Byla 3K-3-341/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovams N. V., UAB „Onomatopėja“ ir BUAB „Leidybos centras“ dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai 17 617,60 Lt žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad dėl nesandarios santechnikos įrangos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2011 m. spalio 23 d. buvo užlietas jai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimu padarytą 17 617,60 Lt žalą patvirtina UAB „Norlit Statyba“ sudaryta lokalinė sąmata. Ieškovės teigimu, atsakingi už jos buto užliejimu padarytą žalą yra atsakovai: buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas BUAB „Leidybos centras“, nuomininkas UAB „Onomatopėja“ ir subnuomininkas N. V.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovų solidariai ieškovei 17 617,60 Lt žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metinių palūkanas už priteistą sumą nuo 2012 m. vasario 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nustatė, kad ieškovės butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo 2011 m. spalio 23 d. užpiltas iš aukščiau esančio buto Nr. 27, kurio savininkas buvo atsakovas BUAB ,,Leidybos centras“, nuomininkas – atsakovas UAB „Onomatopėja“, subnuomininkas – atsakovas N. V. Užliejimu apgadintos ieškovės buto vonios, tualeto, kambario patalpos, užlietos šių patalpų lubos, dalis jų atšoko, sudrėko, išsikreipė grindų apdaila, sudrėko sienos, atsilupo jų dažai, sienose atsirado dėmių. Teismas nustatė, kad: atsakovas BUAB ,,Leidybos centras“ netinkamai vykdė savo kaip buto savininko pareigas, pažeidė ieškovės turtinę teisę, jos teisėtą interesą naudoti tvarkingą, neužpiltą ir užpylimu nesuniokotą savo butą; atsakovas UAB ,,Onomatopėja“, valdydamas butą sutarties pagrindu, taip pat nesiėmė jokių priemonių užpylimui išvengti, įrengęs šiame bute vonios patalpą, jis turėjo pareigą įsitikinti, kad pastaroji patalpa yra saugi, jos eksploatavimas nesukelia jokios pralaidos, yra patikima naudoti, vonios patalpos naudojimas nesukels nuostolio žemiau gyvenančiai ieškovei; atsakovas N. V., tiesioginis buto valdytojas, turėjo elgtis rūpestingai, atidžiai ir šeimininkiškai, naudodamasis vonios patalpa turėjo įsitikinti, kad ši yra saugi, jos eksploatavimas nesukelia vandens pratekėjimo, naudodamas netvarkingą dušo patalpą turėjo matyti vandens nutekėjimą ir privalėjo suprasti, kad toks naudojimas gali tapti užpylimo židiniu, būdamas rūpestingu ir atidžiu naudotoju turėjo pareigą nebesinaudoti tokia dušo patalpa, reikalauti iš nuomotojo ar savininko arba pačiam atlikti remonto, taisymo darbus tam, kad eksploatavimas taptų saugus. Teismas konstatavo, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovės butas buvo užpiltas esant force majeure aplinkybei ar dėl pačios ieškovės kaltės, jos didelio neatsargumo, tačiau visų atsakovų veiksmai ginčo atveju yra bendri padarinių atžvilgiu. Atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, tarp jų į tai, kad ieškovės butas ir ankščiau ne kartą buvo užpiltas iš buto Nr. 27, teismas sprendė, jog: atsakovas BUAB ,,Leidybos centras“ nesiėmė priemonių žalai išvengti, visiškai nesirūpino, kaip jo butas yra įrengtas, naudojamas, ar jo įrengimas ir jo naudojimas nesukelia žemiau gyvenančiam savininkui žalos; atsakovas UAB ,,Onomatopėja“ taip pat nesiėmė rezultatyvių priemonių, kad butas taptų saugus, įrengęs ir išsinuomojęs butą šio tinkamai neprižiūrėjo, nesiėmė rezultatyvių priemonių sandarinti pratekėjimus iš dušo kabinos, nesirūpino užpylimo priežastimis, nesprendė ir nesiaiškino klausimo dėl buto naudotojo veiksmų; atsakovas N. V., tiesiogiai eksploatuodamas butą Nr. 27 ir žinodamas užpylimų pakartotinumą, nesprendė šio klausimo su kitais atsakovais, nesiekė rezultatyvaus bendradarbiavimo tiek su buto savininku, tiek su nuomotoju apie bute esančią realią grėsmę padaryti ieškovės butui žalą, jų neinformavo, nesprendė klausimo dėl buto subnuomos sutarties tolesnio vykdymo, saugaus buto eksploatavimo klausimo. Teismas nustatė, kad ieškovei padaryta 17 617,60 Lt žala, ir sprendė, jog dėl šios žalos solidariai kalti visi trys atsakovai. Teismas nurodė, kad solidarioji skolininkų pareiga yra preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovų N. V., UAB „Onomatopėja“ ir BUAB „Leidybos centras“ apeliacinius skundus, 2013 m. spalio 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą. Kolegija nurodė, kad kai žala padaroma dėl turto sugadinimo užliejus jį vandeniu iš patalpų, kuriose prasiveržė vanduo į kitas patalpas, žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpų, kuriose prasiveržė vanduo į kitas patalpas, savininkas, o nukentėjęs asmuo šios priežasties įrodinėti neprivalo. Kolegija sprendė, kad atsakovai neįrodė savo procesiniuose dokumentuose nurodytų skirtingų ieškovės buto užpylimo priežasčių (atsakovas BUAB „Leidybos centras“ teigė, kad užpylimas įvyko dėl atsakovo UAB „Onomatopėja“ netinkamai įrengtos santechnikos įrangos; atsakovas UAB „Onomatopėja“ teigė, kad užpylimas įvyko dėl santechnikos įrangos, esančios vidinėse statinio konstrukcijose, nesandarumo; atsakovas N. V. teigė, kad užpylimas įvyko dėl atsakovo UAB „Onomatopėja“ įrengtos ir vėliau trūkusios maišytuvo tvirtinimo detalės). Kolegija, įvertinusi įrodymus, padarė išvadą, kad šios bylos atveju tiksli ieškovei priklausančio buto užliejimo priežastis iš buto Nr. 27 vonios patalpos nėra nustatyta. Nurodžiusi, kad nė vienas iš atsakovų neįrodė, jog dėl vandens prasiveržimo iš buto Nr. 27 yra atsakingi kiti neteisėtus veiksmus atlikę asmenys, kolegija konstatavo, kad atsakovas BUAB „Leidybos centras“, kaip buto Nr. 27 savininkas, ir atsakovai UAB „Onomatopėja“ bei N. V., kaip buto Nr. 27 valdytojai nuomos ir subnuomos sutarties pagrindais, nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą ir saugų buto Nr. 27 vonios patalpoje esančios santechnikos įrangos naudojimą, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis. Anot kolegijos, nesant įrodymų, kokia yra tiksli ieškovei priklausančio buto užliejimo priežastis, nėra pagrindo teigti, kad vandens ant grindų buvimo iki ieškovei priklausančio buto užliejimo priežastis ir ieškovei priklausančio buto užliejimo priežastis yra skirtingos, tai taip pat patvirtina, jog atsakovai nesiėmė pakankamų veiksmų vandens pratekėjimo priežastims nustatyti ir joms pašalinti. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atlygintinos žalos dydį.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovas N. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – atmesti jam pareikštą ieškinį. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:

11Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino kasatoriaus prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taip iš kasatoriaus buvo atimta teisė būti išklausytam, įrodyti savo atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), pateikti paaiškinimus dėl jo ir atsakovo UAB ,,Onomatopėja“ sudarytų sutarčių, jų pagrindu kylančių teisių bei pareigų, taip pat savo veiksmų teisėtumo naudojantis butu ir pan., buvo apribota kasatoriaus teisė į teisingą ir tinkamą teismo procesą, pažeisti rungimosi, žodiškumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo bei teisingumo principai, įtvirtinti CPK 3 straipsnio 1, 7 dalyse, 6, 12, 13, 15 straipsniuose. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nenurodė jokių motyvų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka, taip buvo pažeisti CPK 331 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktų bei 332 straipsnio reikalavimai.

12Byloje pateikta 2010 m. spalio 8 d. nuomininko UAB ,,Onomatopėja“ bei subnuomininko – kasatoriaus sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir jos 2011 m. kovo 1 d. pakeitimas, tačiau šių įrodymų teismai neįvertino ir pažeidė šalių lygiateisiškumo, rungimosi, dispozityvumo principus, įrodymų vertinimo ir tyrimo taisykles (CPK 12, 13, 14, 17, 176, 177, 183, 185 straipsniai). Teismai nevertino sutarčių sąlygų dėl remontų tvarkos atlikimo, neatsižvelgė į tai, kad pareiga atlyginti žalą pagal sandorius tenka tik atsakovams UAB ,,Onomatopėja“ ir BUAB ,,Leidybos centras“. Anot kasatoriaus, jis neremontavo buto ne dėl to, kad buvo nerūpestingas ar neatidus, o dėl to, kad remonto darbus visada atlikdavo atsakovas UAB ,,Onomatopėja“. Remiantis sutartimi ir jos pakeitimu atsakovas UAB ,,Onomatopėja“ turėjo perduoti tinkamos kokybės butą kasatoriui, daryti viską, kad kasatorius galėtų juo naudotis pagal paskirtį (CK 1.5, 6.38 straipsniai, 6.483 straipsnio 1 dalis). Pagal sutartį UAB ,,Onomatopėja“ įsipareigojo įrengti bute sanitarinius mazgus ir santechninę įrangą. CK 6.492 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kapitalinį remontą savo lėšomis turi atlikti nuomotojas, jeigu nuomos sutartimi nėra susitariama kitaip. Kasatoriaus teigimu, jis elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nes apie kilusias problemas vonios patalpoje nedelsdamas informuodavo atsakovą UAB ,,Onomatopėja”, prašydavo pašalinti gedimus. Tokia teisė jam suteikta įstatymo (CK 6.485 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasatorius nurodo, kad jam nekyla pareigos atlyginti žalos, kuri kilo dėl netinkamai atliktų atsakovo UAB ,,Onomatopėja“ remonto darbų, buto savininko BUAB ,,Leidybos centras“ netinkamos kokybės santechninės įrangos. Anot kasatoriaus, užliejimas įvyko ne dėl jo nerūpestingumo, netinkamos vonios patalpų priežiūros, dušo kabinos naudojimo, o dėl kitų priežasčių, nesusijusių su jo tiesioginiais veiksmais. Jis negalėjo numatyti, kad žemiau esančių patalpų užliejimas įvyks dėl buto santechnikos prietaisų ir įrenginių paslėptų trūkumų.

13Kasatoriaus teigimu, teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 6.5, 6.6 straipsnius, nepagrįstai priteisė iš jo žalos atlyginimą kaip iš solidariojo skolininko, nes byloje nenustatytas nei faktinis, nei teisinis priežastinis ryšys tarp kasatoriaus veiksmų ir kilusios žalos. Iš byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog užliejimas įvyko ne dėl kasatoriaus nerūpestingumo, netinkamos vonios patalpų priežiūros, dušo kabinos naudojimo, o dėl kitų priežasčių, nesusijusių su kasatoriaus tiesioginiais veiksmais. Atsakovas UAB ,,Onomatopėja“, būdamas verslo srities profesionalas, neužtikrino tinkamos patalpų būklės kasatoriui, pažeidė CK 6.483 straipsnio 1 dalį, 2010 m. spalio 8 d. sutarties 3.1.3 punktą, 2011 m. kovo 1 d. sutarties pakeitimo 4 punktą. Būtent dėl atsakovo UAB ,,Onomatopėja“ netinkamos kokybės perduotų patalpų, neįsitikinimo, kad patalpos yra tinkamos naudoti, nekelia grėsmės tretiesiems asmenims, buvo padaryta žala. Dėl to pareiga atlyginti žalą kyla atsakovui UAB ,,Onomatopėja“ (CK 6.256 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 6.266 straipsnį. Nei sudarytos sutartys, nei įstatymas kasatoriui nenustatė pareigos prižiūrėti ir remontuoti pastato bendrąsias inžinerines konstrukcijas, buto Nr. 27 įrangą.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas BUAB ,,Leidybos centras“ prašo palikti nepakeistus Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutarties dalis dėl žalos ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo iš atsakovo N. V. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

