais veiksmais, derinant pozicijas. Ieškovas turėjo pareigą įvertinti Laidavimo sutarties pasirašymo pasekmes, turėjo teisę jos nepasirašyti, prašyti suteikti laiko susipažinti su pasirašomos sutarties sąlygomis, apsvarstyti alternatyvius variantus. Jei ieškovas elgėsi neapdairiai ir neatsakingai, atsakovė dėl to nėra atsakinga. Pagal LR CK 1.90 straipsnio 5 dalį tokiu atveju rizika už pasekmes tenka pačiam R. M., o sandorio nepasirašymo atveju ieškovui jokių neigiamų pasekmių nebūtų kilę. Remiantis LR CK 6.79 straipsniu, laidavimo sutartis turi būti rašytinė. Tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta Laidavimo sutartis, aiškiai apibūdinanti prievolę, už kurią laiduojama, yra rašytinė, pasirašyta abiejų šalių, todėl nėra pagrindo pripažinti jos negaliojančia. Teismas pažymėjo, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia taip pat tuo, kad atsakovė, būdama įmonė, nesidomėjo ieškovo, neįgalaus asmens, finansine situacija. Tačiau ieškovas R. M. faktiškai dirbo UAB „Heles Group“, užsakinėjo prekes, tvarkė piniginius reikalus, susijusius su UAB „Heles Group“ , todėl teismo nuomone pats turėjo domėtis sudaromos Laidavimo sutarties sąlygomis ir jos galimomis pasekmėmis. Dėl ieškovo teigimo, kad laidavimo sutartį jis pasirašė dėl grasinimo jam ir jo šeimos nariams ir ekonominio spaudimo pagrindiniam skolininkui ir jo dalyviams ir vadovams, jo motinai V. J.- UAB „Hales Group“ akcininkei ir vadovei, bei bendrovėje dirbančiam broliui A. J.. Teismas sprendė, kad grasinimo padarinių realumas turi būti grindžiamas įrodymais, kuriuos turi pateikti ieškovas. Tokių įrodymų jis nepateikė, to nepatvirtino ir byloje liudytoju apklaustas A. J., todėl teiginys, kad laidavimo sutartį ieškovas sudarė dėl atsakovo grasinimo, byloje neįrodytas.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu apeliantas, ieškovas R. M., prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

11Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Pasirašydamas laidavimo sutartį, jis nežinojo už kokio dydžio sumą laiduoja, nes laidavimo sutartyje nebuvo nurodyta laidavimo suma. Joje tik buvo nuoroda į 2012-01-23 PVM sąskaitą- faktūrą, su kuria jis taip pat nebuvo supažindintas. Kadangi sudarytoji laidavimo sutartis turi tiek turinio trūkumų, tiek ir formos trūkumų, prašė pripažinti ją nesudaryta ir negaliojančia nuo sudarymo momento. Visiškai nepriimtina ir nesuprantama iš kur teismas darė išvadą, kad jis dirbo UAB „Heles Group“. Byloje yra Juridinių asmenų registro išrašas bei VSDFV išrašas iš kurių matyti, kad jis nebuvo UAB „Heles Group“ nei akcininku, nei darbuotoju. Šie dokumentai yra oficialus rašytinis įrodymas byloje, tačiau bylą nagrinėjęs teismas ignoravo šiuos įrodymus. Taip pat nesuprantama iš kur teismas padarė išvadą, kad jis neva žinojo apie sąskaitą-faktūrą Nr. BIELSKI3798 ir net pats tarėsi dėl prekių įsigijimo pagal sąskaitą-faktūrą Nr. BIELSK13798. Tokių aplinkybių nenurodė net ir patys atsakovės atstovai.

132. Pagal 2012-01-02 Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 012/01-01/1 pagrindinis skolininkas UAB „Heles Group“ ir atsakovė susitarė, kad pirkėjo bendra neapmokėtų prekių suma negali viršyti 3000 Lt (Sutarties 3.4 punktas). Taip pat, kad pagrindinis skolininkas UAB „Heles Group“ už pateiktas prekes atsiskaito per 2 kalendorines dienas nuo sąskaitos -faktūros išrašymo dienos. (Sutarties 3.3 punktas), o pirkėjui viršijus prekių limitą ir neatsiskaičius su atsakovu, prekės negali būti tiekiamos. (Sutarties 3.5 punktas). Teismas visiškai nevertino šių byloje esančių įrodymų iš kurių matyti, kad pati atsakovė negalėjo pateikti tokio prekių kiekio koks jis nurodytas PVM Sąskaitoje - faktūroje BIELSK Nr. 13798. Teismas taip pat nevertino ir tai, kad iš atsakovės pateiktų buhalterinės apskaitos suvestinių dokumentų (Pardavimų žurnalo) matyti, kad nuo pat 2012-01-09 d. iki 2014-03-28 atsakovas 32 kartus vežė prekes pagrindiniam skolininkui UAB „Heles Group“ ir visais atvejais vežamų prekių suma nebuvo didesnė nei 2397,52 Lt. Teismui nesukėlė abejonių nei tai, kad laidavimo sutartyje nurodytos PVM sąskaitos - Faktūros BIELSK Nr. 13798 suma beveik 10 kartų viršija Pardavimo sutartyje nurodytą pardavimų sumą. Akivaizdu, kad nebūdamas supažindintas su sąskaitos faktūros BIELSK Nr. 13798 suma, tačiau žinodamas apie maksimalią 3000 Lt prekių pardavimo pagrindiniam skolininkui sumą, jis galėjo tik numanyti, kad laidavimo sutartyje nurodytos sąskaitos faktūros BIELSK Nr. 13798 suma nebus didesnė nei 3000 Lt. Tačiau numanyti ir tuo labiau žinoti, kad ši suma yra beveik 10 kartų didesnė nei numatyta maksimali pirkimo suma, niekaip negalėjo. Pagrindinės prievolės, įformintos minėta PVM sąskaitos - Faktūros BIELSK Nr. 13798 jis nepasirašė, su ja supažindintas nebuvo. Laidavimo sutarties elementai yra nepakankami sutarties galiojimui, tačiau bylą nagrinėjęs teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir todėl padarė nepagrįstas išvadas.

143. Atsakovė, sudarydama laidavimo sutartį ne tik, kad nesidomėjo jo, kaip neįgalaus fizinio asmens, turtine padėtimi ir jo galimybėmis prisiimti tokius neproporcingai didelius esamai jo turtinei padėčiai įsipareigojimus, bet ir nenurodė laidavimo sutartyje prisiimamų įsipareigojimų dydžio pasinaudodama atsakovo kaip silpnesnės sandorio šalies padėtimi. Nurodė, kad yra neįgalus asmuo, neturi jokio turto. Jo visos gaunamos pajamos sudaro tik neįgalumo pensija, sudaranti 547,26 Lt per mėnesį prieš mokesčius ir 273,63 Lt po mokesčių. Akivaizdu, kad gaudamas tokias pajamas niekada savo laisva valia negalėtų prisiimti įsipareigojimų siekiančių 29326,75 Lt. Pažymėjo, kad laidavimo sutarties pasirašymo metu nebuvo atsakovės UAB „Heles Group“ nei akcininkas, nei darbuotojas, todėl neturėjo visiškai jokio ekonominio intereso laisva valia prisiimti įsipareigojimus už kitą įmonę. Laidavimo sutartį pasirašė suklaidintas kitos šalies ir nežinodamas prisiimamų įsipareigojimų dydžio.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Alnida“ prašo atmesti ieškovo R. M. apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-25 sprendimą palikti nepakeistą.

16Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

171. Apeliantas pagrindiniu argumentu, kodėl Laidavimo sutartis turėtų būti panaikinta, nurodo, jog joje nėra nurodyta konkreti laidavimo suma. Tokie apelianto teiginiai buvo paneigti rašytiniais įrodymais bei šalių parodymais teisme. Laidavimo sutartyje buvo konkrečiai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas prievolės dydis - pinigų suma pagal 2012-01-23 UAB „Alnida“ išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. B1ELSK13798. Teismų praktikoje pasisakyta, kad konkreti pinigų suma laidavimo sutartyje neprivalo būti nurodyta. O tai, kad žinojo apie sąskaitos faktūroje minimą sumą ieškovas patvirtino ne kartą 2015-04-02 teismo posėdžio metu.

182. Apeliaciniame skunde R. M. nurodo, jog nebuvo UAB „Heles Group“ akcininkas, nei darbuotojas, todėl neturėjo visiškai jokio ekonominio intereso pasirašyti laidavimo sutarties. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti kitokias išvadas. Buvo pateikta elektroninio laiško kopija, iš kurios matyti, kad apeliantas susirašinėjo su UAB „Alnida“ ir atstovavo UAB „.Heles Group“ interesus, derino skolos pagal Sąskaitą - faktūrą grąžinimo grafiką, pripažino skolą, laidavimo sutartį. Be to į bylą pateiktose sąskaitose-faktūrose nurodyta, kad prekes priėmė R. M. UAB „Heles Group“ projektų vadovas. Taip pat teismo posėdžio metu patvirtino, kad padėjo susitarti su UAB „Alnida“ direktoriumi dėl prekių pirkimo, tiekimo, tai patvirtina, kad apeliantas faktiškai dirbo UAB „Heles Group“.

193. Teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad atsakovė UAB „Alnida“ neturėjo tikslo apgauti ieškovo, nepateikė jokių melagingų duomenų, atskleidė visas sandorio sudarymo sąlygas, nurodė už kokią prievolę ieškovas laiduoja. Ieškovas turėjo įvertinti laidavimo sutarties pasirašymo pasekmes, turėjo teisę jos nepasirašyti. Laidavimo sutarties nepasirašymo atveju ieškovui jokių neigiamų pasekmių nebūtų kilę. Atsakovė neturėjo pareigos domėtis ieškovo kaip fizinio asmens turtine padėtimi. Ieškovas, UAB pats turėjo pareigą suvokti sandorio esmę. Aplinkybė, kad laidavimo sutartis yra visiškai nenaudinga ieškovui, neturi teisinės reikšmės, kadangi laidavimo sutartimi pirmiausia siekiama apsaugoti kreditoriaus interesus. Atsakovė nereikalavo jokių neįprastų ir neprotingų kredito gražinimo užtikrinimo priemonių.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo „Heles Group“ prašo sprendimą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-25 sprendimo priimti savo nuožiūra.

21Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22Vilniaus apygardos teismo 2014-06-27 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014-07-09 civilinėje byloje Nr. B2-3275-345/2015 UAB „Heles Group“ iškelta bankroto byla ir įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“. Minėta nutartimi UAB „Heles Group“ valdymo organai buvo įpareigoti perduoti paskirtam įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus. Teikdamas į bylą atsiliepimą į apeliacinį skundą nurodė, kad iki šios dienos teismo įpareigojimas nėra įvykdytas, todėl administratorius negalėdamas patikrinti įmonės apskaitos dokumentų, neturi galimybės pasisakyti dėl teisme nagrinėjamo ginčo.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinis skundas netenkintinas.

25Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

26Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, dėl laidavimo sutarties sudarymo teisėtumo.

27LR CK 6.76 straipsnis numato, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. LR CK 6.80 straipsnis numato, kad jei laiduotojas reikalauja, kreditorius privalo suteikti laiduotojui informaciją apie pagrindinės prievolės turinį ir sąlygas, taip pat apie jos vykdymą.

28Bylos duomenimis 2012-01-24 tarp ieškovo R. M. ir UAB „ Alnida“ pasirašyta laidavimo sutartis už skolininko UAB „Heles group“ prievolę pagal 2012-01-23 UAB „Alnida“ išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. BIELSK13798UAB. Prievolės neįvykdymo atveju šalys susitarė dėl solidariosios atsakomybės. Laidavimo sutartyje konkreti laidavimo suma nenurodyta. Laidavimo sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad laiduotojui pinigų sumą pagal minėtą sąskaitą – faktūrą leidžiama įvykdyti per du metus, t.y. iki 2014-01-23. Toks atidėjimas netaikomas pagrindiniam skolininkui – UAB „Heles group“. Laidavimo sutarties 4.4 punktu šalys susitarė, kad sutartis galioja iki visiško įsipareigojimo įvykdymo pagal UAB „Heles group“ prievolę ir šią laidavimo sutartį. 4.5 punktu laiduotojas patvirtino, kad atsisako teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į pagrindinio skolininko turtą. Valstybės įmonės registrų centro duomenimis UAB „Heles group“ direktore nuo 2011-11-14 buvo V. J. Į bylą pateiktas gimimo liudijimas patvirtina, kad R. M. yra V. J. sūnus. 2013-05-03 Šiaulių apygardos teismo nutartimi akcininko A. J. iniciatyva UAB „Stiliaus namai“ iškelta bankroto byla. 2014-04-23 Šiaulių apygardos teismo nutartimi pripažinta, kad įmonės veikla pasibaigė. Vilniaus apygardos teismo 2014-06-27 nutartimi UAB „Heles Group“ iškelta bankroto byla.

29Sutarčių aiškinimo taisyklės yra detaliai reglamentuotos LR CK 6.193-6.195 straipsniuose. Pagal sutarčių aiškinimo taisykles sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (LR CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas, kiekviena sutartis turi būti teisingai teisiškai kvalifikuojama, t. y. jai turi būti taikomos tos teisės normos, kuriose reglamentuojami pagal sutarties esmę ir tikslą būtent iš tokios rūšies sutarčių atsirandantys civiliniai teisiniai santykiai. Vertinant ir aiškinant sutartis, visada reikalinga nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių civilinių teisinių santykių subjektų ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti konkrečią sutartį. Sutarties elementai yra šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (LR CK 6.159 straipsnis). Sutarties, kaip sandorio, šalių valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. LR CK 6.79 straipsnis numato, kad laidavimo sutartis turi būti rašytinė. Rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančią.

30Vertindamas ieškinio reikalavimo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į LR CK 1.91 straipsnio nuostatas reglamentuojančias sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimą negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad 2012-01-23 UAB „Alnida“ išrašyta sąskaita-faktūra Nr. BIELSK13798 dėl 29 326,75 Lt. ( 8500,50 eurų) ieškovui buvo žinoma. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes dėl ieškovo veiksmų derinant užsakymus, užsakinėjant medžiagas iš UAB „Alnida“ taip pat jo tarimąsi dėl prekių įsigijimo pagal sąskaitą-faktūrą Nr. BIELSK13798. Laidavimo sutartyje yra nurodyta konkreti prievolė - Sąskaitos-faktūros apmokėjimas, kurios nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju už UAB „Heles Group“ prievoles laiduoja R. M..

31Apelianto vertinimu teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis dirbo UAB „Heles Group“, nes jis nebuvo UAB „Heles Group“ nei akcininku, nei darbuotoju. Taip pat nurodo, kad apeliantui nesuprantama iš kur teismas padarė išvadą, kad jis neva žinojo apie sąskaitą-faktūrą Nr. BIELSKI3798, kad pats tarėsi dėl prekių įsigijimo pagal sąskaitą-faktūrą Nr. BIELSK13798.

32Apeliacinio teismo vertinimu byloje pateikti duomenys patvirtina kitokias faktines aplinkybes nei teigia apeliantas. Atsakovės UAB „Alnida“ atstovė N. D. nurodė, jog ji su ieškovu yra seniai pažįstama, kadangi ieškovas R. M. turėjo jos žodžiais savo baldų gamybos įmonę ir iš UAB „Alnida“ pirkdavo įvairias medžiagas. Nuo 2006 m. iki 2012 m. ieškovas daug kartų pirko įvairias prekes, nes jos vertinimu jis faktiškai dirbo UAB „Heles Group“, kurios direktore buvo ieškovo motina V. J., kuri faktiškai nesikišo į bendrovės reikalus. Apeliacinio teismo vertinimu byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina atsakovės paaiškinimus, ieškovas nepaneigė atsakovės argumentų. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas rėmėsi tik atsakovės direktorės N. D. paaiškinimais, o kitus įrodymus ignoravo. Byloje pateikta 2013-05-09 elektroninio laiško kopija, iš kurios matyti, kad apeliantas susirašinėjo su UAB „Alnida“ ir UAB „Heles Group“ interesais derino skolos pagal Sąskaitą - faktūrą grąžinimo grafiką, nurodydamas, kad grafikas tinka. LITEKO duomenimis 2015-04-02 teismo posėdžio metu ieškovas taip ir neatsakė į klausimą kodėl jei nurodo, kad nesutinka su skola, laidavimo sutartimi minėtomis aplinkybėmis derino skolos gražinimo grafiką. Be to į bylą pateiktose atskirose sąskaitose-faktūrose nurodyta, kad prekes priėmė R. M. pasirašydamas kaip UAB „Heles Group“ projektų vadovas. Taip pat 2015-04-02 teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad nors nedirbo oficialiai, jo įmonė bankrutavo, sakė, kad nedirbs, bet įmonę UAB „ Heles Group“ prižiūrės, padėjo mamai, broliui, padėdavo susitarti su UAB ‚Alnida“ komercijos direktoriumi dėl medžiagų pirkimo. Teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtą asmenį gerai pažinojo. Kad buvo žodinis susitarimas su juo dėl laidavimo sutarties sudarymo, bet ne didesnei nei 3000 Lt sumai. Pasirašydamas laidavimo sutartį pasitikėjo, daug metų bendravo, neklausė jo kokia sutartis sudaryta. Ieškovas paaiškino, kad dirbo individualiai, vėliau vadovavo įmonei UAB „Stiliaus baldai“, vėliau jai vadovavo jo brolis. Iš brolio sužinojo apie skolos perkėlimą iš UAB „Stiliaus baldai“ UAB „ Heles Group“, apie tai kokio dydžio suma, sužinojo gal po dviejų mėnesių po laidavimo sutarties sudarymo. Taip pat nurodė, kad koks buvo brolio susitarimas dėl skolos perkėlimo nežino. Iš papildomų Sodros duomenų matyti, kad R. M. dirbo UAB „Heles Group“ darbuotoju nuo 2012-07-23 iki 2013-04-22. Iš byloje esančių duomenų galima sutikti su ieškovo argumentais, kad oficialiai ieškovas laidavimo sutarties sudarymo metu nebuvo įdarbintas UAB „Heles Group“, tačiau iš į bylą pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad UAB „Alnida“ išrašytą sąskaitą pvz. 2012-01-16 pasirašė A. J., 2012-01-18 pasirašė V. J., sąskaitą-faktūrą BIELSK Nr. 13736 2012-01-23 pasirašė R. M.. Nors kaip minėta byloje nėra oficialių duomenų apie ieškovo įdarbinimą minėtoje įmonėje, tačiau įvertinus jo paties paaiškinimus, liudytojo A. J. paaiškinimus, faktines byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad jis buvo įdarbintas, tačiau iš dalies nėra pagrindo ir nesutikti su atsakovės UAB „Alnida“ argumentais, kad apeliantas faktiškai dirbo UAB „Heles Group“, nes dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindo spręsti, kad jam buvo žinoma įmonės veikla, jis pats nurodė, kad padėjo įmonės veikloje, rūpinosi veikla, atliko konkrečias funkcijas, ir ir kita, nes iš esmės kitaip nėra kaip paaiškinti į bylą pateiktų ieškovo pasirašytos minėtos sąskaitos faktūros, taip pat duomenų dėl ieškovo vaidmens sprendžiant ginčą dėl skolos gražinimo UAB „ Heles Group“ interesais. Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu, ką patvirtina garso įrašas, paaiškino, kad jis dirbo UAB „Heles Group“. Kiek suprasdavo, tiek tvarkydavosi pats, kai nesuprasdavo prašydavo brolio pagalbos, kad sutartis pasižiūrėtų. Mama, kaip vadovė pasirašydavo dokumentus. Sąskaitą dėl 29326,75 Lt nuvežė mamai pasirašyti. Liudytojas nurodė, kad jo brolis turėjo skolą, kad UAB „Stiliaus baldai“ skolą pasak liudytojo ketino gražinti UAB „Heles Group“, tačiau konkrečių aplinkybių jis nežino. Taip pat nurodė, kad nežinojo, kad brolis pasirašė laidavimo sutartį. Atsižvelgiant į ieškovo ir liudytojo paaiškinimus, nors ieškovas nurodė, kad konkrečioje sąskaitoje nurodyto kiekio prekių atsakovė UAB „Alnida“ negalėjo pristatyti UAB „ Heles Group“, kad UAB „Heles Group“ galimai prekių negavo, tačiau nurodydamas šias aplinkybes ieškovas nepateikė jokių konkrečius jo paaiškinimus patvirtinančių įrodymų ( LR CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimis atsakovės UAB „Heles Group“ atstovas atsiliepime į ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Alnida“ ieškinį atsakovams UAB „Heles Group“ ir R. M. dėl skolos priteisimo, kurio kopija pateikta į šią bylą nurodė, kad visos UAB „Alnida“ prekės pagal sąskaitą faktūrą 29326,75 Lt buvo pateiktos UAB „Stiliaus baldai“. Esant blogai finansinei padėčiai UAB „Alnida“ minėtą sąskaitą išrašė UAB „Heles Group“ ir darydama ekonominį spaudimą privertė sąskaitą pasirašyti, todėl sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu.

