Byla A-2068-143/2015

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims 711-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai ,,Prie Salotės“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, V. S. (V. S.), J. S., I. K., A. K., A. K., R. K., D. S., A. S. (A. S.), G. B., I. E., V. Ž., I. Ž., V. C. (V. C.), J. C., G. V., M. S., G. G., A. G., A. D., uždarajai akcinei bendrovei „Acura“, R. V., V. V., G. Č., L. Č., B. B., V. B., Ž. T., A. M., N. M., V. D., J. D., V. J., O. J. (O. J.), D. R., J. R., A. K., T. K. dėl akto privalomųjų nurodymų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–6), kurį patikslino (I t., b. l. 115–124), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus (toliau – ir atsakovas, Inspekcija, Inspekcijos Vilniaus skyrius) 2013 m. gruodžio 6 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-3769(V13) (toliau – ir Patikrinimo aktas, Aktas) privalomuosius nurodymus (toliau – ir Privalomieji nurodymai).

5Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija, atlikusi UAB „Vilniaus energija“ veiklos patikrinimą tiekiant karštą vandenį ir šilumą daugiabučiam gyvenamajam namui ( - ) (toliau – ir Namas), surašė Aktą, kuriuo davė Privalomuosius nurodymus. Nesutikdamas su Privalomaisiais nurodymais, pareiškėjas teigė, kad jie naikintini kaip neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, faktinės situacijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija), Inspekcijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos viešai skelbiamų išaiškinimų, taip pat kaip prieštaraujantys karšto vandens skaitiklių savininkų (daugiabučių namų butų ir

6kitų patalpų bendraturčių) valiai ir interesams bei viešajam interesui. Aktas naikintinas kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1–3 dalyse individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

7Dėl Namo gyventojų apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pareiškėjas paaiškino, kad Namo gyventojai Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnio nustatyta tvarka yra pasirinkę 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą ir ginčo dėl to su Namą jungiančia 711-ąja daugiabučio namo savininkų bendrija ,,Prie Salotės“ (toliau – ir 711 DNSB, Bendrija) nėra. Bendrija 2010 m. balandžio 19 d. raštu bei 2011 m. rugpjūčio 26 d. prašymu kreipėsi į pareiškėją su prašymu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. taikyti antrą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą ir perimti skaičiuoti butais už šilumos energiją bei vandens pašildymą. Prie prašymų pridėti Namo bendraturčių parašai, prašymai atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Iki tol šilumos energijos tiekimas Namui vyko pagal tarp 711 DNSB ir specialios paskirties akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ir SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“) 2000 m. lapkričio 9 d. sudarytą šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo–vartojimo sutartį Nr. 20394, remiantis kuria Bendrija su šilumos tiekėja atsiskaitydavo pagal įvadinį šilumos skaitiklį. Perėmus skaičiuoti butais, ši sutartis pakeista tik iš dalies, nes butų savininkai pasirašė individualias rašytines šilumos pirkimo–pardavimo sutartis. Šiuo atveju suvartotus pašildyto šalto vandens kubus deklaruoja Bendrija taip, kaip numato 2000 m. lapkričio 9 d. šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo–vartojimo sutarties Nr. 20394 5.3 punktas. Šilumos tiekėja (pareiškėjas) šilumos energijos paskirstymo Namo viduje nevykdo, karšto vandens skaitiklių rodmenys ir skaitiklių teisinis metrologinis atitinkamumas vertinami pačios Bendrijos. Nuo tiesioginio atsiskaitymo už šilumos energiją pradžios iki šiol butų karšto vandens skaitiklių parodymus atsiunčia Bendrijos pirmininkas, o pareiškėjo vadybininkė–šilumininkė tik suveda juos į apskaitos sistemą, nes šie duomenys reikalingi Namo suvartotos šilumos energijos paskirstymui. Pareiškėjas, Bendrija ir uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“ (toliau – ir UAB „Vilniaus vandenys“) Name yra įvykdę visus Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 193 punkto reikalavimus, Bendrija yra pasirašiusi reikalaujamas sutartis tiek su šilumos tiekėja UAB „Vilniaus energija“, tiek ir su geriamojo vandens tiekėja UAB „Vilniaus vandenys“. Pareiškėjo sąskaitos Namui teikiamos tik už butų šildymą, vandens pašildymą bei cirkuliaciją. Už šaltą (geriamąjį) vandenį karšto vandens ruošimui, vadovaudamasi 2011 m. rugsėjo 21 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartimi Nr. BD-2059, Bendrija atsiskaito pagal UAB „Vilniaus vandenys“, remiantis įvadinio šalto vandens skaitiklio rodmenimis, išrašytą sąskaitą. UAB „Vilniaus vandenys“ nesiunčia pareiškėjui sąskaitų už geriamąjį vandenį karšto vandens ruošimui Name, tai patvirtina, kad Bendrija su UAB ,,Vilniaus vandenys“ už visą į namą patenkantį šaltą vandenį atsiskaito pagal 2011 m. rugsėjo 21 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį.

8Dėl privalomojo nurodymo atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra pareiškėjas paaiškino, kad patikrinimo metu Name nebuvo karšto vandens tiekėjo įrengtų karšto vandens skaitiklių, nes Name nėra karšto vandens tiekėjo. Teisės aktuose karšto vandens tiekėjui priklausančių karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinės patikros atlikimas yra reglamentuotas tik esant Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytam 1-ajam apsirūpinimo karštu vandeniu būdui. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, metrologinę patikrą karšto vandens tiekėjas vykdo tik jo įrengtiems ir jam priklausantiems karšto vandens skaitikliams. Patikrinimo momentu 2013 m. gruodžio 6 d. Name karšto vandens tiekimo veiklos nevykdė, nes Namo gyventojai CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka pasirinko antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kai karšto vandens tiekėjo nėra. Nagrinėjamu atveju sunaudoto šalto vandens kiekį (įskaitant ir šaltą vandenį karštam ruošti) bendrijos gyventojams pagal butų savininkams priklausančius karšto vandens skaitiklius paskirsto Bendrija. Pareiškėjas skirstant šaltą vandenį nedalyvauja, jis išdalija tik šilumos kiekį, skirtą šildymui, cirkuliacijai ir šaltam vandeniui pašildyti. Taigi pareiškėjas nėra karšto vandens tiekėjas ir jokio karšto vandens, kaip kompleksinio produkto, netiekia, Komisijos nustatytų karšto vandens kainų Namo gyventojams netaiko ir sąskaitų už šaltą ar karštą vandenį neišrašo, taip pat nevykdo ir jokių kitų su karšto vandens tiekėjo teisės aktuose numatytomis funkcijomis susijusių veiksmų. 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo atveju yra tiesiogiai taikomas Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-31 patvirtinto Matavimo priemonių techninio reglamento (toliau – ir Reglamentas) MP-001 priedo „Vandens skaitikliai“ 24 punktas, numatantis, kad patys skaitiklių savininkai yra atsakingi už tinkamą skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą. Pagal viešus Komisijos išaiškinimus, tuo atveju, jei gyventojai nusprendžia apsirūpinti karštu vandeniu be karšto vandens tiekėjo, patys gyventojai tampa atsakingi už apskaitos prietaisų patikimumą bei teisingą ir laiku atliktą deklaravimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra Namo butuose esančių karšto vandens skaitiklių, kuriuos per paskutinius 10–15 metų pagal tuometinį teisinį reglamentavimą įsigijo ir įsirengė patys vartotojai, savininkas. Vadovaujantis Taisyklių 47.3, 47.3.3, 51 punktų nuostatomis, tuo atveju, kai konkrečiame name vartotojų butuose nėra įrengta karšto vandens tiekėjui priklausančių karšto vandens skaitiklių ar name taikomas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo, pačių vartotojų nuosavybėje esantys karšto vandens skaitikliai yra laikomi ne atsiskaitomaisiais, tačiau paskirstomaisiais apskaitos prietaisais, kurie nepriskirtini teisinės metrologijos reguliavimo (ir atsakovo tikrinimo) sričiai ir pagal kuriuos tiekėjų yra tik paskirstomas (priskiriamas) karšto vandens ruošimui (pašildymui) suvartotas šilumos kiekis ir karšto vandens ruošimui suvartotas (šalto) geriamojo vandens kiekis, nustatytas pagal įvadinius Namo atsiskaitomuosius šilumos bei geriamojo vandens skaitiklius, o jiems priklausančiais karšto vandens skaitikliais rūpinasi patys šių skaitiklių savininkai. Šiuo atveju pati Bendrija pripažino butuose įrengtus karšto vandens skaitiklius tinkamais naudoti suvartoto vandens kiekio matavimui / mokėjimų už karštą vandenį skaičiavimui. Privalomasis nurodymas apie nurodymų vykdymo eigą iki 2014 m. sausio 7 d. raštu informuoti Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių, atsižvelgiant į tai, kad 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą pasirinkusiuose namuose pareiškėjas karšto vandens tiekimo veiklos nevykdo ir veikdamas pagal teisės aktus negali įrengti jam, kaip karšto vandens tiekėjui, priklausančių karšto vandens skaitiklių, taip pat yra neteisėtas.

9Dėl šilumos tiekėjo pareigos, esant 2-ajam šilumos tiekimo būdui, įrengti karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklius pareiškėjas paaiškino, kad jis daugiabučiuose namuose įrengia įvadinius šilumos skaitiklius. Norminiai teisės aktai neįpareigoja jo įrengti šilumos skaitiklius karštam vandeniui ruošti. Taisyklėse nenurodoma, kad šilumos tiekėjas privalo įrengti šilumos skaitiklius karštam vandeniui, tačiau yra nustatyta, kad šilumos skaitiklius karštam vandeniui įrengia šilumos tiekėjas, jeigu to paprašo daugiabučio namo gyventojai, tačiau tokių prašymų šiuo atveju iš Namo gyventojų nebuvo gauta. Pareiškėjo teigimu, tokiai jo pozicijai neprieštarauja ir pati Inspekcija, kadangi, nors Akte konstatuota, jog Name nesumontuotas karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis, tačiau ši aplinkybė kaip pažeidimas akte nefiksuojamas ir nurodymas sumontuoti tokį skaitiklį neduotas. CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka priimtas sprendimas pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo (2-asis būdas) nėra tiesiogiai susijęs su atskiro šilumos skaitiklio prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengimu, tokio ryšio nebuvimą patvirtina ir Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti atvejus, kaip turi būti atsiskaitoma už šilumos energiją karštam vandeniui ruošti, kai atskiro šilumos skaitiklio prieš karšto vandens ruošimo įrenginius nėra arba jis sugedęs. Kadangi Name prieš karšto vandens ruošimo įrenginius yra įrengtas geriamojo vandens tiekėjo (UAB „Vilniaus vandenys“) įvadinis, metrologiškai patikrintas skaitiklis, kiekvienam šiuo skaitikliu apskaitytam pašildytinam geriamojo vandens kubiniam metrui pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį yra priskiriamas 51 kWh šilumos normatyvas, nustatytas specialiuoju teisės aktu – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. O3-133 patvirtinta Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodika (toliau – ir Metodika).

10Atsakovas atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 73–77; II t., b. l. 15–18) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

11Atsakovas nurodė, kad Inspekcijos Vilniaus skyrius pagal vartotojo prašymą 2013 m. lapkričio 14 d. patikrinęs, kaip pareiškėjas laikosi teisinės metrologijos reikalavimų, tiekdamas šilumą ir karštą vandenį Namui (20 butų), surašė Patikrinimo aktą, kuriame nustatė, jog pažeisti Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimai, nes Namo butuose įrengti karšto vandens skaitikliai, naudojami butų sunaudoto karšto vandens kiekiui nustatyti ir už jį atsiskaityti, neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgdama į patikrinimo metu nustatytą pažeidimą, Inspekcija Akte pareiškėjui davė Privalomuosius nurodymus.

12Dėl Namo gyventojų sprendimo apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu atsakovas paaiškino, kad patikrinimo metu nustatytą aplinkybę, jog pareiškėjas faktiškai atsiskaito su Namo butų gyventojais už jų sunaudotą karštą vandenį ir šiems atsiskaitymams faktiškai naudoja metrologiškai nepatikrintus karšto vandens skaitiklius, patvirtina paties pareiškėjo plombos ant karšto vandens skaitiklių, 2013 m. kovo 5 d. karšto vandens skaitiklių patikrinimo, plombavimo, nuplombavimo, perplombavimo aktas, kuriame pats pareiškėjas nurodo mokesčius už karštą vandenį skaičiuoti pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis ir pareiškėjo pagal karšto vandens skaitiklio Nr. ( - ) rodmenis 2013 m. rugsėjo 30 d. išrašyta sąskaita Nr. ( - ). Atsakovo manymu, nustatyti faktai leidžia teigti, kad Namo butų gyventojų apsirūpinimas karštu vandeniu faktiškai vyksta 1-uoju karšto vandens tiekimo būdu, nes centralizuotai paruoštas karštas vanduo perkamas iš karšto vandens tiekėjo, t. y. pareiškėjo, ir būtent su pareiškėju už sunaudotą karštą vandenį Namo gyventojai atsiskaito pagal jų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis. Atsakovo teigimu, nors šiuo atveju Namo gyventojai yra priėmę sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu, šis gyventojų sprendimas faktiškai nėra įgyvendintas, nes patikrinimo metu nustatyta, jog Namo šilumos punkte nėra įrengto Taisyklių 168.2 punkte nurodyto karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio. Pareiškėjo teiginys, kad šilumos skaitiklius karštam vandeniui įrengia šilumos tiekėjas tik tuo atveju, jeigu to paprašo daugiabučio namo vartotojai, prieštarauja Taisyklių 168 punkto reikalavimams, o paaiškinimas, jog pareiškėjas daugiabučiuose namuose įrengia įvadinius šilumos skaitiklius ir norminiai teisės aktai neįpareigoja jo įrengti šilumos skaitiklius karštam vandeniui ruošti, yra nesuprantamas. Nors pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju yra įvykdyti visi Taisyklių 193 punkto reikalavimai, tačiau nepateikia tai patvirtinančių dokumentų, be to, vien Taisyklių 193 punkto reikalavimų įvykdymo nepakanka, jog būtų galima teigti, kad Name 2-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas įgyvendintas. Pagal Taisyklių 193.4 punktą, šiuo atveju laikytina, jog Namo butų gyventojai karštu vandeniu apsirūpina 1-uoju karšto vandens tiekimo būdu ir su pareiškėju už sunaudotą karštą vandenį atsiskaito pagal butuose įrengtų metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenis.

13Dėl pareigos atlikti Namo butų karšto vandens apskaitos prietaisų patikrą atsakovas, vadovaudamasis Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies, Taisyklių 181 punkto nuostatomis ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika (2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010, 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012, 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2249/2012), paaiškino, kad pareiškėjas, kaip Namo karšto vandens tiekėjas, turi pareigą prižiūrėti Namo gyventojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens apskaitos prietaisus ir atlikti jų patikrą. Vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas. Vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai yra atsiskaitomieji, kadangi jie naudojami atsiskaitymui su karšto vandens tiekėju, o ne karšto vandens išdalijimo proporcijoms nustatyti. Pagal Taisyklių 182, 183 punktus, pastato buto savininkui nuosavybės teise iki Taisyklių įsigaliojimo, t. y. iki 2010 m. lapkričio 1 d., priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens tiekėjų nuosavybėn, o vartotojui atsisakius tai padaryti, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Taigi pareiškėjas iki 2010 m. lapkričio 1 d. privalėjo perimti vartotojams priklausančių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklius, todėl nuo 2010 m. lapkričio 1 d. ir vartotojams nuosavybės teise priklausančius, ir savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti pareiškėjas. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. rugsėjo 15 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimuose suformuluotais konstituciniais teisinės valstybės ir įstatymų viršenybės principais, teigė, kad pareiškėjo nurodyta Reglamento MP-001 priedo „Vandens skaitikliai“ 24 punkto nuostata, numatanti, kad skaitiklių savininkai yra atsakingi už tinkamą skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą, šiuo atveju negali būti taikoma, nes ši nuostata konkuruoja su aukštesnės galios teisės akte – Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje – nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį pareiga metrologiškai tikrinti matavimo priemonę yra nustatyta matavimo priemonės naudotojui, o ne savininkui.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 83–86) prašė nagrinėti skundą teismo nuožiūra.

15Tretieji suinteresuoti asmenys V. Ž. ir I. Ž. atsiliepime į skundą (II t., b. l. 175) paaiškino, kad jie, būdami buto Nr. ( - ), esančio Name, savininkai, už Namo priežiūros ir administravimo paslaugas, sunaudotą geriamąjį vandenį, šaltą vandenį karštam ruošti ir kitas paslaugas moka pagal Bendrijos pateiktas sąskaitas. Vandens kiekiai Bendrijos pateiktose sąskaitose atitinka jų deklaruotus šalto ir karšto vandens skaitliukų rodmenis, kuriuos Bendrijos buhalterės prašymu jai siunčia internetu. Geriamojo šalto vandens ir šalto vandens karštam ruošti kainos skiriasi, be to, Bendrijos sąskaitoje atskira eilute nurodyti šalto vandens karštam ruošti nuostoliai (netekimai). Už buto ir bendrų patalpų šildymą, šilumą karštam vandeniui ruošti ir kitas šildymo sąnaudas moka UAB „Vilniaus energija“ pagal jos išrašytas sąskaitas, karšto vandens kiekiai atitinka deklaruotus rodmenis Bendrijos buhalterei. Karštam vandeniui apskaityti buto viduje įrengti du skaitliukai, kurie užplombuoti UAB „Vilniaus energija“ plombomis.

16II.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 18 d. sprendimu

18(III t., b. l. 38–48) atmetė pareiškėjo skundą.

19Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto

20Nr. PA-3769(V13) privalomųjų nurodymų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas nesutinka su jam skirtais Privalomaisiais nurodymais, motyvuodamas tuo, kad Name nevykdo karšto vandens tiekimo veiklos, nes šio namo gyventojai CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2011 m. spalio 1 d. pasirinko antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, pagal kurį gyventojai iš šilumos tiekėjo (pareiškėjo) perka tik šilumą karštam vandeniui ruošti, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo UAB „Vilniaus vandenys“, todėl pareiškėjas neturi pareigos atlikti vandens skaitiklių patikrą. Teismas pažymėjo, jog, atsižvelgiant į byloje kilusio ginčo esmę, šiuo atveju turi būti nustatyta, ar Namo gyventojai yra pasirinkę 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, jeigu taip – ar šio būdo pasirinkimas yra įgyvendintas tinkamai, t. y. ar pareiškėjas yra Namo šilumos ir karšto vandens tiekėjas (esant 1-ajam apsirūpinimo karštu vandeniu būdui), ar tik Namo šilumos tiekėjas (esant 2-ajam apsirūpinimo karštu vandeniu būdui).

21Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Metrologijos įstatymas, Šilumos ūkio įstatymas, Taisyklės, įsigaliojusios nuo 2010 m. lapkričio 1 d., ir kiti su jų įgyvendinimu susiję teisės aktai. Teismas vadovavosi Patikrinimo akto priėmimo metu galiojusios Šilumos ūkio įstatymo redakcijos (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2013 m. liepos 20 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 2 dalimi, tiek Bendrijos 2011 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo nuo 2011 m. spalio 1 d. pasirinkti 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą priėmimo metu, tiek Akto priėmimo metu galiojusios ir šiuo metu galiojančios Šilumos ūkio įstatymo redakcijos 15 straipsnio 1, 2 dalimis, apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo įgyvendinimą Bendrijos 2011 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo priėmimo metu nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2011 m. spalio

2229 d. galiojusios Taisyklių redakcijos 184, 185.1.1–185.1.3, 185.2.1–185.2.2, 185.3.1–185.3.3, 185.4 punktais. Nurodė, kad apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo įgyvendinimą Patikrinimo akto priėmimo metu nustatė nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. galiojančios redakcijos Taisyklių 192–193 punktai, kurie analogiškai reglamentavo sprendimo apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu įgyvendinimą (Taisyklių 193.1–193.2 p.), tačiau Patikrinimo akto priėmimo metu Taisyklių (nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2011 m. spalio 29 d. redakcija) 185.3 punktas buvo netekęs galios, o 193.4 punktas nustatė, kad, kol buitiniai karšto vandens vartotojai nepateikia šilumos ir geriamojo vandens tiekėjams Taisyklių 193.1 punkte nurodytų dokumentų ir nesudaro Taisyklių 193.2 ir 193.3 punktuose nustatytų sutarčių, laikoma, kad vartotojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu įgyvendintas netinkamai, o atsiskaitymas tarp šilumos ir geriamojo vandens tiekėjų bei šių karšto vandens vartotojų vyksta pagal 193.3.3 punkto nuostatas.

23Teismas nustatė, kad Bendrija, remdamasi 2010 m. balandžio 1 d. Bendrijos susirinkimo sprendimu pasirinkti 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be papildomo tarpininko – karšto vandens tiekėjo dalyvavimo, 2010 m. balandžio 19 d. raštu „Dėl esamo (2-ojo) apsirūpinimo karštu vandeniu būdo patvirtinimo“ ir 2011 m. rugpjūčio 17 d. įvykusio 711 DNSB susirinkimo sprendimu dėl šilumos ūkio priežiūros ir apskaitos perdavimo UAB „Vilniaus energija“, 2011 m. rugpjūčio 26 d. prašymu „Dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su butų (patalpų) savininkais sudarymo“ kreipėsi į pareiškėją nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. perimti iš Bendrijos mokesčių butams už šilumos energiją ir karštą vandenį apskaičiavimą bei administravimą, sudaryti tiesiogines šilumos pirkimo– pardavimo sutartis su butų (patalpų) savininkais ir taikyti 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Prie paminėtų prašymų, kuriais iš esmės Bendrijos pirmininkas buvo įgaliotas pasirašyti sutartis su šilumos bei vandens tiekėjais, buvo pridėti ir Namo bendraturčių daugumos parašai. Bendrija (abonentas) su UAB „Vilniaus vandenys“ (tiekėjas) 2011 m. rugsėjo 21 d. sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. BD-2059, kuri reglamentuoja tiekėjo ir abonento santykius, atsirandančius tiekiant geriamąjį vandenį ir tiekiant nuotekų tvarkymo paslaugas (1 p.). Paminėta sutartimi abonentas įsipareigojo mokėti tiekėjui už Namui patiektą geriamąjį vandenį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintomis kainomis pagal vandens apskaitos mazgo vietoje įrengto vandens skaitiklio duomenis (3, 6, 7, 14, 23 p.).

24Teismas taip pat nustatė, kad šilumos energijos tiekimas Namui vyksta pagal tarp Bendrijos (vartotojas) ir SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (tiekėjas) 2000 m. lapkričio 9 d. sudarytą šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo–vartojimo sutartį Nr. 20394, kuria tiekėjas įsipareigojo Namui tiekti šilumos energiją šildymui ir karštam vandeniui ruošti, o vartotojas įsipareigojo laiku ir tinkamai atsiskaityti su tiekėju už suvartotą šilumos energiją pagal apskaitos prietaisų rodmenis (1, 2, 5.2 p.). Pareiškėjas nurodė, kad jis, patenkinęs Bendrijos 2011 m. rugpjūčio 26 d. prašymą ir nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. perėmęs iš Bendrijos mokesčių už šilumos energiją bei karštą vandenį apskaičiavimą, sudarė individualias rašytines šilumos pirkimo–pardavimo sutartis su Namo butų savininkais, todėl šiuo atveju 2000 m. lapkričio 9 d. šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo–vartojimo sutartis Nr. 20394 buvo pakeista tik iš dalies, nes butų savininkai pasirašė individualias rašytines šilumos pirkimo–pardavimo sutartis, o Namo suvartotus pašildyto šalto vandens kubus Bendrija deklaruoja tiekėjui paminėtos sutarties 5.3 punkte nustatyta tvarka, t. y. kiekvieno mėnesio 25–31 dienomis pateikia apskaitos prietaisų rodmenų ataskaitą (deklaraciją). Teismas pažymėjo, kad SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (įmonės kodas 2413558) ir UAB „Vilniaus energija“ (įmonės kodas 111760831) yra savarankiški juridiniai asmenys, o pareiškėjas, teigdamas, jog jis sudarė su Namo butų savininkais individualias rašytines šilumos pirkimo–pardavimo sutartis, nepateikė teismui jokių tokį teiginį patvirtinančių įrodymų, be to, pats pareiškėjas nurodė skirtingas 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo taikymo Name pradžios datas (2011 m. rugsėjo 1 d., 2011 m. spalio 1 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pasirenkant 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą yra tinkamai įgyvendinti nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. galiojančios Taisyklių redakcijos 193.2.1 punkto (nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2011 m. spalio 29 d. galiojusios Taisyklių redakcijos 185.2.1 p.) reikalavimai, t. y. kad Bendrija su šilumos tiekėju (pareiškėju) patalpų savininkų–vartotojų vardu pasirašė šilumos pirkimo–pardavimo sutartį šilumai, skirtai karštam vandeniui ruošti bei cirkuliacijai, pirkti.

25Teismas nurodė, kad patikrinimo akto priėmimo metu karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimą ir priežiūrą pasirinkus tam tikrą karšto vandens ruošimo būdą reglamentavo nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. galiojančios redakcijos Taisyklių 3 dalies 167–168 punktai. Bendrijos 2011 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo priėmimo metu karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimą ir priežiūrą analogiškai reglamentavo nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2011 m. spalio 29 d. galiojusios Taisyklių redakcijos 3 dalies 159–160 punktai.

26Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad Patikrinimo akto surašymo metu Namo šilumos punkte nebuvo sumontuotas karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis ir Namo suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti nebuvo nustatomas pagal karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio rodmenis. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad atsakovas, Patikrinimo akte nustatęs, jog Name nesumontuotas karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis, pats pripažino, kad pareiškėjas neturi pareigos įrengti tokį suvartotos šilumos apskaitos prietaisą, kadangi paminėta aplinkybė kaip pažeidimas Patikrinimo akte nefiksuojamas ir nurodymas sumontuoti tokį skaitiklį pareiškėjui neduodamas. Teismas taip pat pažymėjo, kad tiek 2011 m. rugpjūčio 17 d. įvykusio Bendrijos susirinkimo metu galiojusios redakcijos Taisyklių nuostatos, tiek ir nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. galiojančios redakcijos Taisyklių nuostatos šilumos tiekėjui nustatė imperatyvią pareigą įrengti karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklį, ši pareiga nėra sąlyginė ar siejama su tam tikrų aplinkybių egzistavimu, o Inspekcija, veikdama pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją, nėra įgaliota duoti privalomus nurodymus tinkamai įgyvendinti tam tikrą pasirinktą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Nurodytos aplinkybės teismui sudarė pagrindą teigti, kad Name 2-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas įgyvendintas netinkamai, nes pareiškėjas neatliko nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. galiojančios Taisyklių redakcijos 168.2 punkte (nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2011 m. spalio 29 d. galiojusios Taisyklių redakcijos 160.2 punkte) numatytos pareigos įrengti Name karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklį.

27Sisteminė paminėtų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų analizė ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leido teismui padaryti išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog šiuo atveju yra atlikti visi Taisyklėse numatyti būtini veiksmai tam, kad būtų tinkamai įgyvendintas Bendrijos sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu antru karšto vandens tiekimo būdu. Remdamasis tuo, teismas konstatavo, kad šiuo atveju Namo butuose apsirūpinimas karštu vandeniu vyksta pirmu karšto vandens tiekimo būdu iš karšto vandens tiekėjo – pareiškėjo, kadangi už sunaudotą karštą vandenį vartotojai atsiskaito pagal butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis būtent su pareiškėju. Aplinkybė, jog UAB „Vilniaus vandenys“ PVM sąskaitų faktūrų dėl Namui patiekto šalto vandens karštam vandeniui ruošti pareiškėjui nesiunčia, pati savaime nesudaro pagrindo teigti, jog šiuo atveju Name 2-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas yra įgyvendintas tinkamai, nes paminėtai aplinkybei konstatuoti turi būti įgyvendinti visi Taisyklėse numatyti pasirinktam apsirūpinimo karštu vandeniu būdui keliami reikalavimai.

28Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl Patikrinimo akte nustatytų faktinių aplinkybių, jog Namo butų gyventojai už suvartotą karštą vandenį atsiskaito pagal jų butuose įrengtų ir jiems nuosavybės teise priklausančių techniškai tvarkingų karšto vandens skaitiklių ,,Rubikon“, kurių tipai įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą, rodmenis, šių skaitiklių kontrolę atlieka UAB „Vilniaus energija“ ir jie užplombuoti UAB „Vilniaus energija“ plombomis. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad paminėti skaitikliai neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjo teiginį, kad atsakovas, atlikdamas patikrinimą pagal vartotojo N. Č. prašymą, patikrino tik vieną Namo butą Nr. ( - ), paneigė atsakovo paaiškinimai ir byloje esanti medžiaga (Patikrinimo aktas, Inspekcijos 2013 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. 13SR-435), kuri patvirtino, kad atsakovas, atlikdamas patikrinimą, kaip UAB „Vilniaus energija“, tiekdama Namui šilumą ir karštą vandenį, laikosi teisinės metrologijos reikalavimų, patikrino visuose Namo butuose (iš viso – 20 butų) esančius karšto vandens skaitiklius.

29Teismas vadovavosi Patikrinimo akto priėmimo metu galiojusios Šilumos ūkio įstatymo redakcijos (aktuali nuo 2013 m. liepos 20 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 4, 5 dalimis, 16 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, 28 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Patikrinimo akto priėmimo metu galiojusios Taisyklių redakcijos (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. rugsėjo 27 d.) 167.1, 167.2, 171 punktais, Taisyklių 1 priedo 3 punktu. Atsižvelgęs į paminėtų teisės aktų nuostatas ir nustatęs, kad šiuo atveju Namo butuose apsirūpinimas karštu vandeniu vyksta pirmu karšto vandens tiekimo būdu iš karšto vandens tiekėjo – pareiškėjo ir Namo gyventojai už karšto vandens tiekimą atsiskaito pagal jų butuose esančius karšto vandens skaitiklių rodmenis, teismas padarė išvadą, kad už nurodytų skaitiklių įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas šilumos tiekėjas. Taigi pareiškėjas, būdamas faktinis karšto vandens tiekėjas Name, turi pareigą prižiūrėti ir atlikti karšto vandens apskaitos prietaisų Namo butuose patikrą ir atlikti kitas teisės aktuose jam, kaip karšto vandens tiekėjui, numatytas pareigas.

30Teismas taip pat vadovavosi Metrologijos įstatymo (2006 m. spalio 30 d. redakcija) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 2 dalimi, Patikrinimo akto priėmimo metu, t. y. 2013 m. gruodžio 6 d., galiojusios Metrologijos įstatymo redakcijos (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2006 m. spalio 30 d. iki 2014 m. sausio 3 d.) 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Patikrinimo akto priėmimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 4-264 patvirtintų Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų (negalioja nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d.) (toliau – ir Inspekcijos nuostatai) 10.2.1, 11.5 punktais.

31Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytų teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kad Inspekcijos Vilniaus skyrius faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, todėl teisėtai ir pagrįstai įpareigojo pareiškėją atlikti Akte nustatytus Privalomuosiuos nurodymus. Privalomieji nurodymai yra teisėti, atitinkantys atsakovo kompetenciją ir šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką. Skundžiamas Aktas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, jį panaikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

32III.

33Pareiškėjas apeliaciniu skundu (III t., b. l. 55–64) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

341. Teismas pripažino, kad buvo įgyvendintas Patikrinimo akto priėmimo metu nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. galiojančios redakcijos Taisyklių 193 punktas. Nustatyta, kad Namo gyventojai faktiškai apsirūpina karštu vandeniu be karšto vandens tiekėjo. UAB „Vilniaus energija“ negali parduoti Namo vartotojams karšto vandens, į kurio kainą yra įskaičiuota ir šalto vandens kaina, nes Namo vartotojai už vandenį pagal sudarytą sutartį tiesiogiai atsiskaito jo tiekėjui (UAB „Vilniaus vandenys“).

352. Bendrija du kartus išreiškė pageidavimą, kad Namas būtų laikomas antrą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą pasirinkusiu Namu (2010 m. balandžio 1 d. Bendrijos susirinkime ir tą valią pakartojo 2011 m. rugpjūčio 17 d. Bendrijos susirinkime).

363. Bendrijai (Namo gyventojams) nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. yra taikoma šilumos energijos geriamojo vandens pašildymo kaina be karšto vandens tiekėjo, t. y. atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog 1 kubiniam metrui karšto vandens paruošti reikia 51 kWh šilumos energijos, 2011 m. lapkričio mėn. 1 kWh kaina buvo 0,2688 Lt, o 1 kubiniam metrui karšto vandens paruošti kainuoja 51 x 0,2688 = 13,7088 Lt. Namuose, pasirinkusiuose apsirūpinimo karštu vandeniu būdą su karšto vandens tiekėju, taikoma kita, didesnė – 21,14 Lt / kubiniam metrui – kaina (su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM)).

374. Tiek Bendrija, tiek UAB „Vilniaus energija“ laikė atlikusios visus teisės aktų (Taisyklių 193 p.) keliamus reikalavimus antro būdo (apsirūpinimo be karšto vandens tiekėjo) taikymui. Esant patvirtintai valiai, reikia žvelgti į santykių turinį, ir šiuo atveju faktiškai susiklosčiusių santykių turinys turėtų vyrauti prieš dalinį formos nesilaikymą.

385. Šilumos pirkimo–pardavimo sutartyse nėra nurodyta, kad vartotojai pasirinko šilumos pirkimo–pardavimo vietą ir (ar) tiekimo–vartojimo ribą pasirinko įvade atskirai šildymui ir butuose karštam vandeniui ruošti.

396. Taisyklės numato atvejus, kai karšto vandens ruošimo skaitiklio nėra galimybės įrengti dėl namo techninių savybių (48.4 p.). Name yra įrengta nepriklausoma šildymo sistema su dvilaipsniu karšto vandens ruošimu, tai įrodo Namo šilumos punkto principinė schema. Name techniškai neįmanoma įrengti karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio. Komisijos patvirtinti šilumos paskirstymo metodai numato, kaip skaičiavimo būdu paskirstyti šilumą (pvz.: atskirti šildymo ir karšto vandens ruošimo sąnaudas) ir tuo atveju, kai yra tik vienas įvadinis šilumos apskaitos prietaisas ir / ar papildomų šilumos skaitiklių nėra.

407. Name prieš karšto vandens ruošimo įrenginius yra įrengtas geriamojo vandens tiekėjo (UAB „Vilniaus vandenys“) įvadinis, metrologiškai patikrintas skaitiklis, kiekvienam šiuo skaitikliu apskaitytam pašildytinam geriamojo vandens kubiniam metrui pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį yra priskiriamas 51 kWh šilumos normatyvas, patvirtintas šiam tikslui išleistu specialiuoju teisės aktu – Metodika. Apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikia Namo šilumos punkto principinę schemą, kurioje aiškiai nurodyta, kad Namo karšto vandens ruošimo įrenginiai yra dvilaipsniai.

418. Prie Patikrinimo akto yra pridėtas tik vienas buto Nr. ( - ) skaitiklio patikrinimo aktas, rašytinių įrodymų apie patikrinimus kituose Namo butuose Inspekcija nepateikė.

429. Ignoruojant vartotojų CK 4.85 straipsnio tvarka priimtus sprendimus bei nusprendus, kad visą laikotarpį (nuo pat 2010 m. gegužės 1 d.) sprendimus dėl 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo priėmusiuose namuose turėtų būti taikomas 1-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, tai reikštų ypač reikšmingą mokėtinų sumų padidėjimą dešimtims tūkstančių Vilniaus miesto vartotojų, CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka pasirinkusių antrą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Teismas net nepasisakė apie skirtingą karšto vandens kainodarą esant skirtingiems apsirūpinimo karštu vandeniu būdams bei neigiamas finansines pasekmes vartotojams.

4310. Įsiteisėjusios administracinių teismų praktikos dėl bylų, kuriose būtų atlikti Inspekcijos patikrinimai būtent 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą (be karšto vandens tiekėjo) pasirinkusiuose namuose, nėra, išskyrus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-445/2014. Atkreipia dėmesį ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1687/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1744/2013.

4411. Teismas turėjo taikyti iki 2010 m. lapkričio 1 d. galiojusių, o ne vėlesnių Taisyklių nuostatas (remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika).

4512. Jau po visos Lietuvos (taip pat ir Vilniaus miesto) daugiabučių namų gyventojų sprendimų CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka priėmimo bei faktinio 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo taikymo pradžios (t. y. po 2010 m. gegužės 1 d.) buvo pakeistos Taisyklės (nuo 2010 m. lapkričio 1 d.).

4613. Nebuvo išsiaiškinta, ar Name CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2010 m. gegužės 1 d. yra pasirinktas Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas antras apsirūpinimo karštu vandeniu būdas be karšto vandens tiekėjo, t. y. kaip šiluma karštam vandeniui ruošti

47yra perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti yra perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo.

48Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 90–94) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

49Atsakovas nurodo, kad patikrinimo metu nustatė, jog pareiškėjas komerciniams atsiskaitymams su Namo butų gyventojais naudoja metrologiškai nepatikrintus karšto vandens skaitiklius. Namo butų gyventojų apsirūpinimas karštu vandeniu faktiškai vyksta 1-uoju karšto vandens tiekimo būdu – centralizuotai paruoštas karštas vanduo perkamas iš karšto vandens tiekėjo, t. y. pareiškėjo. Būtent su pareiškėju už sunaudotą karštą vandenį Namo gyventojai atsiskaito pagal jų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas Name yra karšto vandens tiekėjas. Apeliantas nelaiko savęs karšto vandens tiekėju, todėl akivaizdu, kad Name nebuvo karšto vandens tiekėjo įrengtų karšto vandens skaitiklių su galiojančia metrologine patikra (skaitikliai nuosavybės teise priklauso gyventojams) ir karšto vandens skaitiklio aptarnavimo mokestis gyventojams nėra skaičiuojamas. Pareiškėjas šio fakto neneigė. Pažymi, kad sąlygas, kaip turėtų būti įgyvendinamas vartotojų pasirinkimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu, nustato Taisyklių 193 punktas. Namo šilumos punkte nėra įrengtas karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis. Todėl akivaizdu, kad apeliantas, surinkdamas mokesčius už suteiktą paslaugą, naudoja butuose įrengtų nuosavybės teise gyventojams priklausančių, metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenis. Nors Namo gyventojai priėmė sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens teikimo būdu, šis gyventojų sprendimas faktiškai nėra įgyvendintas, kadangi pareiškėjas neįgyvendino Taisyklių 168.2 punkto reikalavimo ir neįrengė Name karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio, t. y. nesudarė techninių galimybių įgyvendinti 2-ąjį karšto vandens tiekimo būdą. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I442-18/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014. Pabrėžia, kad neįrengus karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio nėra galimybės išmatuoti šilumos kiekio, sunaudoto karštam vandeniui ruošti. Kol nėra tinkamai įgyvendintas Namo butų savininkų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu

502-uoju karšto vandens tiekimo būdu ir nėra įvykdytos visos privalomos sąlygos dėl tokio būdo įgyvendinimo, yra taikomas 1-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdo teisinis reguliavimas. Nuo 2010 m. lapkričio 1 d. ir vartotojams nuosavybės teise priklausančius, ir savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti pareiškėjas. Atkreipia dėmesį ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010, 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012, 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2249/2012.

51Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52IV.

53Apeliacinis skundas atmestinas.

54Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo (Inspekcijos Vilniaus skyriaus) 2013 m. gruodžio 6 d. Patikrinimo akto, kuriame atsakovas, vadovaudamasis Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu (kuris suteikia metrologijos inspekcijos pareigūnams teisę, nustačius teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą), nurodė pareiškėjui:

551) vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; 2) apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2014 m. sausio 7 d. informuoti Inspekcijos Vilniaus skyrių, panaikinimo.

56Pareiškėjas nesutikimą su šiais nurodymais iš esmės grindžia tuo, kad Name nevykdo karšto vandens tiekimo veiklos, nes šio namo gyventojai CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2011 m. spalio 1 d. pasirinko Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatytą antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, pagal kurį gyventojai iš šilumos tiekėjo (pareiškėjo) perka tik šilumą karštam vandeniui ruošti, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo UAB „Vilniaus vandenys“. Todėl, pareiškėjo teigimu, jis neturi pareigos atlikti vandens skaitiklių patikrą. Pagal atsakovo poziciją šiame administraciniame ginče, Namo butų (ir kitų patalpų) savininkams pasirinkus paminėtą antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, jis (pasirinktas būdas) liko neįgyvendintas Taisyklių taikymo prasme. Todėl Name faktiškai ir toliau (t. y. po pareiškėjo nurodytos datos – 2011-10-01) yra taikomas Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatytas pirmasis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, pagal kurį pareiškėjas (ir toliau) lieka atsakingas už tinkamą (Metrologijos įstatymo nustatytą) karšto vandens (įskaitant ir geriamąjį vandenį, kuris yra skirtas karštam vandeniui ruošti) tiekimą, taip pat už Name esančiuose butuose (patalpose) įrengtų karšto vandens skaitiklių atitikimą metrologiniams reikalavimams.

57Atsižvelgiant į išvardytus šio ginčo šalių argumentus ir į tai, kad (kaip jau buvo paminėta) metrologijos inspekcijos pareigūnų atliekamų patikrinimų objektas yra metrologinių reikalavimų laikymasis būtent teisės taikymo prasme (Metrologijos įstatymo 22 str. 2 d. 1 p.), byloje yra būtina aptarti teisės taikymo klausimą daugiabučių namų gyventojams pasirenkant Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatytus apsirūpinimo karštu vandeniu būdus. (Pastebėtina, kad byloje nėra kvestionuojama, kad Namo patalpų (butų) savininkai (per Bendriją) buvo išreiškę valią nuo

582011-09-01 taikyti jiems (namo butams ir kitoms patalpoms) paminėtą antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą).

59Pasisakydama nurodytu klausimu, kolegija pažymi, kad Šilumos ūkio įstatymo

60(nuo 2008-01-01 galiojanti 2007-11-20 įstatymo Nr. X-1329 redakcija) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyti alternatyvūs apsirūpinimo karštu vandeniu būdai – centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo (1-asis būdas); šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo (2-asis būdas); individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą) geriamajam vandeniui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros (3-iasis būdas). Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta daugiabučių namų vartotojų teisė CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Kartu nustatyta, kad pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų; nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis; nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis nustatomas pagal šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal šią įstatymo nuostatą, karšto vandens tiekimo sąlygos (kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimas, mokėjimo tvarka) nustatomos karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas.

61Išvardytas Šilumos ūkio įstatymo nuostatas detalizuojančiose Taisyklėse yra specialiai aptartas (nustatytas) teisinių santykių dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo įgyvendinimo reglamentavimas (nuo 2011-07-29 galiojusios Taisyklių 2011-07-20 įsakymo

62Nr. 1-297 redakcijos 184-185 p., nuo 2012-09-27 galiojančios Taisyklių 2012-09-21 įsakymo

63Nr. 1-187 redakcijos 192-193 p.). Todėl, sprendžiant nagrinėjamai bylai aktualų klausimą dėl Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyto antrojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pritaikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, yra būtina vadovautis Taisyklių nuostatomis.

64Atsižvelgiant į tai, kad Namo butų savininkų pasirinktas paminėtas antrasis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, pagal pareiškėją, faktiškai buvo pradėtas taikyti nuo 2011 m. spalio 1 d., teisės taikymo laike aspektu būtina pasisakyti ne tik dėl Patikrinimo akto surašymo metu galiojusios Taisyklių redakcijos nuostatų taikymo, bet ir dėl Taisyklių 2011 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 1-297 redakcijos, nuostatų taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje. Tai darydama, kolegija pažymi, kad, pagal pirmosios iš nurodytų Taisyklių redakcijos 185 punktą, daugiabučiuose namuose, kurių gyventojai, vadovaudamiesi teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 1, 3 punktų) nuostatomis, priėmė sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-u karšto vandens tiekimo būdu, vartotojai, be kita ko, privalo (jeigu pastato šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginys priklauso vartotojams) per jiems teisėtai atstovaujantį asmenį (valdytoją ar kt.) su šilumos tiekėju pasirašyti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį šilumai, skirtai karštam vandeniui ruošti bei cirkuliacijai, pirkti. Šiuo atveju su šilumos tiekėju atsiskaitoma pagal karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio rodmenis (185.2 p.). Pažymėtina, kad analogiško turinio nuostata yra pateikta Patikrinimo akto surašymo metu galiojusios Taisyklių 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-187 redakcijos 193.2.1 punkte. Pastebėtina, kad nurodytuose Taisyklių punktuose naudojamos sąvokos „Karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis“ apibūdinimas yra pateiktas Taisyklių 8 punkto 14 pastraipoje, pagal kurią karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis - pastate, projekte nurodytoje vietoje, prieš karšto vandens ruošimo įrenginį šilumos tiekėjo įrengtas šilumos kiekio, tiekiamo karštam vandeniui ruošti, matavimo prietaisas.

65Pagal 2011 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 1-297 redakcijos Taisyklių 185.4 punktą, kol buitiniai karšto vandens vartotojai <...> nesudaro Taisyklių 185.2 ir 185.3 punktuose nustatytų sutarčių, laikoma (pabrėžta kolegijos), kad vartotojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu įgyvendintas netinkamai, o atsiskaitymas tarp šilumos ir geriamojo vandens tiekėjų bei šių karšto vandens vartotojų vyksta pagal 185.3.3 punkto nuostatas, t. y. šalys privalo vadovautis Taisyklių nuostatomis, reglamentuojančiomis karšto vandens tiekėjo veiklą. Analogiško turinio nuostata yra pateikta Patikrinimo akto surašymo metu galiojusios Taisyklių 2012 m. rugsėjo 21d. įsakymo Nr. 1-187 redakcijos 193.4 punkte.

66Aiškindama nurodytas Taisyklių nuostatas, kolegija akcentuoja ir pabrėžia, kad jose nurodytos šilumos, skirtos karštam vandeniui ruošti bei cirkuliacijai, pirkimo-pardavimo sutarties nebuvimas (tokios sutarties nesudarymas Taisyklių nustatyta tvarka) ir su tokia sutartimi kompleksiškai siejamų karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklių neįrengimas yra pakankamas teisinis pagrindas konstatuoti, kad vartotojų (Namo gyventojų) sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu teisės taikymo prasme negali būti pripažintas tinkamai įgyvendintu. Esant tokiai situacijai, šilumos tiekėjas (pareiškėjas) privalo vykdyti atsiskaitymą už karšto vandens tiekimą pagal butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis ir yra atsakingas už šių skaitiklių tinkamumą metrologijos reikalavimų atitikimo prasme.

67Byloje nėra ginčijama, kad Namo patikrinimo metu pirmiau paminėtas ir aptartas karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis Name nebuvo įrengtas. Kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams dėl Taisyklių (2011-07-20 įsakymo

68Nr. 1-297 redakcija) 185.2.2 punkte ir jų (2012-09-21 įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 193.2.1 punkte numatytos sutarties nebuvimo, sutinka su šiuo klausimu teismo padaryta išvada. Todėl, atsižvelgiant į pirmiau pateiktą Taisyklių nuostatų aiškinimą, pirmosios instancijos teismas, kolegijos manymu, padarė pagrįstą išvadą, kad Namo gyventojų (butų ir patalpų savininkų) sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu teisės taikymo prasme negali būti pripažintas tinkamai įgyvendintu Taisyklių taikymo prasme. Tai reiškia, kad tokią situaciją konstatavęs atsakovas (paminėtą patikrinimą atlikęs ir Patikrinimo aktą surašęs atsakovo pareigūnas) pagal savo kompetenciją pagrįstai nurodė pareiškėjui vadovautis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra.

69Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

70Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

71Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atmesti.

72Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas,... 5. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija, atlikusi UAB „Vilniaus energija“... 6. kitų patalpų bendraturčių) valiai ir interesams bei viešajam interesui.... 7. Dėl Namo gyventojų apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pareiškėjas... 8. Dėl privalomojo nurodymo atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto... 9. Dėl šilumos tiekėjo pareigos, esant 2-ajam šilumos tiekimo būdui, įrengti... 10. Atsakovas atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 73–77; II t., b. l. 15–18)... 11. Atsakovas nurodė, kad Inspekcijos Vilniaus skyrius pagal vartotojo prašymą... 12. Dėl Namo gyventojų sprendimo apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto... 13. Dėl pareigos atlikti Namo butų karšto vandens apskaitos prietaisų patikrą... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės... 15. Tretieji suinteresuoti asmenys V. Ž. ir I. Ž. atsiliepime į skundą (II t.,... 16. II.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 18 d. sprendimu... 18. (III t., b. l. 38–48) atmetė pareiškėjo skundą.... 19. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Lietuvos metrologijos... 20. Nr. PA-3769(V13) privalomųjų nurodymų teisėtumo ir pagrįstumo.... 21. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Metrologijos... 22. 29 d. galiojusios Taisyklių redakcijos 184, 185.1.1–185.1.3,... 23. Teismas nustatė, kad Bendrija, remdamasi 2010 m. balandžio 1 d. Bendrijos... 24. Teismas taip pat nustatė, kad šilumos energijos tiekimas Namui vyksta pagal... 25. Teismas nurodė, kad patikrinimo akto priėmimo metu karšto vandens apskaitos... 26. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad Patikrinimo akto... 27. Sisteminė paminėtų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės... 28. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl Patikrinimo akte nustatytų... 29. Teismas vadovavosi Patikrinimo akto priėmimo metu galiojusios Šilumos ūkio... 30. Teismas taip pat vadovavosi Metrologijos įstatymo (2006 m. spalio 30 d.... 31. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytų... 32. III.... 33. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (III t., b. l. 55–64) prašo panaikinti... 34. 1. Teismas pripažino, kad buvo įgyvendintas Patikrinimo akto priėmimo metu... 35. 2. Bendrija du kartus išreiškė pageidavimą, kad Namas būtų laikomas... 36. 3. Bendrijai (Namo gyventojams) nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. yra taikoma šilumos... 37. 4. Tiek Bendrija, tiek UAB „Vilniaus energija“ laikė atlikusios visus... 38. 5. Šilumos pirkimo–pardavimo sutartyse nėra nurodyta, kad vartotojai... 39. 6. Taisyklės numato atvejus, kai karšto vandens ruošimo skaitiklio nėra... 40. 7. Name prieš karšto vandens ruošimo įrenginius yra įrengtas geriamojo... 41. 8. Prie Patikrinimo akto yra pridėtas tik vienas buto Nr. ( - ) skaitiklio... 42. 9. Ignoruojant vartotojų CK 4.85 straipsnio tvarka priimtus sprendimus bei... 43. 10. Įsiteisėjusios administracinių teismų praktikos dėl bylų, kuriose... 44. 11. Teismas turėjo taikyti iki 2010 m. lapkričio 1 d. galiojusių, o ne... 45. 12. Jau po visos Lietuvos (taip pat ir Vilniaus miesto) daugiabučių namų... 46. 13. Nebuvo išsiaiškinta, ar Name CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2010... 47. yra perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamasis vanduo karštam vandeniui... 48. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 90–94) prašo... 49. Atsakovas nurodo, kad patikrinimo metu nustatė, jog pareiškėjas komerciniams... 50. 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu ir nėra įvykdytos visos privalomos... 51. Teisėjų kolegija... 52. IV.... 53. Apeliacinis skundas atmestinas.... 54. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo (Inspekcijos... 55. 1) vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 17... 56. Pareiškėjas nesutikimą su šiais nurodymais iš esmės grindžia tuo, kad... 57. Atsižvelgiant į išvardytus šio ginčo šalių argumentus ir į tai, kad... 58. 2011-09-01 taikyti jiems (namo butams ir kitoms patalpoms) paminėtą antrąjį... 59. Pasisakydama nurodytu klausimu, kolegija pažymi, kad Šilumos ūkio įstatymo... 60. (nuo 2008-01-01 galiojanti 2007-11-20 įstatymo Nr. X-1329 redakcija) 2... 61. Išvardytas Šilumos ūkio įstatymo nuostatas detalizuojančiose Taisyklėse... 62. Nr. 1-297 redakcijos 184-185 p., nuo 2012-09-27 galiojančios Taisyklių... 63. Nr. 1-187 redakcijos 192-193 p.). Todėl, sprendžiant nagrinėjamai bylai... 64. Atsižvelgiant į tai, kad Namo butų savininkų pasirinktas paminėtas... 65. Pagal 2011 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 1-297 redakcijos Taisyklių 185.4... 66. Aiškindama nurodytas Taisyklių nuostatas, kolegija akcentuoja ir pabrėžia,... 67. Byloje nėra ginčijama, kad Namo patikrinimo metu pirmiau paminėtas ir... 68. Nr. 1-297 redakcija) 185.2.2 punkte ir jų (2012-09-21 įsakymo Nr. 1-187... 69. Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais... 70. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 71. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą... 72. Nutartis neskundžiama....