15Atsakovas N. V. apeliaciniame skunde nemotyvavo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, o apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad žodinis procesas nėra būtinas. BUAB „Leidybos centras“ teigimu, kasatoriaus, kaip faktinio buto valdytojo, neteisėti veiksmai pasireiškė nepakankamu rūpinimusi netinkamos eksploatuoti santechninės įrangos pakeitimu ar jos suremontavimu, tai akivaizdžiai pažeidė 2010 m. spalio 8 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Sutarties 4.3.2 punkte nustatyta nuomininko teisė vienašališkai nutraukti sutartį, jei perduotos nuomojamos patalpos yra su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi. Kasatoriui sužinojus apie buto trūkumus – pasikartojantį vandens pratekėjimą iš dušo kabinos, jis galėjo pasinaudoti savo teise vienašališkai nutraukti su atsakovu UAB „Onomatopėja“ sudarytą nuomos sutartį, tačiau to nepadarė, dėl to elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Kasatorius neinformavo apie realią grėsmę padaryti žalos dėl vandens užliejimo, nebendradarbiavo nei su buto savininku, nei su nuomininku.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė R. K. prašo atmesti atsakovo N. V. kasacinį skundą ir palikti nepakeistus Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

17Apeliacinės instancijos teismas sprendžia dėl žodinio proceso paskyrimo. Atsakovo N. V. nemotyvuoto prašymo skirti žodinį procesą teismas neturėjo pagrindo tenkinti, nenustačius tokios būtinybės (CPK 322 straipsnis). Kasatorius apeliacinės instancijos teisme rašytinio proceso tvarka turėjo galimybę teikti atsikirtimus, paaiškinimus, juos išdėstė teismui pateiktuose apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą.

18CPK 347 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Kasatorius nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose 2010 m. kovo 8 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (su vėlesniais jos pakeitimais) nuostatomis nesirėmė ir jų neįrodinėjo, tokius atsikirtimus į ieškinio reikalavimus išdėstė tik pateikdamas kasacinį skundą. Kasatoriaus įvardijamos aplinkybės, t. y. kad jis elgdavosi sąžiningai ir rūpestingai, nes apie problemas vonios patalpose nedelsdamas informuodavo atsakovą UAB „Onomatopėja“, taip pat kad šio atsakovo atlikti remonto darbai buvo netinkami, o buto savininko santechninė įranga buvo nekokybiška – yra fakto klausimai, kurių kasacinės instancijos teismas nenustatinėja ir netiria. Kasatoriaus nurodytas aplinkybes paneigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu padarytos teisinės išvados apie tai, kad kasatorius, tiesioginis buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojas, naudodamasis vonios kambariu, turėjo įsitikinti, kad vonios patalpa, kuri jam perduota subnuomos pagrindu, yra saugi, kad jos eksploatavimas nesukelia vandens pratekėjimo, turėjo elgtis išsinuomoto buto atžvilgiu rūpestingai, atidžiai ir šeimininkiškai. Kasatorius turėjo matyti vandens nutekėjimą ir privalėjo suprasti, kad toks naudojimas gali tapti užpylimo židiniu, būdamas rūpestingas ir atidus naudotojas turėjo pareigą nebesinaudoti tokia dušo patalpa, reikalauti iš nuomotojo ar savininko arba pačiam atlikti remonto, taisymo darbus taip, kad eksploatavimas taptų saugus.

19Atsakovai byloje nepateikė leistinų įrodymų, iš kurių turinio būtų galima nustatyti, kokia buvo konkreti užliejimo priežastis, kokios santechnikos ir (ar) inžinerinės sistemos detalės buvo tvarkomos. Dėl to teismai pagrįstai pripažino, kad tiksli ieškovei priklausančio buto užliejimo priežastis iš aukščiau esančio buto vonios patalpos nenustatyta.

20Tiek buto savininkas, tiek jo valdytojai turėjo pareigų, dėl kurių neatlikimo kilo ieškovei žala, todėl atsakovai turi atsakyti kaip solidarieji skolininkai, pažeidę bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (generalinis deliktas). Pažymėtina, kad visų atsakovų bendri kalti veiksmai (neveikimas) ir kartu tinkamas pareigų neatlikimas nulėmė atsiradusią žalą (tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys).

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme

24Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino kasatoriaus prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip iš kasatoriaus buvo atimta teisė būti išklausytam, įrodyti savo atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), pateikti paaiškinimus dėl jo ir atsakovo UAB ,,Onomatopėja” sudarytų sutarčių, jų pagrindu kylančių teisių bei pareigų, taip pat savo veiksmų teisėtumo naudojantis butu ir pan., buvo apribota kasatoriaus teisė į teisingą ir tinkamą teismo procesą, pažeisti rungimosi, žodiškumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo bei teisingumo principai, įtvirtinti CPK 3 straipsnio 1, 7 dalyse, 6, 12, 13, 15 straipsniuose. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nenurodė jokių motyvų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka, taip buvo pažeisti CPK 331 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktų, 332 straipsnio reikalavimai.

25CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Deraimas“ v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VBĮ Ventos socialinės globos namai, bylos Nr. 3K-3-115/2013).

26Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus kasacinio skundo argumentus, pažymi, kad iš šios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, kasatorius pateikė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė paaiškinimus, pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka skundė visi trys atsakovai, tarp jų ir kasatorius, pateikdami savarankiškus apeliacinius skundus, kasatorius pateikė atsiliepimą į BUAB ,,Leidybos centras” apeliacinį skundą. Tokie duomenys teikia pagrindą išvadoms, kad kasatorius turėjo galimybę visiškai disponuoti savo procesinėmis teisėmis ir jomis disponavo savo nuožiūra, jo teisė būti išklausytam buvo įgyvendinta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-295/2011). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad kasatorius apeliaciniame skunde nurodė pageidaująs bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o atsiliepime į BUAB ,,Leidybos centras” apeliacinį skundą išdėstė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nurodytuose procesiniuose dokumentuose kasatorius nenurodė jokių tiesioginių argumentų ir išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių žodinio bylos nagrinėjimo būtinumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasatoriui savo procesiniuose dokumentuose, teiktuose apeliacinės instancijos teismui, nenurodžius aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, kad bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, ir apeliacinės instancijos teismui tokių aplinkybių nenustačius, byla apeliacinės instancijos teisme pagrįstai buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis). Šalys, tarp jų ir kasatorius, turėjo tikėtis rašytinio proceso apeliacinės instancijos teisme ir savo argumentus, paaiškinimus galėjo bei turėjo išdėstyti teismui raštu. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino kasatoriaus prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažeidė rungimosi, žodiškumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo bei teisingumo principus, atėmė iš kasatoriaus teisę būti išklausytam, įrodyti savo atsikirtimus.

27Remiantis CPK 290, 291, 302, 322, 331 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu spręstina, kad dalyvaujančio byloje asmens apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo pateiktą prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismas išsprendžia priimdamas motyvuotą nutartį, kurioje, be kita ko, nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas. Tokia nutartis gali būti priimama kaip atskiras teismo procesinis dokumentas (CPK 290, 291 straipsniai), taip pat gali būti ir inkorporuota į sprendimą (nutartį), kurią apeliacinės instancijos teismas priima baigęs nagrinėti bylą (CPK 331 straipsnis). Iš šios bylos medžiagos matyti, kad dėl kasatoriaus apeliaciniame skunde ir atsiliepime į BUAB ,,Leidybos centras” apeliacinį skundą išdėstytų pageidavimo bei prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismas nėra priėmęs atskiros nutarties, jų netenkinimo motyvai nėra nurodyti ir apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Tokie duomenys teikia pagrindą išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, nes bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas kasatoriaus pageidavimo bei prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat pripažinti, kad nurodytas pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad kasatoriui savo procesiniuose dokumentuose, teiktuose apeliacinės instancijos teismui, nenurodžius aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, kad bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, ir apeliacinės instancijos teismui tokių aplinkybių nenustačius, byla apeliacinės instancijos teisme pagrįstai buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis).

28Dėl buto subnuomininko atsakomybės už tretiesiems asmenims užliejimu padarytą žalą

29CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės (angl. strict liability) sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-62/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-436/2012; kt.)

31Taigi, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

32Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 179 straipsnis). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva, nes pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės ir nesprendžia fakto klausimų. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos Respublikos Prezidentė ir kt., bylos Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. V. B., bylos Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas).

34Šioje byloje ieškovė įrodė, kad jos butas buvo užlietas iš aukščiau esančio buto Nr. 27, o atsakovai, liudytoja P. M. nurodė skirtingas ieškovės buto užliejimo priežastis. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė savo procesiniuose dokumentuose nurodytų skirtingų ieškovės buto užpylimo priežasčių (atsakovas BUAB „Leidybos centras“ teigė, kad užpylimas įvyko dėl atsakovo UAB „Onomatopėja“ netinkamai įrengtos santechnikos įrangos; atsakovas UAB „Onomatopėja“ teigė, kad užpylimas įvyko dėl santechnikos įrangos, esančios vidinėse statinio konstrukcijose, nesandarumo; atsakovas N. V. teigė, kad užpylimas įvyko dėl atsakovo UAB „Onomatopėja“ įrengtos ir vėliau trūkusios maišytuvo tvirtinimo detalės). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad šios bylos atveju tiksli ieškovei priklausančio buto užliejimo priežastis iš buto Nr. 27 vonios patalpos nėra nustatyta. Nurodęs, kad nė vienas iš atsakovų neįrodė, jog dėl vandens prasiveržimo iš buto Nr. 27 yra atsakingi kiti neteisėtus veiksmus atlikę asmenys, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas BUAB „Leidybos centras“, kaip buto Nr. 27 savininkas, ir atsakovai UAB „Onomatopėja“ bei N. V., kaip buto Nr. 27 valdytojai nuomos ir subnuomos sutarties pagrindais, nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą ir saugų buto Nr. 27 vonios patalpoje esančios santechnikos įrangos naudojimą, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis, nesiėmė pakankamų veiksmų nustatyti vandens pratekėjimo priežastis ir jas pašalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, darydamas nurodytas išvadas, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, jų visetą, ir tokia teismo išvada atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, įvertintą CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje byloje atsakovų, turinčių priešingus interesus, į bylą pateikti įrodymai dėl žalą padariusio įvykio priežasties (priežasčių) prieštarauja vieni kitiems, o jų patikimumo lygis nėra pakankamas. Dėl to byloje nebuvo galimybės nustatyti konkrečią žalą padariusio įvykio priežastį. Teismai įvertino tiek kasatoriaus, tiek kitų dalyvaujančių byloje asmenų į bylą pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus. Taigi teismai įvykdė viską, kas tokiu atveju buvo objektyviai įmanoma, siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą. Įvertinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė teismai, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

35Šioje byloje, sprendžiant buto subnuomininko atsakomybės už žemiau esančio buto užliejimą klausimą, CK 6.266 straipsnyje nustatyta statinio savininko (valdytojo) griežtoji atsakomybė už padarytą žalą netaikytina, nes tokia atsakomybė būtų taikoma, jei kito buto užliejimu žala būtų padaryta dėl statinio trūkumų, t. y. geriamojo ar nutekamojo vandens vamzdynų, santechnikos įrenginių trūkumų. Įvertinę skirtingus šalių paaiškinimus, kitų bylos įrodymų duomenis dėl užliejimo priežasties, teismai nekonstatavo, kad užliejimas įvyko dėl daugiabučio namo ir jo dalies (buto) trūkumų. Apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys suponuoja išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas ginčą išsprendė taikydamas bendruosius deliktinės civilinės atsakomybės pagrindus, o ne CK 6.266 straipsnį, ir taip elgdamasis nepažeidė materialiosios teisės normų. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodytos visos įstatyme nustatytos civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos kasatoriaus (subnuomininko) deliktinei atsakomybei taikyti: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys. Kasatorius teigia, kad už buto santechnikos įrenginių ir vamzdynų remontą atsakingas buto savininkas. Tačiau šiuo argumentu negali būti paneigta asmens bendroji pareiga elgtis rūpestingai, nedaryti žalos kitiems asmenims, už šios pareigos nevykdymą atsiranda prievolė atlyginti padarytą žalą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad užliejimas įvyko iš buto, kurį valdė ir juo naudojosi kasatorius (subnuomininkas), taip pat kad kasatorius nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą ir saugų buto Nr. 27 vonios patalpoje esančios santechnikos įrangos naudojimą, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis, nesiėmė pakankamų veiksmų vandens pratekėjimo priežastims nustatyti ir joms pašalinti. Taip jis elgėsi nerūpestingai, dėl to pagrįstai teismų konstatuota kasatoriaus kaltė. Pažymėtina ir tai, kad žalos dydis byloje įrodytas ir jo kasatorius neginčija. Kadangi byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios visas įstatyme išvardytas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, teismai procesiniuose sprendimuose priėjo prie teisiškai pagrįstos išvados, pripažinę kasatorių atsakingu už padarytą žalą.

36Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad šią bylą nagrinėję teismai, taikydami solidariąją atsakomybę, netinkamai taikė CK 6.5, 6.6 straipsnius. Teismai pagrįstai sprendė, kad solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose gali būti taikoma, kai asmenis sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu. Šioje byloje pagrįstai nustatyta, kad atsakovus sieja būtent tokie veiksmai.

37Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip nereikšmingi vienodos teismų praktikos formavimui ir neturintys įtakos apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

38Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė R. K. už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 1815 Lt, išlaidų dydį patvirtina pateiktas mokėjimo dokumentas (T. 2, b. l. 101). Netenkinus kasacinio skundo, ieškovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas priteistinas iš kasatoriaus.

41Kasaciniame teisme patirta 41,74 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. birželio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šios išlaidos valstybei priteistinos iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

43Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

44Priteisti iš atsakovo N. V. 1815 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika) Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. K. naudai ir 41,74 Lt (keturiasdešimt vieną litą 74 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

45Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

46Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai 17 617,60 Lt žalai... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovas N. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo... 11. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino kasatoriaus prašymo... 12. Byloje pateikta 2010 m. spalio 8 d. nuomininko UAB ,,Onomatopėja“ bei... 13. Kasatoriaus teigimu, teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 6.5, 6.6... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas BUAB ,,Leidybos centras“ prašo... 15. Atsakovas N. V. apeliaciniame skunde nemotyvavo prašymo nagrinėti bylą... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė R. K. prašo atmesti atsakovo N. V.... 17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia dėl žodinio proceso paskyrimo.... 18. CPK 347 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama... 19. Atsakovai byloje nepateikė leistinų įrodymų, iš kurių turinio būtų... 20. Tiek buto savininkas, tiek jo valdytojai turėjo pareigų, dėl kurių... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme... 24. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 25. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 26. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus kasacinio skundo argumentus, pažymi,... 27. Remiantis CPK 290, 291, 302, 322, 331 straipsniuose įtvirtintu teisiniu... 28. Dėl buto subnuomininko atsakomybės už tretiesiems asmenims užliejimu... 29. CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1... 31. Taigi, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz.,... 32. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 34. Šioje byloje ieškovė įrodė, kad jos butas buvo užlietas iš aukščiau... 35. Šioje byloje, sprendžiant buto subnuomininko atsakomybės už žemiau... 36. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad šią bylą... 37. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip nereikšmingi vienodos teismų... 38. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus teismų... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 40. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo... 41. Kasaciniame teisme patirta 41,74 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 44. Priteisti iš atsakovo N. V. 1815 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus... 45. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos,... 46. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...