Byla e2A-1038-440/2017
Dėl turtinės žalos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Zokniečiai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5333-251/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Zokniečiai“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. L. dėl turtinės žalos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
        1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo.
        2. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Zokniečiai“ (toliau – bendrija) 301,61 Eur turtinės žalos atlyginimą, 16,49 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. L. (toliau – draudėja) ir ieškovė (toliau –draudikas) sudarė buto, esančio ( - ), būsto draudimo sutartį. Butas 2016 m. sausio 10 d. buvo apgadintas vandeniui prasiskverbus per pagrindinę namo konstrukciją – sieną. Atsižvelgiant į tai, kad įvykis buvo pripažintas draudiminiu, ieškovė trečiajam asmeniui atlygino 303,00 Eur padarytą žalą. Nurodė, kad ieškovės ekspertas 2016 m. sausio mėnesį užfiksavo padarytą žalą, o 2016 m. kovo mėnesį pelėsis galėjo būti dar labiau išplitęs, ką ir patvirtina atsakovės atstovo padarytos nuotraukos. Tačiau įvykis buvo pripažintas draudiminiu ne dėl to, kad ant sienos atsirado pelėsis, o dėl to, kad ekspertas užfiksavo vandens nubėgimo žymes, nes vien pelėsio atsiradimas greičiausiai nebūtų pripažintas draudiminiu įvykiu. Atstovės teigimu, byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad žala trečiajam asmeniui buvo padaryta dėl nepakankamo atsakovės rūpestingumo, o atsakovės argumentai, kad namo sienų ir stogo būklė yra gera, o žala atsirado dėl to, kad butas nebuvo vėdinamas prašė vertinti kritiškai. Atsakovė neveikė rūpestingai, neužtikrino sienų ir stogo geros būklės, nesiėmė veiksmų, todėl prisiėmė riziką.
        1. Atsakovė daugiabučio namo savininkų bendrija „Zokniečiai“ prašė atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškovės žalų ekspertas konstatavo žalos padarymo faktą, tačiau nenustatė jos kilmės, nepateikė įrodymų apie namo netinkamą techninę būklę. Bendrija tinkamai atlieka namo techninės priežiūros pareigas, pirmininkas kas antrą mėnesį apžiūri stogą, vieną kartą per metus namo techninę priežiūrą atlieka V. L., kuri turi teisę eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovės pareigas. Paaiškino, kad R. L. iki 2016 m. sausio 10 d. nesikreipė dėl vandens pratekėjimo nuo stogo. 2016 m. sausio 10 d. bendrijos jis pirmininkas apžiūrėjo stogą, kur pratekėjimų nematė, ir 12 butą, kur matė pelėsį, vandens kondensaciją. Apžiūrint butą draudimo kompanijos atstovui jis nedalyvavo, jo niekas nepakvietė. Be to, jis rašė ieškovui, bet jam nebuvo atsakyta. Mano, kad pelėsis ir vandens kondensatas susidarė dėl to, kad bute yra bloga ventiliacija - ventiliacijos anga užmūryta, bute sudėti plastikiniai langai, butas nebuvo vėdinamas, nes visai neseniai trečiasis asmuo buvo susilaukęs vaiko. Pažymėjo, kad penktajame aukšte esančiame bute, kuris yra virš trečiojo asmens buto, pelėsio nėra, sausa. Be to, trečiojo asmens bute jo iniciatyva lazeriniu aparatu buvo išmatuota drėgmė, ir nustatyta, kad ji yra padidinta. Paaiškino, kad ieškovės nuotraukose matomos dėmės buvo dar 2010 m., tačiau jos 2015, 2016 ir 2017 m. statinio apžiūros aktuose nėra fiksuojamos, jos buvo užfiksuotos anksčiau. Dėmės nėra pelėsis ir nesusidarė dėl vandens, jos atsirado dėl to, kad nauji namo gyventojai darė remontą ir jungė ventiliaciją prie bendros namo ventiliacinės sistemos.
        1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, prašė ieškinį nagrinėti jai nedalyvaujant.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

        1. Šiaulių apylinkės teismas 2017m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Zokniečiai“ ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, 301,61 Eur žalos atlyginimą, 16,49 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (318,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 10 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 15,00 Eur žyminį mokestį, 70,08 Eur išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti ir 75,66 Eur kitas išlaidas.
        1. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo, savarankiškų reikalavimų nepareiškianti R. L. su ieškove sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią standartiniu pastatų draudimu laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2016 m. spalio 20 d. apdraudė butą, esantį adresu ( - ). Be kitų draudimo rizikų butas buvo apdraustas iki 1500,00 Eur nuo vandens prasiskverbimo pro pastato konstrukcijas. Pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 67 (2015-07-01 redakcija, galiojanti nuo 2015m. liepos 13 d. ši Būsto draudimo taisyklių redakcija nurodyta Būsto draudimo liudijime) IV dalies „Nuo ko galite apdrausti būstą–draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai“ lentelėje 1.2 skiltyje c papunktyje numatyta, kad vandens prasiskverbimas pro pastato konstrukcijas yra lietaus ar tirpstančio sniego vandens staigus ir netikėtas prasiskverbimas pro stogo dangą ar išorines pastato sienas, pamatus, įskaitant išorinių konstrukcijų jungtis. Teismas konstatavo, kad ieškovei, kaip išmokėjusiai draudimo išmoką draudikei, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
        1. Teismas pažymėjo, kad bendrija ne tik privalo atlikti periodines pastato apžiūras, kasmetinę namo techninę priežiūrą, bet ir kasdienius namo priežiūros darbus, o būtent pašalinti ant bendrųjų pastato konstrukcijų susikaupusį sniegą, taip pat imtis priemonių, kad tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaškomų vandens srautų, kurie šlaksto namo konstrukcijas. Teismas vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, tai, kad bendrija periodiškai atliko statinio apžiūrą (2015-08-11 statinio apžiūros aktas Nr. RADV 98-01/15, 2016-04-15 statinio apžiūros aktas Nr. RADV 98-01/16, 2017-07-15 statinio apžiūros aktas Nr. RADV 98-01-17). Apžiūrų metu stogo dangos defektų nenustatyta, tačiau pažymėjo, kad statinio apžiūra 2015 m. ir 2017 m. atlikta vasarą, o 2016 m. statinio apžiūra atlikta pavasarį, nuo įvykio praėjus 3 mėnesiams, t.y., apžiūros atliktos ne įvykio metu ar iškart po jo. Taip pat nors atsakovės atstovas ir liudytoja V. L. teigė, jog namo stogas ir sienos yra geros būklės ir tokios būklės buvo įvykio metu, tačiau iš ieškovės pateiktos nuotraukos matyti, kad namo sienos ir virš namo laiptinės esančio stogelio susijungimo vietoje yra dėmės. Kodėl šios dėmės užfiksuotos 2010 m., o vėliau nebuvo fiksuojamos apžiūros aktuose, atsakovės atstovas negalėjo paaiškinti, o dėmių atsiradimo priežastys (dėl naujų gyventojų ventiliacinių sistemų prijungimo prie bendros namo ventiliacijos), teismo nuomone, nėra įtikinamos, nes namo sienos ir virš namo laiptinės esančio stogelio susijungimo vietoje nematyti jokių ventiliacinių angų ar namo ventiliacinės sistemos dalių.
        1. Be to, teismo vertinimu nepagrįsti atsakovės argumentai, kad pelėsis atsirado ne dėl vandens patekimo ant namo sienos, bet dėl padidintos patalpos (virtuvės) drėgmės ir vandens kondensacijos. Atsakovės UAB „Apšilta plius“ 2016m. kovo 3 d. pažymoje nurodyta, kad įvykio vieta apžiūrėta 2016 m. kovo 3 d. t.y., nuo įvykio praėjus beveik 2 mėnesiams, užfiksuotas pelėsis, skirtinga virtuvės sienų ir lubų temperatūra, taip pat nurodyta, jog patalpoje jautėsi padidintas oro drėgnumas, tačiau jis neišmatuotas, nenurodyta, koks yra leidžiamas oro drėgnumas 6.70 m2 ploto virtuvės patalpoje. Teismo vertinimu atsakovės byloje pateiktos nuotraukos patvirtina tik tai, kad ant draudėjos virtuvės sienų yra pelėsis, tačiau įvykis pripažintas draudiminiu ne dėl to, kad atsirado pelėsis, o dėl to, kad 2016 m. sausio 10 d. ant išorinės namo sienos pateko vandens, kuris prasiskverbė pro sieną į draudėjos buto vidų. Teismas sprendė, kad kritiškai vertintini ir liudytojos V. L. parodymai nes ji namo apžiūrą atliko praėjus po įvykio 3 mėnesiams, 2016 m. balandžio mėnesį.
        2. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog 2016 m. sausio 10 d. draudiminio įvykio priežastimi buvo padidintas patalpos drėgnumas ir vandens kondensato susidarymas ant sienų ir lubų, o atitinkamai ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2016 m. sausio 13 d. buto sienos ir lubos buvo paveiktos vandens, dėmėtos, kad tuo metu ant namo stogo buvo sniego, namo sienos ir virš namo laiptinės esančio stogelio susijungimo vietoje matyti dėmės.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

8

        1. Apeliaciniu skundu atsakovė daugiabučio namo savininkų bendrija „Zokniečiai“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

910.1. Teismas negalėjo iš atsakovės priteisti žalos atlyginimo ieškovei, nes bendrija nėra tinkama šalis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalis butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį.

1010.2. Bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią, jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymą ir naudojimą (kaip ir disponavimo teisę), gali būti tik bendraturčiai, kurie yra bendrojo naudojimo objektų savininkai, bet ne bendrija. Bendraturčiai paskutiniu metu iki 2016 metų pradžios nebuvo priėmę sprendimo, įpareigojančio bendriją pašalinti kokius nors stogo ar sienų defektus, kas beje susiję su tam tikromis bendraturčių išlaidomis, todėl nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad bendrija netinkamai atliko bendrųjų namo objektų priežiūrą.

1110.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.Teismas pernelyg sureikšmino ieškovės teiktus byloje įrodymus, atmestinai vertino bendrijos pirmininko B. Z., liudytojos V. L. parodymus, UAB „Apšilta plius“ 2016m. kovo 3d. pažymą, daugiabučio namo fotonuotraukas, dėl ko neteisingai išsprendė bylą. Byloje nėra įrodyta, kad butas buvo aplietas ir kad jis aplietas dėl tos priežasties, kad netinkamai buvo prižiūrimi bendrojo naudojimo objektai - lauko sienos ir stogas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog trečiojo asmens buto užliejimo priežastimi buvo netinkama stogo bei sienų priežiūra ar defektai. Byloje visiškai nėra duomenų, kad R. L. buto Nr. 12 virtuvėje pelėsį sukėlė nuo daugiabučio namo stogo varvantis iš sniego ištirpęs vanduo.

1210.4. Iš orų prognozės istorijos (www.gismeteo.ru) matyti, kad Šiauliuose 2015 metų gruodžio mėnuo buvo gan šiltas: lietingos buvo 6 dienos, 5 naktys, teigiama temperatūra laikėsi iki mėnesio 27-os dienos, nežymiai snigo tik vieną - 27-ąją naktį. 2015 m. gruodžio 27 d. Šiauliuose oras atšalo, neigiama temperatūra lauke laikėsi iki 2016m. sausio 13 d. Per 2015 metų gruodžio mėnesį nebuvo sąlygų atsirasti ant daugiabučio namo stogo sniegui, bei jam tirpti. O 2016 metų sausio mėnesio pirmoje pusėje nebuvo objektyvių sąlygų sniegui ant stogo ištirpti. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti bendrijos pirmininko B. Z., liudytojos V. L. parodymais, UAB „Apšilta plius“ 2016m. kovo 3 d. pažyma. Ieškovė neįrodė buto apliejimo priežasties, už kurią galėtų būti atsakinga bendrija.

        1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiuo argumentu:

1311.1. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus – išrašą iš interneto svetainės www.gismeteo.ru ir nurodo, kad šis įrodymas padės visapusiškai išnagrinėti bylą. Šie įrodymai neturi būti priimti ir vertinami nes bendrija turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindė savo nesutikimą su ieškiniu. Šių dokumentų pateikimo būtinumas negali būti siejamas su apeliantei nepalankaus teismo sprendimo priėmimu, kadangi tokiu būdu būtų iškreipta apeliacinio proceso esmė, pažeisti protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai. Be to, pateikiami dokumentai yra surašyti rusų kalba, tačiau vertimai nėra pridedami. Dokumentai, kurie nėra išversti į lietuvių kalbą, kuria vyksta procesas, negali būti prijungiami prie civilinės bylos ir vertinami.

1411.2. Nesutinka, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Atsakovės, kaip bendrijos pareigas, susijusias su daugiabučio gyvenamojo namo priežiūra ir eksploatacija, pirmiausiai numato teisės aktai – Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas ir Statybos techninių reglamentų reikalavimai. Tam, kad atsakovė organizuotų bendrojo naudojimo obejektų priežiūrą ir tvarkymą, nėra reikalingas atskiras bendrasavininkių pavedimas ar sprendimas. Bendrija, t.y. apeliantė, privalėjo atlikti kasmėnesines ir kasmetines daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), apžiūras, atlikti kitus būtinus priežiūros veiksmus, o pastebėjusi namo konstrukcijos defektus – informuoti daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkius apie tai ir inicijuoti problemos sprendimą. Šioje byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovė, matydama namo sienų defektus, būtų ėmusis kokių nors veiksmų problemai spręsti. Taigi atsakovas šioje byloje yra tinkamas, kadangi, pirmiausiai, bendrija netinkamai vykdė savo pareigas.

1511.3. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų apie buto Nr. 12 būklę iki draudžiamojo įvykio, jog netinkamai paskaičiuota žala, apie draudimo apsaugos egzistavimą, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu DNSB „Zokniečiai“ šių aplinkybių neginčijo.

16Teismas

konstatuoja:

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

18ir teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  1. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
  1. Pažymėtina, kad CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent šioje proceso stadijoje pagal proceso operatyvumo, koncentracijos bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, todėl pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu byloje dalyvaujantys asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.
  1. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė ir prašo priimti naujus įrodymus išrašą iš interneto svetainės www.gismeteo.ru, nurodo, kad šis įrodymas padės visapusiškai išnagrinėti bylą, o jo pateikimo būtinybė iškilo jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kadangi atsakovė pagrįstai tikėjosi, jog ieškinys bus atmestas. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Nors kasacinis teismas ir nurodo, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus, tačiau įvertinus konkrečias aplinkybes, kad pateikti duomenys nėra oficialūs įrodymai, yra rusų kalba, yra paimti neoficialūs duomenys iš viešos erdvės, be to atsakovės nurodomi duomenys galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl teismas atsisako priimti pateiktus naujus duomenis ir juos vertinti.
  1. Bylos duomenimis trečiasis asmuo R. L. su ieškovu sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią standartiniu pastatų draudimu laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2016 m. spalio 20 d. apdraudė butą, esantį adresu ( - ). Be kitų draudimo rizikų butas buvo apdraustas iki 1500,00 Eur nuo vandens prasiskverbimo pro pastato konstrukcijas. Pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 67 (2015m. liepos 1 d. redakcija, galiojanti nuo 2015m. liepos 13 d. – ši Būsto draudimo taisyklių redakcija nurodyta Būsto draudimo liudijime) (https://www.ld.lt/sites/default/files/67_Busto%20draudimo%20taisykles_nuo_2015-07-13.pdf) IV dalies „Nuo ko galite apdrausti būstą – draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai“ lentelėje 1.2 skiltyje c papunktyje numatyta, kad vandens prasiskverbimas pro pastato konstrukcijas yra lietaus ar tirpstančio sniego vandens staigus ir netikėtas prasiskverbimas pro stogo dangą ar išorines pastato sienas, pamatus, įskaitant išorinių konstrukcijų jungtis. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiajam asmeniui R. L. nuosavybės teise priklausantis butas adresu ( - ) 2016 m. sausio 10 d. buvo apgadintas vandeniui prasiskverbus per pagrindinę namo konstrukciją – sieną. Bylos duomenimis 2016 m. sausio 10 d. draudėja pastebėjo, kad virtuvėje už spintelės kampe sienos drėgnos, apšarmojusios, pradėjusios pelyti. Apie tai pranešė Bendrijos pirmininkui, o vyras, apžiūrėjęs namą iš lauko, pastebėjo, kad vanduo bėga nuo stogo ant lauko sienos ir po to patenka į buto vidų. Apie šį įvykį draudėja 2016m. sausio 12 d. pranešė ieškovei. 2016m. sausio 13 d. ieškovės žalų ekspertas vertintojas G. B. apžiūrėjęs įvykio vietą (butą) užfiksavo žalos padarymo faktą, vandens , drėgmės patekimą per lauko sieną. Tai, kad apie 8 m2 sienos paveikta vandens, drėgmės, pelyja, šarmoja, 11,95 m2 lubų aplietos, dėmėtos, parudavusios. Šios aplinkybės nurodytos 2016 m. sausio 13 d. Turto sunaikinimo sugadinimo akte. Nors įvykio data nurodyta 2016 m. spalio 10 d. ir apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ši data nesutampa su ieškinyje bei teismo sprendime nurodyta data 2016 m. sausio 10d. tačiau iš visumos aplinkybių bei datų nurodytų konkrečiuose dokumentuose yra pagrindo spręsti, kad dėl įvykio datos 2016 m. spalio 10 d. nurodymo tiesiog techniškai suklysta. Dėl šios aplinkybės nėra pagrindo spręsti, kad įvykio data nėra 2016 m. sausio 10 d. Nustatyto įvykio aplinkybės fiksuotos 2016 m. sausio 13d. , ką patvirtina ant nuotraukų esanti data bei faktines aplinkybes patvirtina ieškovo žalų eksperto vertintojo G. B. paaiškinimai. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad apžiūrėta ir kada apžiūrėta bei užfiksuota ir pastato išorė. Iš fotonuotraukų matyti ant stogo sniego sankaupos, dėmės namo penktajame aukšte. Ieškovas, pripažinęs 2016m. sausio 10 d. įvykį draudiminiu (vandens prasiskverbimas pro pastato konstrukcijas), paskaičiavo ir išmokėjo draudėjai 303,00 Eur draudimo išmoką (10, 11, 13, 14-15 b. l.). Ieškovė kreipėsi į atsakovę kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto valdytoją dėl 301,61 Eur žalos atlyginimo, atsižvelgiant į 1,39 Eur nusidėvėjimą, tačiau atsakovei nesutikus atlyginti žalos tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės civilinės atsakomybės. Ginčo tarp šalių dėl žalos dydžio nėra, atsakovė neginčijo paskaičiuotos sumos. Ieškovė, prašydama priteisti žalą, teigia, kad atsakovė, namo bendrija netinkamai vykdė savo pareigas dėl namo priežiūros, todėl turi atlyginti atsiradusią žalą. Bendrija teigia, kad ieškovė neįrodė atsakovės kaltės, žala padaryta pačio trečiojo asmens veiksmais netinkamai prižiūrint gyvenamąsias patalpas.

20Dėl netinkamo atsakovo

  1. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad namo bendrija nėra tinkamas atsakovas. Atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią, jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymą ir naudojimą (kaip ir disponavimo teisę), gali būti tik bendraturčiai, kurie yra bendrojo naudojimo objektų savininkai, bet ne bendrija. Bendrija, įgyvendindama daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, neatsako už bendrojo naudojimo objektų (šiuo atveju namo sienų ir stogo) defektus ir trūkumus, jei dėl jų taisymo ar pašalinimo nebuvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas CK 4.85 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad nors apeliantas ir vadovaujasi Kauno apygardos teismo 2012m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje 2A-29-230/2012 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007, tačiau šių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015).
  1. Apeliantė teigia, kad Šiaulių apylinkės teismas bendrijos atsakomybę už R. L. buto, esančio ( - ), apliejimu padarytą žalą grindė tuo, kad butas buvo aplietas iš bendrojo naudojimo objektų - namo stogo ir išorinių sienų, už kurių priežiūrą yra atsakinga bendrija. Iš esmės atsakovė neginčija teismo nurodytų Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatų, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Nekyla ginčo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės valdomų objektų, tarp jų pagrindinės pastato konstrukcijų (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos) ir kt. Tačiau atsakovės vertinimu šie objektai nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise ir už jų defektus ir trūkumus yra atsakingi būtent jie.
  1. Be to apeliantė nurodo, kad ji periodiškai atliko statinio apžiūrą, ką patvirtina 2015m. rugpjūčio 11 d. statinio apžiūros aktas Nr.: RADV 9801/15, 2016 m. birželio 15 d. statinio apžiūros aktas Nr.: RADV 98 01/16, 2017m. liepos 15 d. statinio apžiūros aktas Nr.: RADV 98-01-17. Apžiūrų metu nei sienų nei stogo dangos defektų nenustatyta. Liudytoja V. L., kuri atliko daugiabučio namo techninę priežiūrą, teisme parodė, kad namo stogas ir sienos 2016 metų pradžioje buvo geros būklės. Todėl pirmosios instancijos teismas nors ir vadovavosi nurodytomis butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis, tačiau jas netinkamai aiškino ir taikė, dėl ko nepagrįstai nusprendė, kad už R. L. butui padarytą žalą yra atsakinga daugiabučio namo bendrija, o ne bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiai.
  1. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, įstatymo nuostatas 2002m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (redakcija, galiojusią nuo 2011-11-23 iki 2016-04-04) kuris nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, kuri privaloma ir bendrijoms, į statybos techninio reglamento STR 1. 12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ nuostatas pagrįstai sprendė, kad namo naudotojas, bendrija ne tik privalo atlikti periodines pastato apžiūras, kasmetinę namo techninę priežiūrą, bet ir kasdienius namo priežiūros darbus, o būtent pašalinti ant bendrųjų pastato konstrukcijų susikaupusį sniegą, taip pat imtis priemonių, kad tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaškomų vandens srautų, kurie šlaksto namo konstrukcijas.
  1. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad bendrija periodiškai atliko statinio apžiūrą, įvertinęs pateiktus aktus bei tai, kad apžiūrų metu stogo dangos defektų nenustatyta, atkreipė dėmesį į tai, kad statinio apžiūra 2015 m. ir 2017 m. atlikta vasarą, 2016 m. statinio apžiūra atlikta pavasarį, nuo įvykio praėjus trims mėnesiams, t.y., apžiūros atliktos ne įvykio metu ar iškart po jo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nors atsakovės atstovas ir liudytoja V. L. teigė, jog namo stogas ir sienos yra geros būklės ir tokios būklės buvo įvykio metu, tačiau iš ieškovės pateiktos nuotraukos matyti, kad namo sienos ir virš namo laiptinės esančio stogelio susijungimo vietoje yra dėmės. Kodėl šios dėmės užfiksuotos 2010 m., o vėliau nebuvo fiksuojamos apžiūros aktuose, atsakovės atstovas negalėjo paaiškinti, o dėmių atsiradimo priežastys (dėl naujų gyventojų ventiliacinių sistemų prijungimo prie bendros namo ventiliacijos), teismo nuomone, nėra įtikinamos, nes namo sienos ir virš namo laiptinės esančio stogelio susijungimo vietoje nematyti jokių ventiliacinių angų ar namo ventiliacinės sistemos dalių. Apeliacinio teismo vertinimu nors apžiūros ir atliktos, tačiau ar įvertinta reali, faktinė situacija, kuo remiantis nustatyta, kad konkrečių pasekmių dėl vandens kilti negalėjo, kad tam turėjo įtakos ir kokios ventiliacinės angos ar kita. Be to LITEKO duomenimis teismo posėdžio metu, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas atsakovės atstovas nepaaiškino aplinkybių dėl susidariusių dėmių. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes negalima sutikti su atsakovės argumentais, kad atsakovė turėjo pareigą kelti klausimą ar spręsti susidariusią situaciją tik esant savininkų prašymams. Todėl konkrečiu atveju atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad bendraturčiai paskutiniu metu iki 2016 metų pradžios nebuvo priėmę sprendimo, įpareigojančio bendriją pašalinti kokius nors stogo ar sienų defektus, todėl nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad bendrija netinkamai atliko bendrųjų namo objektų priežiūrą, nepagrįsti be to nepašalina atsakovo atsakomybės. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus atmestini apeliantės argumentai dėl netinkamo atsakovo.
  1. Teismas įvertino atsakovės argumentus bei pateiktus duomenis, kad bute, esančiame ( - ), pelėsis atsirado ne dėl vandens patekimo ant namo sienos, bet dėl padidintos patalpos (virtuvės) drėgmės ir vandens kondensacijos. Savo teiginiams pagrįsti atsakovė pateikė UAB „Apšilta plius“ 2016 m. kovo 3 d. pažymą, iš kurios matyti, kad įvykio vieta apžiūrėta nuo įvykio praėjus beveik 2 mėnesiams, užfiksuotas pelėsis, skirtinga virtuvės sienų ir lubų temperatūra, taip pat nurodyta, jog patalpoje jautėsi padidintas oro drėgnumas. Tačiau teismo vertinimu nenurodyta, koks yra leidžiamas oro drėgnumas 6.70 m2 ploto virtuvės patalpoje, atsakovės byloje pateiktos nuotraukos patvirtina tik tai, kad ant draudėjos virtuvės sienų yra pelėsis, tačiau įvykis pripažintas draudiminiu ne dėl to, kad atsirado pelėsis, o dėl to, kad 2016m. sausio 10 d. ant išorinės namo sienos pateko vandens, kuris prasiskverbė pro sieną į draudėjos buto vidų. Iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimais nes atsakovės argumentai bei pateikti duomenys nepaneigia ieškovės nustatytų faktinių aplinkybių, kad vanduo, drėgmė pateko per lauko sieną ( CPK 178 straipsnis). Sutiktina, kad liudytojos V. L. parodymai taip pat nepaneigia ieškovės nustatytų faktinių aplinkybių, pagrįstai teismas įvertino tai, kad ji neapžiūrėjo buto Nr. 12, taip pat nematė minėto buto iškart po draudiminio įvykio, neatsižvelgė į tuo metu buvusias meteorologines sąlygas (ant namo konstrukcijų matomas sniegas). Iš esmės nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms.
  1. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad byloje nėra įrodyta, kad butas buvo aplietas ir kad jis aplietas dėl tos priežasties, kad netinkamai buvo prižiūrimi bendrojo naudojimo objektai - lauko sienos ir stogas. Nepagrįsti apeliantės vertinimai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog trečiojo asmens buto užliejimo priežastimi buvo netinkama stogo bei sienų priežiūra ar defektai. Kad nėra duomenų, kad R. L. buto Nr. 12 virtuvėje pelėsį sukėlė nuo daugiabučio namo stogo varvantis iš sniego ištirpęs vanduo.
  1. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
  1. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014). Apeliacinio teismo vertinimu atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, priešingai nėra pagrindo išvadoms, kad atsakovė paneigė ieškovės nustatytas faktines aplinkybes ir įrodė, kad trečiajam asmeniui žala padaryta dėl jos pačios netinkamų veiksmų, netinkamo buto eksploatavimo, ventiliacijos neužtikrinimo ir kita. ( CPK 178 straipsnis).

21Dėl turto draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, subrogacijos teisės įgyvendinimo sąlygų

  1. Ieškovės atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš delikto, t. y. turtinės prievolės dėl žalos padarymo (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo Draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas arba pagal sutartinę atsakomybę numatančias normas. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, subrogacine tvarka reikalaudamas žalos (nuostolių) atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, atsistoja į draudėjo vietą deliktiniuose santykiuose su žalą padariusiu asmeniu, dėl ko jam kyla pareiga įrodyti neteisėtus asmens veiksmus, asmens kaltę, realios žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp neteistų veiksmų ir žalos. Kai neįrodyta bent viena būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. CK 6.246 straipsnyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsižvelgiant į tai, kad bendrojo naudojimo objektų valdytoja turėjo pareigą užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo priežiūrą nesiėmė jokių veiksmų siekiant įgyvendinti teisės aktuose numatytas funkcijas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos veiksmus vertino kaip neteisėtą neveikimą. Kaip minėta atsakovės elgesys prisidėjo prie žalos atsiradimo, atsakovė nesiėmė veiksmų tokiems padariniams (žalai) atsirasti, todėl pripažintina, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusių padarinių – buto apliejimo. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas.
  1. Atsižvelgiant į apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl apeliacinio skundo esmės, o dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

22Dėl bylos procesinės baigties

  1. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad žala atsirado dėl atsakovės nepakankamo rūpestingumo, nes įvertinus konkrečias bylos aplinkybes bendrija privalėjo tinkamai atlikti namo priežiūrą (šiuo atveju šalinti sniegą nuo pastato bendrųjų konstrukcijų), konkrečiu atveju namo priežiūros funkcijos nebuvo perleistos ir jų atlikimo neorganizavo bei neatliko kitas juridinis ar fizinis asmuo. Įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kaltė). Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, pagrįstai reikalauja priteisti iš bendrijos turtinę žalą, kuri, atsižvelgiant į 1,39 Eur nusidėvėjimą, yra lygi 301,61 Eur ir kurios dydžio atsakovė neginčijo. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23Dėl bylinėjimosi išlaidų.

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 120 Eur advokato išlaidų už apeliacinį skundą, ieškovas pateikė duomenis, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 35 Eur. Nors atsakovė prašė priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus apeliacinį skundą, jos neatlygintinos. Teismas įvertinęs ieškovės paruošto procesinio dokumento turinį, apimtį, galimas advokato darbo laiko sąnaudas, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme pagrįstos, iš atsakovės ieškovei priteistini 35 Eur.

24Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

25Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą.

26Priteisti iš atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Zokniečiai“, juridinio asmens kodas 302680110, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 35 Eur ( trisdešimt penkis eurus) patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

27Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

28Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teismas... 4.
  1. Ginčo esmė
      5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6.
            7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė... 8.
                  9. 10.1. Teismas negalėjo iš atsakovės priteisti žalos atlyginimo ieškovei,... 10. 10.2. Bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo... 11. 10.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė CPK 185... 12. 10.4. Iš orų prognozės istorijos (www.gismeteo.ru) matyti, kad Šiauliuose... 13. 11.1. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus – išrašą... 14. 11.2. Nesutinka, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Atsakovės,... 15. 11.3. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų apie... 16. Teismas... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 18. ir teisiniai argumentai ir išvados... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.
                  1. Bylos... 20. Dėl netinkamo atsakovo
                    1. Apeliaciniame skunde... 21. Dėl turto draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, subrogacijos teisės... 22. Dėl bylos procesinės baigties
                      1. Pirmosios... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
                        1. Šaliai, kurios... 24. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 25. Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d.... 26. Priteisti iš atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos... 27. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 28. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims....