Byla 1A-263-1020/2019
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant jo sutuoktinę S. B. ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lauretos Ulbienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. B. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant jo sutuoktinę S. B. ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta.

2Remiantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, R. B. uždrausta 1 metus ir 6 mėnesius naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemones ir nuspręsta iš jo išieškoti valstybės naudai miškovežio MAN, valst. Nr. ( - ) vertę atitinkanti pinigų suma – 12 730 EUR.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I.

5Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

61.

7R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. jis, 2018 m. lapkričio 10 d., apie 13.32 val., Vilniuje, kelio „Utena-Vilnius“ 57 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo miškovežį MAN, valst. Nr. ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,77 promilės etilo alkoholio).

8II.

9Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

102.

11R. B. gynėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį iš dalies ir taikyti dalinį konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimą – sumažinti išieškotiną sumą iki 1 000 EUR bei šios sumos mokėjimą išdėstyti kiekvieną mėnesį mokant po 200 EUR. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

122.1.

13Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė visą transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimą, neatsižvelgdamas į didelę konfiskuotino turto vertę, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo paskirtį, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įvirtinta, kad konfiskuotino turto ribas apibrėžia vairuotos transporto priemonės vertė. Priešingu atveju, jeigu nebūtų atsižvelgiama į transporto priemonės vertę, asmuo, iš kurio už analogišką teisės pažeidimą būtų konfiskuojamas mažesnės vertės automobilis būtų žymiai geresnėje teisinėje padėtyje lyginant su asmeniu, kuris nusikalstamą veiką padarė naudodamas didesnės vertės transporto priemonę. Tokia praktika, apelianto įsitikinimu, prieštarauja bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirčiai ir tikslams, teisingumo ir proporcingumo principams.

142.2.

15Skundu taip pat nurodoma, kad teismas skirdamas transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimą rėmėsi tuo, jog nebuvo pateikta duomenų apie realiai mažesnę transporto priemonės vertę. Apelianto teigimu, teismas, spręsdamas turto konfiskavimo klausimą, privalėjo atsižvelgti į teismo posėdyje pateiktus duomenis apie atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens ir jo šeimos materialinę padėtį, mažą darbo užmokestį, tai, jog asmuo neturi vertingo turto. Skundu pažymima, kad byloje nėra R. B. neigiamai apibūdinančių duomenų, nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, asmuo visiškai pripažino kaltę, išgyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, dėl specialiosios teisės atėmimo neteko darbo. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad asmuo nėra toks pavojingas visuomenei, kad jo atžvilgiu reikėtų taikyti ne tik teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bet ir automobilio vertės, kuri daugiau nei 2 kartus viršija jo metinį darbo užmokestį, išieškojimą. Apelianto teigimu, padaryta nusikalstama veika buvo visiškai atsitiktinis, išimtinis ir asmeniui nebūdingas poelgis. Taigi, pasak apelianto, remiantis šiomis aplinkybėmis, paskirtas konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimas, yra neproporcinga priemonė padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu. Skunde, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencija bei Lietuvos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės privalo būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui, asmens teisės gali būti ribojamos ne daugiau negu yra būtina.

163.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroras Vytautas Jancevičius prašo apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėjas ir pagrįstas, jį keisti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Prokuroro įsitikinimu, teismas, skirdamas automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimą pakankamai jį individualizavo, buvo įvertintas šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumas padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu, atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, asmenybę. Nepaisant to, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tačiau jis jau iki tol ne kartą buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo būsenos, neabejotinai kėlė pavojų savo ir kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Prokuroro vertinimu, vairuodamas transporto priemonę neblaivus asmuo suvokė galimas savo veiksmų pasekmes ir riziką netekti vairuojamo automobilio ar jo vertę atitinkančio turto. Atsiliepime nurodoma, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra pakankama priemonė siekiant užtikrinti prevencijos tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo. Remiantis kasacinio teismo praktika, asmenybė, šeimos interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ar nepatogumų asmeniui, nereiškia, jog jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

18III.

19Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

20Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. B. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinis skundas atmestinas.

214.

22Šioje baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad R. B. 2018 m. lapkričio 10 d. vairavo miškovežį MAN, valst. Nr. ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taip pat neginčijamas baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – paskyrimo klausimas. Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su kita R. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – visos konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančios sumos išieškojimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgdamas esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, aptars tik teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje.

235.

24Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Kai konfiskuotinas turtas priklauso kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, jo konfiskavimas turi būti pagrįstas viena iš aplinkybių, nurodytų BK 72 straipsnio 4 dalyje. Nenustačius tokios aplinkybės, privalomai svarstytinas klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš nuteistojo.

256.

26Minėtos kasacinio teismo praktikos kontekste, apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją baudžiamojo poveikio priemonių taikymo aspektu. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš esmės analogiškos praktikos laikosi ir LAT (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Taigi turto konfiskavimo institutui netaikyti išimtimi gali būti tik atvejai aiškiai bylojantys apie tai, kad konfiskavimo taikymas konkrečioje situacijoje (ad hoc) būtų aiškiai neproporcingas ir neteisingas.

277.

28Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamoje situacijoje asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl jo atžvilgiu neturėtų būti taikomos bendrosios turto konfiskavimo taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, jog nuteisto ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teisinis statusas skiriasi, visgi tai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir netaikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų dėl konfiskuotino turto vertės ieškojimo ar, kaip prašoma apeliaciniu skundu, sumažinti išieškotino turto vertę.

298.

30Pagal LAT praktiką aptariamu klausimu, taikant BK 67 straipsnio 2 dalį, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, taigi ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, asmeniui gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Toks sprendimas yra teismo teisė, jis be kita ko gali būti grindžiamas įvertinant teisinių padarinių, kylančių dėl neteisėtos veikos visumą, taip pat taikomų poveikio priemonių tikslus. Tarp jų yra ir siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją (teismų praktikoje pažymima, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)). Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-114-1073/2018). Taigi akivaizdu, kad net ir tuo atveju, kai asmuo nėra nuteisiamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, o nuo atsakomybės pagal šią normą atleidžiamas, sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo tikslingumo vis tik esminiu kriterijumi išlieka asmeniui taikomų poveikio priemonių proporcingumo aspektas.

319.

32Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas R. B. atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam paskyrė 2 baudžiamojo poveikio priemones: teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams bei transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimą. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad R. B. teisė vairuoti buvo atimta iš esmės minimaliam terminui – veikos padarymo metu šios priemonės trukmės vidurkis siekė 2 metus, o minimalus terminas buvo 1 metai (pažymėtina, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. teisės vairuoti atėmimo termino ribos dar išplėstos). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog R. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – taigi jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė ir jis neturi teistumo. Tokioje situacijoje specialiosios teisės atėmimas ir turto vertę atitinkančios vertės išieškojimas, netaikant baudžiamosios atsakomybės ir neskiriant bausmės, negali būti laikomas neproporcingomis priemonėmis. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra pavyzdžių, kai už šio nusikaltimo padarymą yra pateisinamas ir trijų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas – be šių poveikio priemonių, skiriant ir piniginio pobūdžio priemonę, pvz. įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018), todėl R. B. paskirtos poveikio priemonės, įvertinant šiuo konkrečiu atveju nustatytą išieškotinos sumos dydį, laikytinos adekvačiomis jo padarytiems nusikalstamiems veiksmams.

3310.

34Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo teigti, kad visos transporto priemonės vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimas šioje situacijoje būtų aiškiai neproporcingas. Priešingai – šios vertės sumažinimas taip kaip prašo apeliantas, vertinant sprendimą visumoje, reikštų aiškiai neteisingą sprendimą, kuris būtų netgi švelnesnis nei galima administracinė atsakomybė už panašaus pobūdžio, bet mažiau pavojingą veiką. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal LAT formuojamą praktiką dalinis turto konfiskavimas yra taikomas tik išimtiniais atvejais, kai visos sumos išieškojimas būtų neproporcinga priemonė, o ne priešingai (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-315-303/2018). Teismo diskrecijos teisė spręsti dėl turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo taikymo pilna ar daline apimtimi negali būti aiškinama, kaip teismo pareiga pagrįsti, kodėl kiekvienu atveju konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma nėra mažinama. Turėdama omenyje visa tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, neįžvelgia pagrindo konstatuoti išimtines aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą mažinti konfiskuotino turto vertę.

3511.

36Skundu akcentuojama, kad byloje nėra R. B. neigiamai apibūdinančių duomenų, nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, teigiama, jog šis įvykis buvo visiškai atsitiktinis, išimtinis ir asmeniui nebūdingas poelgis, asmuo visiškai pripažino kaltę, išgyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, o tai, apelianto įsitikinimu, rodo, jog R. B. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jo atžvilgiu reikėtų taikyti ne tik teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bet ir automobilio vertės išieškojimą. Tokių apelianto argumentų kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į itin pavojingą R. B. veikimą nustatytu atveju.

3712.

38Nagrinėjamoje situacijoje R. B. įvykio metu vairavo ne lengvąjį automobilį, o miškovežį, t. y. vilkiką su puspriekabe. Tą jis darė būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo 1,77 promilės alkoholio. Šiuos veiksmus atliko dienos metu, viename iš pagrindinių kelių „Utena-Vilnius“, ir tai aiškiai kėlė itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, nes apie pavojingą jo manevravimą kelyje, išvažiavimą į priešingą eismo juostą ir kt. pranešė kitas eismo dalyvis. Pažymėtina, kad veikos padarymu metu R. B. atliko savo darbines funkcijas. Turint omenyje visa tai ir ypač R. B. veiklos pobūdį (ji susijusi su medžio žaliavos pervežimu, R. B. yra tokią paslaugą teikiančios įmonės vadovas, tuo pačiu ir vairuoja miškovežį), akivaizdu, kad R. B. veikimas buvo itin pavojingas. Jo elgesys, turint omenyje vairuotos transporto priemonės pobūdį, galėjo sukelti itin skaudžius padarinius kitiems eismo dalyviams, tad transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas šiuo atveju yra būtina priemone siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį.

