Byla 2A-623-431/2014
Dėl prievolės, trečiasis asmuo UAB „Rangos sprendimai“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Dainiaus Rinkevičiaus,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vilsotos investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovui UAB „Vilsotos investicijos“ dėl prievolės, trečiasis asmuo UAB „Rangos sprendimai“.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 21 201 Lt nuostolių atlyginimo, 5 % dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2007-09-07 ieškovas su atsakovu sudarė preliminariąją buto ir sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu 2008-07-11 šalys sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį ir ieškovas įsigijo žemės sklypą bei butą, esantį ( - ). Atsakovas pagal architekto patvirtintą projektą ieškovui priklausančiame sklype namo perimetre, stoginėje ir įvažiavime į kiemą sudėjo trinkeles. Ieškovui apsigyvenus minėtame bute paaiškėjo, kad yra paslėpti trūkumai - netinkamai sudėtos trinkelės: netinkamai parengtas trinkelių pagrindas, nesuformuoti tinkami nuolydžiai, neįrengtas tinkamas lietaus vandens nubėgimas, todėl vietomis trinkelės įkrito, vietomis įdubo, išsikraipė, ant jų ėmė laikytis lietaus vanduo, kuris iš po trinkelių plauna pagrindą bei namo pamatus. Atsakovas pripažino trūkumus, mėgino juos šalinti, tačiau neigiamos pasekmės vis kartojosi. Ieškovo pasamdytas ekspertas konstatavo trūkumus ir nustatė, ką reikėtų padaryti jiems pašalinti. Atliktinų darbų kaina – 20 701 Lt. Ieškovas nurodo, kad patyrė 500 Lt eksperto samdymo išlaidų.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo UAB „Vilsotos investicijos“ ieškovui D. Z. 20 701 Lt išlaidų daikto trūkumams pašalinti, 500 Lt nuostolių, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 21 201 Lt sumą nuo 2012-07-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 878 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovo UAB „Vilsotos investicijos“ į valstybės biudžetą 17,82 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje ginčas iš esmės kilęs iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių, todėl taikytinos šiuos santykius reglamentuojančios teisės normos. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių (ieškinio pagrindo) matyti, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo atitinkamą pinigų sumą ir tokį reikalavimą grindžia tuo, jog reikalinga pašalinti daikto trūkumus. Todėl tai, kad prašoma priteisti 20 701 Lt suma įvardinama kaip nuostoliai, teisingam bylos nagrinėjimui neturi reikšmės, nes ieškovas prašo priteisti iš atsakovo pinigų sumą už parduotą netinkamos kokybės daiktą – kartu su nekilnojamu daiktu jam parduotas nekokybiškai trinkelėmis išgrįstas plotas. Atsakovas neginčijo ieškovo nurodytos aplinkybės, kad pagal architekto patvirtintą projektą ieškovui priklausančiame sklype namo perimetre, stoginėje ir įvažiavime į kiemą buvo sudėtos trinkeles (b.l. 71-76).

9Aplinkybę, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės patvirtina rašytinis įrodymas – Dr. D. K., turinčio specialių žinių, apžiūros aktas, kuriame padarytos išvados: netinkamai įrengtas pagrindas po trinkelėmis ties važiuojamąja dalimi; netinkamai įrengtas pagrindas po trinkelėmis ties nuogranda; netinkamas aukštis tarp šalimais esančių plytelių; netinkamai įrengtas nuolydis važiuojamojoje dalyje; netinkami įrengtas nuolydis nuograndoje aplink pastatą; neužpildyti tarpai tarp plytelių; atliktinų atstatymo darbų kaina – 20 701 Lt (b.l. 77). Atsakovas neginčijo šių išvadų ir nepateikė jas paneigiančių argumentų ir įrodymų (CPK 178 str.), todėl teismas remiasi šiomis aplinkybėmis.

10Pagal CK 334 str. 1 d. 3 p. nuostatas ieškovas (kaip pirkėjas) turi teisę reikalauti iš atsakovo (kaip pardavėjo) atlyginti išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

11Atsakovo argumentas, kad geranoriškumo pagrindu atsakovas sutiko šalinti trūkumus, nėra pagrįstas. Atliktinų darbų kaina yra gana ženkli, todėl tai, kad verslo subjektas vykdytų tokius darbus neatlygintinai, - mažai tikėtina (CK 1.5 str., CPK 185 str.). Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas iš pradžių sutiko atlikti remonto darbus (b.l. 71-76). Paskutinis laiškas, patvirtinantis, jog bus tvarkomos trinkelės yra 2012-05-23 datos (b.l. 71), o į teismą ieškovas kreipėsi 2012-07-03 (procesiniai dokumentai teisme gauti 2012-07-04), todėl atsakovas nepagrįstai argumentuoja, kad ieškovas praleido 2 metų terminą pareikšti reikalavimams dėl daikto trūkumų (CK 6.338 str. 2 d.).

12Tokiu atveju konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 20 701 Lt išlaidų daikto trūkumams pašalinti yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 178, 185 str.).

13Ieškovas prašo priteisti ir 500 Lt išlaidų ekspertui, t.y. iš esmės išlaidos, kurios buvo reikalingos nustatyti tiek daikto trūkumus, tiek atliktinų atstatymo darbų kainą - tai protingos išlaidos, kurios CK 6.249 str. 1 d. ir 4 d. 2 p. pagrindu priteistinos iš atsakovo. Būtent dėl atsakovo kaltės ieškovui parduotas netinkamos kokybės daiktas (CK 6.248 str., 6.333 str. 1 d.) ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų– per protingą terminą nepašalino daikto trūkumų, o vėliau atsisakė juos šalinti (CK 6.246 str. 1 d.) ieškovas patyrė minėtas išlaidas (CK 6.247 str.). Todėl ieškovas pagrįstai prašo priteisti 500 Lt dydžio nuostolius (CPK 178 str.).

14III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

15Atsakovas UAB „Vilsotos investicijos“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškovo D. Z. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

16Apeliacinį skundą grindė argumentais, kad teismas patenkindamas ieškovo ieškinį bei priteisdamas sumą, reikalingą daikto trūkumams pašalinti, pažeidė proceso teisės normas - CPK 135 str. 1 d. 4 p., 265 str. 2 d. ir be jokio teisinio pagrindo peržengė byloje ieškovo pareikštus reikalavimus. Ieškovas prašė priteisti 21 201 Lt nuostolių atlyginimo, t.y. ieškovas reiškė reikalavimą dėl žalos (nuostolių), kaip tai numatyta CK 249 str. 1 d., atlyginimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo peržengė pareikšto ieškinio ribas ir priteisė ieškovui sumą, reikalingą daikto trūkumams pašalinti, nors ieškovas tokio reikalavimo ir nereiškė. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas ir nėra atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, privalėjo ieškinį atmesti. Padarytas proceso teisės normų pažeidimas yra pagrindas naikinti sprendimą remiantis CPK 329 str. 1 d.

17Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi CK 6.334 str. 1 d. 3 p. Minėtame straipsnyje įtvirtintas vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynybos būdų, t. y. reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo, šalinant daikto trūkumus, patirtas išlaidas. CK 6.334 str. 1 d. 3 p. įtvirtintos normos paskirtis yra kompensuoti pirkėjo faktiškai patirtas išlaidas šalinant daikto kokybės trūkumus. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad siekiant įrodyti patirtos žalos (nuostolių) faktą nepakanka pateikti apžiūros ar ekspertizės akto, nes minėtų aktų pateikimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog išlaidos yra (bus) faktiškai patirtos. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad patirtos žalos (nuostolių) dydis turi būti tiksliai apskaičiuotas. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui išlaidų sumą, kurios ieškovas faktiškai nepatyrė, ne tik neatsižvelgė į CK 6.334 str. 1 d. 3 p. įtvirtintos normos tikslus (kompensuoti šalies patirtas išlaidas), bet ir sudarė palankias sąlygas tokiai situacijai, kurios dėka ieškovas galės toliau netrukdomai naudotis daiktu bei sprendimo pagrindu faktiškai gauti pajamas iš atsakovo. Kompensavimo mechanizmas gali būti taikomas tik faktiškai patyrus išlaidas, o ne tikintis jas patirti ateityje. Pirmos instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normą, reglamentuojančią netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynybos būdus (CK 6.334 str. 1 d. 3 p.), todėl yra pagrindas panaikinti sprendimą CPK 330 str. pagrindu.

18Teismas, priteisdamas ieškovui išlaidas, reikalingas daikto trūkumams pašalinti, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Todėl apeliantas mano, kad tokiu būdu teismas pažeidė materialinės teisės normas, susijusias su civilinės atsakomybės taikymu (CK 6.245 str. -6.249 str.). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad trinkelės vietomis įkrito ir išsikraipė būtent dėl atsakovo pareigų nevykdymo, t. y. neteisėtų veiksmų. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas dėl trinkelių įdubimo, išsikraipymo kreipėsi tik beveik po 4 (ketverių) metų nuo daikto perdavimo dienos bei į atsiradusios žalos trinkelėms pobūdį, darytina išvada, kad trinkelės išsikraipė ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar kaltės, o dėl objektyvių priežasčių (lietaus, sniego, oro temperatūros svyravimo, automobilių statymo ir pan.). Dėl minėtų priežasčių nėra pagrindo ir neteisinga kreiptis į atsakovą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, už kurią atsakovas nėra atsakingas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl nenustačius šios, civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, atsakovui civilinė atsakomybė nekyla. Pareiga įrodyti žalos faktą ir tikslų jos dydį taip pat tenka ieškovui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad patyrė 21 201 Lt žalą, t. y. neįrodė, kad ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų prarado minėtą sumą arba turėjo tokio dydžio išlaidas. Neįrodžius patirtos žalos fakto, negalima ir priteisti pačios žalos. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi vien tik ieškovo pateiktu apžiūros aktu ir nesivadovavo atsakovo atstovo teismo posėdžio metu pateiktais argumentais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą (CK 6.245 str. - 6.249 str.), todėl yra pakankamas pagrindas panaikinti sprendimą CPK 330 str. pagrindu.

19Vadovaujantis CK 6.338 str. 2 d. pirkėjas dėl daikto trūkumų gali pareikšti reikalavimus ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Šiuo atveju nei sutartis, nei įstatymai ilgesnio termino nenumato, todėl turi būti vadovaujamasi minėta CK norma. Taip pat pabrėžtina, kad įstatymo leidėjo CK 6.338 str. 2 d. įtvirtintas 2 (dvejų) metų terminas reikalavimams dėl daikto trūkumų pareikšti turi būti pradedamas skaičiuoti nuo daikto perdavimo dienos, o ne nuo paskutinio susirašinėjimo ar kurios nors kitos dienos. Sutartis buvo sudaryta ir notaro patvirtinta 2008 m. liepos 11 d., ieškovas į atsakovą dėl Daikto kokybės trūkumų kreipėsi tik 2012 m. kovo 10 d. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad atsakovo 2012 m. gegužės 23 d. elektroninis laiškas, kuriame atsakovo atstovė nurodo, kad bus tvarkomos prie ieškovo įsigyto turto suklotos trinkelės, turi įtakos CK 6.338 str. 2 d. įtvirtinto 2 (dvejų) metų termino skaičiavimui. Tokiu būdu teismas netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti sprendimą CPK 329 str. 1 d. ir CPK 330 str. pagrindu.

20Sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 636 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 114). Tuo tarpu ieškovas pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad už teikiamą ieškinį sumokėjo tik 477 Lt žyminį mokestį (b.l. 20). Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. teismas priteisia šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, tik faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad teismas be jokio teisinio pagrindo priteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidų sumą, kurios ieškovas faktiškai nepatyrė, ir tokiu būdu pažeidė CPK 93 str. 1 d.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. Z. prašė skundo netenkinti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodė, kad ieškovas išlaidas, kurios yra būtinos įsigyto daikto kokybės trūkumų šalinimui įvardino nuostoliais. Teismas sprendimu patikslino, kad ieškovas faktiškai prašo priteisti išlaidas, reikalingas daikto trūkumams ištaisyti. Teismas nuostoliais įvardino tik specialių žinių turinčio asmens samdymo išlaidas. Teismas pagrįstai nurodė, kad prašomų priteisti 20701 Lt įvardinimas ieškinyje neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Ieškovas įvardino daikto trūkumų pašalinimo išlaidas nuostoliais, nes dėl šių išlaidų jis patirs turtinius praradimus (sumažės ieškovo turimų lėšų kiekis). Pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, įskaitant ir reikalavimą atlyginti nuostolius. Specialūs pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.334 straipsnyje; pirkėjas jais turi teisę naudotis savo pasirinkimu. Skirtingi pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami kartu, jeigu vieno jų nepakanka pažeistoms teisėms atkurti. Taigi specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami su nuostolių atlyginimu. Kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų - nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249, 6.258 straipsniai).

22Pardavėjas garantavo, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis). Pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009). Ieškovas nurodė faktinį ieškinio pagrindą (įrodė, kad dėl daiktas turi trūkumus, kuriems pašalinti reikalingos išlaidos) ir ieškinio dalyką (reikalavimas priteisti konkrečią sumą). LR CPK 135 str. neįpareigoja pateikti ir teisinį ieškinio pagrindą. Faktinių aplinkybių ir reikalavimo tinkama teisinė kvalifikacija - teismo prerogatyva (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012). Ieškovui nebūtina nurodyti teisinio ieškinio reikalavimo pagrindo, t.y. teisės normos, kuria grindžiamas reikalavimas.

23Apeliantas teigia, kad ieškovas šiuo metu faktiškai nėra patyręs daikto trūkumų šalinimo išlaidų, todėl, atsakovui sumokėjus teismo priteistą sumą, ieškovas nepagrįstai praturtės. Su šiuo argumentu ieškovas nesutinka. Atsakovas nepaneigė, kad daikto trūkumų pašalinimui (daikto sutvarkymui iki tinkamos būklės, kokią privalėjo užtikrinti atsakovas ir už kurią jau ieškovas atsakovui yra sumokėjęs) reikalinga 20701 Lt suma. Ieškovas atsakovui jau yra sumokėjęs už tinkamos kokybės daiktą, tačiau tokio negavo ir ši situacija tęsiasi iki šiol. 20701 Lt išlaidos yra būtinos tam, kad daiktas įgytų tokias savybes, už kurias yra ieškovo atsakovui sumokėta. Būtent apeliantas šiuo metu yra nepagrįstai praturtėjęs, nes daikto kokybės sąskaita sutaupė rangos darbų išlaidų, pardavė ieškovui netinkamos kokybės daiktą. LR CK 6.334 str. 1 d. 3 p. numato pirkėjo teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Ši teisės norma neapsiriboja tik jau faktiškai patirtomis išlaidomis, pakanka konstatuoti išlaidų būtinumą.

24Apeliantas teigia, kad trinkelės išsiklaipė ne dėl atsakovo kaltės. LR CPK 178 str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovas savo argumentų apie tinkamą parduoto daikto kokybę neįrodė, ieškovo pateiktų įrodymų nenuginčijo. Susirašinėdamas su ieškovu atsakovas pripažino savo kaltę dėl parduoto daikto trūkumų ir žadėjo juos šalinti. Ieškovo pateiktuose dokumentuose aprašyti trinkelių trūkumai yra akivaizdūs, patvirtinti specialisto. Savo laiškuose ieškovui apeliantas patvirtino savo kaltę ir nurodė pažadą šalinti trūkumus. Šis pažadas nėra sąlygotas vien tik noro išsaugoti gerus verslo santykius, kaip kad bando aiškinti apeliantas - laiškuose atsakovas vienareikšmiškai pripažino trūkumus ir savo kaltę. Ieškovas įrodė, kad trinkelės sudėtos pažeidžiant tokio pobūdžio darbams keliamus reikalavimus. Specialių žinių turinčio asmens surašytoje išvadoje nurodyta, kad trinkelių trūkumai nesusiję su natūraliu nusidėvėjimu ar netinkama eksploatacija. Priešingai, specialistas akcentuoja šiurkščius trinkelių klojimo technologijos pažeidimus.

25Ieškovas nesutinka su apelianto teiginiu apie tai, kad ieškovas turėjo teisę kreiptis į teimą dėl daikto kokybės trūkumų per 2 metų laikotarpį nuo daikto įsigijimo (2008 m.). Apeliantas neatsižvelgia į tai, kad ieškovui parduotas statinys, kuriam įstatymai numato ilgesnius privalomus garantijos terminus. Butas pripažintas naudotis tinkamu tik 2011 m. (2009-01-21 pasirašyta sutartis dėl techninės priežiūros atlikimo, 2011-04-04 parengta Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų byla, kurioje baigtumo procentas - 100%). LR CK 6.698 str. numato atsakomybę už defektus, jeigu defektai buvo nustatyti per 5 metų laikotarpį (paslėpti defektai - per 10 m. laikotarpį, tyčia paslėpti defektai - per 20 m. laikotarpį). Pažymėtina, kad parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui dėl daikto trūkumų pašalinimo nesąlygojama CK1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Atsakovo nurodomas 2 m. terminas - terminas pareikšti reikalavimams (kuris, kaip minėta, nesiejamas su ieškinio senatimi), jeigu nenustatytas kitas kokybės garantijos terminas. Šiuo atveju statinio kokybės garantijos terminai numatyti tiek LR CK, tiek LR statybos įstatyme (atitinkamai 5, 10 ir 20 m.). Ieškovas nėra praleidęs nei CK 1.125 str. 5 d. numatyto 6 mėn. termino reikalavimams dėl daikto kokybės trūkumų, nei 3 m. termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.).

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

28Ieškinio faktinis pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi suformuluoti ieškovas, yra faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio reikalavimą, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, taip pat tas teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kirstnė“ v. UAB ,,Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K.–N. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-534/2008). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini.

29Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pareikštame ieškinyje nurodytas ieškinio dalykas ir pagrindas, byloje dalyvaujančių asmenų teikti kiti procesiniai dokumentai, įrodymai, paaiškinimai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad šios bylos nagrinėjimo ribos nėra aiškios ar buvo peržengtos. Ieškovas ieškinio dalyku nurodė nuostolių atlyginimą, prašydamas priteisti 21 201 Lt. Faktiniu ieškinio pagrindu nurodė netinkamą ieškovui parduoto daikto kokybę ir lėšas, kurios reikalingos nustatytiems trūkumams pašalinti. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo teisinius santykius, nurodydamas, kad iš ieškinyje nurodytų aplinkybių (ieškinio pagrindo) matyti, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo atitinkamą pinigų sumą ir tokį reikalavimą grindžia tuo, jog reikalinga pašalinti daikto trūkumus. Teisiniam santykiui taikytinas CK 6.334 straipsnis, reglamentuojantis netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises, kuris nustato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti vieną iš straipsnyje nurodytų būdų: kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovas pasirinko teisių gynimo būdą prašydamas, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, nes daikto trūkumai nebuvo neatlygintinai pašalinti per protingą terminą. Pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo. Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal sutartį, turi būti spręstinas pardavėjo sutartinės civilinės atsakomybės klausimas. Tokio pobūdžio santykiams taikytinos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios CK šeštosios knygos XXIII skyriaus antrosios dalies normos ir bendrosios sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos (CK šeštosios knygos XXII skyrius). Kadangi ieškovas prašo atlyginti jam tiesioginius nuostolius dėl nusipirkto daikto trūkumų, kuriuos jis patirs tuos trūkumus taisydamas, kai tuo tarpu atsakovas, kaip atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pareikšto ieškinio ribose vertino iš pirkimo pardavimo sutarties padarytą nuostolių dydį pardavus netinkamos kokybės daiktą. Apelianto argumentai, kad buvo peržengtos ieškinio ribos yra neteisėti ir atmestini.

30Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos atveju egzistuoja CK 6.249 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos dėl ieškovo būsimų nuostolių, ištaisant nustatytus daikto trūkumus, ieškovui priteistas būsimų išlaidų atlyginimas yra realiai tikėtinas, nustatytas vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Apeliacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą priteisti būsimas išlaidas, netinkamai taikė teisės normas.

31Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Pirmosios instancijos teismas pagal byloje pateiktus įrodymus nustatė, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės pagal dr. D. K., turinčio specialių žinių, apžiūros aktą, kuriame padarytos išvados: netinkamai įrengtas pagrindas po trinkelėmis ties važiuojamąja dalimi; netinkamai įrengtas pagrindas po trinkelėmis ties nuogranda; netinkamas aukštis tarp šalimais esančių trinkelių; netinkamai įrengtas nuolydis važiuojamojoje dalyje; netinkami įrengtas nuolydis nuograndoje aplink pastatą; neužpildyti tarpai tarp trinkelių. Taigi, atsakovo atsakomybė atsirado neįvykdžius įstatymuose ir Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, o esant nustatytai kaltei, atitinkamai nustatytinos ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas neginčijo išvadų dėl daikto netinkamos kokybės ir nepateikė jas paneigiančių argumentų ir įrodymų (CPK 178 str.). Tuo tarpu byloje ieškovo pateiktas eksperto dr. D. K. Apžiūros aktas, surašytas atlikus namo ( - ), trinkelių analizę, pagrindžia padarytas išvadas, kad trinkelės netinkamai įrengtos, nesilaikant galiojančių STR reikalavimų, netinkamai įrengus pagrindą po trinkelėmis, netinkamas aukštis tarp šalimais esančių trinkelių, netinkamai įrengtas nuolydis. Netinkamai įrengus pagrindą po trinkelėmis ties nuogrinda, pagrindas išplautas arba netinkamai sutankintas, ko pasekoje plytelės išsiklaipė, netinkamai įrengus nuolydį vanduo bėga ne į veją, o į pamatą. Kadangi atsakovas minėtąsias išvadas paneigiančių įrodymų teismui nepateikė, t.y. nepagrindė savo atsikirtimo į ieškinio reikalavimą, ieškovo pateiktieji įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad trinkelių klojimo trūkumai yra atsiradę ne dėl jų tinkamo ar netinkamo naudojimo, ne dėl kokių tai objektyvių priežasčių, kaip teigia apeliantas, o dėl netinkamo jų paklojimo, pažeidžiant nustatytus reikalavimus, kurių pasekoje yra atsiradęs daikto trūkumo rezultatas. Esami įrodymai byloje pagrindžia, kad už daikto kokybę atsakingas atsakovas, kuris netinkamai įrengė kiemo trinkeles, todėl jo neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala.

32Atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovas praleido terminą reikalavimams dėl daikto kokybės pareikšti, o pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė termino pradžią. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi padarė išvadą, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išvada yra teisėta ir pagrįsta, tik neišsamiai motyvuota. Ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Jis skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas pareiškė pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų. Pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalį, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Nagrinėjamu atveju terminai ginčo daikto garantijos kokybei yra nustatyti įstatyme. Pagal Statybos įstatymo 36 straipsnį statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas, skaičiuojant nuo visų rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) dienos, negali būti trumpesnis kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų. Už per garantinį terminą nustatytus defektus CK nustatyta tvarka atsako rangovas. Pretenzijas nekilnojamojo turto pardavėjui dėl daikto trūkumų pirkėjas gali reikšti per šio daikto kokybės garantinį terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip penkeri metai nuo namo pripažinimo tinkamu naudoti dienos (Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis, CK 6.698 straipsnis). Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjo teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Tokiu atveju taikytina CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto norma dėl senaties termino ieškiniams dėl parduoto daikto trūkumų.

33Byloje nustatyta, kad 2012 metais, t.y. per įstatymo apibrėžtą kokybės garantijos terminą, ieškovas reiškė pardavėjui pretenzijas dėl parduoto daikto trūkumų ir reikalavo ištaisyti paklotų trinkelių defektus, 2012-04-18 buvo gautas atsakovo patvirtinimas, kad priimtas sprendimas sutvarkyti trinkeles, 2012-05-23 pranešimas, kad trinkelės tvarkomos kituose gyvenvietės namuose ir ieškovo trinkelės taip pat bus tvarkomos, atsakovas pateikė 2012-06-25 kvitą 200 Lt sumai, nurodydamas, kad organizavo ieškovo daikto remonto darbus savo sąskaita. Po to ieškovas gavo atsakovo atsakymą, kad trūkumai nebebus šalinami. Vertintina, kad atsakovo atsisakymas savo sąskaita ištaisyti darbų trūkumus buvo gautas po 2012-06-25 datos, todėl nuo šio momento prasidėjo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto šešių mėnesių kreipimosi į teismą su ieškiniu senaties termino eiga, nes nuo tada ieškovui tapo žinoma, kad reikalavimų dėl pažeistų jų teisių atsakovai nevykdys. Ieškovo ieškinys teisme gautas 2012-07-04, t. y. nepraleidus įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą su tokio pobūdžio ieškinio reikalavimu.

34CPK 434 straipsnio 1 dalis nustato, kad už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisena (CPK 80 str. 1d. 6 p.). Pagal CPK 439 straipsnio 3 dalį, gavęs skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas už teismo įsakymą sumokėjo 159 Lt, o po atsakovo prieštaravimo už reiškiamą ieškinį sumokėjo papildomai 477 Lt, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo, todėl apelianto argumentas dėl neteisingai priteistų bylinėjimosi išlaidų atmestinas.

35Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

36Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 21 201 Lt... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė ieškinį patenkinti visiškai.... 8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje ginčas iš esmės kilęs... 9. Aplinkybę, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės patvirtina rašytinis... 10. Pagal CK 334 str. 1 d. 3 p. nuostatas ieškovas (kaip pirkėjas) turi teisę... 11. Atsakovo argumentas, kad geranoriškumo pagrindu atsakovas sutiko šalinti... 12. Tokiu atveju konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 20... 13. Ieškovas prašo priteisti ir 500 Lt išlaidų ekspertui, t.y. iš esmės... 14. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai... 15. Atsakovas UAB „Vilsotos investicijos“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti... 16. Apeliacinį skundą grindė argumentais, kad teismas patenkindamas ieškovo... 17. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi CK 6.334 str. 1... 18. Teismas, priteisdamas ieškovui išlaidas, reikalingas daikto trūkumams... 19. Vadovaujantis CK 6.338 str. 2 d. pirkėjas dėl daikto trūkumų gali... 20. Sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovo naudai iš atsakovo priteisė... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. Z. prašė skundo netenkinti ir... 22. Pardavėjas garantavo, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus... 23. Apeliantas teigia, kad ieškovas šiuo metu faktiškai nėra patyręs daikto... 24. Apeliantas teigia, kad trinkelės išsiklaipė ne dėl atsakovo kaltės. LR CPK... 25. Ieškovas nesutinka su apelianto teiginiu apie tai, kad ieškovas turėjo... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 27. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 28. Ieškinio faktinis pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą... 29. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pareikštame ieškinyje nurodytas... 30. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad paprastai... 31. Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino... 32. Atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovas praleido terminą reikalavimams... 33. Byloje nustatyta, kad 2012 metais, t.y. per įstatymo apibrėžtą kokybės... 34. CPK 434 straipsnio 1 dalis nustato, kad už pareiškimą dėl teismo įsakymo... 35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 36. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą palikti...