Byla 2-129/2013
Dėl kredito sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Stalakta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1163-524/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Swedbank“ pareiškimą atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Stalakta“ dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Stalakta“ priešieškinį akcinei bendrovei ,,Swedbank“ dėl kredito sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Klaipėdos apygardos teismas 2011-10-10 nutartimi UAB „Stalakta“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.

5Klaipėdos apygardos teismas 2012-03-05 nutartimi patvirtino administratoriaus pripažintus ir neginčytinus UAB „Stalakta“ kreditorių, įtraukiant juos į bylą trečiaisiais asmenimis, finansinius reikalavimus. Šia nutartimi teismas patvirtino kreditoriaus AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo dalį – 6 426 030,71 Lt, o dėl ginčytinos finansinio reikalavimo dalies – 4 472 944,56 Lt – pagrįstumo išskyrė atskirą civilinę bylą. Nurodė, kad pagal kreditoriaus pateiktus dokumentus ir pareiškime nurodomą skolos pagrindą, pagrįstai galėtų būti reiškiami reikalavimai ne dėl

68 886 239,71 Lt skolos, bet dėl 7 311 186,25 Lt skolos dydžio. Teigia, kad 1 264 774,66 Lt suma turėjo būti panaudota ne delspinigių, o skolos pagal kredito sutartį dengimui, todėl kreditoriaus prašoma patvirtinti reikalavimų suma skolos pagrindu turėtų būti mažinama 1 264 774,66 Lt. Bankroto administratoriaus nuomone, 1 195 435 Lt delspinigių įtraukimas į skolos apimtį yra nesuderinamas su skolos ir delspinigių prievolių teisine prigimtimi bei tikslais. Dėl šių priežasčių kreditorės prašomų patvirtinti reikalavimų skolos pagrindu dydis turėtų būti papildomai sumažintas 1 195 435 Lt suma. Administratorius ginčija dalį palūkanų ir delspinigių, t. y. teigia, kad kreditorius gali reikalauti delspinigių ir palūkanų už laikotarpį iki atsakovui buvo iškelta bankroto byla.

7Atsakovas UAB „Stalakta“ 2012-05-04 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2006-11-14 UAB „Stalakta“ ir AB „Swedbank“ sudaryto kredito sutarties Nr. 06-087094-IN/06-087095-KL specialiosios dalies 14 p. Nurodė, kad ginčijamas punktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. CK 6.37 straipsnio 4 daliai.

8Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-07 nutartimi šios bylos sujungtos.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 4 d. nutartimi UAB „Stalakta“ priešieškinį atmetė, padidino AB „Swedbank“ finansinį reikalavimą UAB „Stalakta“ bankroto byloje

114 472 944,56 Lt suma iki 10 898 975,27 Lt. Teismas nurodė, kad atsakovas ginčija 2006-11-14 kredito specialiosios dalies 14 p., kaip prieštaraujantį imperatyviai teisės normai, draudžiančiai skaičiuoti palūkanas nuo palūkanų (CK 6.37 str. 4 d.). Minėta teisės norma, atsakovo nuomone, pagal įstatymo analogiją turėtų būti taikoma ir delspinigiams, t. y. delspinigiai nuo delspinigių taip pat negali būti skaičiuojami. Teismas šios atsakovo motyvus laikė nepagrįstais. Taikant sandorio ar jo dalies negaliojimui CK 1.80 str. 1 d. įtvirtintą sandorių negaliojimo pagrindą, kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad šiam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris ir jo dalis, yra imperatyvi; antra, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. CK 6.37 str. 4 d. numato, kad palūkanos nuo palūkanų neskaičiuojamos išskyrus įstatymų ir šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. Vadovaujantis CPK 3 str. 6 d., jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos. Teismas nurodė, kad CK 6.37 str. 4 d. teisės norma yra speciali ir taikytina tik palūkanoms pagal prievoles ir nagrinėjamu atveju įstatymo analogija negali būti taikoma. Be to, CK 6.37 str. 4 d. nurodytą teisės normą atsakovas nepagrįstai traktuoja kaip imperatyvią. CK 6.37 str. 4 d. leidžia šalims susitarti dėl palūkanų už priskaičiuotas palūkanas skaičiavimo, tačiau įtvirtina teismui pareigą įvertinti tokį susitarimą CK 1.5 str. pagrindu. Teismo teigimu, iš kredito sutarties Nr. 06-087094-IN/06-087095-KL specialiosios dalies 14 p. atsiradusios sumos – 1 195 435 Lt, ieškovė neginčija, ir pripažįsta, kad ši suma kaip skola yra pagrįsta. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad CK 6.37 str. 4 d. nėra įtvirtinta imperatyvi teisės norma, todėl ginčijamas kredito specialios sutarties 14 p. šiuo pagrindu negali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.80 str. normos prasme. Pradelstų delspinigių kapitalizavimas reiškia paskolos sumos padidinimą sukauptų, priskaičiuotų delspinigių suma. Šis susitarimas buvo sudarytas dviejų verslo subjektų, abiejų šalių sutarimu, todėl turi būti vykdomas (CK 6.189 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad šalys turėjo teisę susitarti dėl paskolos sutarties sumos padidinimo 1 195 435 Lt suma, todėl AB „Swedbank“ teikdama tvirtinti finansinį reikalavimą, pagrįstai šią sumą įtraukė į pagrindinės skolos sumą.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atsakovas UAB ,,Stalakta“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti negaliojančia 2006-11-14 UAB „Stalakta“ ir AB „Swedbank“ sudaryto kredito sutarties Nr. 06-087094-IN/06-087095-KL specialiosios dalies 14 p. Skundą grindžia šiais argumentais:

141. Atsakovo priešieškinis buvo grindžiamas ne tik CK 1.80 straipsniu ir CK 6.37 straipsnio 4 dalimi, bet ir CK 1.5 straipsniu bei CK 1.90 straipsniu. Teismas nenurodė, kodėl nebuvo vertinama, ar 2006-11-14 kredito sutarties specialiosios dalies 14 p. atitiko CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems bendriesiems teisės principams ir ar nebuvo sudarytas suklydimo įtakoje. Dėl to teismo nutartis neatitinka CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

152. Teismas nepagrįstai nurodė, kad CK 6.37 straipsnio 4 dalis nėra imperatyvi norma. Iš šios normos turinio matyti, kad dvigubos palūkanos yra galimos tik įstatymų ar šalių susitarimo numatytais atvejais. Vadinasi, ši norma imperatyviai draudžia skaičiuoti dvigubas palūkanas, kaip šalių sutartyje nėra įtvirtintos aiškios, nedviprasmiškos sąlygos, kuria šalys susitaria dėl palūkanų skaičiavimo.

163. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad CK 6.37 straipsnio 4 dalies norma, draudžianti palūkanų nuo palūkanų skaičiavimą, yra speciali teisės norma, todėl nepagrįstai sprendė, kad ši norma negali būti taikoma pagal analogiją delspinigių atžvilgiu. CK 1.8 straipsnio 3 dalis numato, kad speciali teisės norma – tai norma, kuri nustato bendrųjų taisyklių išimtis. Teismas tik įvardijo, kad CK 6.37 straipsnio 4 dalies normas yra specialioji, nenurodydamas kokių taisyklių atžvilgiu ji tokia laikoma. Tai, kad CK 6.37 straipsnio 4 dalyje draudimas yra įvardintas tik palūkanų atžvilgiu visiškai nepatvirtina, kad toks draudimas yra specialioji norma, o tik sudaro pagrindą teigti, kad delspinigių atžvilgiu yra likusi teisės spraga, kuri turi būti papildoma taikant analogiją.

174. Nepagrįsta teismo išvada, kad šalys 2006-11-14 kredito sutartimi neva buvo susitarusios dėl delspinigių kapitalizavimo, todėl kreditorius pagrįstai susikaupusius delspinigius įskaičiavo į skolą. Ginčijamame kredito sutarties specialiosios dalies 14 punkte nėra tiesiogiai įvardinta nei kreditoriaus teisė skaičiuoti dvigubus delspinigius, nei kapitalizuoti susikaupusius delspinigius. Delspinigių kapitalizavimas vienos šalies pasirinkimu, sudarant sąlygas skaičiuoti dvigubus delspinigius, dirbtinai padidina pradinę skolininko skolą, o tai pažeidžia ne tik skolininko interesus, nesąžiningai sudarant kreditoriui galimybę reikalauti didesnių delspinigių mokėjimo, bet ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.

186. Teismas neįvertino, kad remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, delspinigiai savo prigimtimi yra skolininko sutartinės civilinės atsakomybės forma, todėl dvigubų delspinigių taikymas kartu reiškia dvigubą skolininko atsakomybę, o kartu sudaro sąlygas kreditoriui nesąžiningai pasipelnyti skolininko sąskaita, todėl ginčijama kredito sutarties nuostata ir dėl šios priežasties nesuderinama su CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais.

19Ieškovas AB ,,Swedbank“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo skundą atmesti, o atsakovo veiksmus teikiant nepagrįstus reikalavimus įvertinti CPK 95 straipsnio aspektu.

20IV. Apeliacinio teismo argumentai

21Atskirasis skundas netenkintinas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

23Nagrinėjamoje byloje atsakovas BUAB ,,Stalakta“ ginčijo 2006-11-14 UAB „Stalakta“ ir AB „Swedbank“ sudaryto kredito sutarties Nr. 06-087094-IN/06-087095-KL specialiosios dalies 14 punktą kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.).

24CK 1.80 straipsnis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pripažįstant sandorius negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnį būtina nurodyti ne tik šį straipsnį, bet ir konkrečią imperatyvią įstatymo normą, kuriai sandoris prieštarauja. Atsakovas tokia norma nurodė CK 6.37 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, ir prašė pagal analogiją (CK 1.8 str.) šią teisės normą taikyti delspinigiams. CK 1.8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neleidžiama pagal analogiją taikyti specialiųjų teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad CK 6.37 straipsnio 4 dalies teisės norma yra speciali ir taikytina tik palūkanoms pagal prievoles reglamentuoti, kurios taikymas pagal analogiją nėra galimas. Be to, CK 6.37 straipsnio 4 dalies norma nėra imperatyvi teisės norma.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatant, imperatyvi teisės norma ar ne, yra vienodai svarbūs tiek doktrininis imperatyvo suvokimas kaip tam tikra abstrakcija, tiek turiningasis konkrečios byloje taikytinos normos vertinimas taikant bendruosius teisės normų aiškinimo principus. Imperatyviąsias teisės normas identifikuoja tokie požymiai: jos griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia paliepimo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jų išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo teisės normos imperatyvųjį pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami jos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat jos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-432/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Impronela Tours“ v. UAB „Busturas“, bylos Nr. 3K-3-480/2010). Pagal CK 6.37 straipsnio 4 dalį nedraudžiama šalims susitarti dėl palūkanų už palūkanas skaičiavimo. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo skundžiamą kredito sutarties Nr. 06-087094-IN/06-087095-KL specialiosios dalies 14 punktą pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.).

26Taip pat nagrinėjamoje byloje atsakovas BUAB ,,Stalakta“ bankroto administratorius UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ginčijo 2006-11-14 UAB „Stalakta“ ir AB „Swedbank“ sudaryto kredito sutarties Nr. 06-087094-IN/06-087095-KL specialiosios dalies 14 punktą kaip sudarytą dėl suklydimo (CK 1.90 str.), motyvuodamas tuo, kad atsakovas UAB ,,Stalakta“ sąžiningai klydo arba buvo suklaidintas AB „Swedbank“, nes negalėjo ir neturėjo suprasti, kad AB „Swedbank“ sutartinėmis sąlygomis siekė įtvirtinti savo teisę kapitalizuoti delspinigius.

27Pagal CK 1.90 straipsnį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje J. G. v. S. M., byla Nr. 3K-3-504/2008). Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis. Be to, vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. B.. v. S. D., byla Nr. 3K-3-514/2005; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis E. M. v. R. K., byla Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis A. B. v. T. P. ir kt., byla Nr. 3K-3-150/2007).

28Iš bylos duomenų matyti, kad 2006-11-14 kredito sutartį sudarė atsakovo UAB „Stalakta“ direktorius V. R. ir AB „Swedbank“. Kaip minėta, įstatymu numatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik pagal klydusios šalies ieškinį (CK 1.90 str.). Šiuo atveju ieškinį CK 1.90 straipsnio pagrindu pareiškė ne ginčo sandorį sudaręs atsakovo UAB „Stalakta“ direktorius, o UAB „Stalakta“ bankroto administratorius, kuriam nėra ir negalėjo būti žinomos ginčo sandorio sudarymo aplinkybės bei įmonės valia sudaryti sandorį. Dėl to UAB „Stalakta“ bankroto administratorius ieškinyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad 2006-11-14 kredito sutarties Nr. 06-087094-IN/06-087095-KL specialiosios dalies 14 punktas buvo sudarytas dėl atsakovo UAB ,,Stalakta“ suklydimo.

29Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaujantis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 str. 2 d.).

30Pradelstų kredito dalių, palūkanų ar delspinigių kapitalizavimas, tai pagal sutartį mokėtinų, bet negrąžintų kredito dalių, palūkanų ar delspinigių mokėjimo atidėjimas, kai paskolos suma yra didinama negrąžintų kredito dalių, sukauptų (priskaičiuotų) palūkanų, delspinigių suma ir grąžinama sutartyje nustatyta tvarka bei terminais. 2006-11-14 kredito sutartį Nr. 06-087094-IN/06-087095-KL sudarė du verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, todėl dėl anksčiau nurodytų argumentų nesant pagrindui panaikinti atsakovo ginčijamą kredito sutarties dalį, ši sutartis turi būti vykdoma.

31Teisėjų kolegija netenkina ieškovo AB ,,Swedbank“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyto prašymo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesu, nes atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (CPK 95 str. 1 d.).

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

33Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Klaipėdos apygardos teismas 2011-10-10 nutartimi UAB „Stalakta“ iškėlė... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2012-03-05 nutartimi patvirtino administratoriaus... 6. 8 886 239,71 Lt skolos, bet dėl 7 311 186,25 Lt skolos dydžio. Teigia, kad 1... 7. Atsakovas UAB „Stalakta“ 2012-05-04 pateikė teismui ieškinį, kuriuo... 8. Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-07 nutartimi šios bylos sujungtos.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 4 d. nutartimi UAB... 11. 4 472 944,56 Lt suma iki 10 898 975,27 Lt. Teismas nurodė, kad atsakovas... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atsakovas UAB ,,Stalakta“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos... 14. 1. Atsakovo priešieškinis buvo grindžiamas ne tik CK 1.80 straipsniu ir CK... 15. 2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad CK 6.37 straipsnio 4 dalis nėra... 16. 3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad CK 6.37 straipsnio 4 dalies... 17. 4. Nepagrįsta teismo išvada, kad šalys 2006-11-14 kredito sutartimi neva... 18. 6. Teismas neįvertino, kad remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, delspinigiai... 19. Ieškovas AB ,,Swedbank“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo... 20. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 21. Atskirasis skundas netenkintinas.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 23. Nagrinėjamoje byloje atsakovas BUAB ,,Stalakta“ ginčijo 2006-11-14 UAB... 24. CK 1.80 straipsnis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad,... 26. Taip pat nagrinėjamoje byloje atsakovas BUAB ,,Stalakta“ bankroto... 27. Pagal CK 1.90 straipsnį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti... 28. Iš bylos duomenų matyti, kad 2006-11-14 kredito sutartį sudarė atsakovo UAB... 29. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti... 30. Pradelstų kredito dalių, palūkanų ar delspinigių kapitalizavimas, tai... 31. Teisėjų kolegija netenkina ieškovo AB ,,Swedbank“ atsiliepime į... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio... 33. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartį palikti...