Byla I-612-789/2014
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ atstovui V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovei Švenčionių rajono savivaldybei, atstovaujamai Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Liviko“), dėl turtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėja AB „Lietuvos draudimas“ 2013-06-05 išsiuntė paštu teismui skundą (b. l. 1–2), kuriame prašo priteisti atlyginti 10 317,57 Lt turtinę žalą ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Paaiškino, kad sudarė su UAB „Liviko“ (toliau – ir Draudėjas) savanoriško draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas automobilis KIA CEED, valst. Nr. ( - ) (toliau – ir Automobilis), nuo įvairių rizikų, įskaitant eismo įvykius. Nurodė, kad 2010-03-26 Švenčionių rajone, Pavoverės seniūnijoje, Pavoverė-Akalionija kelyje, įvyko eismo įvykis, kurio metu Draudėjas, vairuodamas Automobilį, įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią ir jokiais įspėjamaisiais ženklais nepaženklintą duobę. Pažymėjo, kad pareiškėja įvykį pripažino draudžiamuoju ir 2010-05-07 išmokėjo 10 317,57 Lt dydžio draudimo išmoką, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį. Atkreipė dėmesį, kad 2010-09-21 raštu kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos atlyginimo, nes pagal Kelių įstatymo 5 str. 4 p. vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai, o kelio, kuriame įvyko avarija, savininkas yra Švenčionių rajono savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė), todėl ji yra atsakinga už jai priklausančius kelių remonto darbus.

5Nurodė, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.266 str. 1 d. žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, trūkumų, turi atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala padaryta dėl nukentėjusiojo tyčios, didelio neatsargumo arba dėl nenugalimos jėgos. Mano, kad žala padaryta dėl kelio netinkamos būklės, o transporto priemonės vairuotojas negalėjo laiku pastebėti kliūties bei nėra atsakingas dėl įvykusios avarijos. Nurodė, kad pagal CK 6.271 str. santykiai, susiję su dėl viešojo administravimo subjektų padarytos žalos atlyginimu, yra civiliniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai, todėl turi būti atžvelgiama i bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, įskaitant ieškinio senatį nustatančias CK 1.125 str. normas. Be to, pažymėjo, kad pagal CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. nuostatas pareiškėja turi teisę į 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, priteisimą.

6Atsakovės Savivaldybės atstovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime (b. l. 53–54) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, nustatytą reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

7Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Liviko“ atsiliepime (b. l. 39) nurodė, kad palaiko skundą, ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad patvirtina pareiškėjos skunde išdėstytas faktines aplinkybes. Mano, kad Administracija privalėjo užtikrinti Savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, jog jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad administracinės bylos teisena vairuotojo atžvilgiu nebuvo pradėta, o 2010-03-26 UAB „Liviko“ transporto priemonei žala buvo padaryta dėl kelio netinkamos būklės. Todėl pareiškėja įgijo teisę į žalos, kurią sudaro išmokėtos draudimo išmokos dydis, atlyginimą.

8Teismo posėdyje pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ atstovas nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad policija nenustatė vairuotojo kaltės dėl įvykio. Be to, nurodė, kad pareiškėja apie pažeistas teises sužinojo tik 2010 m. spalio mėnesį, kai baigėsi terminas pateikti atsakymą į pretenziją. Jeigu teismas laikytų, kad skundas teisme pareikštas praleidus įstatymo nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, prašė jį atnaujinti, nes terminas praleistas nežymiai ir pareiškėja iki atsakymo į pretenziją pateikimo (turėjimo pateikti) nežinojo (negalėjo žinoti) apie savo teisių pažeidimą.

9Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

10Skundas atmestinas.

11Byloje kilęs ginčas dėl turtinės žalos, atsiradusios subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str.), priteisimo.

12Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja su UAB „Liviko“ sudarė savanoriško draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas automobilis KIA CEED, valst. Nr. ( - ) (b. l. 28–38). 2010-03-26 Švenčionių rajone kelyje Pavoverė-Akalionija įvyko eismo įvykis, kurio metu T. O., vairuodamas UAB „Liviko“ priklausantį Automobilį, įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią ir jokiais įspėjamaisiais ženklais nepaženklintą duobę (b. l. 5, 42–49). Pareiškėja įvykį pripažino draudžiamuoju ir 2010-05-07 išmokėjo 10 317,57 Lt dydžio draudimo išmoką (b. l. 16–17), o 2010-09-21 raštu kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos atlyginimo (b. l. 3). 2013-06-05 pareiškėja išsiuntė skundą teismui, prašydama priteisti iš atsakovės atlyginti 10 317,57 Lt turtinę žalą ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (b. l. 1–2, 22).

13Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus CK reglamentavimas, kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, kad atsakovė Savivaldybė atsiliepime į skundą prašė taikyti ieškinio senatį (b. l. 53–54). Byloje nėra ginčo, kad šiuo atveju aktualus reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik tiksliai žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; ši taisyklė taikoma tada, kai kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų pradžios nustatymo tvarkos. CK 1.127 str. 2–5 d. nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais, tai yra CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013).

14CK 1.127 str. 4 d. nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolė įvykdymo momento. Minėta CK nuostata iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties termino pradžią imperatyviai sieja su pagrindinės prievolės įvykdymo momentu, todėl teismas konstatuoja, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo ne tuo metu, kai pareiškėja gavo (turėjo gauti) iš atsakovės atsakymą į pretenziją (taip nurodo pareiškėja), bet nuo draudimo išmokos pervedimo dienos. Šią poziciją patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-08-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2013). Iš SEB banko mokėjimo nurodymo (b. l. 17) matyti, kad pareiškėja, vykdydama draudimo sutarties sąlygas, draudimo išmoką UAB “Liviko” išmokėjo 2010-05-07, taigi ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo draudimo išmokos pervedimo dienos, t. y. 2010-05-07. Skundas teismui išsiųstas 2013-06-05 (b. l. 22). Duomenų, kad ieškinio senaties terminas buvo sustabdytas ar nutrauktas, byloje nėra. Taigi teismas, atsižvelgęs į minėtą reglamentavimą, teismų praktiką ir nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad skundas teisme pareikštas beveik mėnesiu praleidus įstatymo nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.).

15CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas kiekvienoje byloje turi spręsti atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.

16Pareiškėja teismo posėdyje prašė atnaujinti terminą, jeigu teismas manytų, kad skundas teisme pareikštas praleidus įstatymo nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėja teigia, kad terminas praleistas nežymiai ir ji iki atsakymo į pretenziją pateikimo (turėjimo pateikti) nežinojo (negalėjo žinoti) apie savo teisių pažeidimą. Sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad ieškinio senatis praleista nežymiai, t. y. beveik mėnesiu, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju taikytinas pakankamai ilgas trejų metų senaties terminas, per kurį pareiškėja galėjo pasinaudoti savo teise į pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja yra draudimo įmonė (juridinis asmuo), kurios tikslas – pelno siekimas, užsiimanti jai įprastu komerciniu draudimo verslu, todėl pareiškėjai, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo standartai.

17Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja pretenziją atsakovei pateikė 2010-09 21, tačiau iki pat kreipimosi į teismą (2013-06-05) pakankamai ilgą laiko tarpą nesiėmė jokių kitų veiksmų savo galimai pažeistoms teisėms apginti. Teismo nuomone, pareiškėjos teiginys, kad iki turėjimo pateikti atsakymą į pretenziją nežinojo (negalėjo žinoti) apie savo teisių pažeidimą, nesusijęs su praleisto termino atnaujinimu, nes, kaip jau minėta, senaties termino eiga prasidėjo nuo draudimo išmokos pervedimo dienos, kurią pareiškėja patyrė realią žalą. Atsakovės atsakymo į pretenziją nepateikimas šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas aplinkybe, kliudžiusia pareiškėjai laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 2 p. pareiškėja turėjo teisę dėl savivaldybių administravimo subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus kreiptis į administracinį teismą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja būtų susidūrusi su sunkumais nustatydama už žalą atsakingą asmenį ar žalos dydį.

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Jeigu asmuo veikia priešingai, nei nurodyta anksčiau – protingai ir sąžiningai, aktyviais teisėtais veiksmais per visą laikotarpį iki bylos iškėlimo siekia ginti savo pažeistas teises, negalima pripažinti, kad tai suteiktų atsakovui teisėtus lūkesčius tikintis, jog toks asmuo apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista, taip pat negalima pripažinti, jog, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino atitiktų ieškinio senaties teisės instituto paskirtį. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą.

19Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja savo teises įgyvendino nerūpestingai, neatidžiai, svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių nenustatyta, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 2 d.)

20Teismas, atsižvelgęs į Savivaldybės atsiliepime į skundą suformuluotą reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą ir byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas ir AB „Lietuvos draudimas“ skundas dėl žalos atlyginimo atmestinas (CK 1.131 str. 1 d.).

21Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str. ir Civilinio kodekso 1.131 str. 1, 2 d., teismas

Nutarė

22Pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ skundą atmesti.

23Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėja AB „Lietuvos draudimas“ 2013-06-05 išsiuntė paštu teismui... 4. Paaiškino, kad sudarė su UAB „Liviko“ (toliau – ir Draudėjas)... 5. Nurodė, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.266 str. 1 d. žalą,... 6. Atsakovės Savivaldybės atstovė Švenčionių rajono savivaldybės... 7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Liviko“ atsiliepime (b. l. 39)... 8. Teismo posėdyje pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ atstovas nurodė,... 9. Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje... 10. Skundas atmestinas.... 11. Byloje kilęs ginčas dėl turtinės žalos, atsiradusios subrogacijos pagrindu... 12. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja... 13. Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo... 14. CK 1.127 str. 4 d. nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių... 15. CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga... 16. Pareiškėja teismo posėdyje prašė atnaujinti terminą, jeigu teismas... 17. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja pretenziją atsakovei pateikė... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr.... 19. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad... 20. Teismas, atsižvelgęs į Savivaldybės atsiliepime į skundą suformuluotą... 21. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.... 22. Pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ skundą atmesti.... 23. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...