33Ieškovo atstovas tvirtindamas, kad atsakovė UAB „Heles Group“ medžiagų už konkrečią sumą negavo, nurodė, kad pagal 2012-01-02 Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 012/01-01/1 pagrindinis skolininkas UAB „Heles Group“ ir atsakovė susitarė, kad Pirkėjo bendra neapmokėtų prekių suma negali viršyti 3000 Lt (Sutarties 3.4 punktas). Taip pat, kad pagrindinis skolininkas UAB „Heles Group“ už pateiktas prekes atsiskaito per 2 kalendorines dienas nuo sąskaitos -faktūros išrašymo dienos. (Sutarties 3.3 punktas), o Pirkėjui viršijus prekių limitą ir neatsiskaičius su atsakovu, prekės negali būti tiekiamos. (Sutarties 3.5 punktas). Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šių byloje esančių įrodymų iš kurių matyti, kad pati atsakovė negalėjo pateikti tokio prekių kiekio koks jis nurodytas PVM Sąskaitoje - faktūroje BIELSK Nr. 13798. Teismas taip pat nevertino ir tai, kad iš atsakovės pateiktų buhalterinės apskaitos suvestinių dokumentų (Pardavimų žurnalo) matyti, kad nuo pat 2012-01-09 d. iki 2014-03-28 atsakovas 32 kartus vežė prekes pagrindiniam skolininkui UAB „Heles Group“ ir visais atvejais vežamų prekių suma nebuvo didesnė nei 2397,52 Lt. Apeliacinio teismo vertinimu byloje įrodymų, kad UAB „Heles Group“ medžiagų už konkrečią sumą negavo, nepateikta, minėtos sąskaitos faktūros pagrindu sudarytas sandoris nėra nuginčytas. Tai, kad 2012-01-02 Pirkimo - pardavimo sutartimi buvo numatyta, kad skolininkas UAB „Heles Group“ ir atsakovė UAB „Alnida“ susitarė, kad pirkėjo bendra neapmokėtų prekių suma negali viršyti 3000 Lt nesudaro pagrindo spręsti, kad kiti sandoriai, kitomis sąlygomis, didesniam prekių kiekiui, didesnei sumai negalimi ir kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms minėti sandoriai savame yra negaliojantys. Apeliantas teigia, kad jis žinodamas apie minėtą sutartį, maksimalią joje aptartą 3000 Lt prekių pardavimo pagrindiniam skolininkui sumą, galėjo tik numanyti, kad laidavimo sutartyje nurodytos sąskaitos faktūros BIELSK Nr. 13798 suma nebus didesnė nei 3000 Lt. Tačiau negalėjo numanyti, kad ši suma yra beveik 10 kartų didesnė. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių apeliaciniam teismui nėra pagrindo vertinti, kad ieškovas pasirašydamas laidavimo sutartį neturėjo galimybės ir teisės žinoti, kokia yra pagrindinė prievolė, tačiau kaip minėta iš visumos nustatytų faktinių aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad jis nežinojo. Teismo vertinimu nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kad ieškovas minėtos PVM sąskaitos - Faktūros BIELSK Nr. 13798 nėra pasirašęs.

34Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos apeliacinio teismo 2010-10-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-634/2010, kurioje konstatuota, kad teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, esmės ar apimties klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Teismas taip pat pabrėžė, kad laidavimo sutartys, atsižvelgiant į sandorių prigimtį, sandorių šalis bei sandorių sudarymo aplinkybes, laikytinos rizikingomis, todėl sandorio šalis, prisiimdama galimą riziką, kartu praranda ir teisę vėliau tą sandorį ginčyti remdamasi suklydimu. Nors minėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės nevisiškai tapačios, tačiau iš esmės sutiktina, su pirmosios instancijos teismo argumentais. LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę laisvai nuspręsti, sudaryti konkrečią sutartį, ar ne, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, savarankiškai nustatyti sudaromos sutarties sąlygas, turinį bei formą. Ieškovas nors ir fizinis asmuo, bei pagal byloje pateiktus duomenis jam nustatytas neįgalumas nuo 2010-06-02 bei nustatytas 60 procentų nedarbingumas, tačiau pats nurodė, kad dirbo individualiai, dirbo UAB „Stiliaus baldai“, kurioje vieninteliu akcininku buvo jo brolis, taip pat jo teigimu padėjo broliui ir mamai dėl UAB „Heles Group“ veiklos, todėl nėra pagrindo spręsti, kad neturėjo patirties įmonės veikloje. Be to nėra pagrindo išvadai, kad neturėjo galimybės įvertinti rizikos, sudarant laidavimo sutartį, pareigą atsakyti pagal pagrindinę prievolę. Laidavimo ties sąlygos buvo suprantamos, ieškovas paaiškino teismo posėdyje, kad laidavimo sutartį perskaitė. Nenustatyta aplinkybių, kad ieškovas neturėjo galimybės laisva valia apsispręsti dėl sudaromos Laidavimo sutarties ir prisiimamų įsipareigojimų. Teismo vertinimu ieškovas turėjo galimybę pasinaudoti pasirinkimo teise – sudaryti su atsakove UAB „Heles Group“ prievolės vykdymą užtikrinančią sutartis, ar jos nesudaryti. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo teiginius, kad pasirinkimo teisės ir apsisprendimo galimybės jie neturėjo. Priešingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad papildoma prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė kaip laidavimas, ieškovui buvo priimtina. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Heles Group“ direktore buvo mama V. J., be to, ten dirbo ieškovo brolis, todėl akivaizdu, kad buvo noras šeimai padėti, esant finansinių problemų. Teismas sprendė, kad atsakovė, pasiūlydama ieškovui sudaryti Laidavimo sutartį, siekė užtikrinti atsiskaitymo už prekes mažesnę riziką, o ieškovas, sudarydamas Laidavimo sutartį, siekė normalizuoti bendrovės, kuri faktiškai yra šeimos verslas, veiklą. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo su šiomis teismo išvadomis nesutikti. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad tikėjosi, kad skola bus gražinta, todėl pasak jo po dviejų mėnesių po Laidavimo sutarties sudarymo iš karto nesikreipė į teismą dėl Laidavimo sutarties pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia. Konkrečiu atveju atsakovė nepateikė duomenų, kad domėjosi laiduotojo finansinėmis galimybėmis, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad tokią pareigą turėjo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad neturi teisinės reikšmės tai, jog Laidavimo sutarties sudarymo dieną ieškovas nedisponavo lėšomis ar turtu, nes jis įsipareigojo atsakyti ir turtu, gautinu ateityje. Be to iš Laidavimo sutarties matyti, kad laiduotojui buvo leista įvykdyti įsipareigojimus iki 2014-01-23. Sutiktina su argumentais, kad būtent kreditorius sprendžia ar sutartis yra pakankamas prievolių užtikrinimo būdas, o laiduotojas, pasirašydamas sutartį, iš esmės pripažįsta, jog bus pajėgus ją įvykdyti. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nereikalavo jokių neįprastų ir neprotingų kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių. Todėl ta aplinkybė, kad laidavimo sutartis yra visiškai nenaudinga, neturi teisinės reikšmės, kadangi laidavimo sutartimi pirmiausia siekiama apsaugoti kreditoriaus interesus. Nors apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovė buvo ieškovo mama, ieškovas ir jo brolis tikėtina buvo suinteresuoti įmonės veikla. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad atsakovė pasinaudojo ieškovo kaip silpnesne sandorio šalies padėtimi. Ieškovės nurodė, kad yra neįgalus asmuo, neturi jokio turto, jo visos gaunamos pajamos sudaro tik neįgalumo pensija, sudaranti 547,26 Lt per mėnesį prieš mokesčius ir 273,63 Lt po mokesčių. Tačiau šių aplinkybių buvimas, įvertinus visumą byloje nurodytų aplinkybių nesudaro teisinio pagrindo naikinti Laidavimo sutartį.

35LR CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindas – sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, negaliojimas. Šio straipsnio 4 dalyje realus grasinimas yra laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2006).

