Byla 3K-3-499/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Sklypas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. C. ieškinį atsakovui UAB „Sklypas“, dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB „Senovė“ bei UAB „Megrame“, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą pakeisti jo buto nekokybišką medinį langą su balkono durimis ir vitrina į sertifikuotą, kokybišką medinį langą su balkono durimis ir vitrina bei priteisti iš atsakovo 1000 Lt išlaidų už ekspertizę, 800 Lt išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą iki teismo, 536,45 Lt namo administravimo bei aptarnavimo išlaidų. Ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, kad jis iš atsakovo pirko butą, o vėliau paaiškėjo, jog pro medines balkono duris, vitriną į patalpų vidų sunkiasi vanduo, sumontuoti langai bei balkono durys neturi atitikties sertifikato. Ieškovo nuomone, ištaisyti padarytą broką ir atlyginti ieškovo nuostolius turi atsakovas, kuris šalių sudarytomis sutartimis įsipareigojo statydamas ir atlikdamas vidaus apdailą naudoti tik sertifikuotus gaminius, garantavo, kad perdavė tinkamos kokybės daiktą. Atsakovas laikosi nuomonės, kad, konstatavus statybos darbų ir medžiagų defektus, pagal statybą ir rangą reglamentuojančias teisės normas juos ištaisyti privalo darbus atlikęs rangovas.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą per trisdešimt dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovui priklausančio buto gyvenamajame kambaryje esančio medinio lango su balkono durimis ir vitrina nesandarumą; priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 1000 Lt nuostolių atlyginimo; bylos dalį dėl namo administravimo ir aptarnavimo išlaidų nutraukė; likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepasirašė rangos sutarčių su trečiaisiais asmenimis, o atsakovas neperleido ieškovui su rangos sutartimi susijusių teisių bei pareigų, tad tretieji asmenys tiesiogiai nėra atsakingi ieškovui. Kadangi bylos šalis siejo pirkimo-pardavimo santykiai, tai ieškovas gali naudotis visomis įstatymuose ir sutartyje įtvirtintomis pirkėjo teisėmis pardavėjo atžvilgiu. Preliminariąja sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovui savarankiškai ar pasitelkiant trečiuosius asmenis pastatyti namą ir butą pagal sutarties sąlygas, kokybiškai, vadovaujantis statybos techninėmis normomis, taisyklėmis ir standartais, atlikti statybos darbus; remiantis Statybos įstatymu atliktiems statybos darbams suteikti penkerių metų garantiją, ieškinio pateikimo dieną garantinis terminas dar nebuvo pasibaigęs. Teismas atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmes. Ieškovas neįrodė, kad nustatytus trūkumus galima pašalinti vien tik jo reikalaujamu būdu, taigi teismas šią ieškinio dalį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo ekspertizės išlaidas, nes laikė jas būtinomis siekiant nustatyti daikto trūkumus.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija, pasisakydama dėl atsakovo argumento, kad teismo sprendimas paskelbtas be motyvų, pažymėjo, jog šioje byloje nekonstatuotas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes motyvuotas, CPK 270 straipsnio reikalavimus atitinkantis teismo sprendimas byloje yra, byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės pateikti argumentuotą apeliacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismo galimybės patikrinti apskųsto teismo sprendimo išvadų pagrįstumą apribotos nebuvo. Kolegija nurodė, kad pardavėjas garantavo ieškovui kaip būsimam daikto pirkėjui, o vėliau – pastatyto daikto pirkėjui, jog buto pastatymo ir įrengimo, jo statyboje naudojamos medžiagos, gaminiai, dirbiniai ir įrengimai atitiks įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Būtent atsakovas, o ne ieškovas buvo buto statybos dalyvis – statytojas (užsakovas), kuriam įstatymų leidėjo valia imperatyviai yra pavesta organizuoti bei atlikti statinio statybos techninę priežiūrą, organizuoti baigto statyti statinio pripažinimą tinkamu naudoti. Jam nevykdant šių pareigų, kyla civilinė ir administracinė atsakomybė. Nurodytoms funkcijoms įgyvendinti statinio statytojas (užsakovas) skiria statinio techninį prižiūrėtoją, kuris ne tik privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, bet ir kontroliuoti statybos metu naudojamų produktų bei įrenginių kokybę. Daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis ir kurios yra būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Kolegija sprendė, kad atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų dėl netinkamos lango ir durų su vitrina kokybės, neįrodė, kad langas ir balkono durys su vitrina atitinka Statybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies reikalavimus bei turi jų atitikties deklaracijas, be kurių jie iš viso negalėjo būti tiekiami ir montuojami į statinį, o tai turėjo kontroliuoti bei prižiūrėti paties atsakovo paskirtas asmuo.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Sklypas“ prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

101. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. gruodžio 22 d. paskelbė sprendimą be motyvų. Tai yra CPK 329 straipsnio 2 dalyje 4 punkte nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Sprendimas su motyvais byloje įsegtas vėliau. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatuota, kad tokią galimybę nustačiusi CPK 268 straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Vėlesnis motyvų paskelbimas nepanaikina absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

112. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Ieškovas neįrodė, o teismai neįpareigojo jo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ginčo sutarties sudarymo metu atsakovas žinojo apie paslėptus nekilnojamojo daikto trūkumus, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Teismai nepagrįstai išvardytų aplinkybių įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui. Nesiaiškinant trūkumų atsiradimo priežasties, nenustačius visų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, ieškovo patirtų ekspertizės išlaidų negalima laikyti nuostoliais dėl atsakovo netinkamo sutartinės prievolės vykdymo.

123. Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kurį terminą – kokybės garantijos (CK 6.333 straipsnis) ar garantinį terminą statiniui ir jo dalims (CK 6.698 straipsnis) – pirmosios instancijos teismas taiko. Tai, kad pardavėjas patvirtino pirkėjui, jog butas bus pastatytas pagal sutartyje nustatytas sąlygas ir teisės norminių aktų reikalavimus, kad bus taikomi teisės aktuose nustatyti garantiniai terminai, nesuponuoja išvados, jog pardavėjas CK 6.333 straipsnio 3 dalies prasme suteikė pirkėjui daikto kokybės garantiją. Pagal CK 6.697, 6.698 straipsnius, STR 1.11-01:2002 nustatytos Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos 33 punktą ir kasatoriaus bei trečiųjų asmenų 2005 m. rugpjūčio 3 d. sutartį už statybos rangos darbų trūkumus statytojui (naudotojui) yra atsakingas ne statytojas (užsakovas), kuris yra ir pirmasis nekilnojamojo turto savininkas, bet rangovas, šioje byloje - UAB „Senovė“, UAB „Megrame“. Atsakovas yra ne solidariai, kartu su darbus atlikusiais rangovais, bet subsidiariai atsakingas už darbų trūkumus. Kitaip, likvidavus pardavėją, daikto savininkas netektų teisės rangovų reikalauti defektų pašalinimo.

134. Ieškovas dėl tariamo trūkumo į atsakovą pirmą kartą kreipėsi 2006 m. birželio 29 d., o į teismą – daugiau kaip po vienerių metų, t. y. praleido sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino pabaigą nepagrįstai sutapatino su daikto sudėtinėms dalims taikomo garantinio termino pabaiga. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo sužinojimą apie jo teisių pažeidimą sieja su ekspertizės akto turinio sužinojimu, nors ieškovas apie pažeidimą akivaizdžiai turėjo suvokti anksčiau. Nors atsakovas prašė teismo taikyti ieškinio senatį, teismai atsakovo prašymą atmetė, pažeisdami ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.

14Kiti kasaciniame skunde išdėstyti argumentai yra faktinio pobūdžio, nėra išsamiai teisiškai pagrįsti (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir savo prašymą grindžia taip:

161. Kasatoriaus argumentas dėl formalių teismo sprendimo surašymo ir paskelbimo reikalavimų pažeidimo nelaikytinas pakankamu abejoti teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Be to, sprendimo panaikinimas formaliais pagrindais pažeistų proceso ekonomiškumo principą, pakenktų teisėtiems ieškovo interesams.

172. Buto pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsirado šalių teisiniai santykiai, laikytina vartojimo sutartimi, todėl taikytina CK 6.333 straipsnio 3 dalis, perkelianti įrodinėjimo naštą kasatoriui.

183. Pagal pirkimą-pardavimą reglamentuojančias teisės normas ir šalių sudarytų sutarčių nuostatas už pardavėjo prievolių tinkamą įvykdymą atsakingas kasatorius, o ne tretieji asmenys.

194. Ieškinio senaties taikymas yra fakto klausimas, dėl kurio pasisakė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl procesinės teisės pažeidimo kvalifikavimo

23CPK 268 straipsnyje reglamentuojama teismo sprendimo priėmimo tvarka ir išdėstymas. Pagal jį bei konstitucinę jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) teismo sprendimas priimamas surašant jo įžanginę, aprašomąją, motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis. Jeigu priimamas teismo sprendimas, kuriame nėra aprašomosios ir motyvuojamosios dalių, o jos yra surašomos ir į bylą vėliau įdedamas teismo sprendimas, pagal turinio ir formos reikalavimus atitinkantis CPK 270 straipsnį, tai procesinis pažeidimas yra padarytas. Jis pasireiškia CPK 268 straipsnio reikalavimų nesilaikymu. Tuo tarpu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą yra kvalifikuojamas atvejis, kai byloje esantis sprendimas yra be motyvų ir jie net ir vėliau nėra išdėstyti. Padarius tokio pobūdžio kaip šioje byloje CPK 268 straipsnio pažeidimą, kaip pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą jis vertinamas pagal CPK 329 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o ne pagal 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Teismas turi įvertinti, ar pažeistos esminės procesinės teisės nuostatos, ar jos sutrukdė asmeniui pasinaudoti procesinėmis teisėmis, ar padaryto pažeidimo pagrindu galima išvada, kad pirmosios instancijos teisme iš viso nebuvo asmeniui užtikrinta teisė į teisingą teismą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime sprendė ir pasisakė dėl CPK 268 straipsnio konstitucingumo. Tai sudaro pagrindą padarytą pažeidimą kvalifikuoti ne kaip absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, o kaip procesinės teisės normos pažeidimą, kurio aplinkybes, reikšmę ir pasekmes kiekvienu atveju vertina teismas ir sprendžia dėl teismo sprendimo teisėtumo ir teisės į teisingą teismą pažeidimo.

24Įrodyta, kad teismas pažeidė teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, bet byloje taip pat yra CPK 270 straipsnio reikalavimus atitinkantis teismo sprendimas. Nepaisant padaryto teismo sprendimo išdėstymo tvarkos pažeidimo suinteresuotiems asmenims nebuvo sutrukdyta pasinaudoti teise į apeliaciją, o pirmosios instancijos teismo sprendime buvo pasisakyta dėl faktinio ir teisinio pobūdžio esminių bylos aplinkybių. Tokias aplinkybes nurodė apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl padaryto procesinio pažeidimo reikšmės. Iš to teisėjų kolegija daro išvadą, kad CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas neturėjo būti taikomas ir nebuvo pažeistas, o 329 straipsnio 1 dalies taikymo nuostatų laikytasi. Kasaciniame skunde pateikti argumentai dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo atmetami.

25Dėl parduodamo daikto kokybės garantijos

26Viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus. Vykdydamas ją pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti daiktų kokybę. Tai nustatyta CK 6.217 straipsnio 1 dalyje ir vertinama kaip įstatyme nustatyta prievolė. Ji yra viena iš civilinių teisinių pareigų (CK 1.136, 6.2 straipsniai). Pardavėjo suteikiamas parduodamo daikto kokybės patvirtinimas yra garantija. Pagal pareigos vykdymo intensyvumą yra išskiriamos: prievolės pasiekti tam tikrą rezultatą; prievolė užtikrinti tam tikrą apdairumo, uolumo, rūpestingumo laipsnį; prievolė ką nors garantuoti. Lietuvos teismų praktikoje toks skirstymas pripažįstamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. IĮ „Sėkmės sistemos“ v. UAB „Lietuvos telekomo verslo sprendimai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-927/2001; 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001). Prievolė garantuoti pasižymi didžiausiu pareigos įvykdymo privalomumu. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis), o kita vertus pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė.

27Byloje įrodyta, kad skolininkas pagal sutartį yra pardavėjas, todėl jo pareigos ir atsakomybė yra pagal pirmiau nurodytas teisines nuostatas. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad už parduoto daikto trūkumus jis, kaip pardavėjas, neturi atsakyti, o turi atsakyti kiti asmenys.

28Pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę nėra absoliuti. Jau minėta, kad atsakomybė už paslėptus trūkumus tenka pardavėjui, bet CK 6.327 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga, kuriai esant pardavėjas neatsako už parduodamo daikto kokybę. Jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti, kad parduodami daiktai neatitinka reikalaujamos kokybės, tai ši aplinkybė pagal įstatymą šalina pardavėjo atsakomybę. Kokybės reikalavimų neatitikimas - tai paslėpti trūkumai. Jeigu pirkėjas yra informuojamas ar kitu būdu jam tampa žinoma arba negali nežinoti apie tokius trūkumus, tai pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį pardavėjas už juos neatsako. CK 6.317 ir 6.327 straipsniuose reglamentuojamos tam tikros pardavėjo teisės ir pareigos bei pardavėjo atsakomybės sąlygos, susijusios su parduodamo daikto kokybe, bet nereglamentuojami įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimai. Jie išdėstyti Civilinio proceso kodekse, tai pat CK 6.333 straipsnyje ir kitose normose, kurios turi būti aiškinamos sistemiškai (CK 1.9 straipsnis).

29CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikimo kokybės reikalavimams faktą. Ji reglamentuoja pardavėjo atsakomybės už paslėptus trūkumus atvejį ir negali būti vertinama taip, kad pirkėjas turi įrodyti buvus tinkamą daikto naudojimą ar eksploatavimą. Daikto naudojimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę už daikto kokybės trūkumus šalinanti aplinkybė. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį ją įrodinėja pardavėjas. Tai aplinkybės, kurios atsirado dėl pirkėjo kaltės (pažeidus daikto naudojimo ir saugojimo taisykles).

30Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį trečiųjų asmenų kaltė dėl daikto kokybės yra viena iš pardavėjo atsakomybę pašalinančių aplinkybių. Ją turi įrodyti pardavėjas. Trečiaisiais asmenimis yra laikomi asmenys, už kuriuos nei pirkėjas, nei pardavėjas neatsako. Jeigu pardavėjas parduoda pirkėjui daiktą, kurį pardavėjo užsakymu pagamino asmuo pagal sutartį su pardavėju, tai toks daikto gamintojas yra asmuo, kuris susijęs su pardavėju ir pagal CK 6.334 straipsnio 3 dalį nelaikomas trečiuoju asmeniu.

31Byloje įrodyta, kad trūkumai nebuvo akivaizdūs ir daikto pardavimo metu pirkėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomi. Pardavėjas neįrodė, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo taisykles. Butas buvo pastatytas, jame sumontuoti langai ir balkonas pagal pardavėjo sutartis su kitais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, kad pardavėjas pardavimui užsakė pastatyti butą, pardavė jį pirkėjui ir kaip pardavėjas pagal įstatymą suteikė kokybės garantiją, tai kasacinio skundo argumentai dėl daikto kokybės, pardavėjo atsakomybės už daikto kokybę, įrodinėjimo naštos paskirstymo teisiškai nepagrįsti.

32Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo

33Sutrumpintas šešerių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

34Ieškinio senaties termino eigos pradžia yra nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tai yra bendrosios nuostatos. Sprendžiant, ar ieškinio senaties terminas praleistas, turi būti nustatyta senaties termino eigos pradžia, taip pat tai, ar senaties termino eiga nebuvo nutraukta (CK 1.130 straipsnis). Ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie rodo, kad jis pripažįsta prievolę. Jeigu pardavėjas neneigia daikto kokybės trūkumų, bando juos taisyti pats ar pasitelkdamas kitus asmenis (rangovus, darbus atlikusius kitus asmenis arba net ir visai pašalinius asmenis), tai gali būti vertinama kaip ieškinio senaties termino nutraukimas. Tai reiškia, kad po tokių pardavėjo veiksmų ieškinio senaties terminas neskaičiuojamas iki tol, kol trūkumai arba yra ištaisomi (pasibaigia prievolė taisyti trūkumus), arba pareiškėjas informuojamas - sužino ar turi sužinoti, kad jo nurodyti trūkumai netaisomi ar nebus taisomi, ir iš tikrųjų prievolė dėl trūkumų pašalinimo pardavėjo liks neįvykdyta. Nuo šio momento vėl prasideda ieškinio senaties termino eiga.

35Byloje įrodyta, kad atsakovas po pretenzijos jam pareiškimo ėmėsi priemonių trūkumams pašalinti pasitelkdamas savo rangovus, o vėliau informavo, kad statybos darbų trūkumus privalo pašalinti statybos darbams garantijas davę rangovai. Teisiškai šios aplinkybės gali būti kvalifikuojamos kaip ieškinio senaties termino nutraukimas. Jo eigos nauja pradžia skaičiuojama nuo ieškovo informavimo, kad prievolę turi vykdyti kiti asmenys. Iš atsakovo 2007 m. vasario 27 d. rašto (T. 1, b. l. 135), kuriame atsakovas nurodė ieškovui kreiptis dėl trūkumų į rangovus, daroma išvada, kad 2007 m. liepos 3 d. pareiškiant ieškinį teisme senaties terminas nepraleistas. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas dėl senaties taikymo pasisakė ir tuo aspektu, kad jei ieškinio senaties terminas būtų praleistas, tai dėl svarbių praleidimo priežasčių jis atsisakytų taikyti ieškinio senatį. Teismas motyvavo tokiomis aplinkybėmis, kad ieškovas, kaip fizinis asmuo, yra silpnesnė sutartinių santykių šalis, kad jis kreipėsi dėl trūkumų ištaisymo, su juo buvo susirašinėjama ir bandoma taisyti trūkumus, taip suteikiant lūkesčių, kad ir be teismo trūkumai bus ištaisyti. Pagal šias aplinkybes teismas taikė CK 1.131 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais argumentais ir normų taikymu.

36Teisėjų kolegija nekonstatavo pagrindų skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

37Rengiantis bylos nagrinėjimui kasacine tvarka buvo patirta 54,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2009 m. lapkričio 5 d. pažyma). Netenkinant kasacinio skundo, šios išlaidos iš kasatoriaus priteisiamos valstybei (CPK 88, 93, 96 straipsniai).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

40Priteisti iš UAB ,,Sklypas“ (į. k. 125442582) valstybei 54,70 Lt (penkiasdešimt keturis litus, 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą pakeisti jo buto nekokybišką medinį... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Sklypas“ prašo Vilniaus apygardos teismo... 10. 1. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. gruodžio 22 d. paskelbė sprendimą... 11. 2. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie... 12. 3. Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kurį terminą – kokybės... 13. 4. Ieškovas dėl tariamo trūkumo į atsakovą pirmą kartą kreipėsi 2006 m.... 14. Kiti kasaciniame skunde išdėstyti argumentai yra faktinio pobūdžio, nėra... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 16. 1. Kasatoriaus argumentas dėl formalių teismo sprendimo surašymo ir... 17. 2. Buto pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsirado šalių teisiniai... 18. 3. Pagal pirkimą-pardavimą reglamentuojančias teisės normas ir šalių... 19. 4. Ieškinio senaties taikymas yra fakto klausimas, dėl kurio pasisakė... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl procesinės teisės pažeidimo kvalifikavimo... 23. CPK 268 straipsnyje reglamentuojama teismo sprendimo priėmimo tvarka ir... 24. Įrodyta, kad teismas pažeidė teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo... 25. Dėl parduodamo daikto kokybės garantijos... 26. Viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus. Vykdydamas ją... 27. Byloje įrodyta, kad skolininkas pagal sutartį yra pardavėjas, todėl jo... 28. Pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę nėra absoliuti. Jau... 29. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas atsako už daiktų... 30. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį trečiųjų asmenų kaltė dėl daikto... 31. Byloje įrodyta, kad trūkumai nebuvo akivaizdūs ir daikto pardavimo metu... 32. Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo... 33. Sutrumpintas šešerių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas... 34. Ieškinio senaties termino eigos pradžia yra nuo teisės į ieškinį... 35. Byloje įrodyta, kad atsakovas po pretenzijos jam pareiškimo ėmėsi... 36. Teisėjų kolegija nekonstatavo pagrindų skundžiamai teismo nutarčiai... 37. Rengiantis bylos nagrinėjimui kasacine tvarka buvo patirta 54,70 Lt išlaidų,... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 40. Priteisti iš UAB ,,Sklypas“ (į. k. 125442582) valstybei 54,70 Lt... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...