Byla 2A-29-230/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės, kolegijos teisėjų Nerijaus Meilučio, Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovams K. J., jo atstovams I. J., adv. Raimondui Lignugariui, atsakovo atstovei bendrijos pirmininkei P. D. ir adv. Daivai Jurevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo K. J. ir atsakovo 214 butų savininkų bendrijos apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1003-221/2011 pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovui 214-ajai butų savininkų bendrijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Kauno stogai“, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas K. J. ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 214-osios butų savininkų bendrijos jo butui dėl netinkamo stogo remonto padarytą žalą – 3 556,29 Lt bei bylinėjimosi išlaidas, taip pat įpareigoti atsakovą pašalinti priežastis, dėl kurių ieškovo bute drėksta sienos. Nurodė, kad jis yra buto, esančio ( - ) savininkas ir 214-osios butų savininkų bendrijos narys. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. jo bute pradėjo kauptis drėgmė, pelyti sienos, atsiklijavo tapetai, dėl ko kreipėsi į bendriją. Buvo atliekamas blokų siūlių ir stogo remontas, o 2009-11-20 pradėjo drėkti ir pietinė buto siena, todėl ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl namo defektų ištaisymo. Kadangi atsakovas nesiėmė priemonių pašalinti sienų drėkimo priežastis, 2009-12-09 ieškovas kreipėsi į UAB „Skena“, prašydamas paskaičiuoti buto apliejimo metu padarytą žalą. Remiantis vizualinės apžiūros rezultatais nustatyta, kad kambaryje ir virtuvėje lyjant lietui šlampa lauko siena, todėl šlampa ir gadinasi sienų tapetai, ant gelžbetoninės lauko sienos paviršiaus atsirado pelėsiai. 2010-06-01 VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras nustatė, kad sienų drėkimo priežastis yra vandens patekimas ant sienų dėl nekokybiškai atliktų stogo įrengimo darbų. Stogo defektų ištaisymas iki šiol nėra daromas, lietui lyjant vanduo skverbiasi per sienas. Kadangi atsakovui yra perduotas namo administravimas ir bendrų namo inžinerinių sistemų bei konstrukcijų priežiūra, o savo funkcijas bendrija vykdo netinkamai, todėl ji yra atsakinga už ieškovo butui padarytą žalą. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo 214-osios butų savininkų bendrijos ieškovui K. J. 2 470,37 Lt žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas: 74 Lt žyminio mokesčio bei 350 Lt advokato pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo K. J. atsakovui 214-osios butų savininkų bendrijai 1 000 Lt advokato pagalbai apmokėti ir valstybei - 25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovo 214-osios butų savininkų bendrijos valstybei - 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, nustatė, kad ieškovo bute keletą metų lietui lyjant drėksta sienos. Ieškovas argumentui, kad tai susiję su bendrojo naudojimo konstrukcijomis – namo stogu, sienomis, pagrįsti pateikė Kauno regiono statybos ir konsultavimo centro 2010-06-10 statinio dalinės ekspertizės aktą, kuriame kaip sienų drėkimo priežastis nurodytas vandens patekimas ant sienų dėl nekokybiškai atliktų stogo įrengimo darbų, stogo techninė būklė neatitinka STR reikalavimų, bei 2010-03-22 ir 2010-06-18 statinio techninės būklės apžiūros aktus, kuriuose nurodoma, jog liūčių metu ir tirpstant sniegui ar ledui susidaro vėjo bloškiami vandens srautai, šlakstantys pastato išorinę sieną ir kitas konstrukcijas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad statinio dalinis tyrimas atliktas ieškovo prašymu prieš iškeliant bylą, tai yra ne pagal teismo ar teisėjo nutartį, sprendė, kad šis įrodymas nors nėra eksperto išvada, tačiau yra rašytinis įrodymas, turintis reikšmės bylai, ir vertintinas kartu su kitais įrodymais. Atsakovo prašymu 2009-12-27 atliktos UAB „Mariusta“ atstovo H. S. apžiūros aktą teismas vertintino kritiškai, kadangi ją atlikęs H. S. neturi tam reikalingos kvalifikacijos, be to, ir šiuo aktu konstatuotas atmosferinio vandens pralaidumas kai kuriose statinio vietose. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad bendrija privalo organizuoti bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, stogas buvo remontuotas bendrijos nutarimu, bendrija, o ne ieškovas sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu dėl stogo remonto, darė išvadą, kad bendrija yra tinkamas atsakovas. Kadangi skolininko kaltė preziumuojama, teismas pripažino, jog per keletą metų esant toms pačioms problemoms, bendrija bei jos pirmininkė nesiima pakankamai priemonių iškilusios problemos priežastims nustatyti ir joms pašalinti. Todėl teismas sprendė, jog bendrija bendro namo konstrukcijų priežiūrą atlieka nepakankamai rūpestingai, kas sąlygojo sienų sugadinimą ieškovo bute, t.y. žalos atsiradimą, kurios dydį - 2533,29 Lt pagrindžia UAB „Skena“ sudaryta sąmata. Tačiau teismas žalos dydį sumažino iki 1444,37 Lt., padaręs išvadą, jog tokios išlaidos kaip socialinis draudimas, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas, PVM, jų nepatyrus, nėra pagrįstos. Ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą pašalinti priežastis, dėl kurių jo bute drėksta sienos, teismas atmetė, nurodęs, kad reikalavimas yra nekonkretus, nes ieškovas nenurodė, kokias konkrečias priežastis turi pašalinti atsakovas.

4Ieškovas K. J. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, pakeisti ir papildomai priteisti 1 088,54 Lt žalos bei įpareigoti atsakovą pašalinti priežastis, dėl kurių bute drėksta sienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, mažindamas žalos atlyginimą, neteisingai vertino UAB ,,Skena“ atliktą žalos paskaičiavimą ir tuo pažeidė procesinės teisės normas. Teismas nepagrįstai prie padarytos žalos dydžio nepriskaičiavo socialinio draudimo išlaidų - 196,48 Lt, statybvietės išlaidų - 198,48 Lt, pridėtinių ir pelno išlaidų - 321,53 Lt, pridėtinės vertės mokesčio - 439,66 Lt, kadangi šie nuostoliai yra paskaičiuoti ir įrodyti. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad butas jau suremontuotas, todėl teismas negalėjo pagrįstai nustatyti, kokios išlaidos nebus patirtos. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą pašalinti buto sienų drėkimo priežastis atmetė nepagrįstai. Bendrija, įgyvendindama savo pareigas, privalo nustatyti ir pašalinti priežastis, dėl kurių drėksta ieškovo buto sienos ir lubos. Kadangi bendrija savo pareigų nevykdė, ieškovas pats ėmėsi priemonių ir mano, kad dalį priežasčių jam pavyko nustatyti. Nurodo, jog Kauno regiono statybos ir konsultavimo centro 2010-06-10 statinio dalinės ekspertizės akte yra pateiktos rekomendacijos statinio būklei pagerinti bei nustatyta, kad sienų drėkimo priežastis yra vandens patekimas ant sienų dėl nekokybiškai atliktų stogo įrengimo darbų. Be to, esant netinkamai suformuluotam ieškinio reikalavimui, teismas turėjo skirti terminą šiam ieškinio trūkumui pašalinti.

5Atsakovas 214 butų savininkų bendrija apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog sprendimas priimtas pažeidžiant įrodinėjimo civiliniame procese principus, netinkamai įvertinus įrodymus, šalių paaiškinimus, neišanalizavus visų bylos aplinkybių, vadovautasi išskirtinai ieškovo parodymais, netinkamai taikytos materialinės ir procesinės teisės normos, be to, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Mano, kad byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Nurodo, kad teismas neįvertino nustatytų aplinkybių, jog bendrija skubos tvarka ėmėsi visų priemonių siekiant pašalinti nepatogumus bendrijos nario bute. UAB „Kauno stogai“ sutiko pataisyti stogą, vadinasi, pripažino darbo broką, darbo trūkumai buvo pašalinti, tačiau ši aplinkybė teismo nebuvo vertinama. Dėl atliktų darbų trūkumų yra atsakingas juos atlikęs asmuo, todėl ieškovui buvo pasiūlyta kreiptis į darbus atlikusias bendroves. Nustačius, jog stogo remonto darbai buvo atlikti ne visiškai tinkamai, teismas nepagrįstai atsakomybę perkėlė bendrijai, o ne darbus vykdžiusiai bendrovei. Be to, teismas nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu grindė savo išvadą, jog bendrija, atsižvelgiant į prievolės esmę, nebuvo tiek rūpestinga, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina ir todėl laikoma kalta. Bendrija jokių neteisėtų veiksmų neatliko, žalos atsiradimą taip pat lėmė ne bendrijos veiksmai. Priežastinio ryšio tarp bendrijos atliktų veiksmų ir žalos atsiradimo nėra, kadangi siena pradėjo šlapti po stogo remonto, kurį atliko tretysis asmuo.

6Ieškovas K. J. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o ieškovo skundą tenkinti. Nurodo, jog skundo argumentas, kad nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi CK 6.263 straipsniu, numatančiu kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Bendrija netinkamai vykdo savo pareigas prižiūrėti ir tvarkyti bendro naudojimo patalpas, nes įrodymai patvirtina, kad vanduo į ieškovo butą skverbiasi per stogą ir sienas, o bendrija nesiima priemonių drėkimo priežastims nustatyti ir joms pašalinti. Skundo argumentas, jog ieškinys pareikštas atsakovui, neturinčiam pareigos atsakyti, taip pat nepagrįstas. Buto užpylimo priežastys yra nustatytos, ieškovas neturi jokių teisinių santykių su stogo remonto darbus atlikusia bendrove, jis nedalyvavo atliekant stogo remonto darbus ir juos priimant, rangovas už stogo remontą yra atsakingas užsakovui – bendrijai, kuri atlyginusi žalą įgis regreso teisę ją išsiieškoti iš nekokybiškai atlikusios darbus UAB „Kauno stogai“.

7Atsakovas 214 butų savininkų bendrija atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o atsakovo skundą tenkinti. Nurodo, kad ieškovas skunde akcentuoja specialiųjų nuostolių pagrįstumą, tačiau akivaizdu, kad ieškinys nėra pilnai įrodytas ir pagrįstas. Ieškovas prašydamas priteisti socialinio draudimo išlaidas, statybvietės išlaidas, pridėtines ir pelno išlaidas, pridėtinės vertės mokestį, nepateikė jokių leistinų įrodymų apie šių išlaidų realų egzistavimą. Nesutinka su skundo argumentu dėl įpareigojimo atsakovą pašalinti sienų drėkimo priežastis, kadangi ieškovas nenurodo jokių konkrečių veiksmų, kuriuos turėtų atlikti bendrija.

8Ieškovo K. J. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo 214 butų savininkų bendrija apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9Byloje keliamas atsakovo – daugiabučio namo savininkų bendrijos atsakomybės už bendrijos nariui padarytą žalą klausimas, t.y. keliamas atsakovo tinkamumo klausimas. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalis butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Vadinasi, daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – bendrija) yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Todėl bendrija kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos sąlygoja tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, kurie privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). CK 4.85 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Nurodytas įstatyminis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią, jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymą ir naudojimą (kaip ir disponavimo teisę), gali būti tik bendraturčiai, kurie yra bendrojo naudojimo objektų savininkai, bet ne bendrija. Toks nurodytų teisės normų aiškinimas yra įtvirtintas ir LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007.

10Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bendrija, įgyvendindama daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, neatsako už bendrojo naudojimo objektų (šiuo atveju namo sienų ir stogo) defektus ir trūkumus, jei dėl jų taisymo ar pašalinimo nebuvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas CK 4.85 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Ieškovas bendrijos atsakomybę už jo buto apliejimu padarytą žalą grindė tuo, kad butas buvo aplietas iš bendrojo naudojimo objektų – namo sienų ir stogo, už kurių priežiūrą yra atsakinga bendrija. Tačiau šie objektai nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise ir už jų defektus ir trūkumus yra atsakingi būtent jie. Bendraturčiai nebuvo priėmę sprendimo, įpareigojančio bendriją pašalinti kokius nors stogo ar sienų defektus, kas beje susiję su tam tikromis bendraturčių išlaidomis, todėl nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad bendrija netinkamai atliko bendrųjų namo objektų priežiūrą. Dėl stogo kapitalinio remonto bendrijos nariai buvo priėmę sprendimą, kurį bendrija įvykdė (t.1, b.l 57-60, 61-66), o ieškovui kreipusis dėl sienos peršlapimo, bendrijos pirmininkė ėmėsi priemonių ir vykdė bendrijos organų (valdybos ir įgaliotinių susirinkimo) priimtus sprendimus, ką patvirtina byloje pateikti įrodymai (t.1, b.l. 67-79). Todėl pirmosios instancijos teismas nors ir vadovavosi nurodytomis butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis, tačiau jas netinkamai aiškino ir taikė, dėl ko nepagrįstai nusprendė, kad už ieškovo butui padarytą žalą yra atsakinga daugiabučio namo bendrija, o ne bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiai. Dėl šios priežasties teismo sprendimas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CPK 330 straipsnis) naikintinas, priimant naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmestinas, nenustačius, kad bendrija yra atsakinga už ieškovui padarytą žalą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi apeliacinės instancijos teisme yra išsiaiškintos visos bylos aplinkybės, o absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nepagrįstas atsakovo prašymas panaikinus sprendimą bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11Be to, net ir pripažinus, kad bendrija šiuo atveju galėtų būti atsakomybės subjektu, ieškinys turėtų būti atmestas ir dėl kitos priežasties, nes byloje nėra įrodyta, kad butas yra aplietas ir kad jis aplietas dėl tos priežasties, kad netinkamai buvo prižiūrimi bendrojo naudojimo objektai – lauko sienos ir stogas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovo buto užliejimo priežastimi buvo netinkamas stogo remontas ar išorinių namo sienų defektai. Todėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka eigoje atsakovo prašymu buvo paskirta teismo ekspertizė ieškovo buto apliejimo priežastims nustatyti (t.2, b.l. 26-28). Teismo ekspertizės aktu (t.2, b.l. 35-37, 58) nustatyta, kad buto užliejimo svetainėje nėra (apklausos metu ekspertas parodė, kad ir nebuvo), o yra tik drėgmės kaupimasis virtuvėje tarp lango, grindų ir pertvarinės sienos, kurio pagrindinė priežastis šalčio tiltas tarp balkono, vidinės pertvarinės sienos ir lango, taip pat vėdinimo trūkumas. Be to, apklausiant teismo ekspertą V. Š., pastarasis parodė, kad stogo remontas tam neturėjo įtakos (t.2, b.l. 64 -66), o šalčio tiltas susidaro per sudūrimus tarp balkono ir fasado, stogo, langų sudūrimus ir pan. ir jį galima pašalinti tik apšiltinus namą. Kolegija neturi pagrindo abejoti teismo eksperto išvada, todėl daro išvadą, jog ieškovas neįrodė buto apliejimo priežasties, už kurią galėtų būti atsakinga bendrija. Todėl ieškovo ieškinys ir šiuo aspektu yra nepagrįstas ir atmestinas.

12Panaikinus teismo sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, priteisiant iš ieškovo visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1, 3 ir 5 dalys, 98 straipsnio 1 ir 3 dalys), o valstybei – išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Pagal byloje pateiktus mokėjimo dokumentus atsakovas turėjo 74,11 Lt žyminio mokesčio išlaidų (t.1, b.l. 181) 2 500 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (t.1, b.l. 150) ir 1 500 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (t.1, b.l. 205-206), taip pat 1 500 Lt išlaidų už ekspertizę (t.2, b.l. 31).

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Ieškovo K. J. apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo 214-osios butų savininkų bendrijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovo K. J. ieškinį atmesti.

15Priteisti iš ieškovo K. J. ( a.k. ( - ) atsakovui 214-ajai butų savininkų bendrijai (į.k. 135350367) 5 574,11 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 98,87 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai