Byla 3K-3-189/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės ir Antano Simniškio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui A. B. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjami klausimai dėl šalių nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydžio ir jo priteisimo iš atsakovo.

5Ieškovė 2007 m. rugpjūčio 30 d. pareikštu ieškiniu prašė: 1) nustatyti, kad atsakovas yra G. D. tėvas, o G. D. – atsakovo duktė; 2) nustatyti G. D. gyvenamąją vietą iki jos pilnametystės su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą dukteriai G. D. periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 1 d., iš viso 18 000 Lt, ir nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės po 500 Lt kas mėnesį, pervedant šias vaiko motinai – ieškovei. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu draugavo, tapo nuo jo nėščia, apie tai pasakė atsakovui ir nuo to laiko jų santykiai nutrūko. 1999 m. balandžio 6 d. gimė šalių duktė G. Ieškovei susituokus su S. D., šis 2000 m. spalio 4 d. pripažino save G. tėvu. Ieškovė su S. D. išsituokė 2003 m. gegužės 9 d. Teismo 2007 m. birželio 12 d. sprendimu nustačius, kad S. D. nėra G. D. tėvas, S. D. nustojo teikti G. išlaikymą. Anot ieškovės, dukters poreikiams reikalinga apie 1000 Lt per mėnesį.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė, kad atsakovas yra G. D. tėvas, o G. D. – jo duktė; nepilnametės G. D. gyvenamąją vietą nustatė su motina V. K.; priteisė iš atsakovo G. D. išlaikyti po 450 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio į teismą padavimo dienos, t. y. nuo 2007 m. rugpjūčio 30 d., iki dukters pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad šia išmoka uzufrukto teise disponuos ieškovė; iš atsakovo priteisė dukters išlaikymo įsiskolinimą nuo 2007 m. liepos 12 d. iki 2007 m. rugpjūčio 30 d. po 350 Lt per mėnesį; sprendimo dalį dėl išlaikymo nukreipė vykdyti skubiai; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė, būdama ne santuokoje, 1999 m. balandžio 6 d. pagimdė dukterį G. Š.; 2000 m. birželio 17 d. ieškovė susituokė su S. D., kuris 2000 m. spalio 4 d. pripažino savo tėvystę G. Š. atžvilgiu, ir jai teikė išlaikymą iki tėvystės nuginčijimo, t. y. iki 2007 m. birželio 12 d. Remdamasis ekspertizės išvada ir šalių paaiškinimais, teismas nustatė, kad atsakovas yra G. D. tėvas. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, jos pajamos yra apie 1600 Lt kas mėnesį, turi įsipareigojimų bankams, išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, dėl kurio išlaikymo padidinimo kreipėsi į teismą; ieškovės sutuoktinis nekilnojamojo turto neturi, turi lengvąjį automobilį, uždirba apie 1100 Lt per mėnesį. Tuo tarpu atsakovas kartu su sutuoktine D. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 50,76 kv. m bendro ploto butą Kaune, šiam butui įregistruota hipoteka; atsakovo sutuoktinė ir atsakovas pasiskolino iš banko 32 000 eurų, bankui buvo nurodytos tik atsakovo sutuoktinės pajamos, o atsakovas banko buvo vertinamas kaip paskolos pareiškėjos D. B. išlaikytinis; atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką; atsakovo šeimos pajamos Anglijoje yra vaikui mokama 18,10 svaro sterlingų pašalpa ir D. B. gaunamos darbo pajamos – 869 svarai sterlingų per mėnesį, t. y. apie 4000 Lt. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai dėl vaiko poreikių, sveikatos būklės, išlaidų laikytini iš dalies pagrįsti siejant su ieškovės turtine padėtimi. Teismas sprendė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad tėvai moka atsakovo būsto paskolą Lietuvoje, kad gyvenamųjų patalpų Anglijoje nuomos dydis siekia daugiau kaip 700 svarų sterlingų, liko neįrodytos. Teismas darė išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl abi turi panašias galimybes prisidėti prie dukters išlaikymo. Atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad jie turi po du nepilnamečius vaikus, teismas sprendė, jog iš atsakovo priteistina po 450 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki dukters pilnametystės. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu nedirba (neįgalumas nenustatytas), tačiau anksčiau dirbo ir turėjo pajamas, neteikia pagrindo mažinti priteistiną išlaikymo sumą. Teismas nurodė, kad išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 12 d. sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo panaikinta S. D. tėvystė, t. y. nuo 2007 m. liepos 12 d.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą pakeitė: sumažino iš atsakovo dukteriai priteistą periodinėmis išmokomis išlaikymą iki 300 Lt; pakeitė iš atsakovo priteistą išlaikymo įsiskolinimą ir priteisė 484 Lt išlaikymo įsiskolinimą; kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas. Atsižvelgdama į tai, kad minimali mėnesinė alga yra 800 Lt, ir nenustačiusi šalių sunkios turtinės padėties, kolegija sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad nepilnametės G. D. būtinus poreikius galėtų patenkinti mažesnis nei 800 Lt išlaikymas per mėnesį. Atsižvelgdama į tai, kad G. D. yra devyneri metai, kad ji yra moksleivė, lankanti įvairius būrelius ir kuriai reikalingos įvairios mokymosi priemonės, kolegija pripažino, kad 800 Lt per mėnesį yra būtina, protinga ir pakankama suma G. D. išlaikyti. Remdamasi bylos duomenimis, kolegija nustatė, kad ieškovės šeimos bendros pajamos per mėnesį bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu siekė 3020 Lt, be to, ieškovė ir jos sutuoktinis po teismo sprendimo priėmimo 2008 m. birželio 3 d. sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią iki 2013 m. gegužės 31 d. paėmė 8254,17 euro vartojimo paskolą, o 2008 m. liepos 10 d. sutartimi bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą su namu ir kitais ūkiniais pastatais. Kolegija nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų tokį jo sveikatos sutrikimo lygį, dėl kurio jis negalėtų dirbti jokio darbo ir gauti už jį darbo užmokesčio (didesnio nei gauna jo sutuoktinė), kuris leistų garantuoti visavertį abiejų atsakovo vaikų išlaikymą. Remdamasi atsakovo pateikta nuomos sutartimi, kolegija nustatė, kad patalpų nuomos Anglijoje dydis siekia 745 svarus, be to, kolegija nurodė, kad atsakovas ir jo sutuoktinė bendrosios nuosavybės teise Kaune turi dviejų kambarių butą, kurį nuomodamas atsakovas taip pat galėtų gauti pajamų. Kolegija atsižvelgė į tai, kad šis butas įsigytas už 2007 m. rugpjūčio 7 d. būsto paskolos sutartimi banko suteiktą 32 000 eurų paskolą, už kurią mokamos nemažos mėnesinės įmokos bankui. Atsižvelgdama į nurodytus duomenis, kolegija konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė už atsakovo, kuris nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas negu nurodė teismui. Kadangi 800 Lt per mėnesį yra būtina, protinga ir pakankama suma G. D. išlaikyti, o ieškovė pripažino pati sugebanti per mėnesį teikti 500 Lt išlaikymą savo dukteriai, tai, kolegijos nuomone, atsakovas, kurio turtinė padėtis yra šiek tiek sunkesnė už ieškovės, turi būti pajėgus mokėti savo dukteriai išlaikyti po 300 Lt per mėnesį. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kolegija sumažino priteistiną kasmėnesinę išlaikymo sumą iki 484 Lt (300 Lt X 50 d. / 31 d.). Kolegija pažymėjo, kad, ateityje pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo ar padidinimo (CK 3.201 straipsnis).

