Byla e2A-689-560/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jelenos Šiškinos, Neringos Švedienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal „BTA Insurance Company“ SE (Latvija), Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, G. Ž., tretieji asmenys SĮ „Vilniaus miesto būstas“, N. K., V. J. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovas „BTA Insurance Company“ SE (Latvija), Lietuvoje veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš G. Ž. ir Vilniaus miesto savivaldybės 2 718,56 Eur žalos atlyginimo, 82,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5% metinių palūkanų. Nurodė, kad ieškovas su UAB „BOVARY LT“ sudarė įmonių, įstaigų, organizacijų turto draudimo sutartį Nr. ĮT015716 ir apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2014-04-27 apdraustosios patalpos buvo užlietos iš 2-ame aukšte esančių dušinių. Draudėjo pranešimas apie įvykį ir UAB „Grinda“ 2014-09-14 pažyma patvirtina, kad avarinė situacija buvo lokalizuota atjungus vandens tiekimą boileriui ir maišytuvui dušinėje. Patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkais yra Vilniaus miesto savivaldybė ir G. Ž.. Abiem bendrasavininkams nuosavybės teise priklauso patalpos pažymėtos plane 5-5, kuriose buvo avarijos šaltinis. Ieškovas išmokėjo UAB „BOVARY LT“ draudimo išmoką – 2 718,56 Eur.
  2. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog patikslintas ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo, kadangi dalyvaujančiu byloje asmeniu gali būti tik fizinis arba juridinis asmuo, o filialas nelaikytinas nei fiziniu, nei juridiniu asmeniu. Nors atsakovė yra ginčo buto savininkė, tačiau minėtą butą patikėjimo teise valdyti yra perdavusi SĮ „Vilniaus miesto būstas“, o SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dalį minėto buto kartu su galimybe naudotis bendrosiomis patalpomis yra išnuomojęs N. M.. Reikalavimus dėl užliejimo metu patirtos žalos ieškovas turėtų reikšti ne buto savininkui, o tuo metu bute gyvenusiam ir juo naudojusiam asmeniui.
  3. Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad visiškai sutinka su visais atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės pareikštais argumentais. Papildomai pažymėjo, jog atliktų darbų aktas (be datos) ir ieškovo 2014-10-31 raštas nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis draudimo išmokos išmokėjimą. Ieškovas reikalavimus Vilniaus miesto savivaldybei dėl 2014-04-27 įvykio pareiškė 2015-03-14, pateikdamas ieškinį. Ieškovas neinformavo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apie draudiminį įvykį. Iš byloje esančios medžiagos galima daryti išvadą, kad draudiminis įvykis – užpylimas galėjo įvykti dėl kitų asmenų – neįtrauktų į bylos nagrinėjimą buto gyventojų/naudotojų, kaltės, o taip pat ir/ar dėl namo bendrųjų konstrukcijų trūkumų. Ieškovas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės sąlygų neįrodė.
  4. Atsakovas G. Ž., tretieji asmenys V. J., N. K. (buvusi pavardė M.) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
  5. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo N. K. iš esmės su ieškiniu sutiko ir parodė, kad ji nuomoja butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ji savavališkai įrengė rakinamą dušinę bendros virtuvės patalpoje, plane pažymėtą Nr. 5-7. Taip pat kitas Vilniaus miesto savivaldybės nuomininkas V. J. savavališkai įrengė rakinamą dušinę kitoje bendroje sandėliavimo patalpoje, plane pažymėtoje Nr. 5-5. N. K. žiniomis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, buvo užlietas iš V. J. įrengtos ir naudojamos dušinės, pažymėtos Nr. 5-5.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-09 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovo naudai solidariai iš atsakovų G. Ž. ir Vilniaus miesto savivaldybės 2 718,56 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojant nuo 2 718,56 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė lygiomis dalimis iš G. Ž. ir Vilniaus miesto savivaldybės 82,00 Eur žyminio mokesčio „BTA Insurance Company“ SE (Latvija), Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, naudai; priteisė iš „BTA Insurance Company“ SE (Latvija), Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, 157,30 Eur advokato išlaidų UAB „Semaniesčio ūkis“ naudai.
  2. Teismas nurodė, jog labiau tikėtina, kad ieškovo draudėjo pirmame aukšte esantis turtas buvo apgadintas vandeniu iš antrame aukšte esančios sandėliavimo patalpos, plane pažymėtos indeksu 5-5, kurioje trečiasis asmuo V. J. savavališkai įrengė dušinę ir kurioje buvo reikalingas maišytuvo remontas.
  3. Patikslintą ieškinį pareiškė „BTA Insurance Company“ SE (Latvija), Lietuvoje veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, tinkamai įgaliotas atstovas, taigi, juridinis asmuo, turintis civilinį teisnumą.
  4. Byloje nustatyta, kad užliejimas įvyko iš buto, kurį valdė atsakovai ir juo naudojosi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nuomininkai N. K., V. J., savavališkai, be savininkų Vilniaus miesto savivaldybės, G. Ž. žinios, įsirengę bendrosiose patalpose (plane pažymėtais indeksais 5-5, 5-7) dušines, nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą ir saugų buto Nr. 5 bei 5A bendroje sandėliavimo patalpoje, pažymėtoje indeksu 5-5, savavališkai įrengtos dušinės, esančios santechnikos įrangos (maišytuvo) naudojimą, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis. Taip jie elgėsi nerūpestingai, dėl to konstatuota atsakovų (buto savininkų) kaltė.
  5. Įvykio dieną, 2014-04-27, su Vilniaus miesto savivaldybės nuomininku V. J., tiesiogiai atsakingam už žalos padarinius, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.41.-G15/0983, kurioje būtų aptarti V. J. civilinės atsakomybės klausimai, dar nebuvo sudaryta, pastaroji buvo sudaryta tik po metų – 2015-05-16, o patalpos nuomininkui buvo perduotos 2015-05-19, nors pagrindinė socialinio būsto nuomininkė A. J. mirė dar prieš trejus metus – 2011-03-04. 2014-04-27 VĮ „Registrų centras“ gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su V. J. negalėjo būti išviešinta. Šios aplinkybės parodo, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė netinkamai ilgą laiką (apie trejus metus) rūpinasi savo turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), o atsakovas G. Ž., kuris šiame bute deklaravo gyvenamąją vietą, negalėjo nematyti Vilniaus miesto savivaldybės nuomininkų N. K. ir V. J. bendrosiose patalpose – virtuvėje bei sandėliavimo patalpoje įrengtų dušinių.
  6. Duomenų, kad žalos dydis paskaičiuotas neteisingai, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė bei trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teismui nepateikė, savo atsikirtimų į ieškinį neįrodė.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2015-10-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti.
  2. Nurodo, jog vien tai, jog tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir V. J. užliejimo dieną nebuvo pasirašyta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, nereiškia, jog tarp jų nebuvo susiklostę nuomos teisiniais santykiai. Teigti, kad Vilniaus miesto savivaldybė netinkamai rūpinosi savo turtu yra teisiškai nepagrįsta, kadangi nuomos reisiniai santykiai, po motinos, kaip pagrindinės nuomininkes mirties, tęsėsi ir niekuomet nebuvo nutrūkę, sutarties pakeitimas buvo vien teisinis formalumas, kuris negali būti vertinamas kaip netinkamas rūpinimasis savo turtu. Be to, civilinė atsakomybė V. J. gali kilti ne tik sutarties, bet ir įstatymo pagrindu.
  3. Ieškovas neįrodė, kuo pasireiškė Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų neteisėtumas.
  4. Teismo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014, solidariosios atsakovų atsakomybės aspektu šioje byloje negali būti taikoma, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.
  5. Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus būstas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti.
  6. Nurodo, jog civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014 nebuvo nustatytų konkrečių žalos padarymo priežasčių ir asmenų, dėl ko teismai konstatavo bendrą atsakovų kaltę padarytos žalos (veiksmų) atžvilgiu ir taikė solidarią atsakomybę.
  7. Apeliantas taip pat pagrįstai nurodė, kad priimdamas sprendimą teismas netinkamai nustatė apelianto atsakomybes sąlygas.
  8. Atskleidęs bylos esmę – kaltus dėl žalos padarymo asmenis, teismas priėmė sprendimą, kuris prieštarauja teismo taikomos deliktinės atsakomybes turiniui ir sąlygoms.
  9. Ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  10. Nurodo, jog apeliantas neteikia jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti skundžiamu sprendimu.
  11. Pats apeliantas pripažįsta faktines aplinkybes, kurios pagal kasacinio teismo praktiką suponuoja ir neteisėtų veiksmų sudėtį.
  12. Atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi bet kokių veiksmų, kad nekiltų žalą padaręs įvykis.
  13. Trečiasis asmuo N. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  14. Nurodo, jog nagrinėjamoje byloje ieškovo surinkti įrodymai, įrodo, kad avarija įvyko iš atsakovams priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teise patalpos.
  15. Atsakovas G. Ž. ir trečiasis asmuo V. J. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Byloje nustatyta, kad 2011-11-24 UAB „BOVARY LT“ su ieškovu sudarė įmonių, įstaigų, organizacijų turto draudimo sutartį Nr. ĮT015716 ir apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo gaisro, gamtinių jėgų, kitų žalų, bendrosios civilinės atsakomybės. Draudimo laikotarpis – 2011-11-24 iki 2021-01-04.
  3. UAB „Grinda“ 2014-09-14 rašte Nr. A1409/1 nurodyta, kad 2014-04-27, 1020 val. miesto avarinė dispečerinė tarnyba gavo pranešimą, kad grožio salono patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), liejamos iš viršaus. Buvo nustatyta, kad apliejimo židinys yra 2-me aukšte bendroje dušinėje. Avarinė situacija buvo lokalizuota, atjungus vandens tiekimą boileriui ir maišytuvui dušinėje.
  4. UAB „Senamiesčio ūkis“ duomenimis, kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini), užliejimas vandeniu įvyko iš antrame aukšte esančios bendros dušinės patalpos, plane pažymėtos 5-5 (sandėliavimo patalpa).
  5. Atliktų darbų akte Nr. 0004116 (užsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“, rangovas „Grinda“) nurodyta, kad užlietas salonas iš viršaus; matėsi užliejimo žymės ant lubų grožio salone; 2-me aukšte bendrame duše vandens tiekimas išjungtas broileriui ir maišytuvui uždarant ventilį.
  6. „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje 2014-04-27 pranešime nurodyta, kad 2014-04-27 ryte apie 10 val. atėję į darbą darbuotojai ((duomenys neskelbtini)) pamatė bėgantį iš lubų vandenį ir iškvietė avarinę tarnybą. Buvo aplietos vandeniu lubos, siena, baldai, kondicionieriaus sistemos. 2014-04-30 patalpos buvo apžiūrėtos, surašytas turto defektinis aktas. Ieškovas pripažino 2014-10-27 įvykį draudžiamuoju. UAB „Infranet“ atliktų darbų akte ir PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. INF 0000684 nurodyta darbų vertė 9 586,64 Lt be PVM, o išskaičiavus 200,00 Lt besąlyginę išskaitą, draudimo išmoka sudarė 9 386,64 Lt arba 2 718,56 Eur, kuri ir buvo išmokėta draudėjui UAB „BOVARY LT“.
  7. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui G. Ž., atsakovas šiame bute deklaravo savo gyvenamąją vietą.
  8. 2010-06-15 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ suteiktų įgaliojimų ribose su N. M. (šiuo metu K.) sudarė socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N10-1098 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), 88, 69 kv. m. bendro ploto, nuomojamas plotas 22,83 kv. m. kambarys, plane indeksu pažymėtas 5-2. Šiame bute N. K. bei V. J. deklaravo savo gyvenamąją vietą.
  9. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-05-12 įsakymu Nr. 30-1604 „Dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) pagrindinio nuomininko“ buvo įsakyta laikyti trečiąjį asmenį V. J. su šeimos nariais pagrindiniu trijų kambarių 72,98 kv. m. bendro ploto gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų 5-4, 5-14, 56-15, su bendro naudojimo patalpomis, nuomininku. 2015-05-16 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su V. J. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41.-G15/0983, patalpas perdavė 2015-05-19. V. J. su šeima gyvena šiame bute nuo 1985-02-06, kai nurodytas butas nustatyta tvarka buvo suteiktas V. J. motinai A. J., kuri mirė 2011-03-04. Butas privatizuotas nebuvo.
  10. N. K. bei V. J. savavališkai bendrosiose patalpose įrengė dušines, kuriomis naudojasi jų šeimos nariai. N. K. įrengė rakinamą dušinę virtuvės patalpoje pažymėtoje indeksu 5-7, o V. J. įrengė rakinamą dušinę sandėliavimo patalpoje pažymėtoje indeksu 5-5.

10Dėl neteisėtų veiksmų

  1. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentu, jog ieškovas neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai sprendė esant atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus kaip vieną iš būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų, kai byloje nustatyta, kad žala kilo iš ginčo patalpų nuomininko neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu sutinka.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės (angl. strict liability) sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.
  3. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; kt.)
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog pagal CK6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą statinių atsakomybės subjektu įvardytas savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Pagal CK6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Taigi atsakomybė pagal nurodytą įstatymo normą gali atsirasti tiek savininkui, tiek ir valdytojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2011-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011).
  5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika, pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų nuosavybės teisės registracijos viešame registre faktas savaime nelemia jų savininko atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, jei į bylą yra pateikti duomenys, kuriais remiantis galima pagrįstai spręsti, kad atsakingas už žalą yra kitas asmuo – objekto savininkas ar valdytojas, nepaisant to, kad jo teisės nėra įregistruotos viešajame registre. Šiame kontekste teisėjų kolegija nurodo, jog solidarioji objekto savininkų ir/ar valdytojų atsakomybė pagal nagrinėjamą straipsnį taip pat atsiranda ne visais atvejais. Solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose gali būti taikoma, kai asmenis sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu.
  6. Nagrinėjamoje byloje yra pagrįstai nustatyta, kad trečiasis asmuo V. J., nuomos teisinių santykių pagrindu su šeima gyvenantis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai įrengė dušinę nuomojam butui priskiriamoje bendro naudojimo (sandėliavimo) patalpoje, pažymėtoje indeksu 5-5, iš kurios buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi išdėstytos aplinkybės, kurias patvirtina į bylą pateikti įrodymai, implikuoja, kad, visų pirma, trečiasis asmuo V. J. yra tiek buto, esančio (duomenys neskelbtini), tiek neteisėtai įrengtos dušinės, esančios bendro naudojimo (sandėliavimo) patalpoje, pažymėtoje indeksu 5-5, valdytojas, o, antra, – žalą sąlygojo trečiojo asmens V. J. neteisėti veiksmai.
  7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantas atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra pagrindas taikyti solidariąją deliktinę atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad apeliantas sudarė rašytinę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu V. J. 2015-05-16, byloje esant duomenims apie, kad faktiniai nuomos teisiniai santykiai apeliantą ir trečiąjį asmenį V. J. siejo iki tol, negali būti pripažįstama apelianto nerūpestingumu kaip pagrindu kilti solidariai deliktinei atsakomybei. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pritaria apelianto argumentui, jog nagrinėjamoje byloje negalėjo būti remiamasi kasacinio teismo išaiškinimu dėl galimybės taikyti solidariąją atsakomybę deliktiniuose santykiuose, pateiktu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014, nes nurodytos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės šiuo aspektu skiriasi – šioje nagrinėjamoje byloje yra nustatyta žalos atsiradimo priežastis bei identifikuotas asmuo, kurio veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą, tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014 – žalos atsiradimo (buto užliejimo) priežastis nenustatyta.
  8. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo bei netinkamo kasacinio teismo praktikos taikymo tenkino ieškinį dalyje dėl žalos ir procesinių palūkanų priteisimo iš apelianto Vilniaus miesto savivaldybės nepagrįstai, t. y. šioje dalyje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria iš apelianto ieškovo naudai solidariai priteista 2 718,56 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentai metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patikslinto ieškinio reikalavimą dėl žalos ir procesinių palūkanų priteisimo iš apelianto ieškovo naudai atmetant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

  1. Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas yra iš esmės priimtas apelianto naudai, ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą aukščiau nurodytoje dalyje atmetant, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisiant iš atsakovo G. Ž. 82,00 Eur žyminio mokesčio „BTA Insurance Company“ SE (Latvija), Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, naudai, iš apelianto bylinėjimosi išlaidų ieškovui nepriteisiant, likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą paliekant nepakeistą.

12Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

  1. Apeliaciniam skundui iš esmės esant patenkintam, yra pagrindas iš ieškovo apelianto naudai priteisti apelianto bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, – 30,75 Eur žyminio mokesčio.
  2. Kadangi trečiasis asmuo N. K. palaiko ieškovo poziciją, o apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas yra priimtas iš esmės apelianto naudai, trečiojo asmens N. K. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra atmetamas.

13Vadovaudamasis LR CPK 325 str., 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 str. teisėjų kolegija

Nutarė

14Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

15Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybė ieškovo „BTA Insurance Company“ SE (Latvija), Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, naudai solidariai priteista 2 718,56 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentai metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei kuria iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybė ieškovo „BTA Insurance Company“ SE (Latvija), Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, naudai priteista 41,00 Eur žyminio mokesčio, pakeisti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

16„Ieškinį tenkinti iš dalies.

17Priteisti iš atsakovo G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, į. k. (duomenys neskelbtini) (Latvija), Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, į. k. 300665654, naudai 2 718,56 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojant nuo 2 718,56 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2015-02-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 82,00 Eur žyminio mokesčio.

18Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

19Priteisti iš ieškovo „BTA Insurance Company“ SE (Latvija), Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, trečiojo asmens UAB „Semaniesčio ūkis“, į. k. 121452134, naudai 157,30 Eur advokato išlaidų.“

20Priteisti iš ieškovo „BTA Insurance Company“ SE (Latvija), Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybė, į. k. 111109233, naudai 30,75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinio skundo pateikimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai