Byla 2A-747-153/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič (pranešėjos), Raimondo Buzelio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. M. ir V. V. bei atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1447-151/2012 pagal ieškovų V. V. ir D. M. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovai D. M. ir V. V. pateikė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo, neteisėto laikinojo nuosavybės teisių apribojimo, neteisėto kardomųjų priemonių taikymo, neteisėtų pakartotinių įtarimų pareiškimo, dėl melagingo pranešimo valstybinėms įstaigoms apie ieškovės padarytas nusikalstamas veikas. Ieškovai nurodė, jog dėl šių neteisėtų policijos pareigūnų ir prokurorų veiksmų jie patyrė neigiamus išgyvenimus ir neigiamas emocijas, be to, patyrė ir turtinės žalos.

4Ieškovė V. V. prašė priteisti 4 322,48 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, ieškovas D. M. prašė priteisti 3 550 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

5Atsakovai Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su ieškovų reikalavimais nesutiko, prašė ieškinius atmesti ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko ikiteisminį tyrimą nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, jų veiksmai buvo teisėti, todėl atsirasti atsakomybei nėra teisinio pagrindo. Raštuose, kurie buvo siunčiami valstybės institucijoms, nurodyta, dėl ko atliekamas ikiteisminis tyrimas, kokiu pagrindu prašoma pateikti konkrečią informaciją, tačiau nenurodyta, kad būtent ieškovė V. V. būtų kalta dėl tiriamų veiksmų. Kauno apygardos teismo 2010-02-05 nutartimi panaikintas Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimas laikinai apriboti ieškovės V. V. nuosavybės teises į gaunamą motinystės pašalpą visiškai nesusijęs su raštais, kuriuos Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK pareigūnas pateikė valstybės institucijoms.

6Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

9Priteisė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ieškovei V. V. 864,49 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 300 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kitą ieškinio dalį atmetė.

10Teismas nustatė, kad atsakovė Kauno miesto apylinkės prokuratūra 2009-07-01 iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gavo pranešimą, kuriame nurodyta, kad UAB „Banginis ir Ko“ galimai pasisavino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos lėšas. Šio pranešimo pagrindu 2009-07-14 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00320-09 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. dėl sukčiavimo, dėl to ieškovei V. V. 2010-02-26 pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo pagal BK 300 str. 1 d., sukčiavimo pagal BK 182 str. 2 d. ir apgaulingo apskaitos tvarkymo pagal BK 222 str. 1 d. Taip pat ieškovui D. M. 2010-02-26 pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo pagal BK 300 str. 1 d. ir sukčiavimo pagal BK 182 str. 2 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūra 2010-04-14 surašė kaltinamąją išvadą ir bylą perdavė nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Kauno miesto apylinkės teismas 2010-10-27 priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kurį Kauno apygardos teismas 2011-01-26 nutartimi paliko galioti.

11Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad remiantis pateikta byloje specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad bendrovėje, kurioje dirbo ieškovai, 2008 metais apyvarta buvo 25 6481 Lt, o vien tam, kad būtų išmokėtas padidintas nuo 2008-04-01 atlyginimas ieškovei, bendrovė turėtų išmokėti ieškovei net 83 268 Lt, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek Socialinio draudimo fondo valdybai, tiek Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, teismo nuomone, galėjo kilti abejonių dėl gerokai padidinto ieškovės atlyginimo teisėtumo, žinant, kad ieškovės atlyginimas pakilo tik tada, kai ieškovė jau žinojo, kad laukiasi kūdikio, o ieškovas yra vaiko tėvas ir vienintelis įmonės akcininkas. Todėl, teismo vertinimu, Kauno miesto apylinkės prokuratūros pareigūnų veiksmai nutariant pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo teisėti ir pagrįsti. Teismas vadovavosi sprendime kasacine praktika, kurioje nurodyta, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų. Išteisinamasis nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir visi kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150, 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-182, 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007 ir kt.).

12Teismas nustatė, kad ieškovei 2009-07-31 buvo apribotos nuosavybės teisės į motinystės pašalpą. Šis prokuroro nutarimas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-10 nutartis Kauno apygardos teismo buvo 2010-02-05 panaikinti, motyvuojant tuo, kad pagal BPK 151 str., nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas ne bet kam, o tik įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui, arba kitiems fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą daiktą.

13Teismas, spręsdamas dėl laikinojo teisės į motinystės pašalpą apribojimo teisėtumo, pripažino, jog pareigūnai, pritaikę ieškovei šią procesinę priemonę visa apimtimi, atliko jos atžvilgiu neteisėtus veiksmus, pažeidė įstatymą, kuris numato, kad tokios priemonės gali būti taikomos tik įtariajam ar pagal įstatymą materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui, arba kitiems fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą daiktą. Šiuo atveju ieškovei nebuvo pareikšti įtarimai, todėl jai nuosavybės teisių apribojimas į motinystės pašalpą negalėjo būti taikomas.

14Taip pat teismas nustatė, kad ieškovei V. V., pritaikius jai nuosavybės teisių apribojimą, buvo padaryta žala, nes buvo galima taikyti tik dalinį motinystės pašalpos mokėjimo apribojimą pagal iki pakėlimo ieškovės gaunamą atlyginimą (400 Lt) ir taikyti tik dėl tų aplinkybių, dėl kurių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Taigi, teismo vertinimu, tarp pareigūnų priimto laikino turto apribojimo ir ieškovei padarytos žalos yra priežastinis ryšys, nes ieškovei iš viso buvo atimta galimybė gauti motinystės pašalpą.

15Teismas nustatė, kad 2010-02-26 nutarimu ieškovei V. V. vėl buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisų apribojimas į motinystės pašalpos gavimą, nors ieškovė šio nutarimo neskundė, tačiau teismo vertinimu, tais pareigūnai pačiais motyvais neteisėtus veiksmus atliko pakartotinai .

16Teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausias Teismo išaiškinimu, kad nustatant žalos dydį, būtina vadovautis protingumo ir proporcingumo patirtiems dvasiniams bei emociniams išgyvenimams kriterijais, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą panašiose bylose (LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-33/2011).

17Teismas pripažino, kad įstatymo pažeidimas dėl ieškovei taikyto laikinojo teisės į motinystės pašalpą apribojimo sudaro pagrindą šią ieškovės reikalavimų dalį tenkinti ir priteisti ieškovei dalį prašomos priteisti ieškinio pareiškimu turtinės ir neturtinės žalos. Todėl šią ieškovės reikalavimo dalį teismas patenkino.

18Teismas nesutiko su ieškovės motyvu, kad nutarime būtina nurodyti laikinojo teisės į motinystės pašalpą apribojimo terminą, kuriam šis apribojimas taikomas. Termino nenurodymo nutarime teismas įstatymo pažeidimu nelaikė.

19Teismas nustatė, kad ieškovui D. M. 2010-02-26 buvo pareikšti įtarimai padarius nusikaltimą, o 2010-03-10 buvo pritaikytas nuosavybės teisių apribojimas ir areštuoti du ieškovui priklausantys automobiliai. Teismas pripažino, kad esant pareikštiems įtarimams, nuosavybės teisių apribojimas yra normalus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmas, kurio tikslas – užtikrinti civilinį ieškinį byloje, jei būtų įrodyta asmens kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų. Teismas pripažino, kad ieškovas neįrodė, o teismas nenustatė neteisėtų pareigūnų veiksmų. Atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl žalos priteisimo teismas nurodė, kad ieškovas nepasinaudojo BPK numatyta tvarka apskųsti, jo nuomone, neteisėtą nutarimą, taip pat neįrodė neteisėtų pareigūnų veiksmų ir patirtos žalos, todėl šią ieškinio dalį teismas atmetė.

20Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2010-02-05 nutartyje, kuria tenkintas ieškovės V. V. skundas ir panaikinta tiek Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-10 nutartis, tiek prokuroro nutarimas, pasisakė tik tiek, dėl ko buvo skundžiamas prokuroro nutarimas, ir klausimo dėl viso atliekamo ikiteisminio tyrimo teisėtumo nesprendė.

21Atmesdamas dalį ieškovų reikalavimų dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas su ieškovų motyvais nesutiko ir pripažino, kad 2010-02-26 pareiškus patikslintus ir papildytus įtarimus ieškovams nepreziumuoja asmens kaltės, todėl ieškovai neturėjo pagrindo nerimauti, būdami įsitikinę dėl savo nekaltumo. Teismas laikė ieškovų teiginius apie psichinį, fizinį išsekimą, neišsimiegojimą, sutrikusią emocinę būseną neįrodytais, nes ieškovų nurodytos aplinkybės, ypač psichinis ir fizinis išsekimas, nebuvo patvirtinti medicinos įstaigų dokumentais. Teismo vertinimu, pateiktos byloje pažymos įrodo priešingai, nei nurodė ieškovai, ir patvirtina, kad ieškovė susilaukė sveiko kūdikio be jokių patologijų. Teismas nelaikė patvirtinančia ieškovų sveikatos pablogėjimą aplinkybės, kad ieškovė neteko 5 kg svorio, nes nebuvo aišku, dėl kokių priežasčių ieškovė svorio neteko.

22Teismas nesutiko su ieškovų motyvais, jog Kauno miesto Dainavos PK 2009-08-05 užduotyje atlikti objektų tyrimą ir Kauno miesto Dainavos PK rašte, 2010-02-05 adresuotame VSDFV, yra teiginiai, jog „tyrimo metu nustatyta, kad 2008 m. nepagrįstai padidinus V. V. draudžiamąsias pajamas UAB „Banginis ir Ko“ apgaule įgyta teisė į didelės vertės dydžio motinystės pašalpą iš VSDFV“. Teismas konstatavo, kad Kauno miesto Dainavos PK įvardintuose raštuose pabrėžiama, jog nustatyti tam tikri duomenys „ikiteisminio tyrimo metu“, bet ne teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu, ir tai, kad nei viename iš raštų nenurodoma, jog būtent V. V. būtų kalta dėl tiriamų veiksmų. Kiti paklausimai, kuriuose nenurodoma, dėl kokių priežasčių yra prašoma pateikti duomenis, atlikti ikiteisminio tyrimo metu dėl ieškovų medicininės (psichinės) būklės pateikimo, yra įprastinis ir būtinas ikiteisminio tyrimo veiksmas, todėl jo neteisėtumo teismas nenustatė. Teismas nenustatė, kad upaklausimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir medicininėms įstaigoms pakenkė ieškovės reputacijai, nes, teismo vertinimu, ieškovė šios aplinkybės neįrodė.

23Neįrodžius neteisėto duomenų paskelbimo ir žalos padarymo fakto, teismas šią ieškinio dalį atmetė.

24Ieškovų manymu, ikiteisminio tyrimo metu jiems be pagrindo buvo pritaikyta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ieškovai laikė, kad tai padaryta dėl keršto, ir kad dėl be pagrindo taikytos kardomosios priemonės ieškovai negalėjo išvykti į maisto produktų parodą. Teismas su šiais ieškovų motyvais nesutiko ir nurodė, kad kardomosios priemonės paskyrimas atitiko numatytą įstatyme paskirtį, nustatytą šiai priemonei taikyti asmeniui tikslą bei atitiko ieškovams inkriminuoto nusikaltimo pavojingumą ir sunkumą, nes ieškovams pritaikyta kardomoji priemonė buvo pati švelniausia iš galimų. Teismas laikė, kad ieškovai neįrodė kardomosios priemonės taikymo nepagrįstumo, ikiteisminio tyrimo organų keršto ir būtinumo išvykti į maisto produktų parodą, todėl ieškovo argumentus dėl be pagrindo taikytos kardomosios priemonės atmetė.

25Teismas nesutiko su ieškovų argumentais dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, kai ieškovai buvo apklausti nedalyvaujant advokatui, nes ieškovai 2010-02-26 apklausti kaip įtariamieji, todėl remiantis BPK 51 str., gynėjo privalomas dalyvavimas nenumatytas, o įtariamųjų atsisakymas nuo gynėjo prokurorui privalomas. Teismas pažymėjo tai, kad įtariamieji pasinaudojo savo teise neduoti parodymų.

26Teismas, aptaręs visus ieškovų nurodytus, jų manymu, pareigūnų pažeidimus, nustatė, kad tik vienu atveju pareigūnai atliko neteisėtą veiksmą – kai pritaikė ieškovei V. V. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į visą motinystės pašalpą, todėl šią ieškinio dalį teismas patenkintino ir priteisė ieškovei V. V. 864,49 Lt turtinės žalos atlyginimą (už vieną nustatytą pažeidimą iš penkių) ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė.

27Ieškinį patenkinęs iš dalies, teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovei 300 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (už vieną nustatytą pažeidimą iš penkių) iš Lietuvos valstybės (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

28Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia Kauno apygardos prokuratūra ir prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-14 sprendimo dalį, kuria ieškovei V. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteista 864,49 Lt turtinės žalos atlyginimas ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas, 300 Lt advokato pagalbai apmokėti, panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti, o kitą sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, palikti nepakeistą.

29Prokuratūros atstovė nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl laikinojo teisės į motinystės pašalpą apribojimo teisėtumo, rėmėsi neteisingai paties teismo konstatuota aplinkybe, jog pakartotinai pritaikius laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą į motinystės pašalpą, šis prokuroro nutarimas nebuvo skųstas, ir padarė išvadą, jog pritaikius šią procesinę priemonę visos apimties, pareigūnai ir šiuo atveju atliko neteisėtus veiksmus.

30Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog 2010-02-26 prokuroro nutarimas nustatyta tvarka buvo apskųstas Kauno miesto apylinkės teismui, šį skundą teismas 2010-03-22 nutartimi atmetė kaip nepagrįstą, o Kauno apygardos teismas 2010-04-08 nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi, procesinio sprendimo prokuroro 2010-02-26 nutarimo taikyti laikinąją nuosavybės teisės apribojimo priemonę teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas LR BPK nustatyta tvarka ir konstatuotas šio procesinio veiksmo teisėtumas.

31Pirmosios instancijos teismas nevertino, jog dėl pareigūno veiksmo, kuris ginčijamu teismo sprendimu yra pripažintas neteisėtu, kitu teismo sprendimu (BPK tvarka) yra pripažintas teisėtu, ir dėl jos nepasisakė, nemotyvavo, kodėl šiuo atveju minėta aplinkybė vertinama kitaip, nei buvo įvertinta baudžiamajame procese.

32Dėl turtinės žalos priteisimo pagrindų ir dydžio

33Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisdamas konkrečią sumą – 864,49 Lt, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė, kaip priteistina turtinės žalos suma yra susijusi su teismo konstatuotu vieninteliu neteisėtu pareigūnų veiksmu – laikinu nuosavybės teisių apribojimu į visą motinystės pašalpą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė jai padarytos turtinės žalos net ir nesieja su šiuo konkrečiu pareigūnų veiksmu, nes visa priskaičiuota motinystės pašalpa, panaikinus laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą, ieškovei buvo išmokėta. Taigi, teismas, priteisdamas turtinę žalą, šios savo sprendimo dalies nemotyvavo, taip pat nenurodė, kokiu būdu ir už ką apskaičiuota priteista suma, taip pažeisdamas LR CPK 270 straipsnio nuostatas.

34Kadangi teismas sprendime konstatavo, kad pareigūnų veiksmai nutariant pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat atliekant ikiteisminį tyrimą, pakartotinai pareiškiant įtarimus dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiriant kardomąsias priemones buvo teisėti ir pagrįsti, o laikinas nuosavybės teisių apribojimas objektyviai negalėjo sukelti turtinės žalos ieškovei, teismas turtinės žalos atlyginimą priteisė nepagrįstai.

35Dėl neturtinės žalos priteisimo pagrindų

36Ginčijamu sprendimu teismas konstatavo, jog tik vienu atveju pareigūnai atliko neteisėtą veiksmą – laikiną nuosavybės teisių apribojimą į motinystės pašalpą ieškovei V. V.. Teismas nurodė, jog šiuo atveju pareigūnai atliko neteisėtą veiksmą, t. y. nepareiškus įtarimo taikė laikiną nuosavybės teisių apribojimą, be to, nepagrįstai nustatė nuosavybės teisių apribojimą į visą gaunamą motinystės pašalpą, nors turėjo būti taikomas dalinis apribojimas tik dėl tų aplinkybių, dėl kurių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Teismas konstatavo, jog dėl teisės į visą motinystės pašalpą apribojimo V. V. buvo padaryta žala, tarp pareigūnų priimto procesinio sprendimo ir ieškovei padarytos žalos yra priežastinis ryšys, nes ieškovei iš viso buvo atimta galimybė gauti motinystės pašalpą.

37Teismas, remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, priteisė ieškovei tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, tačiau, kaip ir priteisdamas turtinės žalos atlyginimą, teismas nekonkretizavo neturtinės žalos priteisimo pagrindų ir nepagrindė jos dydžio.

38Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais.

39Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010 pažymėjo, kad vien neteisėtų veiksmų padarymas savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto, o neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas tik įrodžius, jog tokia žala buvo padaryta. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismas, priimdamas sprendimą, turi šiuos įrodymus vertinti ir spręsti, ar jie pakankami žalos faktui pagrįsti.

40Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jai buvo padaryta neturtinė žala.

41Be to, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis taip pat nepagrįstas įrodymais.

42Teismas nutartimi konstatavo būtiną civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtą pareigūnų veiksmą, šio veiksmo priežastinį ryšį su padaryta žala, tačiau nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis konstatavo pačios žalos (neturtinės) patyrimo faktą, taip pat nemotyvavo neturtinės žalos dydžio.

43Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia ieškovai V. V. ir D. M., kurie prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis atmesta, ir patenkinti ieškovų V. V. ir D. M. ieškinį visiškai. Priteisti ieškovams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

44Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai vertino pareigūnų ir prokuratūros veiksmus, todėl ieškovai mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

45Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai pripažino, kad buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, nes rėmėsi baudžiamojoje byloje esančia specialisto išvada neįvertinęs to, kad jokios specialisto išvados tuo metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, apskritai nebuvo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai 2009 m. liepos 1 d. Kauno apskrities VMI pateikė Kauno miesto apylinkės prokuratūrai raštą „Dėl informacijos pateikimo“ su priedais, kuriame nurodo, kad UAB „Banginis ir Ko“ galimai pasisavino VSDF biudžeto lėšas, (baudžiamosios bylos (toliau – b. b.) 11, b. 1. 2). Todėl ieškovų nuomone, specialisto išvada negalėjo būti ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurių pagrindu galėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas.

46Pirmosios instancijos teismas neįvertino 2009 m. gegužės 28 d. Kauno VMI surašyto tarnybinio pranešimo Nr. (25.10-28)-AA-1796, kuriame nurodyta, jog „nustačius faktus, kad neteisėtai padidintos draudžiamosios pajamos pagal kurias skaičiuojamos motinystės (tėvystės) pašalpos, turėjo būti informuotas Pažeidimų vertinimo skyrius.“ (b. b. l t., b. l. 16 l) Šis pranešimas ir Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo 2009 m. birželio 5 d. pažyma Nr. Au 12-163, kurioje nenurodyti jokie UAB “Banginis ir Ko“ padaryti mokestiniai pažeidimai, buvo 2009-07-01 pateikti Kauno miesto apylinkės prokuratūrai. Kauno miesto apylinkės prokuratūra turėdama šiuos dokumentus 2009-07-08 nusprendė atlikti ikiteisminį tyrimą ir jį pavedė atlikti Kauno m. Dainavos PK viršininkui (b. b. 1 t., b. l. 2 l).

47Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar turėjo būti atliktas ikiteisminis tyrimas po atlikto UAB „Banginis ir Ko“ mokestinio patikrinimo, ir prokuratūrai gavus dokumentą, kuris pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 130 str. nuostatas patvirtino, kad jokių mokestinių pažeidimų nenustatyta.

48Be to, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir teismų priimtus procesinius dokumentus, t. y. kaip privalomus visoms institucijoms.

49Kauno miesto apylinkės teismas priimtu 2010 m. spalio 27 d. nuosprendžiu išteisino ieškovę, V. V. pagal LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., nes ji nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (LR BPK 3 str. 1 d., 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). Tuo pačiu nuosprendžiu ieškovas D. M. buvo išteisintas pagal LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., nes taip pat nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Šis teismo sprendimas paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2011-01-26 nutartimi.

50Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Kauno apygardos 2010 m. vasario 5 d. nutartį, kurioje apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl ikiteisminio tyrimo pradžios neteisėtumo.

51Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovai ieškinyje nurodė, jog 2010 m. vasario 5 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, kuria tenkino ieškovės V. V. skundą, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikino ir panaikino 2009 m. liepos 31 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą laikinai apriboti ieškovei V. V. nuosavybės teises į gaunamas motinystės pašalpas. Šia nutartimi Kauno apygardos teismas konstatavo, kad ieškovei pareikšti įtarimai yra deklaratyvūs, kad darbo sutartis pakeista nepažeidžiant darbo sutartimi numatyto šalių susitarimo, tad jokio neteisėtumo šiuose V. V. veiksmuose nebuvo, įstatymai nedraudžia motinai, siekiančiai užtikrinti sau ir kūdikiui geresnę materialinę padėtį, didesnei pašalpai gauti dirbti dvigubai ilgiau bei uždirbti. Ieškovės V. V. nurodytos 2008 m. 2-ojo ketvirčio draudžiamosios pajamos sudarė 21 000 Lt, tai visiškai atitiko tikrovę, tad duomenys melagingi tikrai nebuvo.

52Pripažinus, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, visiškai tenkintini ir ieškinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

53Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės ir neteisingai nustatė faktiškai reikšmingas aplinkybes dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, neteisėtai apribojant ieškovės V. V. nuosavybės teises į motinystės (tėvystės) pašalpą ir D. M. nuosavybės teises į transporto priemonę.

54Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuosavybės teisių apribojimo, padarė dvi skirtingas išvadas dėl ieškovų nuosavybės teisių apribojimo, nurodęs, kad 2010-02-06 nutarimu ieškovei V. V. vėl pritaikius nuosavybės teisių apribojimą į motinystės pašalpos gavimą pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, taip padarydami ieškovei žalą. Pasisakydamas dėl ieškovo D. M. nuosavybės teisių apribojimo tais pačiais motyvais, kaip ir V. V., pirmosios instancijos teismas laikė, kad šie motyvai teisingi ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010-03-10 nutarimas ieškovo D. M. teisių nepažeidė.

55Pirmosios instancijos teismas negalėjo remdamasis tais pačiais motyvais padaryti priešingų išvadų, o turėjo pasisakyti dviem aspektais: ar teisėtai buvo ieškovams apribotos nuosavybės teisės ir ar teisėtai buvo apribotos nuosavybės teisės visą nuosavybės teisių ribojimo laikotarpį, tačiau to nepadarė.

56Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. liepos 31 d. nutarimas yra neteisėtas, nes ieškovės nuosavybės teisės buvo apribotos neterminuotai į visą motinystės pašalpą, kurią ieškovė turėjo gauti iki vaikui sukaks 2 metai, tai nuo nutarimo priėmimo sudaro 16 mėnesių, taigi prieštarauja LR BPK 151 str. 6 punkto nuostatai dėl numatyto įstatyme taikomo tokiam apribojimui termino laikotarpio, nuosavybės teisių apribojimas pratęsiamas, kaip to reikalauja LR Baudžiamojo proceso kodekso 151 str. nuostatos.

57Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ieškinyje nurodytas aplinkybes ir motyvus, dėl kurių ieškovai manė, kad ginčo veiksmai yra neteisėti.

58Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį, kurioje nurodyta, kad V. V. jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikusi, todėl remiantis LR Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 dalies 1 punktu, baudžiamasis procesas ieškovės atžvilgiu negalėjo būti pradėtas, o pradėtas turėjo būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

59Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nei viename iš siunčiamų įvairioms institucijoms raštų nenurodoma, jog būtent V. V. būtų kalta dėl tiriamų veiksmų. Tačiau ieškinyje ir nebuvo nurodyta kaip ieškinio pagrindas aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga pranešė apie tai, jog ieškovė pripažinta kalta dėl konkretaus nusikaltimo. Ieškovė V. V. pateiktame ieškinyje nurodė, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK 2009 m. rugpjūčio 5 d. išvadoje jau buvo konstatuota, jog tyrimo metu nustatyta, kad 2008 m. ieškovė nepagrįstai ir apgaule įgijo teisę į didelės vertės motinystės pašalpą. 2010 m. vasario 5 d. ta pati policijos įstaiga melagingai pranešė VSDFV Kauno skyriui, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog UAB „Banginis ir Ko“ apgaule įgijo teisę į didelės vertės turtinę prievolę.

60Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas, pažeisdamas LR BK 18 str. nuostatas ir paneigdamas asmens nekaltumo prezumpciją, neteisėtai įvardijo V. V. veiksmus kaip nustatytus nusikalstamus veiksmus pagal atitinkamus LR Baudžiamojo kodekso straipsnius.

61Ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kardomosios priemonės buvo paskirtos teisėtai ir pagrįstai.

62Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad kardomosios priemonės ieškovams buvo paskirtos tik 2010 m. vasario 26 d., po to, kai Kauno miesto apylinkės prokuratūrai tapo žinoma, kad ieškovė V. V. nepadarė nusikalstamų veikų, todėl prokuratūra turėjo nutraukti baudžiamąjį persekiojimą, o ne paskirti kardomąsias priemones.

63Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl ko ieškovams buvo privalu paskirti kardomąsias priemones, todėl darytina išvada, kad kardomosios priemonės ieškovams buvo paskirtos pažeidžiant LR BK 119–121 straipsnių nuostatas.

64Dėl patirtos materialinės žalos dydžio.

65Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio dalies dėl priteistinos ieškovams padarytos turtinės žalos, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

66Ieškovai nebūtų patyrę išlaidų už advokato gynimą baudžiamojoje byloje ir dokumentų vertimą bei pateikimą pirmosios instancijos teismui, jeigu nebūtų neteisėtai pradėtas baudžiamasis ieškovų persekiojimas. Ieškovai prašė teismo priteisti iš valstybės jų patirtas išlaidas gynybai, šios išlaidos įrodytos kvitais, ieškovė V. V. sumokėjo advokatui už gynimą ikiteisminio tyrimo metu 800 Lt ir 1500 Lt už gynybą pirmosios instancijos teisme, taip pat 1250 Lt už atsikirtimų surašymą ir gynybą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas D. M. sumokėjo 800 Lt už gynimą ikiteisminio tyrimo metu, 1500 Lt už gynimą pirmosios instancijos teisme ir 1250 Lt už gynimą apeliacinės instancijos teisme. Pinigus už V. V. gynimą apeliacinės instancijos metu sumokėjo ieškovas D. M., nes tuo metu V. V. negalėjo sumokėti dėl objektyvių priežasčių, t. y. laukėsi antro vaiko ir negalėjo atvykti pas gynėją.

67Ieškovė V. V. sumokėjo 98,75 Lt už baudžiamosios bylos dokumentų kopijų padarymą ir 673,73 Lt už susirašinėjimo vertimą tarp ieškovės, kaip UAB „Banginis ir Ko“ atstovės, ir bendrovės partnerių.

68Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tai, kad šioje civilinėje byloje nėra duomenų, jog ieškovai turi teisinį išsilavinimą, ieškovai naudojosi gynėjo pagalbą, kuris buvo priverstas papildyti ikiteisminio tyrimo medžiagą naujais įrodymais.

69Ieškovės nuosavybės teisių apribojimas net nepareiškus įtarimų bei prokuratūros veiksmai, teismui nenustačius V. V. veiksmuose nusikaltimo požymių, leido daryti išvadą, kad ieškovams būtina gynėjo pagalba.

70Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovų reikalavimus dėl žalos atlyginimo keistinas ir ši ieškinio reikalavimų dalis tenkintina visiškai.

71Dėl neturtinės žalos dydžio.

72Pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovams kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Teismas turėjo įvertinti tai, kad ieškovai anksčiau neteisti, todėl įtarimų pareiškimas sukėlė jiems didelį šoką. Teismas neįvertino to, kad ieškovams buvo pareikšti įtarimai dėl kelių nusikaltimų padarymo, tarp jų ir sunkaus nusikaltimo padarymo, už kurį numatyta išskirtai tik laisvės atėmimo bausmė. Tai sukėlė ieškovams itin didelius išgyvenimus, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino liudytojos G. G. parodymų, kuri patvirtino ieškovų neigiamus išgyvenimus ir patirtus nepatogumus.

73Ieškovų gyvenimas buvo apribotas dėl motinystės išmokų sustabdymo, todėl ieškovai taip pat patyrė neigiamus išgyvenimus ir neigiamas emocijas, kurių pirmosios instancijos teismas irgi neįvertino.

74Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovų nurodytos aplinkybės, kad bylos nagrinėjimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme užtruko pernelyg ilgai, dėl to ieškovai didelius neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus patyrė ilgą laiką.

75Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino nurodytų aplinkybių dėl ikiteisminio tyrimo eigos, trukmės ir tai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo papildomai apklausti ekspertę, nes ekspertizė buvo atlikta neobjektyviai surinkus ikiteisminio tyrimo metu duomenis.

76Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti reikalavimai priteisti kompensaciją dėl patirtos neturtinės žalos, keistina tenkinant ieškinio reikalavimus dėl sumos, priteistinos padarytai neturtinei žalai atlyginti.

77Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovaujamos Kauno apygardos prokuratūros, apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu sutinka, prašo apeliacinį skundą tenkinti, ieškinio reikalavimus, kurie teismo sprendimu patenkinti, atmesti.

78Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atliko ikiteisminį tyrimą nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, jo veiksmai buvo teisėti, todėl atsirasti atsakomybei nėra teisinio pagrindo.

79Raštuose, kurie buvo siunčiami valstybės institucijoms, nurodyta, dėl ko atliekamas ikiteisminis tyrimas, kokiu pagrindu prašoma pateikti konkrečią informaciją. Nė viename iš raštų nenurodyta, kad būtent V. V. būtų kalta dėl tiriamų veiksmų. Be to, Kauno apygardos teismo 2010-02-05 nutartimi panaikintas Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimas laikinai apriboti V. V. nuosavybės teises į gaunamą motinystės pašalpą visiškai nesusijęs su raštais, kuriuos Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK pareigūnas pateikė valstybės institucijoms.

80Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, pasisakė dėl ieškovų pažeistų teisių ir nustatė, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro, nutarusio pavesti likti ikiteisminį tyrimą, veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti.

81Darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas atliko ikiteisminį tyrimą nepažeisdamas LR BK 182 str. 2 d. reikalavimų, jo veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti.

82Visiškai nesuprantama, kodėl teismas nusprendė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskr. VPK, atlyginti turtinę bei neturtinę žalą, nes Kauno apskr. VPK laikino nuosavybės teisių apribojimo motinystės pašalpą ieškovės atžvilgiu netaikė. Panaikinus laikiną nuosavybės teisių apribojimą, visa priskaičiuota motinystės pašalpa ieškovei buvo išmokėta, todėl manoma, jog ieškovei turtinė žala dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo į motinystės pašalpą nebuvo padaryta.

83Ieškovai teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl pareigūnų veiksmų patyrė neturtinę žalą.

84Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodė, kad su ieškovų V. V. ir D. M. apeliaciniu skundu nesutinka, prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei V. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Kauno apskr. VPK, priteista atlyginti 864,49 Lt turtinę žalą, 500 Lt neturtinę žalą ir 300 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

85Kauno apygardos prokuratūra atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, skundą prašo atmesti.

86Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrįstumo ir teisėtumo, visiškai pagrįstai konstatavo, jog Kauno miesto apylinkės prokuratūra, gavusi Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą dėl galimo Valstybės socialinio draudimo fondo lėšų pasisavinimo, privalėjo reaguoti ir atlikti ikiteisminį tyrimą.

87Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-07-01 raštu Nr. (8.3-06)-K-8885 pateikta Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. AU12-163 yra rašytinis įrodymas, jog jokia nusikalstama veika nebuvo padaryta.

88Pažyma yra dokumentas, jog patikrinimo metu nenustatyta mokesčių įstatymo pažeidimo, tačiau tai nereiškia, jog esant tokiam dokumentui negali kilti abejonių dėl kitokio pobūdžio (ne mokestinių) nusikalstamų veikų požymių, tuo labiau jog šiame dokumente jau atkreipiamas dėmesys į darbo užmokesčio kėlimo pagrįstumą.

89Dėl nuosavybės teisių apribojimo.

90Pirmosios instancijos teismas, nors ir neteisingai nurodydamas, jog 2010-02-06 nutarimo dėl nuosavybės teisių apribojimo V. V. teismui neskundė (nutarimas teismui buvo apskųstas ir skundas atmestas), spręsdamas, jog šis nutarimas yra neteisėtas dėl aukščiau konstatuotų aplinkybių, kalba apie ginčijamame sprendime nurodytą teismo motyvą, jog V. V. nuosavybės teisės nepagrįstai apribotos į visą motinystės pašalpą, nors nebuvo ir nėra ginčo, jog V. V. pagimdė ir augina vaiką.

91Spręsdamas dėl nuosavybės teisių apribojimo D. M., teismas rėmėsi visai kitomis aplinkybėmis: tuo, jog 2010-02-26 jam buvo pareikštas įtarimas, kad pareiškus įtarimus, nuosavybės teisių apribojimas buvo normalus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmas tam, kad būtų užtikrintas civilinis ieškinys byloje, jei būtų įrodyta ieškovo kaltė dėl inkriminuojamų nusikaltimų, jog ieškovas neįrodė, o teismas nenustatė neteisėtų pareigūnų veiksmų.

92Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog nuosavybės teisės apeliantams nepagrįstai buvo apribotos neterminuotai ir buvo panaikinti tik įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui.

93Teismas pagrįstai konstatavo, jog termino nenurodymas nutarime laikinai apriboti nuosavybės teises nėra neteisėtas pareigūno veiksmas, nes BPK 151 str. 6 d. yra imperatyviai nurodytas ilgiausias nuosavybės teisių apribojimo terminas ikiteisminio tyrimo metu ir galimybės jį pratęsti. Teismas nenustatė, jog šis terminas buvo pažeistas.

94Dėl Kauno apygardos teismo 2010-02-05 nutarties ir po jos įsiteisėjimo atliktų ikiteisminių tyrimo veiksmų teisėtumo.

95Nepagrįstas ieškovų apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Kauno apygardos teismo 2010-02-05 nutartį ir neteisėtai pripažino, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros veiksmai, atlikti po minėtos teismo nutarties (pranešimas apie įtarimą, nuosavybės teisių apribojimas, kardomųjų priemonių skyrimas, reikšmę turinčių dokumentų ir kitų rašytinių įrodymų rinkimas), yra teisėti, nes šia nutartimi jau buvo konstatuota, jog V. V. veiksmai yra teisėti.

96Ginčijamu sprendimu teismas teisingai konstatavo, jog spręsdamas priimto nutarimo teisėtumo klausimą, jį nagrinėja tik tose ribose, dėl ko jis yra skundžiamas, t. y. dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo pagrįstumo, nes BPK dalyje nustatyta tvarka skundai yra nagrinėjami neperžengiant jų ribų.

97Vadovaujantis LR BPK nuostatomis, asmens kaltumo klausimas sprendžiamas tik teismo nuosprendžiu. Teismo nutartimi, priimta nagrinėjant skundą dėl prokuroro nutarimo taikyti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą teisėtumo, asmens kaltumo, atliekamo ikiteisminio tyrimo teisėtumo klausimas nėra ir negali būti sprendžiamas.

98Todėl teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog po 2010-02-05 Kauno apygardos teismo nutarties atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti.

99Nesuprantamas, neaiškus ir nelogiškas apeliacinio skundo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, teikdami užklausimus ar skirdami užduotį dėl objektų tyrimo bei reikšdami įtarimus ir įvardindami V. V. veiksmus, kaip nustatytus nusikalstamus veiksmus pagal atitinkamus LR BK straipsnius, pažeidė LR BK 18 str. nuostatas ir paneigė asmens nekaltumo prezumpciją, nes įstatymas ikiteisminio tyrimo pareigūnui nesuteikia teisės vertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus ikiteisminio tyrimo duomenis bei nustatyti asmenų atliktus veiksmus ir juos įvardinti kaip nusikalstamus.

100Teismas ginčijamu sprendimu išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl visų ieškinio argumentų, susijusių su ikiteisminio tyrimo veiksmais, atliktais po Kauno apygardos teismo 2010-02-05 nutarties įsiteisėjimo, juos įvertino ir padarė pagrįstas išvadas, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai skiriant kardomąsias priemones, pakartotinai pareiškiant įtarimus dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo teisėti ir pagrįsti.

101Dėl teismo išvados, jog procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į visą V. V. paskirtą motinystės pašalpą taikymas laikytinas neteisėtu ikiteisminio tyrimo veiksmu, taip pat dėl turtinės žalos priteisimo V. V., atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LR Generalinė prokuratūra yra pateikusi apeliacinį skundą, todėl mano, jog ši sprendimo dalis keistina prokuratūros apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

102Dėl ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo trukmės.

103Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, neįvertino ieškovų nurodytos aplinkybės, jog bylos nagrinėjimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme užtruko pernelyg ilgai, dėl ko ilgą laiką ieškovai patyrė didelius neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus.

104Apeliantai savo ieškinyje (patikslintame) jiems atsiradusią žalą grindė neteisėtu ikiteisminio tyrimo pradėjimu, neteisėtu nuosavybės teisės apribojimu, neteisėtu įtarimų pareiškimu, pranešimu valstybinėms įstaigoms apie padarytas nusikalstamas veikas, neteisėtu kardomųjų priemonių paskyrimu.

105Teismas pagrįstai sprendime nevertino ir nepasisakė dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo trukmės, nes šiuo pagrindu ieškovai savo ieškinio reikalavimų negrindė ir šiuo pagrindu žalos nekildino.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

106Apeliaciniai skundai netenkintini.

107Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo ribose.

108Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytą žalą taikymo klausimas.

109CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Aiškindamas šios normos taikymą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatymo nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010).

110Dėl ikiteisminio proceso teisėtumo.

111Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūra 2009-07-07 gavo pranešimą Nr. (8-3-06)-K-8885 iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, kuriame nurodyta, kad UAB „Banginis ir Ko“ galimai pasisavino Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos lėšas (b. b. 1 t., b. l.4). Šio pranešimo pagrindu 2009-07-08 buvo nurodyta pradėti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00320-09 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. dėl sukčiavimo (b. b. 1 t. ,b. l. 2), dėl to ieškovei V. V. 2010-02-26 pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo pagal BK 300 str. 1 d., sukčiavimo pagal BK 182 str. 2 d. ir apgaulingo apskaitos tvarkymo pagal BK 222 str. 1 d. (b. b. 2 t., b. l. 30–33) Taip pat ieškovui D. M. 2010-02-26 pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo pagal BK 300 str. 1 d. ir sukčiavimo pagal BK 182 str. 2 d. (b. b. 2 t., b. l. 68–70). Kauno miesto apylinkės prokuratūra 2010-04-14 surašė kaltinamąjį aktą ir baudžiamąją bylą (Nr. 1-1655/2010) perdavė nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui (b. b. 2 t., b. l. 161–170, 3 t., b. l. 2–3). Kauno miesto apylinkės teismas 2010-10-27 nuosprendžiu ieškovus išteisino, nes jie nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių pagal LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p. (b. b. 3 t., b. l. 105–115), šį pirmosios instancijos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje 2011-01-26 Kauno apygardos teismas paliko galioti (b. b. 3 t., b. l. 159–174).

112Vertinant pareigūnų veiksmus CK 6.272 straipsnio 1 dalies aspektu, neteisėtais veiksmais, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuoti baudžiamojo proceso normų. O dėl šių veiksmų kylanti valstybės atsakomybė yra civilinės teisės institutas, ir tai lemia teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų vertinimo civilinės teisės požiūriu netapatumą tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu. Nagrinėjamoje byloje ieškovų atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), tačiau valstybė turi pareigą taikyti atitinkamas baudžiamojo persekiojimo ir procesinio poveikio priemones asmeniui, kuris yra pagrįstai įtariamas padaręs nusikaltimą. Ieškovų išteisinimas savaime nereiškia baudžiamojo persekiojimo ir procesinio poveikio priemonių taikymo neteisėtumo. Tą ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010).

113Todėl negalima sutikti su ieškovų motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino procesinius dokumentus, kurie patvirtina, kad ieškovai nusikalstamos veikos neįvykdė ir buvo išteisinti. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino tinkamai ir skundžiamame sprendime pasisakė nurodęs, kad vien tas faktas, jog ieškovai buvo išteisinti teismo nuosprendžiu, nesudaro pagrindo patenkinti ieškovų ieškinio, nes ieškovai pagrįstai buvo įtariami padarę nusikaltimus, nurodytus kaltinamajame akte. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka, nes esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Pirmosios instancijos teismo išvados atitiko suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose, tad teisėjų kolegija ieškovų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvadų neteisėtumo atmeta.

114Dėl pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumo

115Ieškovai teigia, kad remiantis pateiktu Kauno miesto apylinkės prokuratūrai 2009-07-01 iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimu Nr. (8-3-06)-K-8885, kuriame nurodyta, kad UAB „Banginis ir Ko“ galimai pasisavino Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos lėšas, nebuvo pakankamo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti, ar ieškovų baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jie padarė nusikaltimą.

116Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad BPK 166 str. 1 d. numato, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Kauno miesto apylinkės prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinga, nes bylos medžiaga patvirtina, kad VMI informacija buvo susijusi su ieškovės V. V., dirbančios UAB „Banginis ir Ko“, atlyginimo pakėlimu nuo 400 Lt iki 7000 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žymus, beveik 17,5 karto, atlyginimo pakėlimas ieškovei per trumpą laikotarpį, ieškovės neštumo laikotarpiu, žinant, kad nuo ieškovės gaunamo atlyginimo dydžio ieškovei bus skaičiuojamos valstybės išmokos nedarbingumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, galėjo pareigūnams kelti pagrįstų įtarimų dėl bendrovėje deklaruojamos finansinės situacijos. Be to, paaiškėjo, kad bendrovės „Banginis ir Ko“ vieninteliam akcininkui (ieškovui) D. M. padidinti ieškovės atlyginimą 17,5 karto buvo ekonomiškai nenaudinga, nes per vienerius metus bendrovė vadovei (ieškovei) turėtų išmokėti 84000 Lt atlyginimo, ir 30,98 procentų nuo šio darbo užmokesčio sumos – 27 024,20 Lt mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, t. y. iš viso 111 024,20 Lt, kai 2008 metais bendrovės apyvarta per metus buvo tik 25 6481 Lt, o bendrovėje dirbantys kiti darbuotojai per mėnesį uždirbdavo po 200, 400 ar 800 Lt. Taip pat įtartina buvo ir tai, kad nuo 2008-10-01 UAB „Banginis ir Ko“ vadovo darbo užmokestis buvo 1 350 Lt, o ne 7 000 Lt, kaip iki to buvo paskirta ieškovei, vėliau, nuo 2008-12-31, ieškovo D. M. atlyginimas buvo sumažintas iki 400 Lt (b. b. 1 t., b. l. 12–13). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VMI pateiktą informaciją apie tariamai pagrobtas valstybės lėšas prokuratūra galėjo tinkamai patikrinti pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

117Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo ir tą aplinkybę, kad ieškovės atlyginimo dydis pasikeitė būtent tuo metu, kai ieškovė sužinojo, kad laukiasi kūdikio (nuo 2008-04-01), taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovų tarpusavio santykius pažymėjęs, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis, ieškovas yra ieškovės vaiko tėvas (b. b. 1 t., b. l. 45) ir vienintelis įmonės akcininkas. Tad visos nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, kėlė ikiteisminio tyrimo organams pagrįstų abejonių dėl bendrovėje vykdomų mokestinių prievolių valstybei sąžiningumo.

118Negalima sutikti su ieškovų motyvais, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas be pagrindo, nes 2009-06-05 VMI tikrindama UAB „Banginis ir Ko“ mokestinių pažeidimų nenustatė. Priešingai, nei aiškina apeliantai, būtent atlikto mokestinio patikrinimo pagrindu Kauno apskrities VMI kreipėsi į prokuratūrą pateikdama 2009-06-05 duomenis (pažyma Nr. Au 12-163) apie vykdomą bendrovėje mokestinę veiklą (b. b. 1 t., b. l. 5–7). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tas faktas, kad VMI po UAB „Banginis ir Ko“ mokestinio patikrinimo kreipėsi į prokuratūrą, sudaro pagrindą pripažinti, kad bendrovės mokestinio patikrinimo rezultatai, nors nebuvo VMI kvalifikuoti kaip mokestinio įstatymo pažeidimai, tačiau VMI sukėlė įtarimą dėl bendrovės veikos atitikties kitų įstatymų reikalavimams, tad VMI apie tai informavo prokurorą. Todėl formalus ieškovų vertinimas pažymos Nr. Au 12-163 turinio apie atlikto VMI patikrinimo rezultatus nesudaro pagrindo pripažinti, kad ikiteisminis tyrimas pagal VMI pažymą negalėjo būti pradėtas. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada apie Kauno miesto apylinkės prokuratūros pareigūnų veiksmus dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pagal VMI operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. AU12-163, pripažįstant pareigūnų veiką dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (atlikimo) teisėta, yra pagrįsta.

119Taip pat atmestinas ieškovų apeliacinio skundo motyvas, kad ikiteisminio tyrimo nepagrįstumą patvirtina Kauno apygardos teismo 2010-02-05 nutartis. Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno apygardos teismas (b. b. 2 t., b. l. 48-50) vertino procesinę situaciją baudžiamojoje byloje iki 2009-12-10, o dėl vėliau 2010-02-26 suformuoto procesiniuose dokumentuose įtarimo ieškovams apeliacinis teismas minėtoje nutartyje nepasisakė. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovams 2010-02-26 pareikšti įtarimai dėl kelių nusikaltimų, o ne dėl vieno nusikaltimo pagal LR BK 182 str. 2 d., kaip buvo pareikšta 2009-09-16 ieškovei V. V. (b. b. 2 t., b. l. 25, 30, 68), taigi pasikeitė pateikto įtarimo ieškovei apimtis ir esmė. Tai, kad ieškovų argumentai dėl procesinių veiksmų neteisėtumo baudžiamojoje byloje yra neteisingi, patvirtina vėlesni teismų procesiniai dokumentai, kuriais atmesti (b. b. 2 t., b. l. 150–152, 160) ieškovės skundai dėl procesinės teisės pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu (CPK 185 str., BPK 166 str. 1 d. 1 p. 151 str. 6 d.).

120Dėl nuosavybės teisių apribojimo į motinystės pašalpą teisėtumo

121Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įtarimai dėl nusikaltimo padarymo ieškovei 2010-02-26 (b. b. 2 t., b. l. 30–33) buvo pareikšti baudžiamojoje byloje, o nuosavybės teisės į motinystės pašalpą ieškovei buvo apribotos nuo 2009-07-31 prokuroro nutarimu (b. b. 2 t., b. l. 40), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nagrinėjamojoje byloje konstatavo BPK 151 str. nuostatų pažeidimą, nes remiantis minėtu įstatymu, nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas ne bet kam, o tik įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui, arba kitiems fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą daiktą. Šias aplinkybes taip pat pripažino Kauno apygardos teismas, 2010-02-05 panaikinęs prokuroro nutarimą dėl ieškovės nuosavybės teisės į motinystės pašalpą apribojimo (b. b. 2 t., b. l. 48–50). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ikiteisminio tyrimo metu padarytas baudžiamojo proceso teisės normų pažeidimas.

122Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad taikant nuosavybės teisės apribojimą į visą priklausančios ieškovei išmokėti motinystės išmokos sumą, o ne jos dalį, buvo pažeistas įstatymas, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ginčo dėl ieškovės nėštumo ir kad ieškovė tikrai pagimdė vaiką, kad ieškovė dirbo ir turėjo teisę gauti bent minimalią motinystės pašalpą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad buvo padaryti du pažeidimai dėl apribojimų taikymo nepareiškus ieškovei įtarimų ir uždraudus išmokėti ieškovei bent dalį motinystės išmokos, pastarasis pažeidimas nebuvo pašalintas ir vėliau, po to, kai ieškovei buvo pateikti įtarimai, nes motinystės pašalpa ir toliau ieškovei nebuvo išmokama.

123Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų motyvais, kad vėlesni prokuroro veiksmai (2010-02-26), susiję su nuosavybės teisių apribojimo į motinystės pašalpą ieškovei taikymu, pripažintini pagrįstais BPK 151 str. nuostatų taikymo prasme (b. b. 2 t., b. l. 51–53). Tačiau tai nesudaro pagrindo, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinti, kad ankstesniu 2009-07-31 nutarimu (b. b. 2 t., b. l. 40) ikiteisminio tyrimo metu taikomas ieškovei nuosavybės teisių apribojimas į motinystės pašalpą baudžiamojo proceso teisės normų ir ieškovės teisių nepažeidė, nes tai prieštarauja įsiteisėjusiai Kauno apygardos teismo 2010-02-05 nutarčiai (CPK 18, 185 str.).

124Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas šią ieškovės reikalavimų dalį patenkino pagrįstai, todėl atsakovų motyvas dėl nepagrįsto dalies ieškinio reikalavimų patenkinimo ir žalos atlyginimo priteisimo ieškovei atmestinas.

125Negalima sutikti su ieškovo D. M. apeliacinio skundo motyvais, kad ieškovui negalėjo būti taikomas nuosavybės teisių apribojimas ir kad tariamai pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino taikomų ieškovams nuosavybės teisių apribojimus padarydamas dvi skirtingas išvadas. Byloje nustatyta priešingai, negu aiškina ieškovas, kad ieškovui D. M. nuosavybės teisių apribojimas taikytas 2010-03-10, t. y. po 2010-02-26 pareikšto įtarimo dėl galimai padaryto nusikaltimo (b. b. 2 t., b. l. 68–70, 89–91), taigi skirtingai nuo ieškovės V. V., kuriai pritaikius 2009-07-31 nuosavybės teisių apribojimus į motinystės pašalpą, įtarimai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pareikšti, o 2009-09-16 pareikštas įtarimas teismo pripažintas deklaratyviu. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, taikydami BPK 151 str. nuostatas ieškovui B. M., įstatymo nepažeidė (CPK 185 str.).

126Atmestinas ieškovų motyvas dėl tariamo pažeidimo, susijusio su terminu, kuriam buvo taikomas ieškovų nuosavybės teisių apribojimas, kuris, ieškovų apskaičiavimu, tariamai galiojo 16 mėnesių, o buvo paskirtas dvejiems metams, kadangi tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2009-07-31 nutarimas laikinai apriboti ieškovės V. V. nuosavybės teises (2 t., b. l. 40) galiojo iki 2010-02-05, vėliau nutarimas laikinai apriboti ieškovės V. V. nuosavybės teises galiojo nuo 2010-02-26 iki 2010-03-18, tai patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga (b. b. 2 t., b. l. 170). Taip pat klausimas dėl ieškovei taikyto nuosavybės teisių apribojimo teisėtumo buvo išnagrinėtas Kauno apygardos teisme 2010-04-18 (2 t., b. l. 160), teismas, išnagrinėjęs ieškovės skundą, BPK 151 str. 6 d. nuostatų pažeidimo nenustatė, ieškovės skundo netenkino. Ikiteisminio tyrimo metu priimtas 2010-03-10 nutarimas laikinai apriboti ieškovo nuosavybės teises (2 t., b. l. 89–91, 94–95) galiojo nuo minėtos datos iki baudžiamosios bylos 2010-04-20 perdavimo į teismą momento (b. b. 2 t., b. l. 170, 3 t., b. l. 2). Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtų įrodymų visumą, tarp jų ir Kauno apygardos teismo 2010-04-08 nutartį, konstatuoja, kad ieškovų motyvas dėl ieškovams taikyto nuosavybės teisių apribojimo termino pažeidimo yra neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 12 str., 185 str.).

127Taip pat atmestinas ieškovų motyvas, kad Kauno apygardos teismo 2010-02-05 nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pagrįstumo, kaltės klausimas, nes byloje tokių įrodymų nėra. Apeliacinis teismas išnagrinėjo ieškovės skundą dėl ieškovei pritaikytų nuosavybės teisių apribojimo į motinystės pašalpą, to pareiškėja prašė apygardos teismui paduotame skunde, kurio esmė ir pagrindas buvo tariamai neteisėti procesiniai dokumentai: Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-10 nutartis, Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2009-07-31 nutarimas (2 t., b. l. 25, 44–45), tai, taip pat nurodyta Kauno apygardos teismo 2010-02-05 nutartyje (2 t., b. l. 48–50). Todėl Kauno apygardos teismo 2010-02-05 nutartis negali būti išaiškinta priešingai. Pažymėtina, kad BPK 442 str. 1 d. pasakyta, jog išnagrinėjęs skundą, aukštesniojo teismo teisėjas ar teisėjų kolegija pasitarimų kambaryje priima vieną iš nutarčių, todėl atsižvelgiant į ieškovės paduoto skundo ribas, dėl anksčiau minėtų prokuratūros ir apylinkės teismo procesinių dokumentų peržiūrėjimo apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyti motyvai asmenų kaltės klausimo ikiteisminio tyrimo metu neišsprendė, nes asmens kaltės (nekaltumo) klausimas gali būti išspręstas tik nuosprendžiu baudžiamąją bylą išnagrinėjus iš esmės (BPK 297 str.). Kitų skundžiamo teismo sprendimo motyvų dėl ieškovams taikytų nuosavybės teisių apribojimo teisėjų kolegija nekartoja, nes jiems pritaria.

128Dėl paklausimų pateikimo ikiteisminio tyrimo metu teisėtumo.

129Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo renkami tyrimui atlikti būtini duomenis apie ieškovus, tuo tikslu ikiteisminio tyrimo pareigūnai rašė paklausimus į įvairias institucijas. Įvertinęs pateiktų baudžiamojoje byloje raštų turinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad raštuose nurodyta faktinė aplinkybė, kuriai išaiškinti reikalinga informacija apie asmenį, tačiau nei viename rašte nenurodyta, kad asmuo, dėl kurio pateiktas paklausimas, yra kaltas dėl įvykdyto nusikaltimo. Akivaizdu, kad be šių procedūrinių veiksmų ikiteisminis tyrimas nebūtų užbaigtas, o tyrimo medžiaga būtų surinkta nevisa, tad pareigūnų veiksmai buvo būtini tinkamai surinkti medžiagą, todėl jie negali būti pripažinti neteisėtais, pažeidžiančiais BPK 18 str. nuostatas. Ieškovų motyvai dėl tariamai pablogėjusios jų reputacijos ir teisių pažeidimo yra atmestini kaip neįrodyti (CPK 185, 178 str.) – tai pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nustatė skundžiamame sprendime, todėl teisėjų kolegija su šiomis išvadomis sutinka ir jų nekartoja.

130Dėl ieškovams taikytos kardomosios priemonės.

131Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovams 2010-02-26 buvo pritaikyta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 36–38, 73–75). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119–121 str.). Šiuo atveju kardomoji priemonė buvo pritaikyta ieškovams atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje (siekiant užtikrinti įtariamųjų tolimesnį dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme). Todėl negalima sutikti su ieškovų motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokio pagrindo taikyti ieškovams kardomąją priemonę, nes kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas vadovavosi skundžiamame sprendime BPK įstatymu, kuris, pirmosios instancijos teismo manymu, yra tinkamai taikytas ieškovams, teisėjų kolegija skundžiamo teismo sprendimo motyvus laiko teisingais ir jų nekartoja. Ieškovų apeliacinio skundo motyvas, kad apeliantai (ieškovai) sąžiningai atvykdavo į ikiteisminio tyrimo įstaigą nesudaro pagrindo pripažinti, kad kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo laikotarpiu ieškovams paskirta neteisėtai.

132Negalima sutikti su ieškovų motyvais, kad po 2010 m. vasario mėnesio jau buvo žinoma, kad ieškovė nepadarė nusikalstamos veikos (CPK 12, 178 str.), todėl ikiteisminio tyrimo metu ieškovams taikytos laisvės apribojimo priemonės buvo neteisėtos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė nagrinėjamojoje byloje, kad skiriant asmeniui kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, ši išvada yra teisinga. Byloje nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu, kardomosios priemonės galiojimo laikotarpiu buvo nustatyta, jog ieškovai yra nekalti, ir esant neginčytinai nustatytam ieškovų nekaltumui kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti vis tiek nustatyta tvarka nebuvo panaikinta. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovų kaltės klausimas buvo išspręstas po to, kai ieškovai buvo išteisinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-27 nuosprendžiui (3 t., b. l. 105–115), kuris įsiteisėjo 2011-01-26 remiantis Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi (3 t., b. l. 159–174). Todėl apeliantų motyvai dėl ieškovams ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės nepagrįstumo, jos galiojimo ir trukmės yra atmestini kaip neįrodyti (CPK 185 str.).

133Teisėjų kolegija nekartoja kitų pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvų, kuriais atmesti ieškovų argumentai (dėl pareigūnų tariamo keršto ieškovams, dėl ieškovų negalėjimo išvykti į suplanuotus renginius), motyvuoja kardomosios priemonės skyrimo neteisėtumą, pripažįsta juos teisingais.

134Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl procesinio pažeidimo nebuvimo apklausiant ieškovus be advokato, nes remiantis BPK 51 str., privalomas gynėjo dalyvavimo atliekant proceso veiksmus šioje byloje nenumatytas.

135Dėl žalos atlyginimo sąlygų

136Teisėjų kolegija pažymi, kad šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-319/2008). Todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakė pagrįstai.

137Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų buvimo pagal vieną ieškovės ieškinio reikalavimą, dėl neteisėtai apribotos ieškovės teisės į visą motinystės pašalpą, taip pat ir už laikotarpį, kai ieškovei nebuvo pareikšti įtarimai padarius nusikaltimą, todėl net ir sutinkant, jog apeliantai dėl jiems taikytų procesinės prievartos priemonių patyrė nuostolių, tačiau nenustačius vienos iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – pareigūnų neteisėtų veiksmų buvimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo analizuoti kitų civilinės atsakomybės sąlygų ar tenkinti ieškovų ieškinį.

138Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė priteistinos ieškovei žalos sumą atsižvelgęs į patenkintų reikalavimų dalį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir konstatuoja, kad priteistos žalos atlyginimo sumos dydis atitinka ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytą pažeidimą. Todėl apeliantų motyvai dėl šios dalies teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo atmestini.

139Kiti ieškovų apeliacinio skundo motyvai dėl skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų procesiniame dokumente nepasisakė.

140Remdamasi minėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas ir apeliacinių skundų argumentais jo naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

141Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–331 straipsniais,

Nutarė

142Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovai D. M. ir V. V. pateikė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl... 4. Ieškovė V. V. prašė priteisti 4 322,48 Lt turtinės žalos atlyginimą ir... 5. Atsakovai Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Kauno apskrities... 6. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį... 9. Priteisė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos... 10. Teismas nustatė, kad atsakovė Kauno miesto apylinkės prokuratūra 2009-07-01... 11. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad remiantis pateikta byloje... 12. Teismas nustatė, kad ieškovei 2009-07-31 buvo apribotos nuosavybės teisės... 13. Teismas, spręsdamas dėl laikinojo teisės į motinystės pašalpą apribojimo... 14. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovei V. V., pritaikius jai nuosavybės... 15. Teismas nustatė, kad 2010-02-26 nutarimu ieškovei V. V. vėl buvo pritaikytas... 16. Teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, vadovavosi Lietuvos... 17. Teismas pripažino, kad įstatymo pažeidimas dėl ieškovei taikyto laikinojo... 18. Teismas nesutiko su ieškovės motyvu, kad nutarime būtina nurodyti laikinojo... 19. Teismas nustatė, kad ieškovui D. M. 2010-02-26 buvo pareikšti įtarimai... 20. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2010-02-05 nutartyje, kuria... 21. Atmesdamas dalį ieškovų reikalavimų dėl neturtinės žalos priteisimo,... 22. Teismas nesutiko su ieškovų motyvais, jog Kauno miesto Dainavos PK 2009-08-05... 23. Neįrodžius neteisėto duomenų paskelbimo ir žalos padarymo fakto, teismas... 24. Ieškovų manymu, ikiteisminio tyrimo metu jiems be pagrindo buvo pritaikyta... 25. Teismas nesutiko su ieškovų argumentais dėl neteisėtų pareigūnų... 26. Teismas, aptaręs visus ieškovų nurodytus, jų manymu, pareigūnų... 27. Ieškinį patenkinęs iš dalies, teismas proporcingai patenkintų reikalavimų... 28. Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia Kauno apygardos prokuratūra ir... 29. Prokuratūros atstovė nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl laikinojo teisės... 30. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog 2010-02-26 prokuroro nutarimas... 31. Pirmosios instancijos teismas nevertino, jog dėl pareigūno veiksmo, kuris... 32. Dėl turtinės žalos priteisimo pagrindų ir dydžio... 33. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos... 34. Kadangi teismas sprendime konstatavo, kad pareigūnų veiksmai nutariant... 35. Dėl neturtinės žalos priteisimo pagrindų... 36. Ginčijamu sprendimu teismas konstatavo, jog tik vienu atveju pareigūnai... 37. Teismas, remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, priteisė ieškovei... 38. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinės žalos atlyginimas gali būti... 39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje... 40. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jai buvo padaryta neturtinė žala.... 41. Be to, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis taip pat nepagrįstas... 42. Teismas nutartimi konstatavo būtiną civilinės atsakomybės sąlygą –... 43. Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia ieškovai V. V. ir D. M., kurie... 44. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė... 45. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai pripažino, kad buvo... 46. Pirmosios instancijos teismas neįvertino 2009 m. gegužės 28 d. Kauno VMI... 47. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar turėjo būti atliktas... 48. Be to, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir teismų priimtus... 49. Kauno miesto apylinkės teismas priimtu 2010 m. spalio 27 d. nuosprendžiu... 50. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Kauno apygardos 2010 m.... 51. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovai ieškinyje nurodė,... 52. Pripažinus, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, visiškai... 53. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės ir neteisingai... 54. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuosavybės teisių... 55. Pirmosios instancijos teismas negalėjo remdamasis tais pačiais motyvais... 56. Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. liepos 31 d. nutarimas yra... 57. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ieškinyje nurodytas... 58. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Kauno apygardos teismo 2010 m.... 59. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nei viename iš siunčiamų... 60. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas, pažeisdamas LR BK 18 str.... 61. Ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kardomosios... 62. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad... 63. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl ko ieškovams... 64. Dėl patirtos materialinės žalos dydžio.... 65. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio dalies dėl priteistinos... 66. Ieškovai nebūtų patyrę išlaidų už advokato gynimą baudžiamojoje byloje... 67. Ieškovė V. V. sumokėjo 98,75 Lt už baudžiamosios bylos dokumentų kopijų... 68. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tai, kad šioje civilinėje... 69. Ieškovės nuosavybės teisių apribojimas net nepareiškus įtarimų bei... 70. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovų reikalavimus... 71. Dėl neturtinės žalos dydžio.... 72. Pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovams kompensaciją už... 73. Ieškovų gyvenimas buvo apribotas dėl motinystės išmokų sustabdymo, todėl... 74. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovų nurodytos aplinkybės, kad... 75. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino nurodytų aplinkybių... 76. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti reikalavimai... 77. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į Lietuvos... 78. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atliko ikiteisminį tyrimą nepažeisdamas... 79. Raštuose, kurie buvo siunčiami valstybės institucijoms, nurodyta, dėl ko... 80. Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, pasisakė dėl... 81. Darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas atliko ikiteisminį... 82. Visiškai nesuprantama, kodėl teismas nusprendė priteisti iš atsakovės... 83. Ieškovai teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl... 84. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į ieškovų... 85. Kauno apygardos prokuratūra atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą... 86. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo... 87. Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog kartu su Valstybinės... 88. Pažyma yra dokumentas, jog patikrinimo metu nenustatyta mokesčių įstatymo... 89. Dėl nuosavybės teisių apribojimo.... 90. Pirmosios instancijos teismas, nors ir neteisingai nurodydamas, jog 2010-02-06... 91. Spręsdamas dėl nuosavybės teisių apribojimo D. M., teismas rėmėsi visai... 92. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog nuosavybės teisės apeliantams... 93. Teismas pagrįstai konstatavo, jog termino nenurodymas nutarime laikinai... 94. Dėl Kauno apygardos teismo 2010-02-05 nutarties ir po jos įsiteisėjimo... 95. Nepagrįstas ieškovų apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos... 96. Ginčijamu sprendimu teismas teisingai konstatavo, jog spręsdamas priimto... 97. Vadovaujantis LR BPK nuostatomis, asmens kaltumo klausimas sprendžiamas tik... 98. Todėl teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog po 2010-02-05 Kauno... 99. Nesuprantamas, neaiškus ir nelogiškas apeliacinio skundo argumentas, jog... 100. Teismas ginčijamu sprendimu išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl visų... 101. Dėl teismo išvados, jog procesinės prievartos priemonės – laikino... 102. Dėl ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo trukmės.... 103. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas,... 104. Apeliantai savo ieškinyje (patikslintame) jiems atsiradusią žalą grindė... 105. Teismas pagrįstai sprendime nevertino ir nepasisakė dėl pernelyg ilgos... 106. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 107. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 108. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybės atsakomybės už ikiteisminio... 109. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 110. Dėl ikiteisminio proceso teisėtumo.... 111. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūra 2009-07-07 gavo... 112. Vertinant pareigūnų veiksmus CK 6.272 straipsnio 1 dalies aspektu,... 113. Todėl negalima sutikti su ieškovų motyvais, kad pirmosios instancijos... 114. Dėl pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumo... 115. Ieškovai teigia, kad remiantis pateiktu Kauno miesto apylinkės prokuratūrai... 116. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad BPK 166 str.... 117. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo ir tą aplinkybę, kad... 118. Negalima sutikti su ieškovų motyvais, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas be... 119. Taip pat atmestinas ieškovų apeliacinio skundo motyvas, kad ikiteisminio... 120. Dėl nuosavybės teisių apribojimo į motinystės pašalpą teisėtumo... 121. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įtarimai dėl nusikaltimo padarymo... 122. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad taikant... 123. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų motyvais, kad vėlesni prokuroro... 124. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas šią ieškovės... 125. Negalima sutikti su ieškovo D. M. apeliacinio skundo motyvais, kad ieškovui... 126. Atmestinas ieškovų motyvas dėl tariamo pažeidimo, susijusio su terminu,... 127. Taip pat atmestinas ieškovų motyvas, kad Kauno apygardos teismo 2010-02-05... 128. Dėl paklausimų pateikimo ikiteisminio tyrimo metu teisėtumo.... 129. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo... 130. Dėl ieškovams taikytos kardomosios priemonės.... 131. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovams 2010-02-26 buvo... 132. Negalima sutikti su ieškovų motyvais, kad po 2010 m. vasario mėnesio jau... 133. Teisėjų kolegija nekartoja kitų pirmosios instancijos teismo skundžiamo... 134. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada... 135. Dėl žalos atlyginimo sąlygų... 136. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra... 137. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 138. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė priteistinos ieškovei žalos... 139. Kiti ieškovų apeliacinio skundo motyvai dėl skundžiamo teismo sprendimo... 140. Remdamasi minėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 141. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–331... 142. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo nekeisti....