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnį. Teismas, nors ir analizavo atsakovo pateikiamų įrodymų (T. 2, b. l. 25-32) vėlavimo priežastis, tačiau nenustatė tų CPK 314 straipsnyje įtvirtintų išimtinių sąlygų, kurioms esant tokių įrodymų priėmimas būtų pagrįstas ir teisėtas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo požiūriu, siekiant bylą išspręsti teisingai. Be to, atsakovo pateikti dokumentai (2008 m. spalio 8 d. nuomos sutartis) yra surašyti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir tai įrodo, kad atsakovas specialiai apeliacinės instancijos teismui parengė dokumentus, kuriuos privalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Šio įrodymo pateikimo būtinybė kilo dar pirmosios instancijos teisme, tačiau atsakovas nerūpestingai vedė bylą, siekė vilkinti procesą, todėl nepateikė galiojančios nuomos sutarties bei pagal šią sutartį patiriamų išlaidų įrodymų. Kasatorės teigimu, pirmosios instancijos teisme atsakovas netinkamai naudojosi savo teise teikti įrodymus, piktnaudžiavo savo teise, įrodymus pateikdamas dozuotai, teikdamas su nagrinėjimo dalyku nesusijusius įrodymus, pateikdamas įrodymus, nepagrindžiančius jo atsikirtimų, veikė prieš greitą ir ekonomišką bylos išnagrinėjimą.

122. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Kasatorės teigimu, teismas neįvertino 2007 m. lapkričio 30 d. vartojimo kredito sutarties, pagal kurią jos šeima yra paėmusi 8710,30 euro paskolą. Vertindamas 2008 m. spalio 14 d. nuomos sutarties reikšmę, teismas nenustatė bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės, kad atsakovas ir jo šeima tikrai nuomoja šį būstą ir, svarbiausia, kad atsakovas kiekvieną mėnesį patiria 745 svarų sterlingų išlaidų t. y. teismas sprendė, kad atsakovo patiriamoms išlaidoms įrodyti pakanka nuomos sutarties fakto, o išlaidų buvimą pagrindžiančių įrodymų teismas iš atsakovo neprašė, o šis jų ir nepateikė. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai nepaneigia atsakovo galimybių teikti pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio išlaikymą.

133. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktus. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad vaikui išlaikyti pakaks 800 Lt per mėnesį, kasatorės nuomone, nepagrįsta – nenurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė byloje buvusius įrodymus, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog vaikui būtinas 900 Lt išlaikymas.

144. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.5 straipsnio 4 dalį, 3.3, 3.192 straipsnius, CPK 185 straipsnį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į kasatorės ir atsakovo turtinę padėtį, tačiau neteisingai taikė CK 3.192 straipsnį, nes neatsižvelgė į visus byloje esančius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, jo galimybes įsidarbinti, šeimos sprendimą dėl atsakovo nedarbo ir neteikė pirmumo vaiko teisių ir interesų apsaugai (CK 3.3 straipsnis). Remdamasi bylos duomenimis, kasatorė teigia, kad jos (jos šeimos) turtinė padėtis yra daug blogesnė negu atsakovo šeimos, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas vertino, kad būtent kasatorės turtinė padėtis yra geresnė negu atsakovo. Kasatorės teigimu, įrodinėdamas savo pajamas ir išlaidas, atsakovas yra nesąžiningas; akivaizdu, kad realios atsakovo pajamos yra daug didesnės nei tos, kurias jis parodo, taip pat didesnės ir už kasatorės pajamas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas neturėjo toleruoti atsakovo nesąžiningumo.

155. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino 2008 m. spalio 8 d. nuomos sutartį, dėl to neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, todėl, iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą nepagrįstai sumažindamas iki 300 Lt, pažeidė prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis) ir netinkamai aiškino bei taikė CK 3.192 straipsnį. Vadovaujantis vaiko teisių ir interesų prioriteto, proporcingumo vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai principais, vaikui nustatytinas įmanomai maksimalus išlaikymo dydis. Pagal 6.461 straipsnio 2 dalį vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004), tik jeigu tėvo, iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis labai sunki, tai galima priteisti mažesnį negu MMA išlaikymą. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė atsakovo sunkios turtinės padėties. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas neprisideda net prie elementarių vaiko poreikio tenkinimo.

166. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalis, nes netinkamai įvertino įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, taip pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas neįvertino aplinkybės, kad kasatorės šeima paskolą iš banko paėmė būstui. Tuo tarpu atsakovas į sunkesnę padėtį pateko dėl savo elgesio ir priimtų sprendimų – nedirbti, įgyti turtą, už kurį reikia mokėti dideles įmokas bankui, šio buto nenuomoti ir iš tokio buto panaudojimo negauti pajamų. Anot kasatorės, atsakovas negali remtis susidariusia sunkesne turtine padėtimi ir dėl to prašyti mažesnio išlaikymo dydžio. Nors atsakovas yra darbingas, tačiau nededa jokių pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti ir dukters pagrįstiems poreikiams tenkinti. Kasatorė atkreipia dėmesį į apeliacinės instancijos teismo prieštaringumą – nors nustato kasatorei palankias aplinkybes, tačiau iš jų padaro priešingas ir atsakovui palankias išvadas. Kasatorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo po 450 Lt kas mėnesį periodinių išmokų ir išlaikymo įsiskolinimą po 350 Lt kas mėnesį, atsižvelgė tiek į vaiko poreikius, tiek į vaiko tėvų turtinę padėtį bei užtikrino būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.3 straipsnis, 3.192 straipsnio 2 dalis).

17Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

181. Šeimos bylose teismas nesaistomas apeliacinio skundo ribų, turi būti aktyvus, todėl negalima sutikti su kasatorės teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnį, juolab kad teismas priėmė ne tik atsakovo, bet ir kasatorės pateiktus papildomus įrodymus. Be to, atsakovo pateikta nuomos sutartis nėra visiškai nauja turinio prasme, apie šią sutartį kasatorei buvo žinoma pirmosios instancijos teisme. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad nuomos sutartis surašyta po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas pažymi, kad pateiktos sutarties galiojimas yra nuo 2008 m. spalio 14 d. iki 2009 m. balandžio 14 d., taip pat nurodyta, kad pirma sutartis sudaryta nuo 2006 m. spalio 14 d. ir ji pratęsiama kas šešis mėnesius.

192. Anot atsakovo, kasatorė deklaratyviai nurodo, kad atsakovas piktnaudžiavo savo teise, įrodymus teikė dozuotai, taip pat teikė su nagrinėjamu dalyku nesusijusius įrodymus. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų piktnaudžiavęs teise. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų priėmimo ir vertinimo taisykles. Atsakovo teigimu, teismas įrodymus vertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas nebuvo šališkas, suteikė šalims galimybę teikti paaiškinimus, įrodymus, prašymus. Kasatorė apeliacinės instancijos teisme nesinaudojo advokato pagalba, todėl teismas išaiškino jos procesines teises.

203. Tinkamai taikydamas CK 3.192 straipsnio normas, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad G. D. išlaikyti reikia 800 Lt per mėnesį. Teismas pagrįstai nesutiko su kasatorės pateikta reikalingų išlaidų skaičiuote, nes ši nepagrįsta įrodymais. Taip pat teismas išsamiai ištyrė duomenis apie šalių turtinę padėtį, todėl pagrįstai pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra blogesnė.

214. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovas tapo bedarbiu iki kasatorei kreipiantis su ieškiniu į teismą, banko paskola gauta 2007 m. rugpjūčio 7 d. t. y. daugiau kaip metai iki ieškinio pareiškimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas iki DNR ekspertizės atlikimo nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo pareigas dukteriai. Šios aplinkybės paneigia kasatorės argumentus, kad atsakovas dirbtinai blogino savo padėtį. Atsakovas pažymi, kad jis gyvena santuokoje su D. B.; neturėjo ir neturi pareigos tartis su kasatore, priimdamas vienokius ar kitokius sprendimus.

225. Atsakovui įsigijus butą Kaune, prievolę bankui atsakovo vardu vykdo jo tėvai, kurie ir prižiūri butą. Atsakovas neprašė teismo įvertinti šios paskolos grąžinimą kaip jo piniginę prievolę, kuri mažina šeimos pajamas, nes paskola grąžinama ne iš atsakovo šeimos pajamų. Atsakovo vertinimu, nuo bylos iškėlimo jis neblogino savo padėties, kuri išliko tokia pati, tuo tarpu kasatorė savo finansinius įsipareigojimus bankui didino.

236. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorė iš esmės kelia išlaikymo dydžio, t. y. fakto, klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-357/2005).

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl CPK 314 straipsnio aiškinimo ir taikymo

27CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-691/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste konstatuotina, kad CPK 314 straipsnis neriboja įrodymų, kurie neegzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir atsirado po jos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, priėmimo apeliacinės instancijos teisme.

28Kasaciniame skunde teiginys apie CPK 314 straipsnio pažeidimą grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs šiame straipsnyje įtvirtintų išimtinių sąlygų, kurioms esant naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme nėra ribojamas, priėmė kaip įrodymą atsakovo pateiktą nuomos sutartį su priedais (T. 2, b. l. 25-32).

29Vertindama aptariamą kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apelicinės instancijos teisme kaip įrodymas priimta nuomos sutartis (su priedais) datuota 2008 m. spalio 14 d., t. y. šis įrodymas yra atsiradęs jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Jau pirmiau konstatuota, kad įrodymų, kurie neegzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir atsirado po jos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, priėmimo apeliacinės instancijos teisme CPK 314 straipsnis neriboja. Vertinant aptariamą kasacinio skundo argumentą atsižvelgtina ir į tai, kad viena iš šioje byloje atsakovo įrodinėtų aplinkybių, įeinančių į bylos įrodinėjimo dalyką, yra atsakovo šeimos nuomojamų gyvenamųjų patalpų Londone nuomos mokesčio dydis. Atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaip rašytinį įrodymą apie jo šeimos nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio Londone dydį pateikė nuomos sutartį, datuotą 2007 m. spalio 14 d., kurioje, be kita ko, įrašyta, kad nuomos mokestis – 745 svarai sterlingų per mėnesį (T. 1, b. l. 156, 157). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendime konstatavo, jog atsakovo ir jo atstovės nurodytos aplinkybės, kad gyvenamųjų patalpų Anglijoje nuomos dydis siekia daugiau kaip 700 svarų, liko neįrodytos. Atvejis, kai priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą paaiškėja, kad neužteko įrodymų aptariamai faktinei bylos aplinkybei įrodyti, priskirtinas prie CPK 314 straipsnyje nustatytos sąlygos – kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau – taikymo atvejų, kai įstatymas suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims teisę pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad atsakovas įrodinėjimo procese nebuvo tinkamai aktyvus, tačiau aptariamu aspektu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti jo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naujus įrodymus, būtų pažeidęs CPK 314 straipsnio nuostatas.

30Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų

31

32Pagal CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje turi būti glausta forma nurodyti, be kita ko, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados (2 punktas), bei argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (3 punktas). Sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies paskirtis – pagrįsti apeliacinės instancijos teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje sprendimo (nutarties) dalyje.

33Šioje byloje kasatorė kasaciniame skunde teigia, kad CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų neatitinka skundžiamos nutarties dalis, kuria apeliacinės instancijos teismas nustatė vaiko poreikių dydį – 800 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, taip pat konstatuoja, kad šis kasacinio skundo argumentas grindžiamas netinkama skundžiamos nutarties interpretacija. Skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys rodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas vaiko poreikių dydį, neatmetė jokių byloje surinktų įrodymų, o tiesiog, vykdydamas savo procesinę pareigą, įvertinęs visus minėtai faktinei bylos aplinkybei nustatyti reikšmingus byloje surinktus įrodymus, jų įrodomąją reikšmę bei pakankamumą, padarė kitokią nei pirmosios instancijos teismas išvadą dėl vaiko poreikių dydžio. Įrodymai bei jų vertinimas, kuriais grindžiama aptariama apeliacinės instancijos teismo išvada, skundžiamoje nutartyje yra nurodyti. Pripažinti, kad aptariama apeliacinės instancijos teismo išvada yra padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, pagrindo nėra.

34Dėl tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlaikymo ir įrodymų vertinimo

35Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Gausioje šio straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikoje kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Be to, nustatydamas tėvų turtinę padėtį ir išlaikymo vaikui dydį, teismas turi atsižvelgti į išlaikymą vaikui privalančio teikti tėvo (motinos) kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-306/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystimosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėti. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-79/2006). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).

36Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007).

37Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

38Kasacinio skundo argumentai, kuriais apeliuojama į tai, kad, vertindamas atsakovo pateiktos 2008 m. spalio 14 d. nuomos sutarties reikšmę, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybės, jog atsakovas ir jo šeima tikrai nuomoja šį būstą ir kad atsakovas kiekvieną mėnesį patiria 745 svarų sterlingų išlaidų, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo suabejoti ginčijama apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovo patiriamų patalpų nuomos išlaidų Anglijoje. Taip pat aptariami kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad, darydamas ginčijamą išvadą, apeliacinės instancijos teismas būtų pažeidęs CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tuos bylos duomenis, kad nuomos sutartis periodiškai šešerių mėnesių laikotarpiui sudarinėjama pakankamai ilgą laiką ir kad nuomos santykiai sutarties šalių susitarimu vis dar tęsiasi. Nurodyti bylos duomenys patvirtina apeliacinės instancijos teismo motyvus ir išvadas dėl Anglijoje atsakovo patiriamų patalpų nuomos išlaidų ir jų dydžio.

39Šią bylą nagrinėję teismai skirtingai vertino ginčo šalių turtinę padėtį: pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė už atsakovo, kuris nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas negu nurodė teismui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nors ir atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas negu nurodė teismui, tačiau šios aplinkybės tinkamai neįvertino. Byloje surinkti faktiniai duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovas nedirba ir neturi darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas parengiamajame teismo posėdyje teigė, jog „atsiranda papildomų darbų“ (T. 1, b. l. 41). Byloje surinkti įrodymai teikia pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovas byloje neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra sunki ar lyginamuoju aspektu blogesnė už ieškovės turtinę padėtį (CPK 178, 185 straipsniai). Remdamasi pirmiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalis, nes netinkamai įvertino įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, taip pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasatorės teiginiais, kad jos (jos šeimos) turtinė padėtis yra neva daug blogesnė negu atsakovo šeimos. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visetas teikia pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad (šalių vaikui teiktino išlaikymo dydžio aspektu) šalių turtinė padėtis yra panaši. Tuo tarpu kasacinio skundo teiginiai, kuriais apeliuojama į tai, kad atsakovas dirbtinai blogino savo turtinę padėtį, nėra grindžiami teisiniais argumentais, todėl teisėjų kolegija dėl šių teiginių nepasisako kaip dėl nesančių kasacinio nagrinėjimo dalyku (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalių turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra panaši ir nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje nukrypti nuo CK 3.156 straipsnyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai teisėjų kolegija iš esmės sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad, iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį sumažindamas iki 300 Lt, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192 straipsnį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl išlaikymo dydžio yra nuginčijama remiantis ne faktinio pobūdžio, o teisiniais kasacinio skundo argumentais, todėl nėra pagrindo sutikti su atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytais teiginiais, kad šiuo aspektu kasatorė kelia išlaikymo dydžio, t. y. fakto, klausimą. Sistemiškai aiškinant ir taikant CK 3.156 ir 3.192 straipsnių nuostatas, nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad šalių dukteriai reikalingas 800 Lt per mėnesį išlaikymas turėtų būti teikiamas abiejų tėvų vienodai. Dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinkamai pakeistina (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis), iš atsakovo priteistina po 400 Lt per mėnesį dukters G. išlaikymui (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o turi būti priteisiamas CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai koregavo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išlaikymo įsiskolinimas buvo priteistas periodinėmis išmokomis. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, mažindamas pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo įsiskolinimą, savo išvadų nepagrindė CK 3.200 straipsnio taikymui šioje byloje teisiškai reikšmingais, praeityje egzistavusiais faktais, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai), o jas grindė tais pačiais argumentais, kaip ir dėl reikalavimo priteisti išlaikymą. Nustačius pagrindą kasacine tvarka pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio bei atsižvelgiant į reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo retroaktyvų pobūdį, jo tenkintinam dydžiui nustatyti reikšmingus bylos duomenis, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai), teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo yra keistina ir ta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria sumažintas pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas išlaikymo įsiskolinimo dydis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Dėl šios dalies teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu išlaikymo įsiskolinimo per mėnesį dydžiu – 350 Lt ir sprendžia, kad iš atsakovo už 2007 m. liepos 12 d.–rugpjūčio 30 d. laikotarpį priteistinas 565 Lt (350 Lt X 50 d. / 31 d.) išlaikymo įsiskolinimas (CK 6.192 straipsnio 2, 3 dalys, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.200 straipsnis).

41Dėl bylinėjimosi išlaidų

42Pakeičiant apeliacinės instancijos teismo nutartį, atitinkamai perskirstytinos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai). Už turtinio pobūdžio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo kasatorė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti apskaičiuojamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles, o už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies 3 punkto taisykles. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius ir kasacinius skundus žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 83 straipsnio 4 dalis).

43Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad kasatorė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 112 Lt žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimus (T. 1, b. l. 16); 750 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme (T. 1, b. l. 17, 134) ir 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

44Atsakovas nagrinėjamoje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (T. 1, b. l. 152); 70 Lt vertimo išlaidų (T. 1, b. l. 153) ir 274 Lt žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą (T. 1, b. l. 173).

45Atsižvelgdama į šios bylos išsprendimo procesinį rezultatą dėl pareikštų neturtinio ir turtinio pobūdžio reikalavimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovo kasatorės naudai priteistina 112 Lt turėtų žyminio mokesčio išlaidų bei valstybės naudai proporcingai patenkintiems turtinio pobūdžio reikalavimams – 199 Lt (žyminis mokestis 161 Lt už ieškinį ir 38 Lt už kasacinį skundą, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

46Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teisme ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimai tenkinti visiškai, taip pat į išnagrinėjus bylą patenkintų ieškinio turtinių reikalavimų mastą, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorės pareikšti ieškinio reikalavimai patenkinti 80 procentų ir, perskirstydama šalių turėtas byloje išlaidas už advokatų pagalbą, atsakovo turėtas išlaidas už dokumentų vertimą bei žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidas, laikosi nurodytos proporcijos (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys, 98 straipsnis). Kasatorės naudai iš atsakovo priteistina 840 Lt (1050 Lt X 80 % / 100%) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovo naudai iš kasatorės priteistina 114 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir vertimo išlaidų (570 Lt X 20 % / 100%) bei 55 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (274 Lt X 20 % / 100%), t. y. iš viso 169 Lt.

47Atlikus iš kasatorės atsakovui bei iš pastarojo kasatorei priteistinų bylinėjimosi išlaidų savitarpio užskaitymą, galutinai kasatorės naudai iš atsakovo priteistina 783 Lt bylinėjimosi išlaidų (952 Lt – 169 Lt).

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

50Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį, kuria Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo dalis palikta nepakeista, palikti nepakeistą.

51Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį, kuria, pakeičiant Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą, yra sumažiti iš atsakovo A. B. priteisti išlaikymas, išlaikymo įsiskolinimas bei bylinėjimosi išlaidos, ir dalį, kuria šalims priteistos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti.

52Iš atsakovo A. B. (duomenys neskelbtini) priteistą nuo 2007 m. rugpjūčio 30 d. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą dukteriai G. D. padidinti iki 400 (keturių šimtų) Lt.

53Iš atsakovo A. B. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo įsiskolinimą padidinti iki 565 (penkių šimtų šešiasdešimt penkių) Lt.

54Iš atsakovo A. B. (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai sumažinti iki 199 (šimto devyniasdešimt devynių) Lt.

55Priteisti iš atsakovo A. B. (duomenys neskelbtini) 783 (septynis šimtus aštuoniasdešimt tris) Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. K. (duomenys neskelbtini) naudai.

56Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjami klausimai dėl šalių nepilnamečiam vaikui reikalingo... 5. Ieškovė 2007 m. rugpjūčio 30 d. pareikštu ieškiniu prašė: 1) nustatyti,... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį... 8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 11. 1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnį. Teismas, nors... 12. 2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas... 13. 3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 2, 3... 14. 4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.5 straipsnio 4 dalį, 3.3,... 15. 5. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino 2008 m. spalio 8 d.... 16. 6. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė CK 3.192 straipsnio 2, 3... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti.... 18. 1. Šeimos bylose teismas nesaistomas apeliacinio skundo ribų, turi būti... 19. 2. Anot atsakovo, kasatorė deklaratyviai nurodo, kad atsakovas piktnaudžiavo... 20. 3. Tinkamai taikydamas CK 3.192 straipsnio normas, apeliacinės instancijos... 21. 4. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovas tapo bedarbiu iki... 22. 5. Atsakovui įsigijus butą Kaune, prievolę bankui atsakovo vardu vykdo jo... 23. 6. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorė iš esmės kelia... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl CPK 314 straipsnio aiškinimo ir taikymo... 27. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 28. Kasaciniame skunde teiginys apie CPK 314 straipsnio pažeidimą grindžiamas... 29. Vertindama aptariamą kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija... 30. Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų... 31. ... 32. Pagal CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismo... 33. Šioje byloje kasatorė kasaciniame skunde teigia, kad CPK 331 straipsnio 4... 34. Dėl tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlaikymo ir... 35. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse... 36. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas CK 3.196 straipsnio 1 dalies... 37. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 38. Kasacinio skundo argumentai, kuriais apeliuojama į tai, kad, vertindamas... 39. Šią bylą nagrinėję teismai skirtingai vertino ginčo šalių turtinę... 40. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteisiamas... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 42. Pakeičiant apeliacinės instancijos teismo nutartį, atitinkamai... 43. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad kasatorė patyrė šias... 44. Atsakovas nagrinėjamoje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 500 Lt... 45. Atsižvelgdama į šios bylos išsprendimo procesinį rezultatą dėl... 46. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teisme ieškovės neturtinio... 47. Atlikus iš kasatorės atsakovui bei iš pastarojo kasatorei priteistinų... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 51. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 52. Iš atsakovo A. B. (duomenys neskelbtini) priteistą nuo 2007 m.... 53. Iš atsakovo A. B. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo... 54. Iš atsakovo A. B. (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi... 55. Priteisti iš atsakovo A. B. (duomenys neskelbtini) 783 (septynis... 56. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...