3913.

40Pagal teismų praktiką vien didelė automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, eliminuojančia galimybę taikyti BK 72 straipsnio nuostatas, nes transporto priemonės vertė neturi jokios įtakos nusikalstamos veikos pavojingumui. Siekiant užkirsti kelią analogiškoms visuomenei pavojingoms nusikalstamoms veikoms visuomenės interesai yra iškeliami aukščiau už kaltininko interesus. Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-135-697/2018, 2K-185-489/2018, 2K-186-942/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-205-628/2018, 2K-67-942/2019).

4114.

42Apelianto teigimu, teismas privalėjo atsižvelgti į teismo posėdyje pateiktus duomenis apie R. B. ir jo šeimos materialinę padėtį, mažą darbo užmokestį, tai, jog asmuo neturi vertingo turto ir sumažinti priteistiną iš R. B. konfiskuotino turto vertę. Visgi apygardos teismas negali sutikti, kad turto vertę atitinkanti suma, t. y. 12 730 EUR, ir jos išieškojimas šiuo atveju yra tokia žalinga poveikio priemonė, kad jos skyrimas būtų aiškiai neproporcingas, net ir įvertinant R. B. gynėjo akcentuojamą turtinę padėtį. Apygardos teismo vertinimu, R. B. kaip vairuotojas profesionalas ir tuo pačiu su tokia veikla susijusios įmonės vadovas, neabejotinai žinojo ne tik apie savo finansinę padėtį, bet ir apie galimas jo neteisėto veikimo pasekmes – tarp jų ir apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę, teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą ir turto konfiskavimą, tačiau ši aplinkybė jo nesulaikė nuo itin pavojingo elgesio. R. B. ir jo žmona dirbo jo vadovaujamoje ir steigtoje įmonėje UAB „M“, kurios dispozicijoje išliks R. B. vairuotas miškovežis, tad jis ir toliau galės būti naudojamas įmonei vykdant veiklą, pats R. B. yra darbingo amžiaus, pagal savo patirtį gali ir toliau dirbti. Be gautų pajamų R. B. turi ir kito turto (pvz. nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas (b. l. 52-55) ir kt.), taigi pastarojo turtinė padėtis nėra tokia, kuri sudarytų pagrindą mažinti išieškotino turto vertę.

4315.

44Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad R. B. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra proporcinga (adekvati) jo padaryto pažeidimo pavojingumui ir paskirta laikantis teisminės praktikos šios kategorijos bylose. Konfiskuotino turto vertės išieškojimas nėra baudos bausmė, todėl šios sumos išdėstymas teismo sprendimu negalimas. Dėl šios sumos išieškojimo būdo, tvarkos ir laiko sprendžiama teismo sprendimo vykdymo procese.

45Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. B. gynėjo advokato

47Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Remiantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, R. B. uždrausta 1 metus ir... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I.... 5. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 6. 1.... 7. R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad vairavo kelių... 8. II.... 9. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. 2.... 11. R. B. gynėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą pirmosios... 12. 2.1.... 13. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė visą... 14. 2.2.... 15. Skundu taip pat nurodoma, kad teismas skirdamas transporto priemonės vertę... 16. 3.... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus... 18. III.... 19. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 20. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. B. gynėjo... 21. 4.... 22. Šioje baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad R. B. 2018 m. lapkričio... 23. 5.... 24. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo... 25. 6.... 26. Minėtos kasacinio teismo praktikos kontekste, apygardos teismas atkreipia... 27. 7.... 28. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamoje situacijoje asmuo buvo atleistas nuo... 29. 8.... 30. Pagal LAT praktiką aptariamu klausimu, taikant BK 67 straipsnio 2 dalį,... 31. 9.... 32. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas R. B.... 33. 10.... 34. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo teigti, kad visos transporto... 35. 11.... 36. Skundu akcentuojama, kad byloje nėra R. B. neigiamai apibūdinančių... 37. 12.... 38. Nagrinėjamoje situacijoje R. B. įvykio metu vairavo ne lengvąjį... 39. 13.... 40. Pagal teismų praktiką vien didelė automobilio vertė negali būti laikoma... 41. 14.... 42. Apelianto teigimu, teismas privalėjo atsižvelgti į teismo posėdyje... 43. 15.... 44. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad R. B. taikyta baudžiamojo... 45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus išdėstytus argumentus ir... 46. atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. B. gynėjo... 47. Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą atmesti....