Byla e2A-1120-577/2017
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo M. L

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo M. L..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 4 750 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. kovo 17 d. apie 22.45 val., ( - ) g. ties 47 numeriu pažymėtu pastatu, trečiasis asmuo M. L. vairuodama automobilį OPEL ASTRA, valstybinis Nr. ( - ) nepraleido ieškovo vairuojamo automobilį VOLVO S80, valstybinis Nr. 56047 CL, dėl ko įvyko eismo įvykis. M. L. pripažinus kaltę buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Ieškovas kreipėsi į trečiojo asmens draudiką, tačiau atsakovas 2016 m. gegužės 3 d. atsisakė mokėti draudimo išmoką, kadangi nėra draudžiamojo įvykio sudėties. Ieškovas 2016 m. kovo 31 d. kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją, kuris nustatė nuostolio sumą (skirtumą tarp transporto priemonės rinkos vertės prieš įvykį ir likutinės vertės po įvykio) – 5 300 Eur. Kadangi automobilį remontuoti buvo netikslinga, 2016 m. gegužės 31 d. jį pardavė už 800 Eur. Iš atsakovo prašė priteisti žalą, kurią sudaro nustatyta nuostolio suma – 5 300 Eur, transporto priemonės transportavimas po įvykio – 50 Eur, faktinių aplinkybių konstatavimas – 60 Eur, išlaidos už turto vertinimą – 140 Eur, iš viso – 5 550 Eur ir atėmus sumą, už kurią parduotas nesuremontuotas automobilis – 800 Eur.

62.

7Atsakovas Seesam Insurance AS su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad gavęs eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, draudikas apžiūrėjo sugadintus automobilius ir eismo įvykio vietą. Kadangi eismo įvykio dalyvių parodymai bei automobilių sugadinimai buvo nesuderinami, kreipėsi į dr. V. M. įmonę „Impulsana“ dėl eksperto išvados, o gavęs eksperto išvadas informavo ieškovą, kad jo patirti nuostoliai dėl 2016 m. kovo 17 d. eismo įvykio nebus atlyginami, nes nėra draudžiamojo įvykio sudėties.

83.

9Trečiasis asmuo M. L. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

104.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo V. K. valstybei 4,74 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

124.1.

13Teismo nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai nekelia abejonių dėl to, jog įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens M. L. automobilis OPEL ASTRA atsitrenkė į ieškovo vairuojamą automobilį VOLVO S80. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar eismo įvykis įvyko dėl M. L. neteisėtų veiksmų ir, ar visa ieškovo prašoma žala yra M. L. neteisėtų veiksmų pasekmė.

144.2. Įvertinęs specialisto išvadą teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog eismo įvykis įvyko ne tokiomis aplinkybėmis, nei nurodė eismo įvykyje dalyvaujantys asmenys. Tokią išvadą padarė sugretinęs kitas specialisto išvadas ir eismo įvykio vairuotojų paaiškinimus dėl automobilių antrinio kontakto sugadinimų suderinamumo. Iš byloje esančių nuotraukų, ieškovo paaiškinimų teismas nustatė, kad automobilis VOLVO S80 turi tempimo įrenginį „kablys“ ir jei automobiliai kontaktuotų kaip nurodė vairuotojai, „kablys“, neleistų automobiliams judėti vienas kito atžvilgiu tokiu būdu, kad atsirastų automobilio VOLVO S80 galinio bamperio ir iki pusės metro bagažinės dangčio apibrozdinimai. Įvertinęs specialisto nuomonę, kad VOLVO S80 užpakalinės dalies detalių sugadinimai susidarė dėl intensyvaus deformuojančio poveikio, kurio šaltinis buvo krovininė transporto priemonė ar panaši mašina, judėjusi statmenai automobilio atžvilgiu, link jo kairio šono, sprendė, jog labiau tikėtina, kad automobilis VOLVO S80 iki eismo įvykio turėjo sugadinimų, kurie nebuvo atskleisti. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai rėmėsi UAB „Impulsana“ išvada ir nustatęs, jog eismo įvykis įvyko kitomis nei nurodė eismo įvykio vairuotojai aplinkybėmis, kad ne visi sugadinimai atsirado nagrinėjamo eismo įvykio metu, pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

154.3. Teismas atmetė ieškovo argumentus apie pateiktos specialisto išvados trūkumus. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas prašymo dėl ekspertizės byloje atlikimo nepalaikė, todėl abiem šalims sutinkant byla išnagrinėta su tais įrodymais, kuriuos šalys pateikė į bylą.

16III.

17Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

185.

19Ieškovas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - apelianto ieškinį patenkinti visiškai: priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo 4 750 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

205.1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad neva draudikas nėra įsitikinęs, jog dėl eismo įvykio sukėlimo kalta draudėja ir kad ieškovo prašoma atlyginti žala atsirado būtent šio eismo įvykio metu. Atsakovas ginčijo faktus, kad kai kurie sugadinimai atsirado ne dėl šio eismo įvykio (detalizavimas tiriamosios dalies 2.7.3 p., atsakovo atsiliepimo 4 punktas).

215.2.

22V. M. išvada, taip pat jo paaiškinimai buvo neobjektyvūs. Teigia, kad V. M. suinteresuotas bylos baigtimi, nes jį atsakovas samdė išvadai gauti, kurios pagrindu apsispręstų, ar mokėti draudimo išmoką. V. M. nepaėmė paaiškinimo iš įvykyje dalyvavusio K. M.; nepaaiškino, kokiais moksliniais metodais remiantis, jis gali pateikti išvadą, jog deklaruojamojo įvykio dalyvių parodymai yra nepagrįsti. Be to, liudytojas tikslių susidūrusių automobilių matavimų, eksperimentų, pagrindžiančių kokiu atstumu vairuotojai esant panašioms oro sąlygoms galėjo matyti kitą transporto priemonę prieš susidūrimą, neatliko, įvykio vietą apžiūrėjo dienos metu, esant visiškai kitam matomumui. Esant nuosekliems eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų, liudytojų parodymams, mano, kad teismas turėjo vadovautis pastarųjų duotais parodymais. Specialistas tik naudodamasis kompiuterine programa PC Crash, kuri nėra patentuota, licencijuota, suvedė turimus parametrus, ir maketavo galimus įvykyje dalyvavusių automobilių kontaktus ir apgadinimus. Atkreipė dėmesį, kad specialistas neįvertino aplinkybių, jog automobilio VOLVO įbrėžimus jis matavo esant nuleistai pakabai bei nuleistoms padangoms po eismo įvykio. Teigia, kad išvados dėl automobilių įbrėžimų suderinamumo yra klaidingos.

235.3. Nesutinka su teismo motyvais dėl automobilio VOLVO S80 galinės dalies apgadinimų, apelianto argumentų dėl specialisto išvados trūkumų atmetimo. Pasak apelianto, iš specialisto išvados 3 nuotraukos matyti, kad automobilio OPEL kairės pusės rato arkos dalyje yra įlenkimas nuo automobilio VOLVO kablio. Apeliantas ir trečiasis asmuo posėdžio metu paaiškino, kad M. L. po automobilių susilietimo liko sėdėti automobilyje užblokuota ir tam, kad išliptų, pavažiavo į priekį; tokiu būdu ir atsirado ant jos automobilio vairuotojo durelių ir automobilio VOLVO S80 bagažinės įbrėžimai. Atsakovas jokiais įrodymais neįrodė, kad automobilio VOLVO S80 galinės dalies pažeidimai galėjo atsirasti dėl intensyvaus deformuojančio poveikio, kurio šaltinis buvo krovininė transporto priemonė ar panaši mašina, judėjusi statmenai automobilio atžvilgiu, link jo kairio šono.

245.4. Apeliantas nesinaudojo teise prašyti ekspertizės, nes eismo įvykio schema nebuvo sudaryta po susidūrimo, nebuvo išmatuoti jokie atstumai, neužfiksuotos automobilių detalių nuolaužų buvimo vietos, todėl ekspertizė neduotų jokių rezultatų, o atsakovas neginčijo, kad trečiasis asmuo nėra kaltas dėl eismo įvykio. Dėl automobilio VOLVO S80 galinės dalies sugadinimų atsakovas galėjo ginčyti nuostolių dydį, tačiau su ieškinio kaina sutiko.