36Ieškovas nurodė konkrečias faktines aplinkybes teigdamas, kad jis Laidavimo sutartį jis pasirašė dėl grasinimo jam ir jo šeimos nariams ir ekonominio spaudimo. Teismo posėdžio metu ieškovas negalėjo konkrečiai nurodyti kuo grasinimas pasireiškė, ar jis buvo realus ir kita. Ieškovas nurodė, kad dėl grasinimo į policiją nesikreipė. Jo brolis apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu, ką patvirtina garso įrašas nurodė, kad pasirašant sutartį girdėjo garsiai kalbant, tačiau jokių konkrečių aplinkybių nenurodė be to kaip galima vertinti vėliau ir brolio-ieškovo nieko neklausė ir nesidomėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad įstatymai numato, jog grasinimo padarinių realumas turi būti grindžiamas įrodymais, kuriuos turi pateikti ieškovas. Pagrįstai sprendė, kad įrodymų ieškovas nepateikė, to nepatvirtino ir byloje liudytoju apklaustas A. J., todėl teiginys, kad laidavimo sutartį ieškovas sudarė dėl atsakovo grasinimo, byloje neįrodytas. Be to, teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, jog laidavimo sutartis buvo pasirašyta 2012-01-24, o į teismą dėl pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia ieškovas kreipėsi tik po to kai atsakovas 2013-10-03 kreipėsi į teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš bendraatsakovių UAB „Heles Group“ ir R. M..

37Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą , kad ieškovas neįrodė savo ieškinio pagrįstumo, todėl ieškinys atmestinas.

38Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus tyrė išsamiai ir objektyviai – išklausė šalis, apklausė liudytoją, tyrė visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes. Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai nekvietė ir neapklausė liudytojo V. G., nepagrįsti, nes išklausius teismo posėdžio garso įrašą matyti, kad pats ieškovas atsisakė prašymo kviesti ir apklausti liudytoją V. G. ir V. J.. Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Pagal LR CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas, rašytiniai įrodymai yra viena LR CPK leidžiamų įrodinėjimo priemonių. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis (LR CPK 185 straipsnio 2 dalis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Apeliacinio teismo vertinimu byloje nustatytos faktinės aplinkybės suteikia pagrindo vertinti, kad ieškovui buvo žinomas konkretus įsiskolinimo dydis, suprantamos laidavimo sąlygos, jam galinčios kilti pasekmės ir kita. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

39Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

40Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

41Bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovo skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Duomenų apie kitų šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nepateikta.

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 99 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

43Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

45Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas R. M. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 2012-01-24... 5. Atsakovė UAB „Alnida“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.... 6. Trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ( toliau –BUAB)... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Šiaulių apylinkės teismas 2015-05-25 sprendimu ieškinį atmetė. Teismo... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu apeliantas, ieškovas R. M., prašo panaikinti Šiaulių... 11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 12. 1. Pasirašydamas laidavimo sutartį, jis nežinojo už kokio dydžio sumą... 13. 2. Pagal 2012-01-02 Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 012/01-01/1 pagrindinis... 14. 3. Atsakovė, sudarydama laidavimo sutartį ne tik, kad nesidomėjo jo, kaip... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Alnida“ prašo atmesti... 16. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:... 17. 1. Apeliantas pagrindiniu argumentu, kodėl Laidavimo sutartis turėtų būti... 18. 2. Apeliaciniame skunde R. M. nurodo, jog nebuvo UAB „Heles Group“... 19. 3. Teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad atsakovė UAB „Alnida“... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo „Heles Group“ prašo... 21. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:... 22. Vilniaus apygardos teismo 2014-06-27 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014-07-09... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Apeliacinis skundas netenkintinas. ... 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 26. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, dėl laidavimo... 27. LR CK 6.76 straipsnis numato, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už... 28. Bylos duomenimis 2012-01-24 tarp ieškovo R. M. ir UAB „ Alnida“... 29. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra detaliai reglamentuotos LR CK 6.193-6.195... 30. Vertindamas ieškinio reikalavimo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas... 31. Apelianto vertinimu teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis dirbo UAB... 32. Apeliacinio teismo vertinimu byloje pateikti duomenys patvirtina kitokias... 33. Ieškovo atstovas tvirtindamas, kad atsakovė UAB „Heles Group“ medžiagų... 34. Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos apeliacinio teismo 2010-10-25... 35. LR CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo... 36. Ieškovas nurodė konkrečias faktines aplinkybes teigdamas, kad jis Laidavimo... 37. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad ieškovas... 38. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios... 39. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.... 41. Bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovo skundą, ieškovui neatlyginamos ir... 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 99... 43. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti... 44. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 45. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims....