Byla 2-372-743/2013
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant pareiškėjai J. J., jos atstovui advokatui Petrui Selilioniui, suinteresuoto asmens Lazdijų rajono savivaldybės administracijos atstovui Kęstučiui Jasiulevičiui, suinteresuotam asmeniui Veisiejų regioninio parko direkcijos direktorei Linai Žukauskienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos J. J. su suinteresuotais asmenimis Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Veisiejų regioninio parko direkcija dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo sodyba, kurią sudarė namas bei tvartas.

5Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais: pareiškėjos turimame 6,3916 ha žemės sklype buvo B. P. sodyba, kuri buvo sugriauta. Remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu nustatytas sodybvietės faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, nes ji galės sodybą atkurti. Prašo patenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinį faktą tam, kad galėtų atkurti buvusią sodybą, nes byloje esantys žemėlapiai, žemės tvarkymo departamento ištraukos, namų ūkio knygos patvirtina faktą šiame sklype buvus sodybą (b. l. 77-80,91).

6Suinteresuotas asmuo Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Veisiejų regioninio parko direkcija su pareiškimu sutinka, nurodo, kad neprieštarauja prašomo juridinio fakto nustatymui.

7Byloje nustatyta, kad pareiškėjos 6,3916 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, susidėjusi iš gyvenamojo namo ir tvarto. Šį sodybos faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja kitokia tvarka gauti negali, o tokio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, nes pareiškėja įgis teisę atkurti šią sodybą. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

8Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad J. J. nuosavybės teise nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d. priklauso 6,3916 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); kaip speciali naudojimo sąlyga nurodyta – Nacionaliniai ir regioniniai parkai (b. l. 10,11). 1992 m. spalio 6 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. P. buvo įvaikinęs J. J. (P.) (b. l. 12). Žemės tvarkymo departamento ištraukoje pažymėta, kad B. P. (duomenys neskelbtini) dviejuose sklypuose priklauso 15,30 ha žemės (b. l. 13-16). Veisiejų apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininkės pažyma patvirtina, kad 15,30 ha plotas priklausė B. P. (b. l. 17). 1995 m. lapkričio 14 d. sprendimu nuspręsta atstatyti R. J. nuosavybės teises į 9,65 ha žemės (b. l. 18,19). Žemės sklypo planas patvirtina, kad 63916 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) sudaro ariama žemė, miškas ir želdiniai (b. l. 20). Alytaus apskrities archyvo pateiktose 1957-1972 m. ūkinėse knygose yra duomenys apie B. P. turėtą nekilnojamąjį turtą: gyvenamasis namas, tvartas; nurodoma esant 61 arą žemės; šeimos narių sąraše įrašyta ir J. P., gim. 1933 m. (b. l. 23-35). Topografinių žemėlapių, išleistų 1944 m., 1948 m., 1973 m., 1987 m., ištraukos patvirtina, kad pareiškėjos nurodomoje vietoje yra žymima sodyba (b. l. 37-43). 2013 m. balandžio 3 d. pareiškėja kreipėsi dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo sodybai atkurti, tačiau Veisiejų regioninio parko direkcija atsisakė išduoti šiuos reikalavimus, nurodė, kad būtina nustatyti sodybvietės juridinį faktą (b. l. 44-46). Specialisto išvada nustatyta, kad sulyginus senuosius ir naujuosius pareiškėjos žemės sklypo planus pagal sklypo šonines rytinės, vakarinės ir pietinės pusės linijas, galima išvada, kad pareiškėjos sklype egzistavo sodyba bent iki 1948 m. (b. l. 81-87). Liudytoja Z. B. patvirtino, kad vaikystėje, galėjo būti apie 1950 m., gyvendama (duomenys neskelbtini) mieste, pėsčiomis eidavo pas dėdę į (duomenys neskelbtini) k. Eidama pas jį, ji visuomet praeidavo ir B. P. sodybą, prisimena, kad kelis kartus su dėde buvo ir nuvažiavusi į tą sodybą. Kada sodyba buvo sunaikinta, neprisimena (b. l. 92). Liudytoja M. K. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) gyvendama gyveno kaimynystėje su pareiškėja, todėl prisimena ir ją ir B. P. turėtą sodybą, kuri buvo šalia J. P. sodybos (b. l. 92). Liudytoja E. K. patvirtino, kad gyveno (duomenys neskelbtini) ir žinojo, kur buvo J. P. ir B. P. sodybos. Dabar B. P. sodybos nėra, kada ji buvo sunaikinta nežino, dabar ten miškas (b. l. 92).

9Pareiškėjos sklypas yra Veisiejų regioninio parko Ekologinės apsaugos zonoje, todėl jame draudžiama statyti su draustinio veiklos tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą) (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Veisiejų regioninio parko direkcija atsisakė pateikti pareiškėjai specialiuosius reikalavimus sodybvietės atkūrimui, nes pripažino, kad pateikti įrodymai nepakankami sodybai konstatuoti, todėl sodybvietės juridinio fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes – ji įgis teisę statyti statinius, nesusijusius su draustinio veiklos tikslais, o šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų kitokia tvarka pareiškėja gauti negali (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

10Iš byloje esančio teismo sprendimo, pačios pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad mirus jos tėvui J. P., į jų namus persikraustė gyventi tėvo brolis B. P., kuris ją įsivaikino ir gyveno jų sodyboje. Netoli jų sodybos buvusi B. P. sodyba liko negyvenama. Aplinkybes apie tai, kad šalia viena kitos stovėjo dviejų brolių B. ir J. P. sodybos patvirtino ir liudytojos Z. B., M. K. ir E. K.. Iš namų ūkio knygų matyti, kad B. P. turėjo 61 arą žemės, kuriame buvo gyvenamasis namas ir tvartas. Tai, kad B. P. turėjo žemės patvirtina ir Žemės tvarkymo departamento ištrauka su pridėtais planais. Sulyginus byloje pateiktą kartografinę medžiagą matyti, kad Žemės tvarkymo departamento ištraukoje ir prie jos pridėtame žemės sklypo plane esantis žemės sklypas ir pareiškėjos žemės sklypas iš esmės vienodos konfigūracijos, yra toje pačioje geografinėje aplinkoje. Šiuos planus susiejus su topografinių žemėlapių ištraukomis matyti, kad pareiškėjos nurodomoje vietoje žemėlapiuose yra pažymėta sodyba. Šie dokumentai patvirtina ir liudytojų duodamus parodymus apie buvusią sodybvietę. Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu, t.y. leidžiama pripažinti faktą įrodytu, kai surinkti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo nei jo nebuvimo tikimybę. Atsižvelgus į šią įrodymų vertinimo specifiką, teisėja sprendžia, kad pareiškėja įrodė buvus sodybą jai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

11Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti reikiamų dokumentų negali, šis faktas nustatytinas teismine tvarka.

12Pareiškėja prašo nustatyti ne tik juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype sodyba yra buvusi bet ir tai, kad ji susidėjo iš gyvenamojo namo ir tvarto. Tačiau remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teisines pasekmes sukelia tik faktas, kad buvo sodyba, o tai, iš ko ji susidėjo yra tik faktas, kuriuo grindžiamas faktinis pareiškimo pagrindas, jis turi reikšmės tik sprendžiant, ar buvusius pastatus galima pripažinti sodyba, tačiau nesukels teisinių pasekmių gaunant leidimus statybai. Įvertinus tai, nustatytinas tik sodybos faktas, neišvardinant iš ko ji susidėjo.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 448 straipsniais, teisėja

Nutarė

14Pareiškimą patenkinti.

15Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., a. k. ( - ) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) yra buvusi sodyba.

16Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėja galėtų gauti leidimą vykdyti statybas jai priklausančiame žemės sklype.

17Priteisti iš pareiškėjos J. J., a. k. ( - ) 13,50 Lt (trylika litų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

18Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai