Byla 1A-289/2013
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas), teisėjų Violetos Ražinskaitės ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Vilimui, gynėjui advokatui Remigijui Rinkevičiui, nuteistajam T. K., vertėjai Boženai Seniut, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. (T. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

2- pagal BK 199 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;

3- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė T. K. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

5Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. K. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 16 100 Lt.

6Kardomąją priemonę – 13 700 Lt dydžio užstatą nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus pervesti į valstybės lėšas.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8T. K. nuteistas už tai, kad gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei, taip pat pažeisdamas nustatytą tvarką pasikėsino gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t.y. T. K. 2011-11-21 apie 10.05 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, esantį Šalčininkų rajone, Vilniaus apskrityje, kelio „Vilnius – Lyda“ 50-ame kilometre, vykdamas vilkiku „Renault Magnum“, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe „Wielton“, valstybinis numeris ( - ), paslėpęs vilkiko kuro bakuose įrengtoje slėptuvėje, tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją privalomus pateikti muitinei daiktus - 7980 pakelių cigarečių „Minsk“ ir 500 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 57 480,40 Lt. Tokiu būdu, šiais savo veiksmais T. K., gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, ir nepateikdamas jų muitinės kontrolei, padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje.

9Taip pat, jis pažeisdamas nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, numatantį, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, 2011-11-21 apie 10.05 val. pasikėsino laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto, esančio Šalčininkų rajone, Vilniaus apskrityje, kelio „Vilnius - Lyda“ 50-ame kilometre, iki nenustatytos vietos iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, minimą postą 2011-11-21 apie 10.05 val. kontrabandos būdu neteisėtai vilkiku „Renault Magnum“, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe „Wielton“, valst. Nr. ( - ), įvežtus vilkiko kuro bakuose įrengtoje slėptuvėje paslėptus 7 980 pakelių cigarečių „Minsk“ ir 500 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 57 480,40 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų dar neišvažiavus iš minimo posto. Tokiu būdu T. K., pasikėsindamas gabenti akcizais apmokestinamas prekes, pagal savo muitinę vertę viršijančias 250 MGL dydžio sumą, padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje.

10Nuteistasis T. K. apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu dalyje dėl paskirtosios bausmės. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Konstatuodamas, jog nėra pagrindo pripažinti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės T. K. atžvilgiu, apygardos teismas pernelyg sureikšmino tai, kad apeliantas nedalyvavo teisminiame nagrinėjime. Tačiau, pasak nuteistojo, apygardos teismas turėjo įvertinti ir tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliantas pažymi, kad teismo posėdžiuose jis nedalyvavo dėl objektyvių priežasčių – tuo metu jis sunkiai sirgo, negalėjo judėti, dėl stuburo traumos jam buvo skirtas gulimas rėžimas. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog T. K. finansinė padėtis yra sunki, tačiau nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino atsakomybę lengvinančia. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė konfiskuoti valstybės naudai ir 13 700 Lt dydžio užstatą.

11Nuteistasis T. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta kardomąją priemonę – 13 700 Lt dydžio užstatą, nuosprendžiui įsiteisėjus, pervesti valstybės naudai, panaikinti; Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti T. K. paskirtąją laisvės atėmimo bausmę.

12Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

13Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

14Apeliantas neginčija savo kaltės, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje, tačiau mano, kad nuosprendį priėmęs teismas be pagrindo nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose numatytų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nepagrįstai sureikšmino jo nedalyvavimą teismo posėdžiuose, ko pasėkoje paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

15Pažymėtina, jog pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (kasacinė byla Nr. 2K-7-576/2006). BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

16Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, netinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, dėl ko netinkamai individualizavo bausmes.

17Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas skirdamas apeliantui bausmes, atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas yra priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant tiesiogine tyčia. T. K. gabentų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomų pateikti muitinei daiktų bei pažeidžiant nustatytą tvarką pasikėsintų gabenti akcizais apmokestinamų prekių vertė beveik dvigubai viršijo 250 MGL dydžio sumą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė.

18BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nei apelianto atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės nepripažino T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

19Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – yra tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Konstatuojant nuoširdų gailėjimąsi vertinamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir vėliau. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą.

20Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, T. K. tą pačią dieną, kai Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste buvo sulaikytas muitinės pareigūnų, parašė nuoširdų prisipažinimą (b.l. 67-68). Pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime metu (2011-11-22) T. K. taip pat prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė išsamius parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuoširdžiai dėl savo veiksmų gailėjosi ir pažadėjo daugiau nebenusikalsti (b.l. 73-74). Nuoširdžiame prisipažinime nurodytos aplinkybės iš esmės sutapo su apelianto pirmosios apklausos metu duotais parodymais. 2012-02-20 ikiteisminiame tyrime vykusios apklausos metu T. K. vėlgi pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi bei patvirtino pirmosios apklausos metu duotus parodymus (b.l. 79-80). Tai, kad apelianto prisipažinimas padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nebuvo sąlygotas ikiteisminio tyrimo metu surinktų jo kaltę patvirtinančių duomenų, patvirtina ir byloje liudytojais apklaustų muitinės pareigūnų A. T., R. Š., D. K. parodymai. Iš A. T., D. K. apelianto sulaikymo dieną duotų parodymų seka, jog detalaus patikrinimo metu buvo apžiūrėti transporto priemonės kuro bakai, iš kurių, juos stuksenant, sklido duslus garsas. Kilus įtarimui, kad kuro bakuose gali būti gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, vairuotojo buvo paklausta dėl tokio garso atsiradimo priežasties. Vairuotojas sunerimęs iš karto pasakė, kad kuro bakuose gabena akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes (b.l. 43-44, 45-46). Liudytojas R. Š. taip pat patvirtino, jog vilkikui atvykus į šalia Vilniaus teritorinės muitinės esančią aikštelę, kur muitinės darbuotojai išmontavo vilkiko kuro bakus, vilkiko vairuotojas prisipažino gabenęs kontrabandines cigaretes, tik nenurodė jų kiekio (b.l. 49-50, 168-169). Apygardos teismas individualizuodamas bausmę T. K. konstatavo, kad jis vengė atvykti į teismo posėdžius, todėl jo atgaila dėl padarytų nusikaltimų negali būti pripažinta nuoširdžia, ji buvo sąlygota susidariusios situacijos. Remdamasis tokia išvada, pirmosios instancijos teismas atsisakė pripažinti prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš bylos duomenų matyti, kad T. K. kviečiamas į teismą neatvyko, nors kaip matyti iš asmeniškai jam įteiktų teismo šaukimų, jam apie teismo posėdžių vietą ir laiką buvo žinoma (išskyrus 2012-08-27 posėdį, į kurį teismo šaukimas buvo įteiktas pavėluotai). Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju negalėjo būti vieninteliu ir besąlygišku pagrindu pirmosios instancijos teismo išvadai, jog T. K. atgaila dėl padarytų nusikalstamų veikų nėra nuoširdi. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos 2012-10-26 medicininės pažymos kopijos, T. K. yra diagnozuota daugybė su stuburu susijusių ligų, nuo kurių jis yra gydomas jau keletą metų. Nuo 2012-10-24 iki 2012-10-26 jis buvo gydomas Neurologijos skyriuje, vėliau gydomas ambulatoriškai (b.l. 197-198, 202-204). Dėl stuburo skausmų T. K. taip pat kreipėsi į profesoriaus M. V. ligoninę, 2012-10-17 pažymoje nurodyta, kad pacientas negali atlikti veiksmų, kurie gali sustiprinti stuburo skausmus, nustatyti kėlimo ir ilgesnio važiavimo automobiliu apribojimai (b.l. 200, 206). Įmonės „(XXX)” S.A. 2012-12-21 pažyma patvirtina, kad apeliantas didžiąją 2012 metų dalį, tame tarpe ir 2012-11-28 vykusio teismo posėdžio metu, kuomet baudžiamoji byla buvo nagrinėjama iš esmės, sirgo ir buvo nedarbingas (b.l. 199, 205). Taigi pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad apeliantas į pirmosios instancijos teismo posėdžius neatvykdavo dėl blogos sveikatos būklės, o ne demonstruodamas abejingumą savo įvykdytoms nusikalstamoms veikoms. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai T. K. atžvilgiu nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

21Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog jis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismų praktikoje sunki (beviltiška) turtinė padėtis pripažįstama tada, kai susiklosto objektyvios sąlygos (pvz., priverstinis nedarbas, turto praradimas, didelis išlaikytinių skaičius, kaltininko ar šeimos nario sunki liga ir pan.), lemiančios kaltininko elgesį. Šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis dirbo tarptautinių pervežimų įmonėje „(XXX)” vairuotoju. Be to, kaip matyti iš byloje esančio T. K. motinos I. K. 2012-02-23 pareiškimo, pastaroji taip pat materialiai padėjo sūnui bei jo šeimai (b.l. 99-102). Vien tik tos aplinkybės, kad T. K. turi šeimą, kurioje auga mažametis vaikas, jo sutuoktinė yra bedarbė (nuteistojo žmona darbo biržoje registruota nuo 2012-02-23), neduoda pakankamo pagrindo išvadai, jog nusikalstamas veikas jis padarė dėl sunkios ar beviltiškos materialinės padėties. Juolab, kad, kaip jau buvo minėta, nusikalstamų veikų padarymo metu T. K. turėjo pastovų darbą ir galimybę legaliai užsidirbti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis būtų turėjęs skolų, didelių finansinių įsipareigojimų, kurie atitinkamai būtų įtakoję pastarojo apsisprendimą daryti nusikalstamas veikas. Taigi, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių buvus tokiai sunkiai ar beviltiškai T. K. turtinei padėčiai, dėl kurios nuteistasis buvo priverstas daryti sunkius nusikaltimus.

22Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas T. K. už padarytas nusikalstamas veikas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, tik formaliai įvertino pastarojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas praeityje Lietuvos Respublikoje neteistas (b.l. 87), byloje nėra duomenų apie tai, kad po skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo jis per daugiau nei metus laiko būtų padaręs kokią nors naują nusikalstamą veiką. Taip pat byloje nėra duomenų ir apie tai, kad jis būtų baustas administracine tvarka. T. K., turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kaip aukščiau jau buvo minėta, turi šeimą, augina mažametį vaiką (b.l. 91-92). Nuteistojo žmona I. K. nuo 2012-02-23 yra įregistruota Lukovo apskrities darbo biržoje, tačiau neturi teisės į išmokas (b.l. 97-98). Kaip matyti iš įmonės „(XXX)” S.A. 2013-01-31 pažymėjimo, nuteistasis minėtoje įmonėje yra įdarbintas neribotam laikotarpiui, vidutinis mėnesio atlyginimas 1614 zlotų, iš atlyginimo nėra išskaičiuojami mokesčiai už jokias papildomas sutartis. Bausmės skyrimui šiuo atveju yra reikšmingos ir aukščiau paminėtos aplinkybės, susijusios su T. K. sveikatos būkle. Kaip minėta, T. K. yra diagnozuota daugybė su stuburu susijusių ligų, nuo kurių jis yra gydomas jau keletą metų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė dokumentus, susijusius su jo motinos ir vaiko sveikatos būkle. Iš gydymo ligoninėje informacinės kortelės matyti, kad apelianto dukra N. K., gim. (XXX), nuo 2012-12-07 iki 2012-12-24 buvo gydoma Vaikų chirurgijos ir traumatologijos skyriuje, kur jai diagnozuota daug kąstinių žaizdų ant veido ir galvos. 2013-01-31 medicinos liudijime nurodyta, jog N. K. yra būtina nuolatinė priežiūra. Be to, kaip matyti iš 2013-02-04 medicininio liudijimo, apelianto motinos I. K. sveiktos būklė taip pat yra sunki, reikalaujanti nuolatinės kitų asmenų pagalbos. Taip pat sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą svarbu atsižvelgti ir į aplinkybes, susijusias su apelianto materialine padėtimi. Kaip aukščiau jau buvo minėta, nuteistasis dirba, pastarajam materialiai padeda jo motina, tačiau šeimoje jis yra vienintelis maitintojas, jo žmona niekur nedirba.

23Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau aptartas aplinkybes (o būtent tai, kad: byloje nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes (teisiamas pirmą kartą, nėra duomenų apie tai, kad būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų); jo šeiminę padėtį; T. K. ir jo šeimos narių sveikatos būklę; apelianto turtinę padėtį, kuri, nors ir nebuvo tokia bloga, kad galėtų būti pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau neabejotinai paskatino T. K. elgtis nusikalstamai), sprendžia, kad T. K. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį paskirtosios laisvės atėmimo bausmės atitinkamai vieneriems metams ir devyniems mėnesiams nėra teisingos ir būtinos siekiant bausmės tikslų. Pažymėtina, kad tiek BK 199 straipsnio 1 dalies, tiek 1992 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas. Aukščiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma leidžia daryti patikimą išvadą, kad teisingumo, proporcingumo principai bus įgyvendinti, o paskirtoji bausmė atliks savo paskirtį, T. K. paskyrus jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytą alternatyvią laisvės atėmimui bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas pagal BK 47 straipsnyje įtvirtintus kriterijus.

24Tuo pačiu pažymėtina tai, jog nėra pagrindo apelianto atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir apeliantui skirti švelnesnę nei BK 199 straipsnio 1 dalies, 1992 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmę (viešuosius darbus).

25BK 62 straipsnyje numatyta bausmės švelninimo galimybė, kuria teismas gali pasinaudoti išskirtiniais atvejais, kai yra šio straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų visuma. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nors nustatyta, jog T. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau akivaizdu, kad jis į muitinės postą atvyko ne tuo tikslu ir muitinės pareigūnams apie daromą nusikalstamą veiką pats nepranešė. Pagal teismų praktiką BK 62 straipsnio 2 dalies taikymas galimas tik tada, kai nustatomos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Be to, papildomai nustatyta bent viena iš sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta tik viena T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas pagal BK 62 straipsnio 2 dalį taip pat nuteistajam negalimas.

26Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-251/2008, 2K-189/2008, 2K-152/2009, 2K-105/2009 ir kt.). Jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių daryti tokią išvadą, byloje nenustatyta.

27T. K. apeliaciniu skundu taip pat prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria 13 700 Lt dydžio užstatą nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus pervesti į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti apeliacinį skundą šioje dalyje nėra pagrindo. BPK 133 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, jog jeigu įtariamasis (šiuo atveju kaltinamasis) pažeidžia kardomąją priemonę – užstatą, jam kaip kardomoji priemonė skiriamas suėmimas, kai tam yra pagrindas, o užstatas pereina valstybei. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro D. Vilimo 2011-11-22 nutarime skirti kardomąją priemonę – užstatą, kaip ir privalu pagal BPK 133 straipsnio 4 dalies nuostatas, yra nurodyta, kad T. K. išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. T. K. pasirašytinai pasižadėjo šią pareigą vykdyti, jis įspėtas, kad jeigu nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Apie T. K. paskirtos kardomosios priemonės nevykdymo pasekmes buvo įspėta ir užstato davėja B. G. (b.l. 82-83). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, pateikė prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Baudžiamoji byla buvo paskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teisme 2012-08-27 13.00 val. Į minėtą teismo posėdį T. K. buvo išsiųstas teismo šaukimas, kuris pastarajam asmeniškai buvo įteiktas 2012-08-28, t.y. jau po numatyto teismo posėdžio (b.l. 144). Vėliau teisiamasis posėdis buvo paskirtas 2012-09-20 10.00 val., į kurį teismo šaukimas T. K. asmeniškai buvo įteiktas 2012-09-05 (b.l. 150). Neatvykus apeliantui ir į šį teismo posėdį, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2012-11-28 11.00 val. bei pastarajam išsiųstas teismo šaukimas. Teismo šaukimas į 2012-11-28 11.00 val. teismo posėdį T. K. asmeniškai buvo įteiktas 2012-09-25 (b.l. 151). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam teismo šaukimai į 2012-08-27 13.00 val., 2012-09-20 10.00 val. teismo posėdžius buvo išsiųsti ir elektroniniu paštu (b.l. 136, 142). Nepaisant to, kad, kaip jau minėta, apeliantas į teismo posėdžius neatvykdavo dėl priežasčių, susijusių su pablogėjusia sveikatos būkle, tačiau jis teismui tinkamai nepranešė apie nedalyvavimo teismo posėdžiuose priežastis. Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis vis tik pažeidė kardomosios priemonės sąlygas, žinodamas savo pareigą šaukiamam atvykti į teismą, nekliudyti proceso eigos, jos nevykdė, nei pats, nei per kitus asmenis neinformavo teismo apie negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose priežastis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė 13 700 Lt dydžio užstatą nuosprendžiui įsiteisėjus pervesti į valstybės lėšas.

28Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo tenkinti ir apelianto prašymo neišieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 16 100 Lt.

29BK 72 straipsnis numato, kad konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje nustatyta, kad T. K., darydamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje, naudojosi UAB „(XXX)” priklausančiu vilkiku „RENAULT Magnum“, valst. Nr. ( - ), kurio kuro bakuose buvo įrengtos slėptuvės. Šiuo automobiliu jis slėptuvėse neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus bei pažeidžiant nustatytą tvarką pasikėsino gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė beveik dvigubai viršijo 250 MGL dydžio sumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad be minėtos transporto priemonės panaudojimo nuteistasis nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, t.y. nusikalstamų veikų dalyko gabenimas būtų neįmanomas. Vis dėlto, nagrinėjamoje byloje automobilis kaip nusikaltimų padarymo priemonė negalėjo būti konfiskuojamas. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė, kuria T. K. pasinaudojo darydamas nusikalstamas veikas, priklauso UAB „(XXX)”. Tuo tarpu, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, baudžiamojoje byloje nėra faktinių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „(XXX)” savininkė B. G. turėjo ir galėjo žinoti, kad įmonei priklausantis vilkikas bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą, nenustačius, kad turto savininkas, perleisdamas turtą kaltininkui, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, šio turto konfiskavimas netaikomas, tačiau teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieško tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė BK 72 straipsnio nuostatas, todėl nėra pagrindo keisti teismo sprendimą šioje dalyje.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti.

32Pripažinti T. K. (T. K.) atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33T. K. pripažintam kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį paskirti 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą.

34T. K. pripažintam kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį paskirti 80 MGL (10 400 Lt) dydžio baudą.

35Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apėmimo būdu subendrinti ir T. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą.

36Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. - pagal BK 199 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;... 3. - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtosios... 5. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. K. nuspręsta išieškoti... 6. Kardomąją priemonę – 13 700 Lt dydžio užstatą nuspręsta nuosprendžiui... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. T. K. nuteistas už tai, kad gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės... 9. Taip pat, jis pažeisdamas nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio... 10. Nuteistasis T. K. apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus apygardos teismo... 11. Nuteistasis T. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 12. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 13. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 14. Apeliantas neginčija savo kaltės, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK... 15. Pažymėtina, jog pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal... 16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas... 17. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas skirdamas apeliantui... 18. BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas... 19. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę... 20. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, T. K. tą pačią dieną, kai... 21. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo T. K. atsakomybę... 22. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas... 23. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau aptartas aplinkybes (o būtent... 24. Tuo pačiu pažymėtina tai, jog nėra pagrindo apelianto atžvilgiu taikyti BK... 25. BK 62 straipsnyje numatyta bausmės švelninimo galimybė, kuria teismas gali... 26. Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas... 27. T. K. apeliaciniu skundu taip pat prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio... 28. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo tenkinti ir apelianto... 29. BK 72 straipsnis numato, kad konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2... 31. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti.... 32. Pripažinti T. K. (T. K.) atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis... 33. T. K. pripažintam kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį paskirti 100 MGL (13... 34. T. K. pripažintam kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1... 35. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras... 36. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....