255.5. Kadangi įvykio dalyviai nebuvo pažįstami, nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo sukčiauti teikiant įvykio deklaraciją, teigia, jog apelianto pateiktų įrodymų visetas patikimai patvirtina, kad eismo įvykis įvyko eismo įvykio deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis, automobilių apgadinimai buvo padaryti būtent šio eismo įvykio metu ir atsakovas privalo apeliantui išmokėti draudimo išmoką, kurios dydis 4 750 Eur.

266.

27Atsakovas atsiliepime prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

286.1. Eksperto išvada, taip pat eksperto V. M. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės dėl įvykio mechanizmo techniniu pažiūriu yra nepagrįstos, t. y. transporto priemonės VOLVO apgadinimai negalėjo atsirasti transporto priemonių VOLVO ir OPEL vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, todėl daro išvadą, kad tarp transporto priemonės VOLVO ir OPEL vairuotojų nurodytų eismo įvykio aplinkybių (jų deklaruoto eismo įvykio) ir automobilio VOLVO apgadinimų (žalos) nėra priežastinio ryšio, ir nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl transporto priemonei VOLVO padarytų apgadinimų (žalos) kilo transporto priemonės OPEL vairuotojos civilinė atsakomybė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo prasme. Priešingai nei nurodo apeliantas, tokios pozicijos atsakovas laikėsi tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžių metu.

296.2.

30Atkreipė dėmesį, jog teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad proceso dalyvių paaiškinimai, duoti bylos nagrinėjimo metu, yra nuoseklūs ir atitinka šių asmenų atsakovui duotus paaiškinimus, kuriuos Seesam Insurance AS Lietuvos filialas bei ekspertas V. M. vertino spręsdamas dėl jų nesuderinamumo su transporto priemonių apgadinimais bei realiu apgadinimų kilimo mechanizmu.

316.3. Atsakovas nesutinka, kad teismas nepagrįstai vadovavosi eksperto išvada, kad specialisto V. M. padarytos išvados yra subjektyvios. Ekspertas nėra atsakovo darbuotojais ar kitokiais pavaldumo santykiais su atsakovu susijęs asmuo. Be to, jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą. Ekspertas vairuotojų paaiškinimus analizavo techniniu požiūriu, vertindamas jų suderinamumą su objektyviai nustatytomis aplinkybėmis (gatvių konfigūracija, transporto priemonių apgadinimais, jų lokalizacija, kuriuos nustatė tiek iš jam pateiktų nuotraukų, tiek pats betarpiškai ištyręs įvykio vietą ir apžiūrėjęs deklaruotame eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones ir t.t.). Teismo posėdyje, Eksperto išvadoje jis nurodė, kad atliekant tyrimą buvo naudotas trasologijos metodas, taip pat atliekama analizė su specialia kompiuterine programa PC Crash. V. M. yra į teismo ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas, turintis transporto trasologo kvalifikaciją. Ekspertas nurodė, kad jam apelianto nurodytos aplinkybės (dėl nuleistos pakabos bei nuleistų padangų) buvo žinomos. Teigia, kad apelianto teiginiai dėl eksperto išvadų klaidingumo yra nepagrįsti.

326.4. Apeliantas nepateikė įrodymų, galinčių paneigti eksperto išvadą bei eksperto paaiškinimus, savo poziciją dėl ieškinio pagrįstumo grindė tik subjektyviais samprotavimais ir neįrodė skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

337.

34Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

358.

36Byloje nustatyta, kad 2016 m. kovo 19 d. ieškovas V. K. atsakovui, apdraudusiam trečiojo asmens M. L. vairuoto automobilio valdytojų civilinę atsakomybę, pranešė apie 2016 m. kovo 17 d. Vilniuje, ( - ) gatvėje įvykusį eismo įvykį, kuriame dalyvavo ieškovas, vairuodamas automobilį VOLVO S80, valstybinis Nr. ( - ), ir trečiasis asmuo M. L. vairuodama automobilį OPEL ASTRA, valstybinis Nr. ( - ) Vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje M. L. pripažino savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio. 2016 m. gegužės 3 d. pranešimu Nr. SP16/300-0387 atsakovas atsisakė mokėti ieškovui draudimo išmoką. Remdamasis eksperto išvada, teigė, jog eismo įvykio dalyviai nurodė tikrovės neatitinkančias jo aplinkybes, ir nėra draudžiamojo įvykio sudėties, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo mokėti draudimo išmokos dėl automobilio VOLVO S80 apgadinimo. Ieškovas vadovaudamasis vertintojo E. L. išvada (nustatyta nuostolio suma (skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės prieš įvykį ir likutinės vertės po įvykio) – 5 303 Eur), taip pat atsižvelgdamas į automobilio transportavimo, nuostolių įvertinio išlaidas, į automobilio pardavimo kainą, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 4 750 Eur žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą.

379.

38Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Pagal šio straipsnio 7 dalį – draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Taigi, minėto straipsnio nuostatos patvirtina, kad būtent draudikas, tai yra atsakovas, privalėjo įrodyti įstatymus atitinkantį atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindą.

3910.

40Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008;2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2016; kt.).

4111.

42Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs specialisto išvadą ir eismo įvykio vairuotojų paaiškinimus dėl automobilių antrinio kontakto sugadinimų suderinamumo, konstatavo, kad yra labiau tikėtina, jog eismo įvykis įvyko ne tokiomis aplinkybėmis nei nurodė eismo įvykyje dalyvaujantys asmenys. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo nepritarti tokiai teismo išvadai. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su eksperto išvada, detaliai pagrindė, kodėl vairuotojų nurodytas įvykio aplinkybes laikė neatitinkančias padarytiems automobilių apgadinimams (teismas sprendė, jog pailgi apie pusės metro apibrozdinimai nuo bagažinės vidurio link kairiojo šono yra neįmanomi, nes „kablio“ įstrigimas bet kurioje automobilio Opel Astra vietoje neleistų toliau automobiliams judėti ir formuotis tęstiniems įbrėžimams). Apeliaciniame skunde akcentuodamas paaiškinimus, kad M. L., siekdama išlipti iš užblokuoto automobilio, pavažiavo į priekį ir tokiu būdu ant automobilio Opel Astra vairuotojo durelių ir automobilio Volvo S80 bagažinės atsirado įbrėžimai, ieškovas jokiais įrodymais ar argumentais nepagrindė tokios galimybės, t.y. nepaneigė aukščiau paminėtos teismo išvados, kad automobilis įstrigus kabliui negalėjo judėti.

4312.

44Apelianto manymu, teismas turėjo vadovautis nuosekliais eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų, liudytojų parodymais, o ne V. M. išvada bei jo paaiškinimais, kadangi specialistas suinteresuotas bylos baigtimi. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti. Vien faktas, kad atsakovas kreipėsi būtent į šį specialistą, nesant kitų duomenų, nesudaro pagrindo laikyti, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, o jo išvados yra neobjektyvios. Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, jog ekspertas V. M. nėra ieškovo darbuotojais ar kitokiais pavaldumo santykiais susijęs asmuo, be to, jis įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 ir CPK 215 straipsnius už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą. Taigi, teismas pagrįstai pateiktą eksperto išvadą vertino kaip leistiną ir patikimą įrodymą, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Vairuotojų bei liudytojo parodymų nėra pagrindo laikyti turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę nei kvalifikuoto specialisto išvadas.

4513.

46Apelianto argumentai dėl eksperto išvadų, susijusių su eismo įvykio dalyvių parodymų pagrįstumu, subjektyvumo, taip pat laikytini nepagrįstais. Apeliantas teigia, kad tikslūs susidūrusių automobilių matavimai, eksperimentai, pagrindžiantys, kokiu atstumu vairuotojai galėjo matyti kitą transporto priemonę prieš susidūrimą, nebuvo atlikti. Pabrėžtina, kad eksperto išvadą vertina teismas. Sprendžiant, ar minėtas apelianto motyvas sudaro pagrindą nesivadovauti eksperto išvada, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog M. L. paaiškinimuose teigė judėjusi nedideliu greičiu, tačiau iki kontakto kito automobilio apskritai nepastebėjusi. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie eismo įvykio metu matomumą ribojusius veiksnius (objektyvius ar subjektyvius). Iš bylos duomenų matyti, kad ekspertas V. M. betarpiškai ištyrė eismo įvykio vietą, atliko gatvės važiuojamosios dalies bei šaligatvio pločių ir nuolydžių matavimus, todėl dėl apelianto nurodytų aplinkybių išvadą laikyti subjektyvia nėra pagrindo.

4714.

48Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovas ginčijo tik faktą, jog kai kurie sugadinimai atsirado ne dėl šio eismo įvykio. Mano, jog dėl automobilio Volvo S80 galinės dalies sugadinimų atsakovas galėjo ginčyti tik nuostolių dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas neteisingai interpretuoja atsakovo dokumentuose išdėstytą poziciją. Pažymėtina, kad tiek 2016 m. gegužės 3 d. atsakyme ieškovui, tiek atsiliepime į ieškinį, atsisakymą mokėti draudimo išmoką (nesutikimą su ieškiniu) atsakovė grindė tuo, eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodo šio eismo įvykio dalyviai, didelę dalį sugadinimų automobiliai patyrė ne jų tarpusavio kontakto metu, todėl atsakovas negali įsitikinti transporto priemonės Opel valdytojos civilinės atsakomybės buvimu; nurodyta, jog atsakovas neturi teisinio pagrindo mokėti draudimą išmoką, kadangi nėra draudžiamojo įvykio sudėties Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo prasme.

4915.

50Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016 yra nurodęs, jog nors byloje nustatyta, kad trečiųjų asmenų vairuojami automobiliai susidūrė ir jiems padaryta žalos, tačiau (...) tai savaime nesuponuoja atsakovės pareigos išmokėti draudimo išmoką, jeigu nėra nustatyta draudžiamojo įvykio fakto. Šioje nutartyje taip pat išaiškinta, kad nustačius, jog eismo įvykio aplinkybės nėra aiškios, jis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, todėl nėra aišku, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, o nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, negalima teigti, kad trečiajam asmeniui kyla civilinė atsakomybė.

5116.

52Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog ginčo eismo įvykis įvyko ne ieškovo ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis, o atsakovė įrodė aplinkybes, atleidžiančias ją nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką. Kadangi buvo paneigtas priežastinis ryšys tarp padarytos žalos automobiliams ir eismo įvykio, atsakovas pagrįstai šio eismo įvykio nepripažino draudžiamuoju. Nesant nustatyto draudžiamojo įvykio, neatsiranda ir draudiko prievolė sumokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 86 straipsnio 6 dalis, CK 6.987, 6.1014 straipsniai).

5317. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

5418. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

56Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. 1.... 5. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo... 6. 2.... 7. Atsakovas Seesam Insurance AS su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 8. 3.... 9. Trečiasis asmuo M. L. per teismo nustatytą terminą... 10. 4.... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį... 12. 4.1.... 13. Teismo nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai nekelia abejonių dėl to,... 14. 4.2. Įvertinęs specialisto išvadą teismas konstatavo, kad labiau tikėtina,... 15. 4.3. Teismas atmetė ieškovo argumentus apie pateiktos specialisto išvados... 16. III.... 17. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 18. 5.... 19. Ieškovas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 20. 5.1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad neva draudikas nėra... 21. 5.2.... 22. V. M. išvada, taip pat jo paaiškinimai buvo... 23. 5.3. Nesutinka su teismo motyvais dėl automobilio VOLVO S80 galinės dalies... 24. 5.4. Apeliantas nesinaudojo teise prašyti ekspertizės, nes eismo įvykio... 25. 5.5. Kadangi įvykio dalyviai nebuvo pažįstami, nėra pradėtas ikiteisminis... 26. 6.... 27. Atsakovas atsiliepime prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus... 28. 6.1. Eksperto išvada, taip pat eksperto V. M. teismo... 29. 6.2.... 30. Atkreipė dėmesį, jog teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad proceso... 31. 6.3. Atsakovas nesutinka, kad teismas nepagrįstai vadovavosi eksperto išvada,... 32. 6.4. Apeliantas nepateikė įrodymų, galinčių paneigti eksperto išvadą bei... 33. 7.... 34. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 35. 8.... 36. Byloje nustatyta, kad 2016 m. kovo 19 d. ieškovas V. K.... 37. 9.... 38. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 39. 10.... 40. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas turi diskrecijos... 41. 11.... 42. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs specialisto... 43. 12.... 44. Apelianto manymu, teismas turėjo vadovautis nuosekliais eismo įvykyje... 45. 13.... 46. Apelianto argumentai dėl eksperto išvadų, susijusių su eismo įvykio... 47. 14.... 48. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovas ginčijo tik... 49. 15.... 50. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje... 51. 16.... 52. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje... 53. 17. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui,... 54. 18. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog naikinti ar keisti pirmosios... 55. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 56. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti...