Byla 3K-3-15/2013
Dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo; trečiasis asmuo – A. Č. (A. Č.)

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (pranešėjas), Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo „If P&C Insurance“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo; trečiasis asmuo – A. Č. (A. Č.).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas klausimas, ar draudikui, išmokėjusiam eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką ir reiškiant reikalavimą priteisti iš kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko išmokėtas sumas, taikytinas vienerių (CK 1.125 straipsnio 7 dalis) ar trejų (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) metų ieškinio senaties terminas, taip pat nuo kada jis prasideda.

62006 m. lapkričio 7 d. UAB ,,If draudimas“ (ieškovas yra jo teisių perėmėjas) ir UAB „Sampo banko lizingas“ sudarė draudimo sutartį, kuria nuo nelaimingų atsitikimų buvo apdraustas automobilis ,,Hyundai Getz“ (valst. Nr. ( - )) ir jo valdytojas. 2007 m. birželio 9 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio ,,Audi 80“ (valst. Nr. ( - )) vairuotojas, važiuodamas atbulai, kliudė automobilį ,,Hyundai Getz“ ir pasišalino. 2007 m. birželio 28 d. ieškovas už automobiliui ,,Hyundai Getz“ padarytą žalą sumokėjo UAB ,,Sampo banko lizingas“ 25 744 Lt draudimo išmoką. Automobilio ,,Audi 80“ valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo, todėl ieškovas 2009 m. rugsėjo 10 d. pateikė jam pretenziją dėl nukentėjusiam asmeniui ieškovo išmokėtos sumos grąžinimo. Atsakovas 2009 m. spalio 15 d. raštu, kuris ieškovui įteiktas 2009 m. spalio 23 d., atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą, remdamasis tuo, kad pretenzija pareikšta praleidus įstatymo nustatytą terminą, t. y. praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo žalos atsiradimo dienos.

7Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas, teismui nusprendus, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą pretenzijai dėl žalos atlyginimo atsakovui pareikšti, jį atnaujinti ir priteisti ieškovui iš atsakovo 26 300 Lt žalos atlyginimo bei 6 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. birželio 11 d. kreipėsi į Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybą dėl informacijos apie eismo įvykį pateikimo. 2007 m. rugpjūčio 22 d. ieškovas informuotas, kad vyksta tyrimas; 2007 m. spalio 5 d. jam pateikta 2007 m. rugsėjo 27 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad transporto priemonė, su kuria sukeltas eismo įvykis, nenustatyta. Ieškovo teigimu, 2008 m. liepos 18 d., 2009 m. gegužės 7 d., 2009 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 17 d. raštais, 2009 m. rugpjūčio 13 d., 2009 m. rugpjūčio 25 d. elektroniniais laiškais jis vėl kreipėsi į policijos įstaigą, prašydamas pateikti informaciją, tačiau atsakymų negavo. Ieškovo teigimu, tik atsakant į jo 2009 m. rugsėjo 4 d. siųstą elektroninį laišką, 2009 m. rugsėjo 7 d. ieškovui buvo pateikta pažyma apie eismo įvykį, kurioje buvo nurodyti automobilio ,,Audi 80“ duomenys ir įvykio aplinkybės. Ieškovas nurodė, kad, neturėdamas policijos įstaigos pažymos apie eismo įvykį, negalėjo pateikti atsakovui pretenzijos, nes šis būtų atsisakęs ją tenkinti. Tai, ieškovo nuomone, be kita ko, patvirtina jo ir atsakovo sudarytos sutarties dėl tarpusavio subrogacinių reikalavimų tenkinimo 3.1 punktas. Ieškovo nuomone, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 4 punkte nustatytas vienerių metų terminas turi būti aiškinamas plečiamai ir skaičiuojamas nuo visų reikšmingų aplinkybių apie eismo įvykį, reikalingų pretenzijai pateikti, gavimo dienos, t. y. šiuo atveju nuo 2009 m. rugsėjo 7 d., kurią ieškovas gavo nurodytą pažymą. Ieškovas nurodė, kad ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2009 m. spalio 23-ioji, kai jis gavo atsakovo atsisakymą tenkinti pretenzijoje pateiktą reikalavimą.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

9Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, sprendė, jog ieškovas, 2007 m. birželio 28 d. išmokėjęs pagal draudimo sutartį draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui UAB „Sampo banko lizingas“, perėmė šio asmens teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Teismas nurodė, kad eismo įvykį sukėlė automobilio ,,Audi 80“ valdytojas, kurio civilinę atsakomybę apdraudė atsakovas, todėl ieškovas subrogacijos pagrindu turi teisę reikalauti iš jo atlyginti sumokėtas sumas. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimais, kad subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-76/2008), sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, t. y. draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą. Teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo (draudėjas) sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), t. y. šiuo atveju nuo eismo įvykio dienos, todėl atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad šis terminas prasidėjo tada, kai ieškovas gavo atsakovo atsisakymą tenkinti pretenzijoje nurodytą reikalavimą; pažymėjo, kad vertinimas, jog ieškinio senaties terminas prasidėjo ieškovo nurodytą dieną, reikštų, kad jis įgijo daugiau teisių, negu jų turėjo žalą patyręs asmuo. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti pradžia yra eismo įvykio diena, t. y. 2007 m. birželio 9-oji, ieškinio senaties terminas baigėsi 2010 m. birželio 9 d. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje prašė atnaujinti TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 punkte nustatytą vienerių metų terminą pretenzijai pareikšti, remdamasi tuo, kad ne dėl jo kaltės buvo praleistas šis terminas, t. y. kad tik 2009 m. rugsėjo 7 d. jis iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos gavo reikalingą pažymą pretenzijai atsakovui pateikti. Pasisakydamas dėl šio prašymo, teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, nustatė, kad ieškovui jau 2007 m. birželio 11 d. buvo pateikti duomenys apie automobilį, kurio valdytojas sukėlė eismo įvykį ir kurio metu draudėjui buvo padaryta žalos; 2009 m. rugsėjo 7 d. pažymoje nėra jokios naujos informacijos, kuri nebuvo žinoma ieškovui anksčiau. Teismas sprendė, kad ieškovo pateiktas susirašinėjimas su policijos įstaiga nuo 2007 m. birželio 11 d. iki 2009 m. rugsėjo 7 d. nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog jo veiksmai siekiant gauti reikalingą informaciją buvo operatyvūs ir nuoseklūs: pirmasis prašymas pateikti informaciją policijos įstaigai pateiktas 2007 m. birželio 11 d., o antrasis – tik 2008 m. liepos 18 d., t. y. praėjus beveik metams po to, kai ieškovui buvo nurodyta, kad vyksta tyrimas. Pakartotinai ieškovas į policijos įstaigą kreipėsi 2009 m. gegužės 7 d. Be to, teismo vertinimu, iš pateiktų žinučių turinio negalima daryti išvados, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. birželio mėn. iš policijos įstaigos negavo pažymos. Teismas nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą, pareikšdamas ieškinį, 2010 m. spalio 5 d., nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl objektyvių priežasčių negalėjo įgyvendinti teisės pareikšti ieškinį atsakovui laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 23 d. iki 2010 m. birželio 9 d., t. y. kai jau žinojo, kad atsakovas atsisako tenkinti pretenziją. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui, kaip pelno siekiančiai draudimo srityje veikiančiai įmonei, turėjo būti žinoma, kad subrogaciniam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas yra treji metai, kad draudikui įstojus į prievolę pasikeičia prievolės šalis ir prievolė tęsiasi, t. y. ieškinio senaties terminas subrogaciniam reikalavimui pareikšti nepradedamas skaičiuoti iš naujo, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas (CK 1.130 straipsnis), ieškovui yra taikomi didesni rūpestingumo, atidumo standartai, jis nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jo neatnaujino ir atmetė ieškinį kaip pareikštą pasibaigus ieškinio senaties terminui.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad teisė reikalauti žalos atlyginimo atsiranda tik tada, kai yra nustatyta, jog yra atsakingas už žalos padarymą asmuo (CK 6.1015 straipsnis). Dėl to nagrinėjamu atveju ieškovo teisė pareikšti ieškinį atsirado ne nuo jo sužinojimo apie eismo įvykį ar žalos dydžio nustatymo dienos, bet nuo tada, kai buvo nustatytas kaltas dėl eismo įvykio asmuo, t. y. kai ieškovas 2009 m. rugsėjo 7 d. iš policijos įstaigos gavo atsakymą, iš kurio galima spręsti, kad eismo įvykio kaltininkas yra automobilio ,,Audi 80“ vairuotojas. Kolegija pažymėjo, kad reikalavimas, kurį turi teisę pareikšti viena draudimo bendrovė kitai draudimo bendrovei dėl žalos, atsiradusios išmokėjus draudimo išmoką, atlyginimo, kyla iš draudimo teisinių santykių, todėl jam taikytinas ne bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams atlyginti žalą, bet vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovas apie eismo įvykio kaltininką sužinojo 2009 m. rugsėjo 7 d., o į teismą kreipėsi tik 2010 m. spalio 7 d., kolegija sprendė, jog ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas nenurodė priežasčių, kurios sukliudė jam kreiptis į teismą per vienerius metus nuo pažymos gavimo, bei konstatavo, jog nėra pagrindo ieškinio senaties terminui atnaujinti. Kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškinio senaties termino pradžia laikytina atsisakymo tenkinti pretenziją diena, nurodė, jog ieškovo teisės buvo pažeistos ne atsakovui atsisakius tenkinti pretenziją, o kaltam asmeniui padarius žalos draudėjui. Kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad nors pirmosios instancijos teismas taikė netinkamą ieškinio senaties terminą ir neteisingai nustatė šio pradžią, tačiau naikinti pirmosios instancijos sprendimą nėra pagrindo.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas ,,If P&C Insurance AS” prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartį ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba, teismui nusprendus netenkinti šio prašymo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartį ir grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

13Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jo reikalavimas kyla iš draudimo teisinių santykių ir todėl taikytinas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų, o ne CK 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams atlyginti padarytą žalą nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos dėl draudimo bendrovių reiškiamiems subrogaciniams reikalavimams taikytinų ieškinio senaties terminų. Kasatorius nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. Viešosios policijos apsaugos tarnyba ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2009, išaiškinta, jog: draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto; žalą patyrusio asmens (AB ,,Žeimys“) ir atsakingo už žalą asmens draudiko (UAB ,,BTA draudimas“) nesieja sutartiniai santykiai, todėl atsakingo už žalą asmens civilinės atsakomybės draudiko atsakomybė žalą patyrusiam asmeniui kyla ne sutarties, bet įstatymo pagrindu: Draudimo įstatymo 94 straipsnyje nustatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, jog draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką; ieškovo (AB „Lietuvos draudimas“) ir atsakovo (UAB „BTA draudimas“) ginčas yra dėl deliktinės civilinės atsakomybės, todėl ieškovas (AB „Lietuvos draudimas“) subrogacijos teisę atsakingo už žalą asmens draudikui (UAB „BTA draudimas“) turi įgyvendinti pagal tas taisykles, kuriomis būtų įgyvendinęs nukentėjęs asmuo, t. y. AB „Žiemys“, jeigu jis nebūtų sudaręs turto draudimo sutarties, t. y. pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas; kadangi žalą patyrusio asmens (AB ,,Žeimys“) reikalavimui taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, tai ir ieškovo reikalavimui turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Kasatoriaus teigimu, tokios pačios nuostatos suformuluotos ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AS ,,ERGO Kindlustuse“ v. DUAB ,,Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-438/2006; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Maritina ir kt. v. UAB ,,Baltijos autocentras“, bylos Nr. 3K-3-100/2011).

14Kasatorius pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 29 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje nurodyta, jog, siekiant nustatyti, koks konkretus ieškinio senaties terminas taikytinas atitinkamam ginčui, pirmiausia būtina teisingai kvalifikuoti šalių teisinius santykius ir nustatyti ieškinio dalyką, t. y. pagrindinis ieškinio dalykas yra labiau susijęs su TPVCAPD sutartimi, jos aiškinimu ar vykdymu, ar labiau susijęs su žalos atlyginimu dėl deliktinių teisinių santykių. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu ieškinio dalykas yra susijęs su TPVCAPD sutartimi, jos aiškinimu ar taikymu, reikalavimu pripažinti ją negaliojančia, ginčo šalis sieja draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. J. K., bylos Nr. 3K-3-352/2007). Reikalavimas grąžinti išmokėtas išmokas, kurį draudikas reiškia draudėjui (valdytojui) ar kaltininkui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu arba kurį Draudikų biuras reiškia kaltininkui ar transporto priemonės valdytojui TPVCAPDĮ 23 straipsnio pagrindu, yra regresinis. Tokiam reikalavimui ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pirmosios prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Kasatoriaus nuomone, nors šioje apžvalgoje nepasisakyta, koks senaties terminas taikytinas nukentėjusiajam žalą atlyginusiai draudimo bendrovei subrogacijos tvarka reiškiant reikalavimą kitai draudimo bendrovei (apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę), tačiau, remiantis pateiktais išaiškinimais, galima daryti išvadą, kad toks reikalavimas laikytinas kaip kylantis iš deliktinių teisinių santykių (kaltininkas ir nukentėjusysis nesudarę draudimo sutarties ir draudimo santykiai jų nesieja), todėl jam taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas. Kasatorius pažymėjo, kad tarp jo ir atsakovo nebuvo ginčo dėl to, jog šiuo atveju taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas.

15Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

161. Dėl taikytino ieškinio senaties termino ir jo pradžios. Atsakovo teigimu, ieškinys reiškiamas subrogacijos pagrindais (CK 6.111 straipsnis). Subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje prievolėje. Kasatorius, atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui, subrogacijos pagrindu vietoje jo įstojo į deliktinę prievolę ir jo reikalavimas turi būti įgyvendinamas tokia pačia tvarka ir terminais, kurie galioja nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui. Tai, atsakovo įsitikinimu, reiškia, kad jeigu kasatorius reikštų reikalavimą sugrąžinti išmokėtas sumas kaltininkui (eismo įvykį sukėlusiam vairuotojui), tai turėtų būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tačiau šiuo atveju kasatorius reikalavimą reiškia kitai draudimo bendrovei, t. y. reikalauja įvykdyti draudimo sutartimi prisiimtą, o ne iš delikto kylantį įsipareigojimą, todėl, atsakovo nuomone, turi būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsakovo teigimu, eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo turi teisę pasirinkti, kam reikšti reikalavimą atlyginti žalą – atsakingam už žalą asmeniui ar jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui. Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju kasatoriaus reikalavimui ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo jo teisių pažeidimo (atsisakymo tenkinti pareikštą pretenziją), o ne nuo eismo įvykio dienos, nes toks aiškinimas neatitinka subrogacijos esmės, t. y. kasatorius negali turėti daugiau teisių, nei jų turi nukentėjęs asmuo, kurio teises kasatorius, atlyginęs žalą, perėmė.

172. Dėl TPVCAPD įstatyme nustatyto termino pretenzijai atsakingam draudikui pareikšti praleidimo padarinių. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad kasatorius praleido TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą vienerių metų terminą pretenzijai pareikšti ir prašo jį atnaujinti, bet neprašo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino. Apeliaciniame skunde kasatorius šios aplinkybės (kad praleido vienerių metų terminą pretenzijai pareikšti) neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas papildomai dėl jos nepasisakė, o sprendė tik ginčo dalį dėl taikytino ieškinio senaties termino ir jo pradžios. Tai, atsakovo nuomone, reiškia, kad kasatorius sutiko su faktine aplinkybe, jog jis yra praleidęs vienerių metų terminą pretenzijai pareikšti. Atsakovo teigimu, vienerių metų terminas kreiptis su reikalavimu (pretenzija) į draudiką yra materialiosios teisės terminas, nustatantis laiko tarpą, per kurį nukentėjęs trečiasis asmuo (šiuo atveju – jo reikalavimo teisę perėmęs kasatorius) turi įgyvendinti savo teisę reikalauti atlyginti patirtą žalą; praėjus šiam terminui, nukentėjusio asmens teisė į draudimo išmoką pasibaigia. Tai, atsakovo nuomone, reiškia, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, jog ieškinio senaties terminas ir jo pradžia bylą nagrinėjusių teismų buvo nustatyti neteisingai, kasatoriui praleidus vienerių metų terminą pretenzijai pareikšti, jo teisė į draudimo išmoką yra pasibaigusi ir ieškinys negali būti tenkinamas.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl ieškinio senaties termino ir jo pradžios, kai draudikas, išmokėjęs eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, pareiškia reikalavimą priteisti ją iš kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko

21Asmeniui, savo veiksmais (neveikimu) padariusiam kitam asmeniui žalos, kyla civilinė atsakomybė, t. y. atsiranda turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita – pareigą juos (ją) atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Nors už žalos padarymą yra atsakingas ją padaręs asmuo, tačiau tai ne visada reiškia, kad jis pats turės žalą atlyginti. Įstatymų ar sutarties numatytais atvejais asmuo gali apdrausti savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį (CK 6.254 straipsnio 1 dalis). Tokios sutarties paskirtis – perkelti neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti žalą padariusiam asmeniui (draudėjui), atsiradimo riziką trečiajam asmeniui – draudikui. Viena civilinės atsakomybės draudimo sutarčių rūšių yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – TPVCAPD), kurią turi sudaryti visi transporto priemonių valdytojai, naudojantys transporto priemones Lietuvoje (TPVCAPD įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). TPVCAPD sutartis, kaip ir kitos civilinės atsakomybės draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių, įvykus draudžiamajam – eismo – įvykiui (TPVCAPD įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UAB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012; kt.).

22Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vienodindamas teismų praktiką žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimo bylose, išaiškino, kad jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į kaltininko draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties bei draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Taigi tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UAB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012).

23Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), o jeigu šis apsidraudęs – iš jo draudiko (nagrinėjamu atveju aktuali TPVCAPD įstatymo 19 straipsnio 10 dalis). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Minėta, kad nukentėjusio asmens reikalavimo teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimui gali būti taikomos tiek bendrosios žalos atlyginimo, tiek draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, priklausomai nuo to, kuriam iš subjektų – žalą padariusiam asmeniui ar jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui – reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą. Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tokį reikalavimą pareiškiant žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui – draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimo teisę perėmęs draudikas pretenziją dėl išmokos grąžinimo gali pateikti tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui tik tada, kai nėra jo atsakomybę apdraudusio draudiko (TPVCAPD įstatymo 19 straipsnio 10 dalis).

24Šioje byloje teismų nustatyta, kad 2007 m. birželio 9 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio ,,Audi 80“ vairuotojas, važiuodamas atbulai, kliudė automobilį ,,Hyundai Getz“ ir pasišalino. 2007 m. birželio 28 d. kasatorius už automobiliui ,,Hyundai Getz“ padarytą žalą sumokėjo nukentėjusiajam UAB ,,Sampo būsto lizingas“ 25 744 Lt draudimo išmoką. Automobilio ,,Audi 80“ valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo. Kasatorius pateikė atsakovui pretenziją, o šiam 2009 m. spalio 15 d. raštu atsisakius ją tenkinti, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo išmokėtą sumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju kasatorius, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui (UAB ,,Sampo būsto lizingas“) draudimo išmoką, perėmė šio turėtą reikalavimo teisę atlyginti žalą į ją padariusį asmenį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), o šiam esant apsidraudus civilinę atsakomybę, ir į jo draudiką – atsakovą. Kasatoriui pareiškus atsakovui reikalavimą atlyginti žalą, tarp jo (nukentėjusio asmens reikalavimo teisę perėmusio draudiko) ir atsakovo (žalą padariusio asmens draudiko) susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimą reglamentuojančios teisės normos, tarp jų – ir susijusios su ieškinio senaties terminais bei jų taikymu.

25CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl to, kaip teisingai sprendė apeliacinės instancijos teismas, ieškovas (kasatorius), siekdamas, kad nuo jo reikalavimo dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo atsakovas negalėtų gintis ieškinio senatimi (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), turėjo pareikšti ieškinį teismui per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Konstatuotina, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino trukmės, tinkamai taikė CK 1.125 straipsnio 7 dalį ir pagrįstai netaikė šio straipsnio 8 dalies.

26Sprendžiant ieškinio senaties termino pradžios klausimą, taikytinos CK 1.127 straipsnio nuostatos. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; ši taisyklė taikoma tada, kai kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų pradžios nustatymo tvarkos. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie jos pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. P. v. VĮ Anykščių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-133/2013). Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą: pavyzdžiui, sunki asmens liga, neturėjimas pakankamai lėšų kreiptis į teismą, įrodymų neturėjimas, nežinojimas, kas yra atsakovas ar koks konkretus ieškinio dydis, ir kitos panašios kliūtys kreiptis į teismą gali būti vertinamos sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo, bet ne jo pradžios nustatymo klausimą. CK 1.127 straipsnio 2–5 dalyse nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais, tai yra CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtys.

27Pažymėtina, kad draudžiamojo įvykio atsitikimas savaime nereiškia žalą padariusio asmens draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą. Įstatyme nustatyta reikalavimo teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimo procedūra, kurios nukentėjęs asmuo turi laikytis, siekdamas, kad jo reikalavimo teisė būtų patenkinta. Teisė į draudimo išmokos sumokėjimą įgyvendinama per TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus pateikiant pretenziją draudikui. Pretenzijos tikslas – pareikalauti, kad draudikas įvykdytų jam iš draudimo sutarties kylančią prievolę. Draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą, šį pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo subjektinė teisė – teisė į žalos atlyginimą – yra pažeista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. P. v. VĮ Anykščių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-133/2013, konstatuota, kad materialiniame teisiniame santykyje, kai nukentėjusysis reiškia reikalavimą atlyginti žalą draudikui, nukentėjusio asmens subjektinės teisės pažeidimas prasideda tada, kai draudikas atsisako tokį reikalavimą patenkinti, todėl ieškinio senaties terminas tokiu atveju prasideda nuo tos dienos, kai žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo apie tai sužinoti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartą draudiko, perėmusio nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiančio reikalavimą žalą padariusio asmens draudikui, teisinei padėčiai taikytiną reglamentavimą, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. P. v. VĮ Anykščių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-133/2013, išdėstytus išaiškinimus dėl ieškinio senaties termino taikymo, kaip tokius, šios bylos kontekste konstatuoja, kad kai draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, TPVCAPD įstatymo nustatyta tvarka pateikia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją, kurioje reikalaujama grąžinti sumokėtas sumas, o šis motyvuotu atsakymu (TPVCAPD įstatymo 2 straipsnio 11 dalis) atsisako ją tenkinti, ieškinio senaties terminas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, prasideda nuo jo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie atsisakymą tenkinti jo pretenziją dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad ieškinio senačiai atitinkamai (mutatis mutandis) taip pat taikytinos ir CK terminus reglamentuojančios bendrosios nuostatos (CK pirmosios knygos IV dalies VI skyrius), konkrečios ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymui taikytinas CK 1.118 straipsnis.

28Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorius su pretenzija dėl žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovą 2009 m. rugsėjo 10 d. Atsakovas 2009 m. spalio 15 d. raštu, kuris kasatoriui įteiktas 2009 m. spalio 23 d., atsisakė šią tenkinti. Tai reiškia, kad kasatorius apie jo teisės pažeidimą – atsisakymą tenkinti reikalavimą atlyginti žalą – sužinojo (turėjo sužinoti) 2009 m. spalio 23 d. (šalys šios aplinkybės neginčija). Ieškinys teismui pateiktas 2010 m. spalio 7 d. Remiantis teismų nustatytomis aplinkybėmis ir pirmiau pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad kasatorius ieškinį teismui pateikė nepraleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino, kurio eiga prasidėjo 2009 m. spalio 24 d. (CK 1.118 straipsnio 1 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis).

29Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė byloje pareikštiems reikalavimams taikytiną ieškinio senaties terminą, tačiau jo pradžią nustatė netinkamai taikydamas materialiosios teisės normas ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Tai yra pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31Kasaciniame teisme patirta 28,16 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų kasaciniame teisme (sumokėto žyminio mokesčio už kasacinį skundą) priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas klausimas, ar draudikui, išmokėjusiam eismo įvykio metu... 6. 2006 m. lapkričio 7 d. UAB ,,If draudimas“ (ieškovas yra jo teisių... 7. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas, teismui nusprendus, kad ieškovas... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė... 9. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas ,,If P&C Insurance AS” prašo panaikinti... 13. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė,... 14. Kasatorius pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 29... 15. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ prašo... 16. 1. Dėl taikytino ieškinio senaties termino ir jo pradžios. Atsakovo teigimu,... 17. 2. Dėl TPVCAPD įstatyme nustatyto termino pretenzijai atsakingam draudikui... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Dėl ieškinio senaties termino ir jo pradžios, kai draudikas, išmokėjęs... 21. Asmeniui, savo veiksmais (neveikimu) padariusiam kitam asmeniui žalos, kyla... 22. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę... 23. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą... 24. Šioje byloje teismų nustatyta, kad 2007 m. birželio 9 d. įvyko eismo... 25. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iš draudimo teisinių santykių... 26. Sprendžiant ieškinio senaties termino pradžios klausimą, taikytinos CK... 27. Pažymėtina, kad draudžiamojo įvykio atsitikimas savaime nereiškia žalą... 28. Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorius su pretenzija dėl... 29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors apeliacinės instancijos teismas... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 31. Kasaciniame teisme patirta 28,16 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 34. Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos....