Byla 2-1653/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio birštva“ dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių išmokų ir delspinigių priteisimo bei pagal atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio birštva“ priešieškinį ieškovui D. J. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimo tvarką, su darbo santykiais susijusių mokėtinų išmokų dydžius bei darbdaviui padarytos žalos atlyginimo pagrindus.

6Ieškovas D. J. kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas:

  1. pripažinti, kad darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Pajūrio birštva“ (dabartinis teisinis statusas – restruktūrizuojama) nutraukta 2010 m. spalio 1 d. DK 128 straipsnio 1 dalies pagrindu;
  2. priteisti ieškovui iš atsakovo 2 983,69 Lt nesumokėto darbo užmokesčio;
  3. priteisti ieškovui iš atsakovo 204,12 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą darbo užmokestį iki darbo sutarties nutraukimo;
  4. priteisti ieškovui iš atsakovo 3 859,38 Lt dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką;
  5. priteisti ieškovui iš atsakovo 28 669,68 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 26 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos;
  6. priteisti ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo visiško įvykdymo, skaičiuojant po 91,89 Lt per dieną už penkių darbo dienų savaitę;
  7. priteisti ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovas 2009 m. birželio 16 d. sudarė darbo sutartį Nr. 291, pagal kurią atsakovas 2009 m. birželio 16 d. priėmė ieškovą į darbą santechniko pareigoms. 2009 m. rugsėjo 25 d. ieškovas pateikė atsakovui prašymą nutraukti darbo sutartį nuo 2009 m. spalio 1 d. pagal DK 128 straipsnio 1 dalį, kadangi ieškovui du mėnesius iš eilės nebuvo mokamas visas priklausantis darbo užmokestis. Apie darbo sutarties nutraukimą įrašas darbo sutartyje nebuvo padarytas. VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymoje draudimo pabaiga nurodyta 2009 m. rugsėjo 25 d. Atsakovas kaip buvęs darbdavys liko skolingas ieškovui 2 983,69 Lt bei kitas ieškinio reikalavimuose nurodytas sumas, susidariusias dėl vėlavimo atsiskaityti (DK 127 str. 2 d., 128 str. 1 d., 140 str. 2 d., 141 str. 3 d.). Be to, kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami 0,06 procentų dydžio delspinigiai nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti, įskaitant išmokėjimo dieną (DK 207 str. 1 d., Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d.).

8Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Pajūrio birštva“ restruktūrizavimo bylą.

9Kretingos rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi šią civilinę bylą sustabdė ir perdavė Klaipėdos apygardos teismui.

10Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimą atnaujino ir pridėjo prie atsakovo UAB „Pajūrio birštva“ restruktūrizavimo bylos.

11Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 2 d. nutartimi patvirtino patikslintą R UAB „Pajūrio birštva“ kreditorių sąrašą, įskaitant ir kreditoriaus D. J. 3 361,93 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi patikslino R UAB „Pajūrio birštva“ kreditorių sąrašą, įskaitant ir kreditoriaus D. J. 3 184,81 Lt dydžio finansinį reikalavimą.

12Atsakovas R UAB „Pajūrio birštva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad darbo sutarties 4 straipsnyje darbdavio iniciatyva buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo terminas, kuris baigėsi 2009 m. rugsėjo 15 d. Atsakovo netenkino ieškovo darbo rezultatai, nes ieškovas neatitiko santechniko kvalifikacijos reikalavimų, neturėjo kvalifikaciją įrodančių dokumentų, neturėjo patirties šioje srityje, dėl ko ieškovo atliktą darbą tekdavo peržiūrėti ir taisyti. Atsakovas 2009 m. rugsėjo 7 d. pateikė ieškovui susipažinti įspėjimą, kad ieškovas bus atleistas iš darbo pagal DK 107 straipsnio 1 dalį nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. Ieškovas atsisakė pasirašyti įspėjimą ir pateikė darbdaviui informaciją apie tai, kad serga ir turi nedarbingumo lapelį, todėl atsakovas negalėjo atleisti ieškovo iki laikinojo nedarbingumo laikotarpio pabaigos (DK 131 str. 1 d. 1 p.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbuotojo atsisakymas, vengimas priimti rašytinį įspėjimą dėl atleidimo iš darbo prilyginamas jo gavimui. 2009 m. rugsėjo 25 d. ieškovas atvyko į darbovietę ir pateikė atsakovui nedarbingumo lapelį. Atsakovas informavo ieškovą, kad darbdavio sprendimu ieškovas atleidžiamas iš darbo DK 107 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, o atlyginimo išmokėjimo darbuotojui klausimo sprendimas yra stabdomas iki paaiškės, kiek atsakovas patyrė nuostolių dėl ieškovo kaltės. Sužinojęs apie tai, ieškovas surašė ir įteikė darbdaviui pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 128 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Teismui pateikta darbo sutartis, kurioje pats ieškovas yra nurodęs, jog atsisako pasirašyti, patvirtina, kad ieškovą darbdavys supažindino su atleidimo iš darbo faktu. Ieškovas negrąžino atsakovui bei nesumokėjo 876,13 Lt sumos už jo funkcijoms vykdyti išduotas materialines vertybes, dėl ko atsakovas patyrė nuostolių, kuriuos rašytiniu darbdavio nurodymu gali išskaityti iš darbuotojui mokamo darbo užmokesčio, neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (DK 253 str., 258 str.). Ieškovui kreipusis su ieškiniu į Kretingos rajono apylinkės teismą, žalos išieškojimo klausimas buvo sustabdytas (DK 258 str. 3 d.). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad su darbuotoju buvo uždelsta atsiskaityti ne dėl darbdavio kaltės, todėl ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką. Tuo tarpu pareigą sumokėti 204,12 Lt delspinigių atsakovas pripažįsta, jie yra įtraukti į ieškovo finansinio reikalavimo dydį atsakovo restruktūrizavimo byloje. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atleidimo iš darbo pagal DK 107 straipsnio 1 dalį sąlyga yra neigiami išbandymo rezultatai, o darbuotojo išbandymo rezultatų vertinimas, kai išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, yra darbdavio prerogatyva. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas yra patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo.

13Atsakovas R UAB „Pajūrio birštva“ pateikė priešieškinį, prašydamas ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovui 876,13 Lt. Nurodė, jog dėl ieškovo neatsakingumo, tai yra jam perduotų materialinių vertybių neišsaugojimo, atsakovas patyrė nuostolių, todėl yra pagrindas prašyti priteisti iš ieškovo 876,13 Lt materialinę žalą (DK 253 str.). Atsakovas neginčija aplinkybės, kad atleidimo iš darbo dieną su ieškovu nebuvo visiškai atsiskaityta, tačiau ieškovas neįrodė, kad jis kreipėsi į darbdavį, prašydamas su juo atsiskaityti, todėl atsakovas nepažeidė DK 206 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų.

14II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

15Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi atsakovo R UAB „Pajūrio birštva“ priešieškinį atmetė, o ieškovo D. J. ieškinį tenkino iš dalies – pripažino 2009 m. birželio 16 d. darbo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, nutraukta nuo 2009 m. spalio 1 d. DK 128 straipsnio 1 dalies pagrindu bei priteisė ieškovui iš atsakovo R UAB „Pajūrio birštva“ 3 859,38 Lt dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 5 000 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė du darbo sutarties egzempliorius, kuriuose buvo nurodyti skirtingi atleidimo pagrindai pagal DK 127 straipsnio 1 dalį ir pagal DK 107 straipsnio 1 dalį. Atsakovas 2009 m. rugsėjo 25 d. priėmė įsakymą atleisti ieškovą nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Įvertinus šį įsakymą bei buhalterės paaiškinimus, kad ji apsiriko į darbo sutartį neteisingai įrašydama DK 127 straipsnio 1 dalį, teismas padarė išvadą, kad darbuotoją atleidžiant į darbo sutartį darbdavys įrašė DK 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atleidimo pagrindą ir tik su šiuo atleidimo pagrindu supažindino darbuotoją. Teismas konstatavo, jog pateikti įrodymai prieštaringi, kyla pagrįsta abejonė dėl kitame darbo sutarties egzemplioriuje nurodyto atleidimo pagrindo (DK 107 str. 1 d.) surašymo laiko bei aplinkybės, jog su šiuo atleidimo pagrindu buvo supažindintas ieškovas. Teismas nusprendė, kad darbdavys, atleisdamas darbuotoją iš darbo, pažeidė DK 141 straipsnio 2 dalį, įpareigojančią darbdavį nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Kadangi ši teisės norma nelaikytina specialiąja, teismas taikė panašų teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas, nustatančias darbo sutarties sudarymo tvarką (DK 9 str. 1 d., 99 str. 2 d.) bei to pasėkoje konstatavo, kad sudarant ir nutraukiant darbo sutartį, darbdavys tą pačią dieną privalo užpildyti ne tik darbuotojo, bet ir savo darbo sutarties egzempliorių, užtikrindamas darbovietėje saugomų darbo sutarčių nuostatų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Darbdavys neįrodė teiginių, jog 2009 m. rugsėjo 7 d. teikė ieškovui įspėjimą, kuriuo jis buvo informuojamas apie būsimą atleidimą iš darbo nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu. Darbdavio teiginiai nebuvo patvirtinti ir jokiais rašytiniais įrodymais (darbdavio surašyto aktu apie darbuotojo atsisakymą, nebuvo pradėta darbo drausmės pažeidimo procedūra, nepateikta siuntimo registruotu paštu kvito ar įteikimo kitokiomis ryšio priemonėmis patvirtinančių įrodymų). Atsakovas neįrodė ir teiginių, jog darbuotojas atsisakė vykdyti darbdavio nurodymus bei pasirašyti įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą. Tuo tarpu darbuotojo prašymas atleisti iš darbo DK 128 straipsnio 1 dalies pagrindu yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis – darbdavys daugiau kaip du mėnesius nemokėjo ieškovui jam priklausančio darbo užmokesčio, darbuotojas laikėsi darbo sutarties nutraukimo tvarkos bei terminų – pateikė prašymą likus daugiau kaip trims dienoms iki numatomos atleidimo datos. Todėl teismas tenkino darbuotojo reikalavimą bei pripažino, jog darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta DK 128 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2009 m. spalio 1 d. Jokie galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės darbdaviui sulaikyti darbo užmokesčio mokėjimo dėl pradėto vidinio tyrimo. Atlyginimo išmokėjimo metu neegzistavo ir aplinkybės, įtvirtintos DK 258 straipsnyje, nes nebuvo nustatytas darbuotojo padarytos materialinės žalos faktas. Atsižvelgiant į išdėstyta, darbdavys privalėjo išmokėti darbuotojui visą jam priklausantį darbo užmokestį už išdirbtą laiką, todėl ieškovui priteisiamas 2 983,69 Lt dydžio darbo užmokestis (DK 141 str. 1 d.). Taip pat darbo užmokesčio nemokėjimas po bylos iškėlimo teisme pažeidė CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Ieškovo naudai priteisiami 0,06 procentų dydžio delspinigiai – 204,12 Lt nuo nesumokėtos sumos (Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str.). Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtino patikslintus restruktūrizuojamos UAB „Pajūrio birštva“ kreditorių finansinius reikalavimus, tame tarpe ir ieškovo 3 187,81 Lt reikalavimą, nėra teisino pagrindo ieškovui priteisti 2 983,69 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 204,12 Lt delspinigių, kurie jau yra patvirtinti restruktūrizavimo byloje. Ieškovui iš atsakovo teismas priteisė 3 859,38 Lt dydžio dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija (DK 128 str. 1 d., DK 140 str. 2 d.). Kadangi darbo santykiams nutrūkus, buvusių darbo sutarties šalių santykiams taikoma ne darbo teisė, o CK normos, ginančios kreditoriaus turtinius interesus, teismas tenkino ieškinio reikalavimą priteisti procesines palūkanas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo finansinė padėtis sunki, darbuotojas buvo įdarbintas darbdavio iniciatyva, suteikiant jam bandomąjį trijų mėnesių laikotarpį, kuriam pasibaigus darbo santykiai tarp šalių nutrūko, nusprendė, kad visos ieškovo reikalaujamos sumos (vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką) priteisimas būtų neproporcinga sankcija padarytam teisės pažeidimui, nes tarp teisės pažeidimo, darbuotojui sukeltų pasekmių bei sankcijos egzistuotų nepagrįstai didelė disproporcija. Todėl teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 5 000 Lt dydžio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2009 m. kovo 24 d. apžvalgoje nurodė, jog darbuotojas, net ir žinodamas, kad tam tikrus su jo darbu susijusius dokumentus darbdavys tvarko netinkamai, vengdamas konflikto su darbdaviu ir bijodamas prarasti darbą, gali nereikšti darbdaviui jokių pretenzijų. Į šią darbo bylų specifiką turi būti atsižvelgiama tiek vertinant įrodymus, tiek ir sprendžiant apie jų pakankamumą bei paskirstant įrodinėjimo pareigą šalims. Atsižvelgiant į bylos specifiką, byloje pateiktus duomenis bei į aplinkybę, jog atleisdamas darbuotoją iš darbo darbdavys sistemingai pažeidinėjo DK 35 straipsnio 1 dalį, teismas laikė neįrodytu faktą, jog darbuotojas negražino darbdaviui materialinių vertybių. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, jog darbdaviui visas materialines vertybes gražino. Šiais teiginiais teismas pasitikėjo ir atsakovo priešieškinį atmetė.

17III. Atskirojo skundo argumentai

18Atsakovas R UAB „Pajūrio birštva“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. teismas nepagrįstai pakeitė darbo sutarties nutraukimo pagrindą ir datą, nes teismui atsakovas buvo pateikęs įrodymus, jog pats ieškovas 2009 m. rugsėjo 25 d. buvo pasirašęs ant darbdavio sutarties egzemplioriaus, nurodydamas nesutikimą su atleidimu pagal DK 127 straipsnį. Teismui taip pat buvo pateikti atsakovo buhalterės paaiškinimai dėl klaidingo DK straipsnio nurodymo ieškovo atleidimo metu. Nustačius padarytą klaidą, darbdavys ją ištaisė. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas 2009 m. rugsėjo 25 d. buvo atleistas darbdavio iniciatyva, pasibaigus ieškovo nedarbingumui;
  2. teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas 2009 m. rugsėjo 7 d. nesupažindino ieškovo su įspėjimu apie atleidimą iš darbo. Šią aplinkybę galėjo patvirtinti atsakovo vadovas, tačiau byla buvo išnagrinėta neapklausus atsakovo vadovo, nes jis dėl kojos lūžio negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Atsakovas negalėjo atleisti ieškovo iš darbo jo nedarbingumo laikotarpiu. Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovas vengė pasirašyti įspėjimą dėl atleidimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikoma įrodančia, kad ieškovas buvo su juo supažindintas;
  3. Darbuotoją atleidus iš darbo darbdavio iniciatyva (DK 107 str.), jam neturėjo būti išmokama dviejų mėnesių dydžio išeitinė kompensacija;
  4. teismas neteisingai pritaikė teisės normas, numatančias atsiskaitymą su darbuotoju, nes tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama su darbuotoju, kuris atleidimo dieną dirbo, su juo privaloma atsiskaityti ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną, o kai nebedirba (dėl laikino nedarbingumo ir pan.), darbuotojui priklausančias išmokas darbdavys privalo išmokėti per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti (DK 206 str. 1 d. 1 -2 p.). Tuo tarpu ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl atsiskaitymo;
  5. teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui už uždelstą atsiskaityti laikotarpį 5 000 Lt vidutinio darbo užmokesčio bei 5 procentų dydžio delspinigius, nes atsakovo restruktūrizavimo byloje yra patvirtintas ieškovo 3 187,87 Lt dydžio finansinis reikalavimas (2 983,69 Lt darbo užmokesčio bei 204,12 Lt delspinigių);
  6. teismas nepagrįstai netenkino atsakovo priešieškinio, nes ieškovas neįrodė, kad būtų atsiskaitęs su darbdaviu už darbo funkcijoms vykdyti gautas materialines vertybes.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

21DK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės išmokos. „Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-58/2010).

22Nagrinėjamu atveju atsakovas, teigdamas, kad ieškovą pagrįstai iš darbo atleido DK 107 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, nurodė abstrakčias prielaidas, kad ieškovas neatitiko santechniko kvalifikacijos reikalavimų, neturėjo kvalifikaciją įrodančių dokumentų, neturėjo patirties šioje srityje, dėl ko ieškovo atliktą darbą tekdavo peržiūrėti ir taisyti. Atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio šias prielaidas, tai yra nepateikė jokių ieškovo pareiginių nuostatų ar kitų įmonės vidaus tvarkos dokumentų, kuriuose atsispindėtų ieškovui kaip santechnikui keliami konkretūs išsilavinimo ar patirties reikalavimai, taip pat nepateikė jokių įrodymų apie ieškovo netinkamai atliktus darbus, patirtas išlaidas dėl jų taisymo ir pan. (CPK 12 ir 178 str.). Priešingai, iš byloje esančių įrodymų apie ieškovui priskaičiuotą mokėti net kelis kartus didesnį darbo užmokestį nei buvo sutarta darbo sutartyje, galima daryti išvadą, kad atsakovą tenkino ieškovo darbo kokybė (b.l. 10, 22-23, 36-37).

23Be to, atsakovo pateiktas 2009 m. rugsėjo 7 d. įspėjimas apie ieškovo atleidimą iš darbo DK 107 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. ieškovo nėra pasirašytas (b.l. 39). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas su šiuo įspėjimu buvo supažindintas bei įrodymų, kad atsakovas dėjo pastangas, jog ieškovui, kuris, pagal atsakovo pateiktus įrodymus nuo 2009 m. rugsėjo 7 d. sirgo, bandė įteikti šį įspėjimą registruotu paštu ar kitais įteikimo būdais. Atitinkamai iš to seka, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas vengė priimti šį atsakovo įspėjimą.

24Iš aukščiau nustatytų bylos aplinkybių bei atsakovo pateiktų įrodymų viseto seka, kad atsakovas neįrodė sąlygos, būtinos ieškovą atleisti iš darbo DK 107 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, tai yra atsakovas neįrodė, jog ieškovas neišlaikė išbandymo (CPK 12 ir 178 str.). Atsakovas taip pat neįrodė, kad laikėsi DK 107 straipsnio 1 dalyje nustatytos atleidimo tvarkos ir terminų (CPK 12 ir 178 str.). Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo nurodomas ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas negali būti pripažintas teisėtu. Šią teisėjų kolegijos išvadą pagrindžia ir atsakovo motyvų bei į bylą pateiktų įrodymų tarpusavio prieštaringumas, nes atsakovo 2009 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, jog ieškovas 2009 m. rugsėjo 25 d. sirgo, tačiau ieškovo prieštaravimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo bei prašymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo kitu pagrindu atsakovui pateikti tą pačią dieną - 2009 m. rugsėjo 25 d. (b.l. 9, 22-23, 30, 36-37). Be to, atskirajame skunde atsakovas teigia, kad ieškovą atleido iš darbo tik tuomet, kai jis baigė sirgti, bei taip pat pateikia prieštaraujantį šiam teiginiui kitą argumentą, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui mokėtinų su darbo santykiais susijusių išmokų dėl to, kad jį atleido jo sirgimo laikotarpiu. Atsakovo į bylą pateiktame 1 darbo sutarties egzemplioriuje ir atsakovo 2009 m. rugsėjo 25 d. įsakyme bei atsakovo į bylą pateiktame kitame darbo sutarties egzemplioriuje ir 2009 m. rugsėjo 7 d. atsakovo įspėjime numatyti du visiškai skirtingi ieškovo atleidimo pagrindai – DK 107 str. 1 d. bei DK 127 str. 1 d. (b.l. 21, 22-23, 36-37, 40), atsakovo pateiktuose darbo sutarčių egzemplioriuose bei atsakovo 2009 m. gruodžio 31 d. įsakyme nurodytos skirtingos ieškovo atleidimo iš darbo datos – 2009 m. rugsėjo 25 d. ir 2009 m. rugsėjo 10 d. (b.l. 22-23, 36-37, 91), atsakovo buhalterė teikia paaiškinimus dėl ieškovo atleidimo pagrindų sumaišymo darbo sutartyje, tačiau darbo sutarties nutraukimą kaip darbdavio įgaliotas asmuo bei įsakymą, kuriame nurodytas ieškovo atleidimo pagrindas, pasirašė ne atsakovo buhalterė, o atsakovo vadovas (b.l. 22-23, 36-37, 51). Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai, kuriais atsakovas įrodinėja skundžiamos nutarties nepagrįstumą dalyje dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo nustatymo, atmestini kaip neįrodyti (CPK 12 ir 178 str.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus darbo sutarties nutraukimo pagrindo nustatymo klausimu ir tinkamai įvertinęs šių įrodymų tarpusavio sąsajumą bei įrodytinumo lygį, priėjo pagrįstos išvados, jog, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas daugiau kaip 2 mėnesius nemokėjo ieškovui viso mokėtino darbo užmokesčio, atsakovas turėjo atleisti ieškovą iš darbo DK 128 straipsnyje nurodytu pagrindu nuo ieškovo 2009 m. rugsėjo 25 d. pateiktame prašyme nurodytos datos – 2010 m. spalio 1 d. (b.l. 9, 10, 66).

25Nustačius, jog ieškovo darbo sutartis laikytina nutraukta DK 128 straipsnyje nurodytu pagrindu, nesant ieškovo kaltės, o ne atsakovo nurodytu DK 107 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, atmetami kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog ieškovui atsakovas neprivalėjo mokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos (DK 140 str. 2 d.).

26Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir tuos atskirojo skundo argumentus, kuriais atsakovas įrodinėja, kad ieškovui darbo užmokesčio jo atleidimo dieną neišmokėjo, nes jis tuo metu sirgo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis atsakovo atskirojo skundo argumentas prieštarauja paties atsakovo pozicijai, kurios jis laikėsi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes atsakovas įrodinėjo, jog ieškovą atleido pasibaigus jo nedarbingumui, pirmąją jo darbo dieną. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai – ieškovo 2009 m. rugsėjo 25 d. prašymas, ieškovo 2009 m. rugsėjo 25 d. atsisakymas pasirašyti ant darbo sutarties, atsakovo 2009 m. rugsėjo 25 d. išduota ieškovui pažyma apie sumokėtą atlyginimą (b.l. 9, 22-24)- patvirtina, kad ieškovas 2009 m. rugsėjo 25 d. buvo darbe.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (2001 m. kovo 20 d. redakcija Nr. IX-218) 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, tarp jų ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą skaičiavimas. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, kuria buvo iškelta restruktūrizavimo byla atsakovui, įsiteisėjo 2009 m. gruodžio 22 d. Vadinasi, ieškovui mokėtinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo su juo atsiskaityti laiką bei 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos skaičiuotini tik iki 2009 m. gruodžio 22 d. Laikotarpyje nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 22 d. buvo 59 (22+21+16) darbo dienos, todėl už šį laikotarpį mokėtinas vidutinis darbo užmokestis ieškovui sudaro 5 421,51 Lt (2 021,58+1 929,69+1 470,24 ) (b.l. 67). Klaipėdos apygardos teismui priteisus 5 000 Lt vidutinio darbo užmokesčio ir ieškovui šioje dalyje nutarties neapskundus, ieškovui iš atsakovo priteisto vidutinio darbo užmokesčio dydis už pradelstą atsiskaityti laikotarpį paliekamas nepakeistas (CPK 313 str.). Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismo nutartis dalyje dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo pakeičiama, paskaičiuojant, kad laikotarpyje nuo 2009 m. spalio 26 d.(šios bylos iškėlimo dienos) iki 2009 m. gruodžio 22 d. yra 58 kalendorinės dienos, tai už šį laikotarpį nuo teismo priteistos sumos susidaro 70,43 Lt palūkanų (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

28Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog atsakovo priešieškinys turėjo būti patenkintas, nes ieškovas neįrodė fakto, kad atsiskaitė su atsakovu už gautas materialines vertybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo santykių specifiškumas pasireiškia tuo, jog būtent darbdavys tvarko visą materialinio turto, įskaitant ir to, kuris perduodamas darbuotojams naudotis, apskaitą. Iš to seka, kad paprastai visais įrodymais apie darbuotojui išduotas bei iš darbuotojo atsiimtas materialines vertybes disponuoja būtent darbdavys, o ne darbuotojas. Nagrinėjamu atveju darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo jau yra nutrūkę, todėl mažai tikėtina, kad ieškovas tūrėtų galimybę pats pateikti atsakovo turto apskaitos aktus ar materialinių vertybių priėmimo-perdavimo aktus. Tuo tarpu atsakovas pateikė direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymą, kuriame išvardintas ieškovo atsakovui negrąžintas turtas bei Įrankių išdavimo ieškovui apskaitos lapą (b.l. 91-92). Šiame lape prie visų įrankių, dešinėje pusėje už ieškovo parašo, patvirtinančio apie įrankių gavimą, yra padaryti dvejopo pobūdžio įrašai – arba uždėta varnelė, arba įrašytas žodis „grąžinta“. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias atžymas bei atsižvelgusi į ieškovo duotus paaiškinimus teismo posėdyje, kad jis darbo priemones atsakovui grąžino, o atsakovo įgaliotas asmuo apie tai pasižymėjo (b.l. 97), daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovas grąžino atsakovui darbo priemones (CPK 176 str.). Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakyme numeriais 13-15 atžymėti daiktai – batai, šalmas ir darbo apranga, buvo apskritai perduoti naudotis ieškovui, nes šie daiktai Įrankių išdavimo apskaitos lape nėra įvardinti. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamoje nutartyje teismas teisingai ištyrė įrodymų visetą, nagrinėdamas klausimą dėl atsakovo priešieškinio pagrįstumo, bei priėjo teisingos ir pagrįstos išvados, kad atsakovo priešieškinys turi būti atmestas kaip neįrodytas.

29Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad skundžiamoje nutartyje teismas neteisingai pritaikė teisės normas, nustatančias draudimą restruktūrizuojamos įmonės atžvilgiu skaičiuoti palūkanas, dėl ko neteisingai paskaičiavo mokėtinų palūkanų dydį, atsakovo atskirąjį skundą šioje dalyje tenkina, naikina skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį dalyje dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo iki teismo procesinio sprendimo įvykdymo ir klausimą šioje dalyje išsprendžiamas iš esmės – priteisia iš atsakovo ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. spalio 26 d.) iki restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo dienos (2009 m. gruodžio 22 d.), kas iš viso sudaro 70,43 Lt palūkanų (CPK 337 str. 2 p.). Likusi Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarties dalis paliekama nepakeista, nenustačius pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ji galėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties dalies negaliojimo pagrindų (CPK 337 str. 1 p., 338 str.).

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 ir 2 punktais bei 338 straipsniu,

Nutarė

31panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio birštva“ ieškovui D. J. priteistos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės – priteisti iš atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio birštva“ ieškovui D. J. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 859,38 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. spalio 26 d.) iki restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo teisme dienos (2009 m. gruodžio 22 d.), kas iš viso sudaro 70,43 Lt palūkanų.

32Kitoje dalyje Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų,... 6. Ieškovas D. J. kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą su ieškiniu,... 7. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovas 2009 m. birželio 16 d. sudarė darbo... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi iškėlė... 9. Kretingos rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi šią... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartimi šios civilinės... 11. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 2 d. nutartimi patvirtino... 12. Atsakovas R UAB „Pajūrio birštva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 13. Atsakovas R UAB „Pajūrio birštva“ pateikė priešieškinį, prašydamas... 14. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 15. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi atsakovo R UAB... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2009 m. kovo 24 d. apžvalgoje nurodė,... 17. III. Atskirojo skundo argumentai... 18. Atsakovas R UAB „Pajūrio birštva“ pateikė atskirąjį skundą,... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.... 21. DK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei darbdavys pripažino, kad išbandymo... 22. Nagrinėjamu atveju atsakovas, teigdamas, kad ieškovą pagrįstai iš darbo... 23. Be to, atsakovo pateiktas 2009 m. rugsėjo 7 d. įspėjimas apie ieškovo... 24. Iš aukščiau nustatytų bylos aplinkybių bei atsakovo pateiktų įrodymų... 25. Nustačius, jog ieškovo darbo sutartis laikytina nutraukta DK 128 straipsnyje... 26. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir tuos atskirojo skundo... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (2001 m.... 28. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog... 29. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad skundžiamoje nutartyje teismas... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarties dalį,... 32. Kitoje dalyje Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį palikti...