Byla 2A-1451-413/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovui P. S., atsakovei G. S. ir jos atstovei advokatei Dianai Višinskienei,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-56-887/2011panaikinimo pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovei G. S., institucija, teikianti išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas P. S. prašė pakeisti 2008 m. gruodžio 1 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytą tarp P. S. ir G. S. (Spūdytės), ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą, kuriuo patvirtinta ši sutartis, išdėstant sutarties 3.1.2 punktą taip: „P. S., a.k. ( - ) nepilnamečiams vaikams R. S., gim. 2011-10-28 (a.k. ( - ) ir D. S., gim. 2004-12-12 (a.k. ( - ) teiks išlaikymą po 130 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol jie sulauks pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja skiriama nepilnamečių vaikų motina G. S.“ (b.l. 15).

5Ieškovas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės G. S. santuoką bei patvirtino 2008 m. gruodžio 1 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Šios sutarties 3.1.2 punkte buvo numatyta, kad nutraukus santuoką ieškovas nepilnamečiams vaikams D. S. ir R. S. teiks materialinį išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tuo metu ieškovas dirbo UAB „Eros prekyba“, gaudavo 1335,50 Lt atlyginimą ir šių pajamų pakako teikti vaikams sutartą išlaikymą. Šiuo metu jis dirba direktoriumi toje pačioje bendrovėje, tačiau jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, kadangi vienintelio UAB „Eros prekyba“ akcininko 2010 m. vasario 22 d. sprendimu laikinai, dėl įmonėje sumažėjusių pardavimų, nuo 2010 m. kovo 1 d. jo darbo diena sutrumpinta iki dviejų valandų per dieną ir sumažintas darbo užmokestis iki 200 Lt per mėnesį. Be mokesčių jis gauna tik 182 Lt darbo užmkesčio. Kito darbo, atitinkančio jo kvalifikaciją, nerado. Pragyventi padeda tėvai. Turi nekilnojamojo turto, tačiau parduoti jo negali, kadangi niekas neperka. P. S. įmonės „Sporto era“ akcijas jis pardavė už vieną litą, nes pirkėjas prisiėmė įmonės skolas. Pasikeitus turtinei padėčiai jis nepajėgus teikti vaikams išlaikymo, susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kuris, nesumažinus išlaikymo dydžio, toliau tik didės. Todėl prašė išlaikymo dydį sumažinti iki 130 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui ir tuo pagrindu pakeisti 2009 m. balandžio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos 2008 m. gruodžio 1 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.1.2 punktą.

6Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas valstybei – 40,24 Lt (b.l. 153-157).

7Teismas nustatė, kad 2009 m. balandžio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2234-429/2009 buvo nutraukta ieškovo P. S. ir G. S. (Spūdytės) santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.1.2 punkte šalys susitarė, kad P. S. nepilnamečių vaikų R. S., gim. 2011-10-28, ir D. S., gim. 2004-12-12, naudai teiks materialinį išlaikymą kiekvienam vaikui po 300 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki jų pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b.l. 143-146). Teismas pripažino, kad ieškovas pateikė oficialias darbo užmokesčio pažymas, patvirtinančias žymų jo gaunamų pajamų, susijusių su darbo santykiais, sumažėjimą (nuo 1700 Lt iki 200 Lt), tačiau atkreipė dėmesį ir į tai, kad kitų įmonės padalinių darbuotojų, užimančių žemesnes nei ieškovo pareigas, atlyginimai išliko ženkliai didesni (b.l. 16). Be to, iš ieškovo AB SEB banko sąskaitos išrašo teismas sprendė, kad ieškovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, kadangi nuo 2010 m. sausio 25 d. iki 2010 m. rugsėjo 28 d. jis gavo 12 659,07 Lt pajamų, kas, teismo nuomone, patvirtino faktą, jog ieškovas disponuoja gerokai didesnėmis negu 200 Lt per mėnesį pajamomis. Teismas taipogi pripažino neįrodytais ir ieškovo argumentus, jog jis negali parduoti nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Tabariškių k., Kauno raj., kad pardavė UAB „Sporto era“ 100 vienetų akcijų, kurių vertė 10 000 Lt, už 1 Lt. Teismas konstatavo, kad ieškovas neatskleidė savo realios turtinės padėties ir tokiu būdu stengiasi išvengti savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, mokant jiems Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu nustatytą išlaikymą. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu ieškovas praktiškai neteikia jokio išlaikymo, 2011 metų vasario mėnesį sumokėjo tik 40 Lt, konstatavo, kad kreipdamasis į teismą dėl priteisto išlaikymo sumažinimo ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog pasikeitė (sumažėjo) vaikų poreikiai. Šalių sūnums šiuo metu yra 6 ir 9 metai, todėl vaikų poreikiai nesumažėjo. Teismo nuomone, patenkinus ieškovo ieškinį, iš esmės būtų pažeisti nepilnamečių R. S. ir D. S. interesai, teisingumo ir sąžiningumo principai, sudaryta galimybė tėvui, privalančiam ir turinčiam finansines galimybes teikti išlaikymą, išvengti šios pareigos vykdymo.

8Ieškovas P. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 159-162). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

91) bylos duomenimis įrodyta, kad UAB „Eros prekyba“ vienintelio akcininko 2010 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 10-01 dėl sumažėjusių pardavimų įmonėje, laikinai, nuo 2010 m. kovo 1 d., yra sumažintas apelianto darbo užmokestis iki 200 Lt per mėnesį ir sutrumpinta darbo diena iki 2 val. per dieną. Taigi darbo užmokestis, kuris yra vienintelis pajamų šaltinis, sumažėjo beveik septynis kartus;

102) 2006 m. birželio 12 d. kredito sutarties Nr. 0350G18073476-74 pagrindu AB „SEB Vilniaus bankas“ apeliantui suteikė 174 000 Lt kreditą žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-0799-6051, esančiam Tabariškių k., Kauno r., įsigyti. Dėl žymiai šiuo metu pablogėjusios turtinės padėties ieškovas kredito nemoka;

113) pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 538 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi išnagrinėdamas bylą ieškinio teisena, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė neteisėtą sprendimą;

124) teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu apeliantas paaiškino teismui, kad šiuo metu gyvena su tėvais, kadangi jo turtinė padėtis sunki, apelianto tėvai jo nepilnamečių sūnų išlaikymui moka po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir sutinka paskolinti apeliantui pinigų. Apelianto tėvų jam skolinama pinigų suma nepilnamečių vaikų išlaikymui yra mažesnė nei penki tūkstančiai litų, todėl vadovaujantis CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktu rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaroma. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kokius ieškovas turi pateikti įrodymus šiai aplinkybei pagrįsti. Ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje teismas turėjo iškviesti pats arba nurodyti apeliantui iškviesti liudytojus, t.y. jo tėvus, kad pastarieji patvirtintų aplinkybę dėl jam skolinamų pinigų jo nepilnamečiams sūnums išlaikyti. Ši aplinkybė teikia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 443 straipsnyje 8 dalyje nustatytą teisės normą, neteisingai išsprendė bylą;

135) CPK 5 straipsnyje 4 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos ir kitose bylose paduodami pareiškimai ar prašymai. Taigi, darytina išvada, kad ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškimai, prašymai, o ne ieškinys. Todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo pateiktą teismui prašymą, pavadindamas jį ieškiniu, pažeidė šio straipsnio nuostatas. Ypatingojoje teisenoje nėra ginčo šalių. Visi byloje dalyvaujantys asmenys yra laikomi viena šalimi, todėl nėra vartojamos ginčo teisenai būdingos ieškovo, atsakovo sąvokos. CPK 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujantys asmenys, be šalių, yra ir pareiškėjai bei suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėją t.y. apeliantą, vadindamas - ieškovu, o suinteresuotą asmenį G. S. - atsakove, pažeidė CPK 37 straipsnyje 2 dalyje nustatytą teisės normą.

146) apelianto specialybė yra fitneso treneris. Ieškovas ieškojo ir šiuo metu ieško papildomo darbo, atitinkančio jo kvalifikaciją, tačiau laisvos darbo vietos iki šiol nesurado. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog jis nepateikė įrodymų, kad ėmėsi visų galimų priemonių kitam darbui susirasti. Darbo biržoje registruojami ieškantys darbo nedirbantys asmenys. Kadangi apeliantas yra dirbantis, todėl darbo biržoje negali būti registruojamas kaip darbo ieškantis asmuo. Dėl šios priežasties negali pateikti teismui įrodymų, jog ieško papildomo darbo.

157) pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad UAB „Eros prekyba" kitų darbuotojų darbo užmokestis yra ženkliai didesnis nei jo, visapusiškai ir objektyviai neištyrė byloje esančių įrodymų. Byloje esanti pažyma „Darbuotojų sąrašas“ patvirtina, kad šiuo metu yra vienintelis UAB „Eros prekyba" darbuotojas. Minėtoje pažymos duomenys patvirtina, kad UAB „Eros prekyba" 2009 m. birželio 19 d. nutraukė darbo sutartį su pardavimo vadybininku K. K., 2009 m. birželio 30 d. su pardavimo vadybininku A. R., o 2010 m. kovo 16 d. su direktoriaus pavaduotoju V. S..

168) pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 25 d. iki 2010 m. rugsėjo 28 d. apelianto gautos pajamos buvo 12 659,07 Lt, netinkamai ištyrė AB „SEB bankas" išrašą, kuriame yra duomenys, jog apelianto pajamos laikotarpiu 2010 m. sausio 25 d. iki 2010 m. rugsėjo 28 d. buvo 12 659,07 Lt, o išlaidos 12 642,25 Lt, taigi galutinis likutis sudarė tik 8,65 Lt.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. S. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l.178-181). Atsiliepime nurodoma:

181) CPK 538 str. 5 d. numatyta, kad civilinėse bylose dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šių bylų nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos LR CPK XXXV skyriaus nuostatos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 patvirtintoje apžvalgoje „Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo" nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys nesusitaria dėl sutarties sąlygų pakeitimo, teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimas dėl vaiko išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka vadovaujantis CK 3.201 straipsniu. Vadovaujantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato apžvalga akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinės teisės normos - LR CPK 538 str. 5 d., pažeidimo. LR CPK 329 str. 1 d. numatyta, jog procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinės teisės normos pažeidimo, pažymėtina, kad net jei toks pažeidimas ir būtų pripažintas, jis neturėtų įtakos bylos išsprendimo teisingumui. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nebuvo tiek aktyvus, kiek būtų buvęs aktyviu bylą nagrinėjant ypatingojoje teisenoje, nes minėtos teisenos bylose teismo aktyvus vaidmuo yra įtvirtintas LR CPK 443 straipsnio 8 dalyje, kadangi teismo aktyvus vaidmuo yra įtvirtintas ne tik ypatingojoje teisenoje, bet ir šeimos bylose. Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai numatyti LR CPK 376 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą;

192) pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus apie apelianto turtinės padėties pablogėjimą ir pagrįstai ją įvertinęs kritiškai bei atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

20Apeliacinis skundas atmestinas

21Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.) ir pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė.

22Dėl ypatingosios teisenos normų taikymo

23CPK 538 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šių bylų nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos šio skyriaus (CPK XXXV skyrius) nuostatos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 patvirtintoje apžvalgoje „Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo" nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys nesusitaria dėl sutarties sąlygų pakeitimo, teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimas dėl vaiko išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka vadovaujantis CK 3.201 straipsniu. Ypatingąja teisena vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas yra nagrinėjamas tuo atveju, kai šalys dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo susitaria taikiai ir abi teikia prašymą pakeisti sutarties sąlygas, tačiau jeigu viena iš šalių tokiam sąlygų pakeitimui prieštarauja, tuo atveju, toks klausimas jau sprendžiamas ne supaprastinta tvarka (ypatingoji teisena), o ginčo teisena. Nurodytu pagrindu teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta apelianto argumentus, kad byla išnagrinėta pažeidžiant procesinio įstatymo normas.

24Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir įrodymų vertinimo

25Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi CK 3.3 straipsnyje įtvirtintu šeimos santykių teisinio reglamentavimo principu ir vienas šio straipsnio aspektų yra tas, kad bet kuriuo atveju vaiko išlaikymo dydis turi užtikrinti socialiai būtiną minimalų nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo lygį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

26Pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo, kaip asmenybės, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

27CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010 ir kt.). Orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi galima laikyti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri ieškinio padavimo metu sudarė 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

28Pagrindinės įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo taisyklės civiliniame procese suformuluotos CPK 176-185 straipsniuose. Vertindamas byloje esančius įrodymus bei jų pakankamumą tam tikroms teisinėms išvadoms padaryti, teismas privalo vadovautis šiuose straipsniuose išdėstytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Sutinkamai su CPK 177 straipsnio 1 dalimi, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja esant aplinkybes, pagrindžiančias šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai spręsti, arba jų nesant. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, laikosi laisvo įrodymų vertinimo principo, t.y. teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių nagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu ( CPK 185 str. ).

29Bylos duomenimis, ieškovas yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo, gaunantis su darbo santykiais susijusias išmokas. Ieškovo nuomone, gaunamos 200 Lt vieno mėnesio pajamos yra nepakankamos teikti teismo priteistą (po 300 Lt kiekvienam vaikui) išlaikymą, kas liudija esminį jo turtinės padėties pasikeitimą (pablogėjimą). Su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

30Visų pirma, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sumažėjus ieškovo darbo užmokesčiui, jis išliko pasyvus darbo rinkos dalyvis ir per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (susirasti papildomą darbą, pakeisti kvalifikaciją ir pan.). Teismas turėjo pagrįstą pagrindą abejoti ieškovo pateiktais duomenimis apie gaunamų pajamų sumažėjimą, kadangi darbo užmokesčio sumažinimo metu (2010 m. vasario 22 d.) kitų įmonės darbuotojų, užimančių žemesnes nei ieškovo pareigas, atlyginimai išliko ženkliai didesni (b.l. 8, 16). Apelianto argumentai apie jo tėvų skolintas lėšas vaikų išlaikymui ir šios aplinkybės netinkamą ištyrimą, dėl ko galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu yra nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi, kadangi ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė atsakovės teiginių, jog nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio išlaikymas vaikams iš viso nėra mokamas (b.l. 150), ir priešingai, anstolės pažyma leidžia tikėti atsakovės nurodomomis aplinkybėmis (b.l 131). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn., tai yra laikotarpiu, kai, ieškovo nuomone, esmingai pablogėjo jo turtinė padėtis, apeliantas gavo 12 659,07 Lt pajamų (b.l. 58-59). Taigi, nepriklausomai nuo to, kad šie pinigai buvo panaudoti kredito padengimui, byloje nepaneigta liko teismo išvada, kad apeliantas turi kitą pajamų šaltinį, kurio oficialiai nenurodė, ir tokiu būdu šias lėšas skyrė ne vaikų išliakymui, bet savo individualiems poreikiams tenkinti.

31Antra, kaip jau buvo minėta, netinkamas tėvų pareigų vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais. Nagrinėjamu atveju tokie faktai nebuvo nustatyti, o aukščiau aptartos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad apeliantas gali ir privalo vykdyti savo pareigą nepilnamečiams vaikams pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu nustatytą tvarką. Atsakovės pateikti duomenys apie lėšas, reikalingas vaikams išlaikyti, pagrįsti skaičiavimnais, jų dydis nėra aiškiai per didelis ir atitinka minimalius poreikius, reikalingus vaikų materialinėms sąlygoms fiziškai ir socialiai vystytis.

32Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (LR CPK 79 str.). Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies bylinėjimosi išlaidas. Patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos atsižvelgiant į patį ginčą, pateiktų dokumentų kiekį, atstovavimą teismo posėdžiuose, ginčo sudėtingumą ir kitas aplinkybes, o taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ir Rekomendacijos).

35Apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Byloje nustatyta, kad atsakovę pagal sutartį atstovavo advokatė, kuri paruošė vieną procesinį dokumentą – atsiliepimą į apeliacinį skundą ir dalyvavo viename teismo posėdyje, kurio trukmė 1 val., todėl pagal Rekomendacijų 8.11, 8.18 punktus maksimali priteistinų atstovavimo išlaidų suma sudarytų 1320 Lt. Todėl atsakovės prašoma priteisti 1500 Lt suma mažintina iki 1320 Lt. Be to, apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto valstybei priteistinos 15,05 Lt bylinėjimosi išlaidos (b.l. 176), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str.)

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

37palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą nepakeistą.

38Priteisti iš ieškovo P. S. (a.k. ( - ) 1 320 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės G. S. (a.k. ( - ) naudai ir 15,05 Lt (penkiolika litų 5 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.

39Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.