Byla e2A-915-392/2018
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė “Lispimeks dangos”

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Vilma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ADB „Compensa Viena Insurance Group” ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Vilma“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė “Lispimeks dangos”.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Bylos esmė

4

  1. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group” kreipėsi į teismą su ieškiniu pašydama priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilma“ 24 943,97 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. birželio 18 d. įvykio metu buvo aplietas ir apgadintas UAB „Lispimeks dangos“ priklausantis kilnojamasis turtas, esantis sandėlyje, adresu ( - ), kurį ieškovė buvo apdraudusi pagal Įmonių kompleksinio draudimo sutartį. Ieškovei, kaip šio turto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 24 943,97 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Ieškovė nustatė įvykio priežastį – sandėlyje trūkusi vandens vamzdžio veržlė. Ieškovė nurodo, jog įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Draudėja sandėlį nuomoja iš atsakovo, kuris yra jo savininkas, tuo pačiu vykdantis sandėlio vandentiekio sistemos priežiūrą. Draudiminis įvykis įvyko dėl atsakovės kaltės, nes pareiga prižiūrėti techninį vandentiekio, vandens inžinerinių tinklų stovį tenka atsakovei. Žalos dydį įvertino nepriklausomi turto ir žalos vertinimo ekspertai. Sugadintų prekių kiekis sutikrintas su buhalterijos likučiais ir nustatyta, kad sandėlyje buvo UAB „Lispimeks dangos“ prekės, o žalos dydis įvertintas nepriklausomų vertintojų. Sandėliavimo patalpa nuosavybės teise priklauso atsakovei – ji ją išnuomavo UAB „Lispimeks dangos“. Atsakovės valdoma aptverta teritorija didelė, įvažiavimas yra iš ( - ) gatvės, todėl adresas nurodytas ( - ), nes taip pati atsakovė žymi patalpas prie įvažiavimo, neatsižvelgdama į savo registracijos adresą ( - ). Atsakovė už santechnikos priežiūrą iš UAB „Lispimeks dangos“ ima atskirą mokestį.
  2. Atsakovė AB „Vilma“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad patalpų ( - ), neturi, kad neaiški prekių užliejimo priežastis, įvykis inscenizuotas. UAB „Lispimeks dangos“ buhalterinėje apskaitoje neturėjo nurodytų sugadintų prekių, todėl ieškinys nepagrįstas.
  3. Trečiasis asmuo UAB „Lispimeks dangos“ teismo posėdžio metu paaiškino, kad apsaugos darbuotojas pranešė, jog AB „Vilma“ teritorijoje iš nuomojamų sandėliavimo patalpų bėga vanduo. Buvo sugadintos visos sandėliuojamos prekės. Dėl padarytų nuostolių įvertinimo kvietė atvykti atsakovės atstovą, tačiau atsakovė nereagavo. AB „Vilmos“ teritorija uždara, nurodomas adresas ( - ), nes įvažiavimas į teritoriją yra iš ( - ) gatvės. Interesantams nurodomas adresas ( - ). Nuomojamas sandėlis užliejamas dažnai, tik mažesniu mastu, todėl prekes draudžia draudimo sutartimi. Už vandens komunikacijos techninės įrangos tinkamą stovį atsako atsakovas, nes jis moka algą keliems santechnikams, kurie nuolat tvarko sandėlyje techninę įrangą. UAB „Lispimeks dangos“ moka atsakovui AB „Vilma“ mokesčius už vandens inžinerinių tinklų priežiūrą pagal sutarties 3.1.5. punktą, todėl atsakomybė už jų nepriežiūrą tenka atsakovui.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ADB „Compensa Vienna Insurance Group” naudai iš AB „Vilma“ 24 943,97 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 561 Eur žyminio mokesčio išlaidas.
  2. Teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 18 d. ( - ), UAB „Lispimeks dangos“ sandėlyje, kurį UAB „Lispimeks dangos“ nuomojasi iš atsakovės AB „Vilma“, sandėlyje trūkus vandens vamzdžio veržlei, išbėgęs vanduo apliejo UAB „Lispimeks dangos“ sandėlyje saugomas prekes. UAB „Lispimeks dangos“ sandėlyje saugomas prekes buvo apdraudusi ADB „Compensa Vienna Insurance Group” draudimo sutartimi. Draudikas, įvertinęs žalą, sumokėjo draudėjui UAB „Lispimeks dangos“ draudimo išmoką 24 943,97 Eur ir išieškojimą nukreipė į atsakovę AB „Vilma“, kuriai tenka atsakomybė už vandens inžinerinių tinklų priežiūrą.
  3. Teismas taip pat nustatė, kad draudiminis įvykis dėl netvarkingo vandentiekio sistemos įvyko patalpose, kurias trečiasis asmuo nuomojasi iš atsakovės AB „Vilma“. Vanduo išsiliejo dėl atsisukusios aklės, kuri yra sumontuoto vandentiekio dalis, esančios prie bendrojo naudojimo vamzdžio iki uždaromosios armatūros. Už vandentiekio vamzdyną atsako patalpų savininkas, nustatęs mokesčius už vandens inžinerinių tinklų priežiūrą pagal nuomos sutarties 3.1.5. punktą, o ne nuomininkas. Draudiminį įvykį sukėlė vamzdyno sudėtinės dalies elementas aklė, nutrupėjusiais kraštais. Trečiasis asmuo negali būti atsakingas už atsakovės panaudotas detales, darbo kokybę tvarkant vandentiekio, šildymo sistemą. Žalos dydis įrodytas rašytiniais įrodymais.
  4. Teismas konstatavo, kad trečiojo asmens UAB „Lispimeks dangos“ sandėliuojamas turtas buvo apdraustas ieškovės, jis buvo sugadintas dėl vandens nutekėjimo iš vandentiekio inžinerinės sistemos, kurią prižiūrėti privalo ieškovė. Žala įvertinta pagal UAB „Lispimeks dangos“ turimus prekių dokumentus, dalyvaujant draudikui, nepriklausomam žalos vertintojo UAB „Smart claims“. Draudikas draudėjui išmokėjo draudimo išmoką ir įgijo teisę į subrogaciją. Atsakovė atsako už žalą, nes yra statinio savininkė, turinti prievolę prižiūrėti įrengtas inžinerines sistemas. Kadangi žala atsirado netinkamai vykdant atsakovei pareigas, todėl ji privalo atlyginti žalą.
  5. Teismo vertinimu trečiasis asmuo neatsako dėl vandentiekio inžinerinės sistemos gedimo, nes neturi teisės jos remontuoti. Apliejimas įvyko dėl atsakovės netinkamai prižiūrėtos vandentiekio sistemos gedimo, o ne trečiojo asmens ūkinės veiklos naudojant vandenį, todėl trečiasis asmuo neatsako už vandentiekio sistemos uždarumą, kokybę. Atsakovė vykdo sandėlio nuomą, todėl ji yra valdytoja, kuri atsako už inžinerinių sistemų statinyje saugumą, patikimumą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, taip pat netinkamai įvertinus bylos aplinkybes. Teismas ieškovei draudimo išmoką išmokėjo neįsitikinęs ar buvo draudiminis įvykis, neištyręs galimo draudiminio įvykio aplinkybių, nenustatęs kas yra atsakingas už žalą, kieno veiksmai ją lėmė, netyręs nuostolių dydžio, kuris byloje buvo pagrįstas prieštaringais įrodymai.
    2. Atsakovė nurodo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai įrodo, kad pastatai ( - ) ir ( - ) yra ne tie patys pastatai, taip pat jų savininkai skiriasi. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad AB „Vilma“ nėra patalpų, esančių ( - ), savininke ar valdytoja. Atsakovė patalpų, esančių ( - ), neturi ir jų nuomoti negali. Išnuomojusi UAB „Lispimeks dangos“ pastatą ( - ), atsakovė negali būti atsakinga dėl kokio nors ( - ), pastate esančio turto sugadinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė yra atsakinga prieš ieškovę CK 6.266 straipsnio pagrindu, kaip patalpų savininkė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybes, remėsi liudytojų parodymais, tačiau jų paaiškinimai apie pastatų adresus, nuosavybės teises ir juridinio asmens apskaitos duomenis negali paneigti aplinkybių, nurodytų kadastriniuose žemėlapiuose, nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, nurodytus Nekilnojamojo turto registro išraše ir juridinio asmens buhalterinės apskaitos duomenų, nurodytų apskaitos dokumentuose.
    3. Atsakovės nuomone, teismas draudiminio įvykio priežasties nenustatė, byloje nėra duomenų apie avarijos priežastį. Teismas privalėjo nustatyti technines įvykio aplinkybes, vietą – pastatą bei konkrečią vandentiekio vamzdžio vietą, kurioje vamzdis galimai trūko, atsisuko ar per kurią vietą vanduo išsiliejo. Nenustačius šių aplinkybių ir remdamasi tuo, kad UAB „Lispimeks duomenimis“ buhalterinės apskaitos duomenimis dangų sandėlyje nebuvo, AB „Vilma“ apžiūrėti sugadinto turto nebuvo pakviesta, dangų utilizavimo dokumentų nėra, atsakovė mano, jog teismo sprendimas yra priimtas aiškiai nenustačius žalos fakto ir priežasčių.
    4. Teismas turėjo tirti ir įvertinti nuomos sutarties nuostatas dėl pareigų ir atsakomybių tarp šalių pasiskirstymo. Iš pateiktų nuotraukų matyti, jog jeigu įvyko vandens avarija, tai ji įvyko patalpoje, kurioje UAB „Lispimeks dangos“ laiko savo atsargas. Remiantis 2010 m. gegužės 17 d. nuomos sutarties 3.1.2, 3.2.1, 3.2.2 punktais už tinkamą vandens eksploatavimą savo patalpose atsako UAB „Lispimeks dangos“. UAB „Lispimeks dangos“ patalpomis adresu ( - ), naudojasi nuo 2010 metų. Visą šį laikotarpį ji buvo atsakinga už tinkamą savo valdomų patalpų, taip pat ir vandens sistemos, priežiūrą. Iš pateiktų nuotraukų matyti, jog gedimas buvo atviroje, matomoje vietoje, taigi UAB „Lispimeks dangos“ galėjo pastebėti, kad yra vandens tiekimo sistemos trūkumų, ir laikydama, jog jai nepriklauso rūpintis šiomis sistemomis, galėjo pranešti AB „Vilma“, tačiau to nepadarė. Todėl atsakovės nuomone, jeigu UAB „Lispimeks dangos“ danga būtų sugadinta AB „Vilma“ nuomojamose patalpose, tai už šį sugadinimą būtų atsakinga pati patalpų valdytoja UAB „Lispimeks dangos“.
    5. Teismas nevertino atsakovės argumentų dėl nepagrįsto žalos dydžio. Nors ieškinyje nurodyta, jog dangos buvo atiduotos į atliekas ir pridėta UAB „Ecoservice“ PVM sąskaita faktūra, tačiau ši sąskaita už atliekų atvežimą, o ne išvežimą, todėl 203,23 Eur išlaidos yra nepagrįstos. Ieškovės nurodytas nuostolių dydis yra nustatytas nepagrįstai, nes praėjus 1 mėnesiui po draudiminio įvykio vertintojas tikrino medžiagas, kurias jam parodė UAB „Lispimeks dangos“, jų kokybę, tačiau nenustatinėjo ar tikrinamos dangos buvo apskaitytos bendrovės sandėlio medžiagų dokumentuose, ar jos buvo sandėlyje draudiminio įvykio dieną.
  2. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovės vertinimu, šalys byloje pasisakė apie vieną ir tą pačią faktinę įvykio vietą, atsakovei priklausančias sandėliavimo patalpas adresu ( - ). Atsakovė formaliai remiasi dokumentuose nurodytu adresu Lakūnų g. 3, teigdama, jog šiuo adresu sandėliavimo patalpų neturi ir taip neigia, kad draudžiamasis įvykis įvyko jai priklausančiose patalpose. Nuomos sutartyje šalys turėjo aiškiai apibrėžti kokie inžineriniai tinklai priklauso patalpoms, atsakomybės už jų priežiūrą ribas. Nuomos sutartyje nėra apibrėžta kokie inžineriniai tinklai priklauso patalpoms, jie nepažymėti patalpų plane ar kitame dokumente prie sutarties. Šalys taip pat nesutarė dėl trečiojo asmens pareigų prižiūrėti vandens inžinerinius tinklus, esančius patalpoje, dėl trečiajam asmeniui perduodamų šių tinklų valdymo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad už įvykusią žalą yra atsakingas trečiasis asmuo. Nagrinėjamu atveju iš žalos šaltinių nuotraukų matyti, kad nuomojamoms patalpoms vanduo tiekiamas apskaitant jį skaitikliu, kuris yra įrengtas ir priklauso atsakovei. Atsakovė, kaip inžinerinių tinklų, kuriuose yra žalos šaltinis, savininkė ir valdytoja, atsako už jos veiksmais (neveikimu) padarytą žalą be kaltės, todėl draudžiamojo įvykio priežastis neturi teisinės reikšmės, išskyrus tuo atveju, jei atsakovė įrodinėtų, kad už žalą yra atsakinga ne ji, o kiti asmenys. Padarytos žalos dydį ieškovė nustatinėjo bendradarbiaujant trečiajam asmeniui, atliekant apgadinto turto apžiūrą. Atsakovei buvo sudarytos sąlygos dalyvauti žalos dydžio nustatyme. Atsakovei buvo žinoma apie įvykio faktą, ji buvo informuota apie atliekamas apžiūras. Tačiau atsakovė savo teisėmis nepasinaudojo, neatliko jokių žalos paskaičiavimų, nenuneigė ieškovės paskaičiavimų kitais įrodymais, todėl ieškovės paskaičiavimai teisiniu požiūriu yra teisingi ir atsakovės nesutikimas su žalos dydžiu savaime nėra pagrindas nesivadovauti teismui ieškovės pateiktais įrodymais dėl žalos apimties bei dydžio.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
  2. Nustatyta, kad AB „Vilma“ ir UAB „Lispimeks dangos“ 2010 m. gegužės 17 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, kuria AB „Vilma“ UAB „Lispimeks dangos“ išnuomojo negyvenamąsias patalpas, esančias adresu ( - ). Ieškovė ir UAB „Lispimeks dangos“ 2015 m. rugpjūčio 20 d. sudarė įmonių kompleksinio draudimo sutartį, kurioje draudimo vieta nurodyta ( - ) ir ( - ) (draudimo poliso Nr. 19053/9002338). 2016 m. birželio 18 d. UAB „Lispimeks dangos“ sandėlyje, ( - ), kurį ji nuomojosi iš atsakovės, trūko vandens vamzdžio veržlė ir išbėgęs vanduo apliejo UAB „Lispimeks dangos“ sandėlyje saugomas prekes. Ieškovas, įvertinęs žalą, sumokėjo UAB „Lispimeks dangos“ 24 943,97 Eur draudimo išmoką. Atsakovė yra negyvenamųjų patalpų, kuriose įvyko draudžiamasis įvykis, savininkė.
  3. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 24 943,97 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog būdama UAB „Lispimeks dangos“ draudike ir atlyginusi jai žalą, įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Ieškovės nuomone, draudiminis įvykis įvyko dėl atsakovės kaltės, nes pareiga prižiūrėti techninį vandentiekio, vandens inžinerinių tinklų stovį tenka atsakovei. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir priteisė ADB „Compensa Vienna Insurance Group” naudai iš AB „Vilma“ 24 943,97 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, jog atsakovė, būdama sandėlio valdytoja, atsako už inžinerinių sistemų statinyje saugumą ir patikimumą. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
  4. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
  5. Draudimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, o 3 dalyje – draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo. Draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
  6. Ieškovės ieškinys grindžiamas argumentu, kad atsakovė, kaip inžinerinių tinklų savininkė ir valdytoja, turėjo prižiūrėti inžinerinius tinklus, tarp jų ir trūkusį vandens vamzdį, šios pareigos nevykdė, todėl yra atsakinga ir už dėl avarijos atsiradusią žalą. Teisėjų kolegija su šiuo ieškovės argumentu nesutinka. Patalpų nuomos sutarties 3.1.2 punkte numatyta, kad nuomotojas, t. y. atsakovė, įsipareigoja užtikrinti vandentiekio tiekimą bei funkcionavimą ir vykdo jo techninį aptarnavimą iki įvado į nuomojamas patalpas. Nuomininkas privalo tvarkingai ir tinkamai naudoti patalpas, laikyti jas geroje būklėje ir tvarkingas, savo lėšomis daryti einamąjį remontą (sutarties 3.2.1 punktas), atsako už patalpose esančių įrengimų saugią eksploataciją (sutarties 3.2.2 punktas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuomos sutartyje sutartas sąlygas, sprendžia, jog atsakovė atsako už vandentiekio gedimu padarytą žalą, tik tuo atveju, kai gedimas yra iki įvado į nuomojamas patalpas. Tuo tarpu, nuomininkas, t. y. UAB „Lispimeks dangos“, atsako už vandentiekio gedimu padarytą žalą, kai gedimas yra nuomojamose patalpose.
  7. UAB „Lispimeks dangos“ iš atsakovės nuomojosi negyvenamąsias patalpas, kuriose trūkus vandens vamzdžio veržlei, išbėgęs vanduo apliejo sandėlyje saugomas prekes. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas ar atsakovė yra atsakinga CK 6.266 straipsnio pagrindu, kaip patalpų savininkė. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Ieškovė nurodo, jog įvado iki vartotojo (draudėjo) inžinerinės sistemos riba laikytina uždaromoji armatūra arba vandens skaitiklis. Vartotojo (draudėjo) inžinerinė sistema laikoma tokia inžinerinės sistemos dalis, kuri tenkina tik šio vartotojo (draudėjo) statinio dalies eksploatavimo reikmes. Ieškovės nuomone, inžinerinės sistemos įvado riba, nuo kurios šių tinklų priežiūra priklausytų UAB „Lispimeks dangos“, laikytina (antroji) uždaromoji armatūra, einanti po vandens apskaitos skaitliuko. Atsakovė teigia, jog ieškovės pateiktos nuotraukos patvirtina, kad gedimo vieta yra patalpoje, kurioje UAB „Lispimeks dangos“ laiko savo atsargas, todėl už avariją atsakingas nuomininkas. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, jog vanduo magistraliniu vamzdžiu teka per visą pastatą. Už šio vamzdžio priežiūrą neabejotinai yra atsakingas atsakovas. Į nuomojamas patalpas vanduo patenka įvirintu plonesniu vamzdžiu ant kurio eilės tvarka yra sklendė, teršalų surinkėjas (iš kurio bėgo vanduo), skaitiklis ir antra sklendė. Tai leidžia daryti išvadą, jog vandens avarija įvyko po įvado į nuomojamas patalpas, t. y. už pirmosios sklendės (uždaromosios armatūros). Nuomos sutartyje aiškiai pasakyta, jog atsakovė atsakinga už vandentiekio tinkamą eksploatavimą iki įvado į nuomojamas patalpas. Vadinasi ji nėra atsakinga už padarytą žalą. Kadangi UAB „Lispimeks dangos“ pagal nuomos sutartį, privalėjo rūpintis patalpomis, taip pat ir tinkamu vandens sistemos eksploatavimu savo patalpose, o tai apima ir teršalų surinkėjo nuolatinį valymą bei kitą priežiūrą, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nėra atsakinga už vandentiekio gedimu, kuris įvyko nuomojamose patalpose, padarytą žalą.
  8. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, ištyrusi visas reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, jog ieškovė neturėjo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės, nes ji nėra atsakinga už vandentiekio gedimu padarytą žalą, CK 6.266 straipsnio pagrindu.
  9. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
  10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovei pagal CK 6.266 straipsnį nekyla pareiga atlyginti gedimu padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, ieškinys atmetamas.
  11. Patenkinus apeliacinį skundą ir ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistinas už skundą sumokėtas žyminis mokestis.

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

12Skundą tenkinti.

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

14Ieškinį atmesti.

15Priteisti iš ADB „Compensa Viena Insurance Group” į.k. 304080146 561 eurą bylinėjimosi išlaidų AB „Vilma“ į.k. 120094086

Proceso dalyviai
Ryšiai