Byla 2A-634/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Ilonai Kovger, dalyvaujant: ieškovams J. Z. ir D. Z., ieškovių atstovui D. Z., atsakovo atstovui advokatui Stasiui Drazdauskui, vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. Z., D. Z., V. Z. ir V. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-620-360/2010 pagal ieškovų J. Z., D. Z., V. Z. ir V. Z. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl laidavimo sutarčių ir sutikimų prie laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais. Trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Prekybos namai „SPRUT“.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovų J. Z., D. Z., V. Z. ir V. Z. atstovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis 2007 m. rugsėjo 26 d. ieškovų J. Z. ir D. Z. su AB banku „Snoras“ pasirašytas laidavimo sutartis Nr. L031-47421-01 ir L031-47421-02 prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties Nr. 031-47421 ir 2008 m. gruodžio 31 d. papildomus susitarimus prie laidavimo sutarčių; pripažinti negaliojančiais ieškovių V. Z. ir V. Z. sutikimus prie 2007 m. rugsėjo 26 d. ieškovų J. Z. ir D. Z. pasirašytų su AB banku „Snoras“ laidavimo sutarčių Nr. L031-47421-01 ir L031-47421-02 ir 2008 m. gruodžio 31 d. sutikimus dėl papildomų susitarimų prie nurodytų laidavimo sutarčių.

6Ieškinyje nurodyta, kad 2007 m. rugsėjo 26 d. UAB „Prekybos namai „SPRUT“ sudarė su atsakovu AB banku „SNORAS“ kredito sutartį Nr. 031-47421, pagal kurią atsakovas suteikė UAB „Prekybos namai „SPRUT“ 4 000 000 Lt kreditą. Kreditas buvo skirtas refinansuoti 2 000 000 Lt dydžio AB Ūkio banko suteiktą paskolą pagal 2006 m. rugsėjo 6 d. kredito sutartį; 1 000 000 Lt dydžio kredito dalis turėjo būti panaudota administracinio pastato, esančio Jūros g. 11, Klaipėdoje, rekonstrukcijos darbams užbaigti, o likusi 1 000 000 Lt kredito suma turėjo būti skirta biuro baldams, įrangai ir kitoms priemonėms įsigyti bei apyvartinėms lėšoms papildyti. Pagrindinė kredito suteikimo sąlyga buvo asmeniniai J. Z. ir D. Z. laidavimai. Bankas nurodė, jog nors ir pakanka bankui įkeičiamo UAB „Prekybos namai „SPRUT“ turto vertės, dar reikia ir papildomų pagrindinio skolinio įsipareigojimo užtikrinimo priemonių – fizinių asmenų laidavimų, kitaip kreditas nebus teikiamas. Bankui įkeičiamo turto vertė buvo pakankama gaunamo kredito grąžinimui užtikrinti ir nebuvo pagrindo reikalauti papildomų užtikrinimo priemonių iš fizinių asmenų. Bankas pasinaudojo sunkia ieškovų, kaip UAB „Prekybos namai „SPRUT“ akcininkų, ir pačios įmonės padėtimi, primesdamas papildomas užtikrinimo priemones – laidavimus. Bankui buvo žinoma sunki UAB „Prekybos namai „SPRUT“ finansinė padėtis kredito sutarties sudarymo metu, o įmonės verslo planas buvo pateiktas toks, kokį pageidavo matyti pats bankas. Dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ieškovai buvo priversti pasirašyti laidavimo sutartis prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties Nr. 031-47421. 2008 m. gruodžio 31 d. buvo sudaryti papildomi susitarimai prie laidavimo sutarčių, pagal kuriuos ieškovai įsipareigojo atsakyti bankui solidariai su skolininku UAB „Prekybos namai „SPRUT“. Ieškovės V. Z. ir V. Z. 2007 m. rugsėjo 26 d. ir 2008 m. gruodžio 31 d. davė sutikimus, kad jos taip pat prisiima solidarią atsakomybę už pagrindinį skolininką kartu su savo sutuoktiniais. Sutuoktinės ginčija duotus sutikimus, nes juos pasirašė suklydimo įtakoje, manydamos, jog sutikimus duoda tik dėl gautino kredito. Jos nesuprato prisiimtų įsipareigojimų apimties. UAB „Prekybos namai „SPRUT“ finansinė padėtis buvo beviltiška, negavusi finansavimo įmonė būtų artimiausiu metu bankrutavusi, o akcininkai, neturėdami kitos išeities, gelbėjo įmonę bei už ją laidavo asmeniniu turtu. Bankui tokios aplinkybės buvo žinomos, tačiau jis pasinaudojo beviltiška ieškovų padėtimi ir privertė sudaryti sutartis ypač nepalankiomis jiems sąlygomis.

7Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartimi kredito gavėjui UAB „Prekybos namai „SPRUT“ iškelta bankroto byla.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.

10Teismas nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 26 d. UAB „Prekybos namai „SPRUT“ sudarė su atsakovu AB banku „Snoras“ kredito sutartį Nr. 031-47421, pagal kurią atsakovas suteikė UAB „Prekybos namai „SPRUT“ 4 000 000 Lt kreditą. Kredito dalis buvo skirta refinansuoti AB Ūkio banko suteiktą 2 000 000 Lt paskolą pagal 2006 m. rugsėjo 6 d. kredito sutartį. 2007 m. rugsėjo 26 d. tarp ieškovų J. Z. ir D. Z. bei atsakovo buvo sudarytos laidavimo sutartys prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties, o 2008 m. gruodžio 31 d. sudaryti papildomi susitarimai prie laidavimo sutarčių, pagal kuriuos ieškovai J. Z. ir D. Z. įsipareigojo solidariai su skolininku UAB „Prekybos namai „SPRUT“ atsakyti už skolininko įsipareigojimų pagal kredito sutartį neįvykdymą savo turtu. Ieškovų sutuoktinės su šiomis sutartimis buvo supažindintos pasirašytinai.

11Sprendime nurodyta, kad ieškovai patys kreipėsi į atsakovą prašydami suteikti jiems kreditą ir teikė kreditui suteikti reikalingus dokumentus, įrodinėjo kredito grąžinimo galimybes. Ieškovai norėjo išsaugoti įmonę nuo bankroto, užbaigti administracinio pastato rekonstrukcijos darbus, įsigyti baldus, įrangą, tačiau juos pavedė verslo partneriai iš Rusijos, prasidėjo ekonominė krizė. Teismas nusprendė, kad ieškovai savo rizika paėmė paskolą tokiomis sąlygomis, kokiomis siūlė atsakovas. Ieškovai neįrodė, jog atsakovas primetė savo valią sudaryti ieškovams nenaudingą laidavimo sandorį. Ieškovų aiškinimą, kad nereikėjo laidavimo, nes užteko administracinio pastato hipotekos, teismas laikė nepagrįstu, nes laidavimo taikymo institutas yra įprastas bankų paskolų užtikrinimo garantas ir jis šiuo atveju nebuvo išskirtinis. Be to, ieškovai jau buvo laidavę savo turtu imdami kreditą iš AB Ūkio banko, kurį refinansavo atsakovas. Ieškovai yra UAB „Prekybos namai „SPRUT“ akcininkai jie dirba šioje bendrovėje, todėl teismas sprendė, jog tai yra šeimos verslas ir visi jos nariai gerai žinojo apie kredito gavimo sąlygas. Ieškovų aiškinimas, kad jie nesuprato laidavimo sutarčių ir sutikimų pasekmių, nepagrįstas, nes tokie sutikimai jau buvo duoti 2006 metais imant atsakovo refinansuotą kreditą iš AB Ūkio banko. Teismas pažymėjo, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose preziumuojamas šalių sąžiningumas, todėl suteikdamas kreditą atsakovas teikė sąlygas, pagal kurias gali suteikti kreditą, o ieškovai turėjo teisę ir galimybes rinktis tokį banką, kurio sąlygos būtų juos tenkinę. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas, suteikdamas kreditą, elgėsi nesąžiningai, primetė savo valią sudaryti aiškiai ieškovams nenaudingus laidavimo sandorius, jų sudarymui buvo gauti sutuoktinių sutikimai, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti juos negaliojančiais.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Ieškovai J. Z., D. Z., V. Z. bei V. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

141. Teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai nustatė įrodinėjimo dalyką, nes visiškai netyrė ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl ieškovų sunkios turtinės ir finansinės padėties ginčytinų sandorių sudarymo metu, privertusių juos pasirašyti ginčijamas laidavimo sutartis. Ieškovai ieškinį grindė tuo, kad ginčijamas laidavimo sutartis jie buvo priversti sudaryti dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, kurios buvo žinomos atsakovui. Teismas netyrė UAB „Prekybos namai „SPRUT“ tikrosios finansinės padėties prieš pasirašant kredito sutartį ir ją užtikrinančias laidavimo sutartis, netyrė aplinkybių, susijusių su bankui pateikto įmonės verslo plano realumu ir įmonės galimybe jį įvykdyti, todėl negalėjo visiškai atskleisti bylos esmės.

152. Teismas, netyręs aplinkybių, susijusių su sunkia ieškovų padėtimi ir susidėjusiomis sunkiomis aplinkybėmis ginčijamų sandorių sudarymo metu iš esmės pažeidė įrodymų pakankamumo civiliniame procese principą.

163. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas nedarė įtakos ieškovų valiai sudaryti ginčijamus sandorius. Atsakovas neįrodė aplinkybių, kad jam nebuvo žinoma ieškovų ir trečiojo asmens itin sunki padėtis ginčijamų sandorių pasirašymo metu. Atsakovas sąmoningai veikė ieškovų valią ir privertė juos pasirašyti perteklines, jų teises varžančias laidavimo sutartis, kurių nepasirašius atsakovas nebūtų suteikęs kredito pagrindiniam skolininkui.

174. Teismas netyrė dalies įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp byloje apklaustų liudytojų parodymų, pažeidė įrodymų vertinimo principus civiliniame procese. Prieštaravimai tarp liudytojų parodymų buvo akivaizdūs, todėl reikėjo apklausti liudytojus pakartotinai. To nepadarius, teismas akivaizdžiai neteisingai ištyrė ir įvertino liudytojų paaiškinimus.

185. Teismas iškraipė faktus, nes sprendime padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas konstatavo, kad ieškovai jau buvo laidavę savo turtu imdami kreditą iš AB Ūkio banko, tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovai savo turtu būtų laidavę AB Ūkio bankui, byloje nebuvo laidavimo sutarčių. Teismas, aiškindamas apie sutuoktinių suvokimą dėl duotų sutikimų prie laidavimo sutarčių, konstatavo, kad tokie patys sutuoktinių sutikimai jau buvo duoti imant atsakovo refinansuotą kreditą iš AB Ūkio banko. Ieškovė V. Z. sutarties su AB Ūkio banku pasirašymo metu net nebuvo santuokoje su D. Z., o sutuoktinės sutikimų prie laidavimo sutarčių nebuvo davusios.

196. Nors ieškovai ir neteikė pastabų dėl teismo posėdžių protokolų, tačiau juose fiksuoti ieškovų paaiškinimai neatitinka tikrovės, jų pasisakymų esmė iškreipta, nefiksuota daugybė užduotų klausimų ir atsakymų. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo protokolus turi vertinti kritiškai.

207. Kadangi teismas padarė esminius CPK pažeidimus, ieškovai iš esmės nepasisako dėl materialinių civilinės teisės normų netinkamo taikymo. Tik tinkamai ištyręs ir įvertinęs įrodymus, teismas būtų teisingai pritaikęs materialinės teisės normas, susijusias su ieškinio dalyku.

21Atsakovo AB banko „Snoras“ atstovas atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovų skundą atmesti bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad ieškovų reikalavimas pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis yra nepagrįstas, nes ieškovai neįrodė visų sąlygų, būtinų pripažinti sandorį, sudarytą dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, negaliojančiu. Nebuvo aplinkybių, dėl kurių ieškovai būtų buvę priversti sudaryti nenaudingas laidavimo sutartis. Atsakovas nežinojo apie susidėjusias sunkias aplinkybes, jomis nesinaudojo ir neprimetė ieškovams savo valios sudaryti laidavimo sutartis. Laidavimo sutarčių sąlygos ieškovams nebuvo sunkios ar ypač nenaudingos. Reikalavimai pripažinti ieškovių V. Z. ir V. Z. sutikimus, duotus prie laidavimo sutarčių, negaliojančiais yra nepagrįsti, nes ieškovių suklydimas nėra esminis, jos suklydo dėl didelio savo neatsargumo. Ieškovų į bylą pateiktos AB Ūkio banko ir UAB „Prekybos namai „SPRUT“ 2006 m. rugsėjo 6 d. Kredito sutarties 1.10.2 punkte įtvirtinta, kad yra sudaromos laidavimo sutartys su laiduotojais J. Z. ir D. Z.. Pagal sutarties 4.5.1 punktą, AB Ūkio bankas kreditą išduoda tik įvykdžius išankstinę sąlygą – visos sutartyje nurodytos ir (arba) banko papildomai pareikalautos kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės tinkamai įformintos, įregistruotos, galioja arba įsigalios kredito suteikimu. Darytina išvada, jog laidavimo sutartys AB Ūkio banko naudai buvo sudarytos. Atsakovo įsitikinimu, teismo posėdžio protokolai surašyti tinkamai, o ieškovų nurodyti protokolo trūkumai yra neesminiai.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

23Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl laidavimo sutarčių ir sutikimų pripažinimo negaliojančiais, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieškovų (apeliantų) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai - pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005). Bet kokiu atveju ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.).

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-427/2008, 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus bei apeliacinio skundo motyvus, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų ieškinį dėl laidavimo sutarčių ir sutikimų dėl laidavimo sutarčių sudarymo pripažinimo negaliojančiais.

25Dėl bylos esmės atskleidimo

26Apeliantai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi neteisingai nustatė įrodinėjimo dalyką, jį be pagrindo susiaurindamas. Pasak apeliantų, įrodinėjimo dalyko susiaurinimas pasireiškė tuo, kad teismas netyrė ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl ieškovų sunkios turtinės ir finansinės padėties ginčijamų sandorių sudarymo metu, privertusių juos pasirašyti ginčijamas laidavimo sutartis, kad neanalizavo trečiojo asmens BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ tikrosios finansinės padėties prieš pasirašant kredito sutartį ir ją užtikrinančias laidavimo sutartis, netyrė aplinkybių, susijusių su bankui pateikto įmonės verslo plano realumu.

27Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra ir negali būti absoliuti, nes CPK normose nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš išimtinių įstatyme nustatytų atvejų yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog bylos esmė neatskleista ir dėl to yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2010, 2010 m. kovo mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2010, 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007, ir kt.). Taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalauta, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2009, 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2007). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai netyrė visų ieškovų nurodytų jiems susidėjusių aplinkybių, kurių sudėtis, ieškovų teigimu, vertė juos pasirašyti ginčijamas laidavimo sutartis. Tačiau įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, taip pat skundžiamo teismo sprendimo argumentų turinį bei apimtį, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad visos esminės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nebuvo atskleistos ir kad egzistuoja objektyvi būtinybė iš naujo nagrinėti bylą visa apimtimi naujais aspektais. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad pagal esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, tokiu būdu ištaisant ir tuos apeliaciniame skunde išryškintus procesinius trūkumus, kurie atsirado išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Byloje esančių įrodymų apimtis ir turinys teisėjų kolegijai leidžia padaryti išvadas tiek dėl ginčo esmės, tiek dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, neperduodant bylos nagrinėti iš naujo.

28 Dėl laidavimo sutarčių nuginčijimo CK 1.91 straipsnyje nurodytais pagrindais

29Dauguma civilinių teisinių santykių atsiranda iš sandorių. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str.). Įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų.

30Du iš bendraieškių J. Z. ir D. Z. ginčija su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytas laidavimo sutartis vienu iš CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytų sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindų – galimybe pripažinti negaliojančiu sandorį, kurį viena iš sandorio šalių dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priversta sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis. Ginčijant sandorį šiuo pagrindu turi būti įrodinėjami sandorį sudariusios šalies valios trūkumai. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje aiškinama, kad nuginčyti sandorį, sudarytą dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, galima tik įrodžius buvimą visų šių sąlygų: 1) susidėjusios sunkios aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kad, manydamas, jog nėra jokios kitos išeities, asmuo buvo priverstas sudaryti aiškiai nenaudingą sau sandorį; 2) kita sandorio šalis žinojo šias aplinkybes, jomis pasinaudojo ir primetė kitai sandorio šaliai savo valią; 3) sandorio sąlygos (pobūdis) šaliai labai sunkios, o ne šiaip sau nenaudingos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106, ir kt.). Be to, išryškinama teisinė pozicija, kad taikant šią sandorių pripažinimo negaliojančiu sąlygą santykiams su juridiniais asmenimis arba verslininkais, reikia atsižvelgti į verslo riziką. Nenustačius bent vienos iš aukščiau nurodytų sąlygų, sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu dėl to, kad buvo sudarytas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. Šių sąlygų buvimą turi įrodyti ieškovas (-ai), ginčijantis sandorį aukščiau nurodytu pagrindu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai visų sąlygų, sudarančių teisinį pagrindą pripažinti negaliojančiomis jų ginčijamas laidavimo sutartis ir papildomus susitarimus prie laidavimo sutarčių, buvimo neįrodė.

31Ieškovų ginčijamos laidavimo sutartys yra papildomos (akcesorinės) sutartys, kurių paskirtis – užtikrinti prievolių pagal pagrindinę sutartį (šiuo atveju – kredito sutartį) tinkamą įvykdymą. Jos negali būti sudarytos ir egzistuoti be pagrindinės sutarties. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tą aplinkybę, kad pagrindinė, t. y. kredito sutartis buvo sudaryta su juridiniu asmeniu, kurio dalyviais yra trys iš ieškovų (J. Z., D. Z. ir V. Z.). Jie laikytini faktiniais to asmens savininkais, nes valdo visas jo akcijas. Be to, kredito sutarties ir laidavimo sutarčių sudarymo metu ieškovai J. Z. ir D. Z. buvo ne tik kredito gavėjo akcininkai, bet ir valdymo organai: ieškovas J. Z. – UAB „Prekybos namai „SPRUT“ prezidentas, jo sūnus ieškovas D. Z. – generalinis direktorius –žr. t. 1, b. l. 7-8), jų sutuoktinės ieškovės V. Z. ir V. Z. buvo bendrovės darbuotojos (t. 1, b. l. 120, 170). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Prekybos namai „SPRUT“ buvo ieškovų šeimos verslo teisinė forma, todėl visi šio juridinio asmens dalyviai (šeimos nariai) buvo tiesiogiai suinteresuoti gauti banko finansavimą, reikalingą įmonėje įgyvendinamiems savo verslo poreikiams. Byloje neginčijama, kad ieškovai kreipėsi į atsakovą su prašymu suteikti kreditą ir tuo reikalu teikė visus reikalingus dokumentus. Pažymėtina, kad pusę kredito sutartyje numatytos finansavimo sumos (2 000 000 Lt) sudarė ankstesnės iš kito banko gautos paskolos refinansavimui skiriamos lėšos. Paskolos refinansavimas - tai toks finansinis veiksmas, kurio metu paskola yra perkeliama iš vieno banko į kitą, kitaip tariant, tai yra procesas, kai paskolos gavėjas sugrąžina turimą paskolą, paėmęs naują. Refinansavimas gali būti vykdomas įvairiais tikslais - norint pagerinti kredito sąlygas (susimažinti mėnesinius paskolos mokesčius, pailginti paskolos laikotarpį), siekiant padidinti turimą paskolos sumą ar tiesiog dėl kitų priežasčių norint pakeisti banką tam, kad sutaupyti tam tikrą pinigų sumą dėl pasikeitusių paskolos mokėjimo sąlygų ir įkainių, sumažinti turimą paskolos naštą. Dažniausias refinansavimo tikslas yra mažesnės palūkanų normos paieška, siekiant sumažinti bankui mokamas įmokas arba siekis palankiomis sąlygomis gauti didesnę paskolą (pasididinti paskolą). Refinansavimu gali būti vienu metu siekiama abiejų paminėtų tikslų – gauti patrauklesnį banko pasiūlymą nei ankstesnis ir gauti papildomą sumą pinigų, jeigu jie reikalingi kitiems sumanymams įgyvendinti. Po refinansavimo nauja paskola suteikiama paprastai taikant tokias pačias, kaip ir prieš tai paimtos paskolos atveju, prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones (įkeičiant tą patį turtą, laiduojant, teikiant garantijas ir pan.). Ieškovams – trečiojo asmens UAB „Prekybos namai „SPRUT“ akcininkams ir valdymo organų nariams – buvo žinoma, kad bankų kreditavimo veikloje paprastai naudojamos kelios kredito gavėjo prievolių užtikrinimo priemonės, paprastai – turto įkeitimas ir laidavimai. Tokia bankų veikloje naudojama prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymo praktika ieškovams buvo žinoma ir jiems priimtina 2006 m. rugsėjo 6 d. sudarant UAB „Prekybos namai „SPRUT“ kredito sutartį su AB Ūkio banku, kuriam kreditas buvo sugrąžintas paskolos refinansavimo gaunant kreditą iš atsakovo AB banko „Snoras“ būdu (UAB „Prekybos namai „SPRUT“ ir AB Ūkio banko kredito sutarties 1.10 p., 4.5, 10.1 p. nuostatos – t. 1, b. l. 48-60). Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas iškraipė faktus, konstatavęs, jog ieškovai jau buvo laidavę savo turtu imdami kreditą iš AB Ūkio banko, nors nebuvo nustatyta, kad ieškovai savo turtu būtų laidavę AB Ūkio bankui, byloje nebuvo laidavimo sutarčių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal sutartį AB Ūkio banko pareiga suteikti kreditą galėjo atsirasti tik esant tam tikroms išankstinėms sąlygoms, tarp kurių buvo ir kredito sutartyje nurodytos tinkamai įformintos, įregistruotos ir galiojančios kredito gavėjo prievolių įvykdymą užtikrinančios priemonės, įskaitant laidavimo sutartis su laiduotojais J. Z. ir D. Z., o tai patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki kredito išdavimo (kredito sutarties, sudarytos su AB Ūkio banku 1.10.2 p., 4.5.1 p., 10.1 p.). Apeliaciniame skunde tvirtindami, kad pirmosios instancijos teismas padarė tikrovei neatitinkančią išvadą dėl laidavimo sutarčių su AB Ūkio banku sudarytos kredito sutarties vykdymui užtikrinti sudarymo fakto, ieškovai galėjo ir turėjo pateikti tokią teismo išvadą paneigiančius įrodymus, bet jų nepateikė. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad laidavimo sutarčių prievolėms AB Ūkio bankui pagal kredito sutartį vykdymui užtikrinti sudarymo ar nesudarymo faktas nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingas, nes esminis dalykas yra tas, kad ieškovams buvo žinoma kreditavimo veikloje bankų naudojama prievolių užtikrinimo priemonių praktika, kada prievolių vykdymas užtikrinamas keliomis įstatyme numatytomis priemonėmis, tarp kurių paprastai taikomas ir laidavimo institutas. Vertinant šiuo aspektu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog laidavimo institutas yra įprasta bankų taikoma paskolų užtikrinimo priemonė ir nagrinėjamu atveju ieškovų atžvilgiu ji nebuvo išskirtinė. Teismo išvados pagrįstumą, kad laidavimo institutas yra įprasta bankų paskolų užtikrinimo taikymo priemonė ir kad šiuo atveju bankas netaikė išskirtinių užtikrinimo priemonių, patvirtina ir 2006 m. spalio 19 d. patvirtinta AB banko „Snoras“ Paskolos užtikrinimo priemonių įvertinimo instrukcija, kurios 20 punkte išvardintos bankui priimtinos skolininkų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių rūšys, tarp kurių juridinio arba fizinio asmens laidavimas bei garantija traktuojamos kaip papildoma užtikrinimo priemonė (t. 2, b. l. 127-132).

32Ieškovų teigimu, kredito suteikimo pagrindinė sąlyga buvo ieškovų J. Z. ir D. Z. asmeniniai laidavimai. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti, nes kredito gavėjo valdymo organų narių ir dalyvių laidavimai buvo tik viena iš kredito sutarties 4.1 ir 4.2 punktuose nurodytų kredito suteikimo sąlygų. Taip pat nėra pagrindo pripažinti kredito gavėjo dalyvių laidavimų pagrindine ar esmine kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone, nes aiškinant ir vertinant kredito sutarties sąlygų turinį, pagrindine prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone laikytina kredito gavėjo nekilnojamojo turto hipoteka ir lėšų bei turtinių teisių įkeitimas kredito davėjo naudai. Kaip jau minėta, ieškovai yra kredito gavėjo dalyviai ir valdymo organų nariai, jiems priklauso visos kredito gavėjo akcijos, todėl logiška ir protinga buvo bankui taikyti ir papildomas kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones - juridinio asmens dalyvių - kredito gavėjo savininkų laidavimus už kredito gavėjo prievolių įvykdymą.

33Ieškovų teigimu, atsakovas pareikalavo papildomų prievolių įvykdymo užtikrinimo prievolių – fizinių asmenų laidavimų todėl, jog žinojo apie sunkią kredito gavėjo turtinę ir finansinę padėtį bei tuo pasinaudojo. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, esą jam nebuvo žinoma ieškovų ir trečiojo asmens itin sunki padėtis ginčijamų sandorių pasirašymo metu, esą atsakovas sąmoningai veikė ieškovų valią ir privertė juos pasirašyti perteklines, jų teises varžančias laidavimo sutartis. Su tokiais apeliantų argumentais nėra pagrindo sutikti. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Kitaip sakant, CPK 178 straipsnyje, nustatančiame įrodinėjimo naštos paskirstymą, įtvirtinta norminė taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Kadangi ieškovai tvirtina, kad atsakovas pasinaudojo sunkia kredito gavėjo ir jo dalyvių (akcininkų) sunkia turtine ir finansine padėtimi, todėl primetė valią sudaryti ginčijamas laidavimo sutartis, tai jie ir privalėjo įrodinėti tvirtinamą aplinkybę, o ne apsiriboti teiginiu, esą atsakovas neįrodė kredito gavėjo tikrosios turtinės ir finansinės padėties aplinkybių nežinojimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, jog atsakovui galėjo ir/ar turėjo būti žinoma apie blogą kredito gavėjo turtinę ir finansinę padėtį, kad kredito gavėjo teikiami kreditui gauti reikalingi dokumentai neatspindi jo tikrojo ekonominio potencialo bei finansinių pajėgumų vykdyti prievoles pagal kredito sutartį. Be to, byloje visiškai nebuvo įrodinėjama, kodėl atsakovui galėjo būti paranku ar naudinga teikti kreditą finansiškai silpnam ar iš viso nepajėgiam vykdyti finansinių prievolių (nemokiam) subjektui, primetant savo valią dėl nenaudingų ieškovams sandorių sudarymo.

34CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę laisvai nuspręsti, sudaryti konkrečią sutartį, ar ne, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, savarankiškai nustatyti sudaromos sutarties sąlygas, turinį bei formą. Ieškovams, kaip verslininkams, buvo gerai žinoma jų įmonės turtinė ir finansinė padėtis, tuo pačiu galimybės vykdyti įsipareigojimus pagal ketinamą su atsakovu sudaryti kredito sutartį. Kaip teisingai nurodyta atsakovo atsiliepime į ieškinį, apie riziką, kuri atsiranda sudarant laidavimo sutartis, ieškovai buvo tinkamai informuoti, kadangi ginčijamų laidavimo sutarčių 2 punkte laiduotojų rizika aiškiai apibrėžta, įtvirtinant jų pareigą visu savo turtu solidariai atsakyti pagal kredito gavėjo prievoles. Laidavimo sutarčių sąlygos su ieškovais buvo suderintos ir jų priimtos, nes tokia jų valia buvo išreikšta pasirašant tas sutartis ir patvirtinant, kad jiems nėra žinomos aplinkybės, kurioms esant įstatymai draustų šias sutartis sudaryti arba kuri nors iš šalių neturėtų teisės tokią sutartį sudaryti (laidavimo sutarčių 13 p.). Iš bylos duomenų galima spręsti, kad su tais pačiais asmenimis – ieškovais J. Z. ir D. Z. buvo derinamos tiek kredito sutarties, tiek laidavimo sutarčių sąlygos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai turėjo galimybę laisva valia apsispręsti dėl sudaromų sutarčių sąlygų, įvertinti riziką dėl prisiimamų prievolių apimties bei turinio ir pasinaudoti pasirinkimo teise – sudaryti su atsakovu kredito sutartį bei prievolių vykdymą užtikrinančias sutartis, ar jų nesudaryti. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovų teiginius, kad pasirinkimo teisės ir apsisprendimo galimybės jie neturėjo ir neišvengiamai buvo priversti priimti atsakovo valia nesąžiningai primetamas sąlygas. Priešingai, byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad tokia banko taikoma papildoma kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė kaip laidavimas, ieškovams buvo priimtina. Kredito gavėjo akcininkai priėmė sprendimą ir kreipėsi į banką dėl kredito suteikimo jų verslo plane numatytam projektui vystyti, kartu siūlydami ir prievolių užtikrinimo priemones. Ieškovo D. Z. pasirašytame pretendento gauti banko kreditą - UAB „Prekybos namai „SPRUT“ verslo veiklos plane, teiktame atsakovui (t. 2, b. l. 16-17), pažymėta, kad bankas niekuo nerizikuoja, nes šiame plane nurodyti kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo šaltiniai bei siūlomos kredito grąžinimo garantijos – statomo pastatų komplekso įkeitimas bei kompanijos akcininkų laidavimai patvirtina, kad sumos bus grąžintos laiku. Juridinio asmens paraiškos gauti kreditą 9.2 punkte nurodytos dvi kredito gavėjo siūlomos skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimo priemonės: turto įkeitimas ir J. Z. bei D. Z. laidavimai (t. 2, b. l. 6-10). Įvertinęs kredito gavėjo pateiktus dokumentus ir siūlomas kredito grąžinimą užtikrinančias priemones (turto įkeitimą bei laidavimus), atsakovas nutarė suteikti kreditą. Ieškovų teiginiai, kad prieš kredito sutarties sudarymą bankui teiktuose dokumentuose kredito gavėjo akcininkų asmeniniai laidavimai atsirado atsakovo reikalavimu, nepatvirtinti objektyvaus turinio įrodymais.

35Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, susijusių su ieškovų sunkia padėtimi ir susidėjusiomis nepalankiomis turtinėmis aplinkybėmis ginčijamų sandorių sudarymo metu. Ieškovai pažymi, kad bankui buvo žinoma itin sunki kredito gavėjo ir jo dalyvių (akcininkų) turtinė ir finansinė padėtis, nes apie tokią padėtį buvo galima suprasti iš atsakovui pateiktų UAB „Prekybos namai „SPRUT“ balansų, fakto, kad šios bendrovės nebefinansuoja AB Ūkio bankas, kad bendrovės trumpalaikių įsipareigojimų vykdymo terminai ėjo į pabaigą. Su tokias teiginiais nėra pagrindo sutikti.

36Aplinkybės dėl įmonės finansinės ir turtinės padėties atspindimos jos ūkinės ir finansinės veiklos apskaitos dokumentuose. Būtent pagal duomenis įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose vertinama įmonės faktinio mokumo ar nemokumo (jos finansinio pajėgumo ar nepajėgumo) būklė. Iš bylos duomenų matyti, kad prieš kredito sutarties sudarymą atsakovui buvo teikiami UAB „Prekybos namai „SPRUT“ 2006 m. metinis balansas bei tarpiniai balansai, sudaryti 2007 m. kovo 31 d. ir 2007 m. birželio 30 d. (t. 1, b. l. 63-68). Įmonės 2006 m. gruodžio 31 d. balanse buvo apskaitoma turto už 1 887 778 Lt vertę, iš to skaičiaus materialaus turto vertė sudarė 1 403 521 Lt, įmonės visi finansiniai įsipareigojimai sudarė 1 364 040 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos (trumpalaikiai įsipareigojimai) – 442 382 Lt, įmonė veikė pelningai ir apskaitė 18 396 Lt grynojo pelno. Įmonės 2007 m. kovo 31 d. balanse buvo apskaitoma turto už 2 064 868 Lt, iš to skaičiaus materialaus turto vertė sudarė 1 606 256 Lt, įmonės finansiniai įsipareigojimai siekė 1 537 080 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos (trumpalaikiai įsipareigojimai) – 308 913 Lt, įmonė apskaitė 4050 Lt grynojo pelno. Įmonės 2007 m. birželio 30 d. balanse buvo apskaitoma turto už 2 734 826 Lt, iš to skaičiaus materialaus turto vertė sudarė 2 241 000 Lt, visi įmonės finansiniai įsipareigojimai siekė 2 206 229 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos (trumpalaikiai įsipareigojimai) – 347 065 Lt, įmonė apskaitė 4859 Lt grynojo pelno. Vertinant įmonės balanse apskaityto turto vertės ir įmonės trumpalaikių įsipareigojimų santykį nėra jokio pagrindo daryti išvadą dėl šios įmonės nemokumo. UAB „Prekybos namai „SPRUT“ turtinės ir finansinės padėties vertinimas pagal minėtus finansinės apskaitos (balansų) duomenis leidžia daryti išvadas, kad balanse apskaitomo turto vertė nuolat augo (nuo 1 887 778 Lt iki 2 734 826 Lt., jo struktūroje materialaus turto vertės santykis didėjo nuo 74 iki 82 proc. viso turto vertės), trumpalaikių įsipareigojimų santykis su balanse apskaitomo turto verte svyravo tik tarp 15 - 25 proc., visų įmonės įsipareigojimų – tarp 72-84 proc., visą šį laikotarpį buvo apskaitomas veiklos pelningumas (pelno-nuostolių ataskaitose 2007-01-01 ir 2007-06-30 laikotarpiu apskaitytas grynojo pelno gavimas). Byloje esančio įmonės tarpinio balanso 2007 m. rugsėjo 30 d. būklei (t. 1, b. l. 61-62) duomenys nevertintini, nes šio apskaitos dokumento sudarymo data yra vėlesnė už kredito sutarties ir ginčijamų laidavimų sutarčių sudarymo laiką. Akivaizdu, kad pagal pateiktus apskaitos dokumentus, kredito gavėjo UAB „Prekybos namai „SPRUT“ nebuvo galima pripažinti nemokia įmone, nesugebančia vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Ieškovai pateikinėjo bankui ir kitus dokumentus, liudijančius apie stabilią įmonės ekonominę finansinę padėtį bei galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal būsimą kredito sutartį (t. 2, b. l. 13-17). Ieškovų prašymu pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas A. G., kurį ginčijamų sandorių sudarymo metu su UAB „Prekybos namai „SPRUT“ siejo darbiniai santykiai, be kita ko, paaiškino, jog dalyvavo derybose su banku dėl kredito suteikimo, nes jo darbas buvo įtikinti bankus, kad bendrovė gautų kreditą (t. 3, b. l. 28-29). Tokie byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kad labiau tikėtinas yra egzistavimas faktinių aplinkybių, jog ieškovai (jų vadovaujamos įmonės darbuotojai) įtikinėjo atsakovą suteikti kreditą, savo ketinimus grįsdami kredito gavėjo geros finansinės padėties demonstravimu, bet ne buvimas ieškovų nurodomos aplinkybės, esą atsakovas žinojo apie kredito gavėjo ir ieškovų sunkią finansinę padėtį ir tuo nesąžiningai pasinaudojo primesdamas valią pasirašyti ginčijamas sutartis. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės apie tai, kad tuoj po kredito suteikimo UAB „Prekybos namai „SPRUT“ padengė trumpalaikius įsipareigojimus, atsiskaitydama su rangovais bei kitais kreditoriais, esminės reikšmės vertinant, ar atsakovui turėjo būti suprantama sunki kredito gavėjo ir jo dalyvių finansinė padėtis, neturi. Čia pažymėtina tai, kad byloje pateikti kredito gavėjo atlikti mokėjimai atsakovo suteikto kredito lėšomis (t. 2, b. l. 34-86) atitinka kredito sutartyje numatytą kredito teikimo paskirtį – paskolos AB Ūkio bankui grąžinimą ją refinansavus, atsiskaitymus su rangovais ir kitais asmenimis dėl administracinio pastato rekonstrukcijos darbų, biuro baldų, įrangos ir kitų priemonių įsigijimą, taip pat apyvartinių lėšų, kurios gali būti panaudotos einamojoje veikloje atsiskaitant su tiekėjais ir kitais ūkiniais subjektais ar valstybės institucijomis, papildymą. Tą patvirtina ir kredito gavėjo prašymų suteikti atitinkamas kredito dalis turinys (t. 2, b. l. 134, 137, 139, 141, 143, 145 ir kt. iki b. l. 181).

37Kaip jau pažymėta, taikant ieškinyje nurodyto sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindo taikymo sąlygas santykiams su juridiniais asmenimis arba verslininkais, reikia atsižvelgti į verslo riziką. Laiduotojai J. Z. ir D. Z., būdami verslininkais, prisiėmė atsakomybę už savo vadovaujamos bendrovės skolinių įsipareigojimų atsakovui neįvykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė bylos įrodymais pagrįstą išvadą, kad ieškovai savo verslo rizika ėmėsi veiksmų paskolai gauti ir jos grąžinimui užtikrinti tokiomis sąlygomis, kokios buvo priimtinos atsakovui, ir neįrodė, jog atsakovas primetė savo valią sudaryti aiškiai ieškovams nenaudingus laidavimo sandorius (LR CPK 178 str.). Rizikos dėl nepavykusio verslo plano neigiamos pasekmės turi tekti tą riziką prisiėmusiai šaliai, jų nėra pagrindo perkelti kitai sandorio šaliai, todėl ieškinio reikalavimai dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra nepagrįsti, nes ieškinyje nurodytu faktiniu ir teisiniu pagrindais neįrodyti.

39Dėl sutikimų prie laidavimo sutarčių nuginčijimo CK 1.90 straipsnyje numatytu pagrindu

40Ieškovų J. Z. ir D. Z. pasirašytose su atsakovu laidavimo sutartyse ir papildomuose susitarimuose prie laidavimo sutarčių yra jų sutuoktinių ieškovių V. Z. ir V. Z. parašai, kuriais jos patvirtino sutikimą dėl sutuoktinių sudaromų laidavimo sandorių (CK 3.92 str. nuostatos). Pasirašydamos šiuos sutikimus ieškovės patvirtino, kad susipažino su laidavimo sutarties bei papildomo susitarimo prie laidavimo sutarties sąlygomis, su kuriomis sutinka ir joms neprieštarauja. Be to, savo parašais ieškovės patvirtino sutikimų tekste išdėstytas aplinkybes apie tai, kad jos susipažino tiek su laidavimo, tiek su kredito sutarties sąlygomis, kad kiekviena sutarties sąlyga su jomis buvo aptarta ir suderinta, kad jos supranta pasekmes, jog kredito sutarties sąlygų pažeidimo ar nevykdymo atveju išieškojimas gali būti nukreiptas į visą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį sutuoktinių turtą. Ieškovės prašo pripažinti jų sutikimus dėl laidavimo sutarčių ir su jomis susijusių sandorių sudarymo negaliojančiais CK 1.90 straipsnyje numatytu pagrindu, kurį taikant gali būti pripažįstamas negaliojančiu dėl esminio suklydimo sudarytas sandoris. Patikslintame ieškinio pareiškime nurodoma, kad ieškovės pasirašė sutikimus prie laidavimo sutarčių esminio suklydimo įtakoje, nes manė, jog duoda tik sutikimus kreditui gauti, kad jos nesuprato prisiimamų įsipareigojimų apimties, t. y. nesuvokė, kad turės solidariai atsakyti, jei nebus grąžinta paskola.

41Tarptautinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 3.5 straipsnyje esminiu laikomas suklydimas, kuris, sudarant sutartį, buvo toks reikšmingas, kad protingas asmuo, esant analogiškai padėčiai, būtų ją sudaręs kitomis sąlygomis arba apskritai nesudaręs, žinodamas tikrąją padėtį, o kita šalis taip pat klydo arba prisidėjo prie suklydimo, arba žinojo arba turėjo žinoti apie suklydimą ir klystančios šalies neinformavo apie tikrąją padėtį, jeigu šios neatskleidimas neatitiko protingos ir sąžiningos komercinės praktikos. Sprendžiant dėl to, ar ieškovių V. Z. ir V. Z. ginčijami sutikimai prie laidavimo sutarčių ir papildomų susitarimų dėl laidavimo sutarčių buvo pasirašyti iš esmės suklydus, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, ne kartą yra pažymėjęs, jog šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus nebūtų sudaręs sandorio tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Tai, ar asmuo suklydo, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu buvusią faktinę situaciją, be to, pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik dėl esminio suklydimo, o vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378, 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001, ir kt.).

42Byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti labiau tikėtina buvus faktą, kad ieškovės nesuklydo dėl duodamų sutikimų sudaryti laidavimo sutartis dalyko, esmės ir galimų tokio juridinio veiksmo padarinių. Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog trečiasis asmuo UAB „Prekybos namai „SPRUT“ buvo ieškovų šeimos verslo teisinė forma, todėl šio juridinio asmens dalyviai (šeimos nariai) buvo tiesiogiai suinteresuoti gauti banko finansavimą, reikalingą per įmonę vykdomo savo verslo poreikiams tenkinti. Dėl šios priežasties ieškovams buvo arba turėjo būti žinomos aplinkybės ne tik dėl kredito gavimo iš banko galimybių, bet ir dėl banko taikomų kredito suteikimo sąlygų, įskaitant sąlygą dėl kredito gavėjo savininkų laidavimų savo turtu už kredito gavėjo prievolių vykdymą. Primintina, kad dar kreipiantis dėl kredito gavimo UAB „Prekybos namai „SPRUT“ administracijos vadovas ieškovas D. Z. teiktuose atsakovui dokumentuose deklaravo apie kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimą ieškovių V. Z. ir V. Z. sutuoktinių laidavimais. Nei ieškovių socialinės padėties, nei išsimokslinimo, nei amžiaus ar sveikatos būklės, nei gyvenimiškos patirties vertinimo kriterijai neleidžia daryti išvados, kad jos negalėjo suprasti pasirašomo teksto prie laidavimo sutarčių turinio ir prasmės. Kita vertus, ieškovių deklaruojamas nesuvokimas dalyko, dėl kurio jos pasirašė, taip pat dėl tokio veiksmo pasekmių galėtų būti paaiškinamas nebent tuo, kad ieškovės visai nesidomėjo sandorio, dėl kurio sudarymo jos išreiškia sutikimą, turiniu, sąlygomis bei padariniais, nors visa tai aiškiai buvo nurodyta jų pasirašomo teksto struktūroje. Teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje akcentuojama, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Kadangi tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009, 2005 m. spalio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514, ir kt.). Dalyvavusios pirmosios instancijos teismo 2010 m. sausio 19 d. posėdyje (t. 3. b. l. 26-32) ieškovės pripažino, kad jos ne tik nesusipažino su laidavimo sutartimis ir iš jų atsirandančiomis prievolėmis, bet ir nesidomėjo bei nesirūpino, dėl ko iš tikrųjų pasirašo. Iš užfiksuoto ieškovių paaiškinimo teismo posėdyje turinio matyti, kad jos net neskaitė pasirašomo teksto, o tik pasirašė ten, kur joms buvo parodyta. Darytina išvada, kad ieškovės nepaisė elementariausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių, nebuvo dėmesingos, atsargios ir apdairios, kiek tai buvo reikalinga atitinkamomis veikimo sąlygomis taip, kaip reikėtų elgtis pagal bonus pater familias principą. Ieškovių teiginiai apie tai, kad jos nesuprato laidavimo sutartimis prisiimamų įsipareigojimų apimties, atmestini, nes teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, esmės ar apimties klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Ieškovų sudaryti sandoriai (laidavimo sutartys bei sutikimai dėl laidavimo sutarčių sudarymo), atsižvelgiant į sandorių prigimtį, sandorių šalis bei sandorių sudarymo aplinkybes, laikytini rizikingais, todėl sandorio šalis, prisiimdama galimą riziką, kartu praranda ir teisę vėliau tą sandorį ginčyti remdamasi suklydimu (CK 1.90 str. 5 d. nuostata). Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovių V. Z. ir V. Z. valia pasirašant ginčijamus sutikimus dėl sutuoktinių sudaromų laidavimo sandorių nebuvo paveikta klaidingo įsivaizdavimo dėl atliekamo teisinio veiksmo prasmės, reikšmės ir padarinių, o jeigu ir būtų galima sutikti su teiginiu, kad jos suklydo, nėra jokio pagrindo tokį suklydimą laikyti esminiu, nes jį nulėmė tik pačių ieškovių neatsargumas, neatidumas ir nerūpestingumas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškinio reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti, nes juos ginčijančios šalies yra neįrodyti.

43Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas pakankamai išaiškino ir ištyrė esmines (svarbiausias) faktines bei teisines aplinkybes kilusiam ginčui išspręsti, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir išdėstė teisinius argumentus, kuriais remdamasis atliko teisingą ginčo teisinių santykių kvalifikaciją. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija įsitikino, kad atmesdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti pagal ieškovų apeliacinio skundo motyvus nėra pagrindo.

44Atmetant ieškovų apeliacinį skundą, iš jų priteistinas už skundą žyminis mokestis, kurio mokėjimas pirmosios instancijos teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartimi buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (t. 3, b. l. 121).

45Atsakovo AB banko „Snoras“ atstovas prašė priteisti iš ieškovų 5 989,50 Lt teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pagal pateiktus finansinius dokumentus (t. 3, b. l. 148-151) matyti, kad bendrą prašomų priteisti išlaidų sumą sudaro 1 996,50 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir 3 993 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Pažymėtina, kad išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydis žymiai viršija rekomenduojamą priteistino užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydį, nurodytą LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 8.11 punkte. Atsižvelgdama į šią aplinkybę ir vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 ir 3 dalimis teisėjų kolegija priteistiną užmokestį už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumažina iki 1 200 Lt (minimalios mėnesinės algos dydis 800 Lt × 1.5). Tokiu būdu atsakovui priteistinų išlaidų suma sudaro 3 196 Lt (1 996 + 1 200).

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

47Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

48Priteisti iš ieškovų J. Z., D. Z., V. Z. ir V. Z. į valstybės biudžetą 38 700 Lt (trisdešimt aštuonis tūkstančius septynis šimtus litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

49Priteisti atsakovui akcinei bendrovei bankui „Snoras“ iš ieškovų J. Z., D. Z., V. Z. ir V. Z. 3 196 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt šešis litus) advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovų J. Z., D. Z., V. Z. ir V. Z. atstovas pateikė ieškinį, kuriuo... 6. Ieškinyje nurodyta, kad 2007 m. rugsėjo 26 d. UAB „Prekybos namai... 7. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartimi kredito gavėjui UAB... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovų ieškinį... 10. Teismas nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 26 d. UAB „Prekybos namai „SPRUT“... 11. Sprendime nurodyta, kad ieškovai patys kreipėsi į atsakovą prašydami... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Ieškovai J. Z., D. Z., V. Z. bei V. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 14. 1. Teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai nustatė įrodinėjimo... 15. 2. Teismas, netyręs aplinkybių, susijusių su sunkia ieškovų padėtimi ir... 16. 3. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas nedarė įtakos ieškovų... 17. 4. Teismas netyrė dalies įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp byloje... 18. 5. Teismas iškraipė faktus, nes sprendime padarytos išvados neatitinka... 19. 6. Nors ieškovai ir neteikė pastabų dėl teismo posėdžių protokolų,... 20. 7. Kadangi teismas padarė esminius CPK pažeidimus, ieškovai iš esmės... 21. Atsakovo AB banko „Snoras“ atstovas atsiliepime į ieškovų apeliacinį... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 23. Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų,... 25. Dėl bylos esmės atskleidimo... 26. Apeliantai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos... 27. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo... 28. Dėl laidavimo sutarčių nuginčijimo CK 1.91 straipsnyje nurodytais... 29. Dauguma civilinių teisinių santykių atsiranda iš sandorių. Sandoriai –... 30. Du iš bendraieškių J. Z. ir D. Z. ginčija su atsakovu AB banku „Snoras“... 31. Ieškovų ginčijamos laidavimo sutartys yra papildomos (akcesorinės)... 32. Ieškovų teigimu, kredito suteikimo pagrindinė sąlyga buvo ieškovų J. Z.... 33. Ieškovų teigimu, atsakovas pareikalavo papildomų prievolių įvykdymo... 34. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad... 35. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, susijusių... 36. Aplinkybės dėl įmonės finansinės ir turtinės padėties atspindimos jos... 37. Kaip jau pažymėta, taikant ieškinyje nurodyto sandorių pripažinimo... 39. Dėl sutikimų prie laidavimo sutarčių nuginčijimo CK 1.90 straipsnyje... 40. Ieškovų J. Z. ir D. Z. pasirašytose su atsakovu laidavimo sutartyse ir... 41. Tarptautinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių... 42. Byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti labiau tikėtina buvus... 43. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas... 44. Atmetant ieškovų apeliacinį skundą, iš jų priteistinas už skundą... 45. Atsakovo AB banko „Snoras“ atstovas prašė priteisti iš ieškovų 5... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 47. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimą palikti... 48. Priteisti iš ieškovų J. Z., D. Z., V. Z. ir V. Z. į valstybės biudžetą... 49. Priteisti atsakovui akcinei bendrovei bankui „Snoras“ iš ieškovų J. Z.,...