Byla 2-620/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. G. ir P. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. birželio 12 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-334-338/2008 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovams A. G. ir P. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų A. G. ir P. G. solidariai 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1 643,97 Lt turtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 28 d. atsakovų sūnus D. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį AUDI – 80, lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Kamaz“, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu VW Passat, kurį vairavo ieškovė. Eismo įvykio metu, D. G. pažeidus Kelių eismo taisyklių 68, 180.3 punktų reikalavimus, buvo apgadintas ieškovei priklausantis automobilis VW Passat, ieškovė patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko ne kartą teko gydytis sveikatos priežiūros įstaigose – ligoninėse, sanatorijose, pirkti brangius vaistus, prietaisus. Kadangi Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.1-3-753/2008 buvo nustatyta, jog dėl sveikatos būklės, psichikos sutrikimo D. G. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, serga, tai CPK 6.268 straipsnio 4 dalies pagrindu pareiga atlyginti žalą atsiranda D. G. tėvams. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovai sužinoję apie teismui pateiktą ieškinį dėl žalos atlyginimo, gali bandyti paslėpti ar perleisti turtą tretiesiems asmenims, todėl ieškiniui užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį turtą ir pinigines lėšas.

4Panevėžio apygardos teismas 2008 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir 101 643,97 Lt sumai areštavo atsakovams A. G. ir P. G. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nesant pakankamai turto, pinigines lėšas, esančias atsakovų atsiskaitomosiose sąskaitose, uždraudžiant atsakovams areštuotomis piniginėmis lėšomis disponuoti, perleisti tretiesiems asmenims, materialiu turtu leisti naudotis nesumažinant areštuoto turto bendros vertės. Teismas nurodė, kad atsakovams pareikšto reikalavimo suma yra didelė, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5Atskiruoju skundu atsakovai A. G. ir P. G. prašo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skunde nurodo, kad A. G. ir P. G. byloje nėra tinkami atsakovai. Teismas, areštuodamas ne tik turtą bet ir pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, pažeidė ekonomiškumo principą. Atsakovų teigimu, jiems priklausančio nekilnojamojo turto, esančio ( - ), vertė viršija ieškinio sumą, todėl teismas pritaikė perteklines laikinąsias apsaugos priemones ir pažeidė CPK 145 straipsnio 2 dalies reikalavimą.

6Atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą ieškovė R. V. prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad taikant laikinasias apsaugos priemones ieškinio pagrįstumo ir atsakovų tinkamumo klausimas nesprendžiamas. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė areštuotino turto eiliškumą – pirma areštuoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir, tik jo nesant, arešti banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Vykdydamas skundžiamą nutartį, antstolis areštavo atsakovams priklausantį gyvenamąjį namą, esantį ( - ), kurio vertė 180 000 Lt, todėl atsakovai nepagrįstai nurodo, kad dėl teismo nutartyje nurodyto arešto masto negali naudotis banko sąskaitose esančiomis lėšomis.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

9Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių.

10Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali lemti įvairios aplinkybės, viena iš kurių – didelė ieškinio suma. Ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovams fiziniams asmenims yra pareikštas didelės sumos reikalavimas, kurio išnagrinėjimo rezultatas gali būti pareikštos piniginės sumos priteisimas iš atsakovų. Tokio teismo sprendimo įvykdymas gali būti užtikrinamas neleidžiant atsakovams sumažinti turimo turto daugiau, nei to reikia ieškinio reikalavimams patenkinti (CPK 145 str. 2 d.).

11Nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nurodo konkrečias laikinąsias apsaugos priemones (jų turinį) ir pritaikymo mastą, nutarties įvykdymo tvarką ir būdą, o taikydamas turto areštą išsprendžia to turto valdymo ir naudojimo klausimus (CPK 145 str. 4 d.). Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o ne apriboti atsakovų veiklą, tai laikinoji apsaugos priemonė – piniginių lėšų areštas – taikytina išimtiniais atvejais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nutarties priėmimo dieną pirmosios instancijos teismas neturėjo duomenų, kiek ir kokio turto turi atsakovai, todėl skundžiamoje nutartyje ir nenurodė išsamios informacijos apie areštuojamą turtą (pavadinimo, kodo, aprašymo, buvimo vietos bei kitų turtą identifikuojančių duomenų). CPK 148 straipsnio 4 dalis tokį teismo veiksmą leidžia, tačiau tokiu atveju teismas turi pavesti antstoliui surasti ir aprašyti atsakovo turtą. Todėl pirmosios instancijos teismas ieškinio sumai teisingai pirma areštavo atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik šio turto nepakankant, pagrįstai nurodė ir atsakovų atsiskaitomosiose sąskaitose esančių piniginių lėšų areštą bei davė pavedimą anstoliui areštuotą turtą surasti ir jį aprašyti. Remiantis CPK 152 straipsnio 4 dalimi, teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto taikymo savaime yra turto arešto aktas, t. y. dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos (pareigūno) sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą (LR Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 5 d.). Pagal CPK 148 straipsnio 4 dalį teismas paveda antstoliui surasti ir aprašyti turtą. Vykdydamas šį pavedimą, antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka ir šį turto aprašą pateikia turto arešto aktų registro tvarkytojui (LR Turto arešto aktų registro įstatymo 11 str.).

12Kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą priedų, vykdydamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, ieškovės 101 643,97 Lt reikalavimo užtikrinimui, antstolis aprašė atsakovui P. G. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), kurio vertė 180 000 Lt (b. l. 58-59). Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių atskirojo skundo teiginius, jog vykdant skundžiamą nutartį buvo aprašytos ir atsakovams priklausančios piniginės lėšos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovų teisių daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumas reikalauja užtikrinti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, o tai reiškia, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir byloje pateiktą turto aprašą, nėra jokio pagrindo teigti, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo pažeisti ekonomiškumo bei proporcingumo principai. Todėl negali būti pripažintas pagrįstu apeliantų teiginys, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas pažeidė CPK 145 straipsnio 2 dalį.

13Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinamas ne pareikšto reikalavimo pagrįstumas materialiosios teisės prasme, o galimo palankaus kreditoriui teismo procesinio sprendimo neįvykdymo ir dėl to civilinio proceso tikslo apginti asmens, kurio materialinės subjektinės teisės yra pažeistos, interesus neįgyvendinimo grėsmė. Todėl apelianto atskirojo skundo motyvų, susijusių su atsakovų tinkamumo klausimu, teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

14Bylos aplinkybės patvirtina taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą ir teisėtumą. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama nutartis yra iš esmės pagrįsta ir teisėta, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti arba iš esmės keisti (CPK 337 str. 1 p.).

15Atsakovui taip pat išaiškintina, jog pagal CPK 146 straipsnio pirmąją dalį pirmosios instancijos teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Taip pat teismas gali atsakovo prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

17Panevėžio apygardos teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai