Byla I-966-624/2009
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjams E. Ž. ir A. Ž., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovei Justinai Užumeckaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų E. Ž. ir A. Ž. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2pareiškėjai 2009-01-16 skunde, kurį patikslino 2009-03-10 ir 2009-05-25, prašo priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 10 256 Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad 2006 m. lapkričio mėn. pakeitė langus jų šeimai priklausančiame bute, adresu ( - ), Vilniuje. Šeimos pajamų už šį remontą atsiskaityti iš karto neužteko, todėl langus įsigijo išperkamosios nuomos būdu vienerių metų laikotarpiui. Praėjus tik 6 mėnesiams ir jiems dar nebaigus išmokėti visos sumos už langų keitimą, namo laiptinėje rado UAB „Megrame“ skelbimą apie visų namo langų, balkonų durų ir balkonų stiklinimų keitimą Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis dėl ( - ) g. rekonstrukcijos. UAB „Megrame“ darbuotojai, apžiūrėję jų bute sumontuotus langus patvirtino, kad langai savo charakteristikomis nenusileidžia langams, kuriuos UAB „Megrame“ galėtų įstatyti už savivaldybės lėšas, ir nėra jokių techninių priežasčių, dėl kurių įstatytus langus būtina keisti. Įvertinę šias aplinkybes, 2007-09-18 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydami jų buto langų stiklinimui skirtą lėšų sumą, tokią pat kaip ir kitiems butams – ne didesnę, išmokėti pareiškėjams pinigine forma. Kartu pateikė visus turimus dokumentus, įrodančius langų keitimo faktą, kainą ir technines charakteristikas. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gavo neigiamą atsakymą. Į pakartotinius jų raštus taip pat buvo atsakyta neigiamai. Taip pat nurodo, kad savivaldybės administracijos atsakymai savo esme yra atsirašinėjimas ir biurokratizmas, kaip tai apibrėžiama LR Seimo kontrolierių įstatymo 2 str. 1 p. Savivaldybės tarnautojai atsisakymą išmokėti jų buto langų keitimui skirtas lėšas pinigine forma grindė ( - ) ir gretimų gatvių rekonstrukcijos projekto dokumentais, o pagal juos piniginės kompensacijos nėra numatytos. Taip pat dokumentuose yra pasakyta, kad „gyventojų įstiklinti langai turi būti keičiami siekiant architektūrinio vientisumo“ ir todėl, savivaldybės tarnautojų nuomone, savivaldybė gali tik finansuoti naujų langų įstatymą, o kompensacijos išmokėti negali. Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-17 rašte teigiama, kad kompensacijos išmokėti neleidžia galiojantys įstatymai, tačiau įstatymai nenurodomi. Su tokiu Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus administraciniu sprendimu nesutinka. Toks savivaldybės administracijos pareigūnų sprendimas neišmokėti pareiškėjams piniginės kompensacijos yra diskriminacinis, prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos, Valstybės tarnybos, Viešojo administravimo ir kitiems įstatymams, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai visų piliečių lygiateisiškumo nuostatai. Laiku neinformavusi apie aplinkinių namų langų keitimą ( - ) g. rekonstrukcijos metu, o vėliau atsisakiusi išmokėti pareiškėjų buto langų keitimui skirtas lėšas pinigine forma, Vilniaus savivaldybės administracija pareiškėjams padarė ženklią turtinę žalą. Pareiškėjai padarytą žalą kildina iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojai, rengdami ( - ) g. rekonstrukciją ir žinodami apie tikrai vyksiantį aplinkinių namų butų langų keitimą savivaldybės lėšomis, nesiėmė būtinų veiksmų apie tai pranešti tų namų gyventojams, tame tarpe ir pareiškėjams, t. y. savalaikiai gyventojų neinformavo, jeigu pareiškėjai būtų žinoję apie numatomą langų keitimą savivaldybės lėšomis, tai nebūtų jų keitę savo lėšomis ir nebūtų patyrę materialinių išlaidų; nepagrįstai atsisakė išmokėti pareiškėjų buto langų pakeitimui numatytas lėšas, tuo pačiu atsakovės tarnautojai nuolat per prievartą siūlė pakeisti pareiškėjų lėšomis bute sumontuotus naujus langus, žinodami, kad toks keitimas nepagerins jų buto savybių ir jokios naudos pareiškėjams neduos. Suma, kuri buvo skirta jų buto langų keitimui nėra išleista ir pareiškėjų paskaičiavimu jų buto 4 langų, 1 balkono durų pakeitimui ir 1 balkono stiklinimui, sudaro 10 256 litus. Šią sumą jie apskaičiavo pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktus dokumentus ir ją turi atlyginti atsakovė (b. l. 2-3, 33, 73).

3Teismo posėdyje pareiškėjai palaikė skundą ir patikslintus skundus ir prašė juos tenkinti juose išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad nori atgauti tai, ką prarado investuodami į langus ir nežinodami, kad jie bus pakeisti nemokamai savivaldybės lėšomis. Neteisėtus savivaldybės veiksmus grindžia Konstitucijos 5 str. – įstaigos tarnauja žmonėms, tarnautojų sprendimų viešumo užtikrinimo reikalavimu Viešojo administravimo įstatyme, Asmenų, dirbančių Vilniaus m. savivaldybėje vidaus taisyklių 6.12 p. reikalavimu užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą. Kadangi priimamų sprendimų viešumas nebuvo užtikrintas, tuo pareiškėjams buvo padaryta žala. Apie tai, kad bus rekonstruojama gatvė žinojo anksčiau, tačiau į savivaldybę nesikreipė, nes nebuvo informacijos, kad savivaldybė planuoja keisti langus. Butas priklauso E. Ž. ir už langus mokėjo jis, tačiau žala padaryta šeimai, o sūnus A. Ž. yra šeimos narys. Žalą iš atsakovės prašo jiems priteisti solidariai.

4Pateiktame atsiliepime ir atsiliepimuose į patikslintus skundus atsakovė su pareiškėjų skundu ir patikslintais skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad pareiškėjų teiginiai, kad jie patyrė žalos dėl Vilniaus miesto savivaldybes administracijos neteisėtu veiksmu ir neveikimo yra nepagristi, kadangi: Vilniaus miesto savivaldybe atlieka Konstitucijos, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtas vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijas. Įgyvendinat Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 3 d. ir 35 d. numatytas savarankiškas savivaldybes funkcijas (atitinkamai savivaldybių vietine reikšmes kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimas), buvo parengtas projektas dėl Laisvės pr., Ukmergės g., ( - ) g. sankryžos rekonstrukcijos. Laisvės pr., Ukmergės g., ( - ) g. sankryža buvo rekonstruojama pagal UAB „Urbanistika“ parengtą ir suderintą su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu bei Vilniaus visuomenės sveikatos centru techninį projektą. Vadovaujantis UAB „Infraplanas“ atliktais triukšmo lygio sklaidos ir triukšmo lygio prie pastatų fasadų skaičiavimo rezultatais, projekte buvo numatytas triukšmą mažinančių priemonių įgyvendinimas. Siekdami sumažinti triukšmą iki normatyvinio lygio, projektuotojai numatė pakeisti namo (duomenys nesklebtini) langus langais, kurių garso izoliacija sumažintų gyvenamosiose patalpose triukšmo lygį iki leistinų ribų. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai dėl rekonstrukcijos darbų yra teisėti. Viešas konkursas dėl rekonstrukcijos darbų įvyko 2006-11-13. Rangos darbų sutartis Nr. A62-15-(16.30-ADM-10), su konkursą laimėjusia AB „Panevėžio keliai“ buvo pasirašyta 2006-12-13. AB „Panevėžio keliai“ 2007-03-30 sudarė langų keitimo sutartį su UAB „Megrame“, o pastaroji langų keitimo grafiką iškabino Žadeikos ir Fabijoniškių gatvių namų laiptinėse 2007 m. balandžio mėn. Pareiškėjai dėl langų keitimo ir kompensacijos klausimo buvo informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento 2007-12-11 raštu Nr. A63-7170 (14.4-ŪK5). Pareiškėjų skunde pateiktas argumentas dėl biurokratizmo laikytinas teisiškai nereikšmingu: neigiamas atsakymas išmokėti kompensaciją nevertintinas kaip biurokratizmas, kadangi šis faktas nebuvo konstatuotas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka. Seimo kontrolierių įstatymo 13 str. 1 d. numato, kad pareiškėjas turi teisę pateikti Seimo kontrolieriui skundą dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo jei mano, kad tuo buvo pažeistos jo teisės ir laisvės. Pareiškėjai nepateikė duomenų, kad kreipėsi dėl tokio fakto nustatymo į Seimo kontrolierių ir, kad pastarasis priėmė sprendimą skundą tenkinti. Taip pat nurodo, kad kompensacijos išmokėjimo už nepakeistus langus, tuo atveju, jei gyventojai atsisako tokio pakeitimo, pagal galiojančius teisės aktus bei minėtos rekonstrukcijos projekte nėra numatyta. Pareiškėjas E. Ž. apie tai, kad kompensacija už savo lėšomis pakeistus langus nenumatyta, buvo informuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento 2007-09-26 raštu Nr. A51-18760 (1.7-EUD-2), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento 2007-12-11 raštu Nr. A63-7170 (14.4-ŪK5) bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus raštu Nr. A51-27880 (17.1-ŪK4). Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 4 str. l d. 1 p. savivaldos institucija yra perkančioji organizacija, kuri pagal minėto įstatymo 3 str. 1 ir 2 d. užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi inter alia teisėtumo principo bei kad būtų pasiektas viešųjų pirkimų tikslas - vadovaujantis minėto įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Būtent racionalus lėšų naudojimo imperatyvas suponuoja tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija gali apmokėti tik viešo konkurso būdu parinktam rangovui už faktiškai atliktus darbus viešo konkurso metu patvirtintais įkainiais, kai rangovas pateikia nustatytų formų finansinius dokumentus. Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 4 d., perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, - paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų ir kt., arba mažiausios kainos kriterijumi. Pareiškėjams Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento 2007-12-11 raštu Nr. A63-7170 (14.4-ŪK5) buvo pranešta, kad už langų pakeitimą mokama konkursinė kaina 232, 92 LT (be PVM) už 1 kv. m. langų bloko. Taip pat pareiškėjai buvo informuoti, kad jei gyventojai atsisakys keisti langus, tie langai nebus keičiami, o nepanaudoti pinigai atpigins objekto kainą. Pagal rangovo pateiktus skaičiavimus - rangovo pakeistų langų kiekį (faktiškai atliktus darbus) yra apskaičiuojama ir sumokama atitinkama langų kaina. Tokia nuostata yra užtikrinami Viešųjų pirkimo įstatymo aukščiau minėtų normų reikalavimai. Pareiškėjų reikalavimas išmokėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos numatytą sumą už butų langų pakeitimą yra nepagrįstas, nes projekte numatyta pakeisti tik tuos butų langus, kurie neatitinka nustatytų triukšmo lygio izoliacijos iki leidžiamo lygio normatyvinių reikalavimų. Dėl šios priežasties konkreti pareiškėjų buto langų stiklinimui skirta suma nėra niekur numatyta. Pažymėjo, kad pareiškėjai nesutiko su tuo, kad jų lėšomis pakeisti langai būtų pakeisti naujais (projektiniais) langais. Todėl atsisakymas išmokėti kompensaciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus raštu 2008-12-17 Nr. A51-27880 (17.1-ŪK4) yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjų argumentas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai padarė jiems žalos yra nepagrįsti. Priešingai, jei Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų sutikusi pareiškėjams sumokėtas išlaidas dėl langų keitimo, tuomet Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai būtų neteisėti, nes nėra teisinio pagrindo reikalaujamą sumą apmokėti. Be to, toks precedentas galėtų paskatinti ir kitus asmenis, kurie bet kada anksčiau savo noru yra pasikeitę butų langus, siekti nesąžiningai pasipelnyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sąskaita. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai 2008-11-27 rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nurodo, jog jų buto langai buvo susidėvėję, ir dėl šios priežasties pareiškėjai 2006 m. lapkričio mėn. nusprendė juos pakeisti. Tai, kad pareiškėjai buto langus pasikeitė savo noru rodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė neteisėtų veiksmų neatliko ir šiais veiksmais pareiškėjams žalos nesukėlė. Pareiškėjai teigia, jog dėl neišmokėtos kompensacijos jie patyrė žalos ir reikalauja ją atlyginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-11-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007 išaiškino, kad atsakomybės už turtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų veiksmų, būtinąsias sąlygas reglamentuoja CK 6.271, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai. Taigi, pareiškėjai, siekdami žalos atlyginimo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, turėjo pagrįsti civilinės atsakomybės sąlygų buvimą. Kadangi CK 6.271 str. įtvirtinta civilinė atsakomybė be kaltės, nagrinėjamu atveju turi būti konstatuoti: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Kadangi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti pareiškėjas. Pareiškėjai jokių teisiškai reikšmingų įrodymų nepateikė. Taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kaip perkančioji organizacija, atsiskaityti konkursą laimėjusiam rangovui privalo tik už faktiškai atliktus darbus: nei kompensacija pareiškėjams, nei jokia kita išankstinė konkrečių langų keitimo suma nėra numatyta. Statybos darbų rangovui apmokama už faktiškai atliktus darbus, kurie yra pagrįsti atitinkamomis medžiagų, darbo užmokesčio ir mechanizmų sąnaudomis pagal viešojo pirkimo metu konkurso metu patvirtintus įkainius. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiskaitymo su rangovu AB „Panevėžio keliai“ už pakeistus langus ( - ), ( - ) pastatuose skaičiuoklės yra aišku, kad atsiskaitoma už rangovo atliktus, t. y. už faktiškai pakeistus langus - pagal atitinkamai pateiktus techninius dokumentus, kuriuose nurodo, kokie darbai faktiškai buvo atlikti. Taigi pareiškėjams nėra pagrindo teigti, kad jiems buvo padaryti tam tikri nuostoliai. Priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų ir pareiškėjų sprendimo pakeisti jų buto langus bei pasirašyti išperkamosios nuomos sutartį su UAB „Snoro lizingas“ Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra atsakinga už privačių asmenų sudaromus sandorius su kitais asmenimis. Priežastinio ryšio nustatymas yra tiesiogiai susijęs su neteisėtų veiksmų ir žalos konstatavimu. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai jokiais teisiškai reikšmingais argumentais ir įrodymais nepagrindė civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų: neteisėtų veiksmų ir (ar) neveikimo, žalos bei priežastinio ryšio. Taip pat pareiškėjai nenurodo nei vienos konkrečios teisės normos, kuria grindžia savo skundą bei reikalavimus. Pareiškėjų nuorodos į abstrakčius teisės aktus laikytinos nesusijusiomis su byla, t. y. šiame skunde teisiškai nereikšmingomis.

5Atsiliepime į patikslintą skundą 2009-06-08 nurodė, kad pareiškėjų apskaičiuota žalos atlyginimo suma negali būti vertinama kaip žala, kadangi ji yra netiksli ir nepagrįsta ir iš skunde pateiktų skaičiavimų akivaizdu, kad pareiškėjai siekia nesąžiningo pasipelnymo Vilniaus miesto savivaldybės sąskaita. Pareiškėjai 2009-05-04 teismo posėdyje patvirtino, kad jų buto balkonas buvo įstiklintas atsakovo lėšomis, tačiau patikslintame skunde pateiktų skaičiavimų 1,3,7 grafose į neva padarytų nuostolių skaičiuoklę įtraukti ir balkono įstiklinimo darbai. Kadangi buto, esančio ( - ) balkonas buvo įstiklintas savivaldybės lėšomis, mano, kad nurodytos sumos pareiškėjų pateiktame patikslintame skunde yra laikytinos nepagrįstomis ir atmestinomis. Iš teismui pateiktų papildomų dokumentų galima nustatyti, kiek kainavo su langų keitimu susiję darbai (sunaudotos medžiagos, montavimas ir kt.) konkrečiam vienam butui (duomenys nesklebtini). Taip pat iš pateiktų papildomų dokumentų (2008 m. kovo mėn. darbų suvestinės) matyti, kad sunaudotų medžiagų kiekis ir kaina visiems butams yra skirtingi, priklausomai nuo būtinų atlikti darbų. Visa tai pagrindžia, kad savivaldybė, būdama statybos darbų dėl rekonstruojamos Ukmergės, Laisvės pr. ir ( - ) gatvių sankryžos užsakovė, atsiskaitė su rangovu tik už faktiškai atliktus darbus, tuo būdu įgyvendindama iš Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų kylantį racionalaus lėšų naudojimo imperatyvą. Todėl pareiškėjų nurodyta suma yra nepagrįsta ir apskritai negali būti vertintina kaip neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais konkrečiai pareiškėjų butui padaryta žala. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (adm. byla Nr. A146-1982/2008) pažymima, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas, pagal CK 6.271 str. - neteisėti veiksmai. Jų konstatavimas nagrinėjant bylą iš esmės lemia, ar tikslinga vertinti kitas sąlygas. Asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio teismo 2006-08-19 nutarimas). Pareiškėjai kelis kartus tikslindami skundą nenurodė, kokių konkrečių teisės normų pažeidimus atliko atsakovas ir kokios įtakos tai turėjo nurodytai žalai atsirasti, t. y. nepagrindė civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų (b. l. 20-23, 37-40, 77-81).

6Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu ir patikslintais skundais nesutiko ir prašė juos atmesti atsiliepime bei atsiliepimuose į patikslintus skundus nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjai savo reikalavimus grindžia subjektyviomis prielaidomis. Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjams galėjo atsirasti žala, neatliko. Savivaldybė negali būti atsakinga už privačių asmenų sudaromus sandorius, pareiškėjai buto langus keitė savo noru. Visus veiksmus savivaldybė atliko teisėtai ir pagal įstatymų reikalavimus, informacija apie viešą konkursą buvo paskelbta, o skelbti apie gatvių rekonstrukciją ir su tuo susijusius sprendimus teisės aktai savivaldybės neįpareigoja. Vilniaus miesto savivaldybė veikė įstatymo nustatyta tvarka ir jo ribose, todėl jokios žalos pareiškėjams nepadarė.

7Skundas netenkinamas.

8Kaip nustatyta pareiškėjų ir atsakovės atstovės paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais, Laisvės pr., Ukmergės g., ( - ) g. sankryža buvo rekonstruojama pagal 2004 m. UAB „Urbanistika“ parengtą ir suderintą su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu bei Vilniaus visuomenės sveikatos centru techninį projektą. Vadovaujantis UAB „Infraplanas“ atliktais triukšmo lygio sklaidos ir triukšmo lygio prie pastatų fasadų skaičiavimo rezultatais, projekte buvo numatytas triukšmą mažinančių priemonių įgyvendinimas. Siekiant sumažinti triukšmą iki normatyvinio lygio, projektuotojai numatė pakeisti daugiaaukščių namų P. Žadeikos ir Fabijoniškių g., tame tarpe – ir namo Fabijoniškių g. ( - ) langus, langais, kurių garso izoliacija sumažintų gyvenamosiose patalpose triukšmo lygį iki leistinų ribų (b. l. 67-71). Viešas konkursas dėl rekonstrukcijos darbų atlikimo paskelbtas 2006-09-20 (b. l. 84-85), jis įvyko 2006-11-13, rangos darbų sutartis Nr. A62-15-(16.30-ADM-10) su konkursą laimėjusia AB „Panevėžio keliai“ buvo pasirašyta 2006-12-13. AB „Panevėžio keliai“ 2007-03-30 sudarė langų keitimo sutartį su UAB „Megrame“, o pastaroji langų keitimo grafiką iškabino Žadeikos ir Fabijoniškių gatvių namų laiptinėse 2007 m. balandžio mėn. Pareiškėjai numatytą apie langų keitimą, kaip nustatyta jų paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 4), sužinojo 2007 m. gegužės mėn. Pareiškėjas E. Ž. jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), Vilniuje, langus, kaip nustatyta jo paaiškinimu ir pateiktais rašytiniais įrodymais, pasikeitė 2006 m. lapkričio mėnesį. Kadangi pakeisti langai savo savybėmis buvo panašūs tiems, kurie turėjo būti neatlygintinai keičiami rekonstrukcijos projekto vykdymo metu, atitinkamai – juos vėl keisti nebuvo tikslinga, pareiškėjas E. Ž. paprašė jo buto langų ir balkono durų keitimui skirtą lėšų sumą išmokėti jam betarpiškai, o savivaldybės administracija atsisakė tai padaryti. Teisme pareikštu skundu pareiškėjai teigia, kad dėl to, kad jie savivaldybės tarnautojų nebuvo laiku informuoti apie ketinimus neatlygintinai pakeisti pareiškėjui E. Ž. priklausančio buto langus, jie šiuos darbus atliko savo lėšomis ir patyrė 10 256 Lt turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės jiems solidariai.

9Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Savivaldybės civilinė atsakomybė dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu savivaldybės valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Savivaldybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. 3 d. numato, šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. savivaldybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus savivaldybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 4.). Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

10Skunde ir teismo posėdyje pareiškėjų nurodyti teiginiai, kad žala atsirado savivaldybės tarnautojams laiku neinformavus jų apie ketinimą Laisvės pr., Ukmergės g., ( - ) g. gatvių sankryžos rekonstrukcijos metu neatlygintinai pakeisti jų buto langus, t. y. netinkamai vykdant LR Konstitucijos 5 str. nuostatą, įtvirtinančią, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, sprendimų viešumo užtikrinimo reikalavimą, įtvirtintą LR viešojo administravimo įstatyme, ir Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2005-07-20 sprendimu Nr. 1-850 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 6.12 p. reikalavimą, įpareigojantį užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą, dėl ko jie turėjo išlaidų, kurių, nesant neteisėtos veikos, nebūtų patyrę, nėra pagrįsti: įstatymai ar poįstatyminiai aktai, reglamentuojantys statybos darbų atlikimą ar paslaugų pirkimą, nenumato konkrečių terminų, kuriais tokiu atveju savivaldybės administracija ar rekonstrukcijos darbus vykdantis asmuo privalo informuoti gyventojus apie ketinimą neatlygintinai pakeisti buto langus, numatytą rekonstrukcijos projekte. Šiuo atveju, įvertinus aplinkybes, kad rangos sutartis su gatvių rekonstrukcijos darbus atlikusia UAB „Panevėžio keliai“ buvo sudaryta jau pareiškėjams sudarius sutartį dėl langų keitimo ar netgi juos pakeitus (pareiškėjas langus pakeitė 2006 m. lapkričio mėnesį, o rangos sutartis sudaryta 2006-12-13), taip pat nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė ir pareiškėjų nurodytas bendro pobūdžio normas, įpareigojančias užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą: nors neatlygintinai keisti šalia rekonstruojamų gatvių esančių daugiaaukščių namų langus, pagal pateiktus duomenis, buvo numatyta dar 2004 m. rengto ir derinto gatvių rekonstrukcijos projekto metu, nesant pasirašytai tokių darbų rangos sutarčiai, kurioje būtų numatyti konkretūs darbų atlikimo terminai, nebuvo pagrindo suinteresuotus asmenis informuoti apie tokius ketinimus.

11Taip pat nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymas išmokėti jiems pareiškėjui E. Ž. nuosavybės teise priklausančio buto langų keitimui numatytą lėšų sumą, yra neteisėtas: įstatymai ir poįstatyminiai aktai nenumato, kad asmeniui, kuris nepageidauja, kad neatlygintini darbai būtų atliekami, gali būti išmokama tokių darbų atlikimui skirta lėšų suma, toks pagrindas, kaip nurodo ir atsakovė, nenumatytas ir rekonstrukcijos projekte, todėl atsakovė, vadovaudamasi viešosios teisės principu, kad įgyvendindamos viešosios teisės normas valdžios institucijos turi teisę elgtis tik taip, kaip numatyta įstatymų, neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo E. Ž. prašymo išmokėti lėšas, rekonstrukcijos projekte numatytas skirti E. Ž. nuosavybės teise priklausančio buto langų pakeitimui.

12Nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 str. atsiradimo sąlygų – neteisėtos veikos, pareiškėjų reikalavimas priteisti iš savivaldybės turtinę žalą atmetamas kaip nepagrįstas.

13Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

14pareiškėjų E. Ž. ir A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai