Byla 2-2385-370/2010
Dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

1Klaipėdos apygardos teismo teisėja Danguolė Martinavičienė, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovės atstovei Eglei Banytei, atsakovės UAB „Lemora“ atstovui advokatui Evaldui Skurvydui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „Edija“ ieškinį atsakovėms UAB „Lemora“ ir UAB „Žvejų rezidencija“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, ir

Nustatė

2UAB „Edija“ bankroto administratorius pareiškė ieškinį, kuriuo teismo prašo pripažinti negaliojančia reikalavimo perleidimo sutartį ir taikyti restituciją – iš atsakovės UAB „Žvejų rezidencija“ ieškovei priteisti 84 813,51 Lt. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-30 nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2009-11-26 nutartimi paliko galioti, ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Viresita“, įgaliotu asmeniu P. P. Bankroto administratorius, įgyvendindamas bankroto teisės normas, nustatė, kad 2009-09-25 tarp UAB „Edija“, UAB „Lemora“ ir UAB „Žvejų rezidencija“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią ieškovė perleido UAB „Lemora“ savo 84 813,51 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Žvejų rezidencija“. Ši sutartis pažeidžia kitų kreditorių teises, jos sudaryti nebuvo būtina, sutarties sudarymo metu ieškovė buvo nemoki. Atsakovai privalėjo sąžiningai elgtis ir domėtis, ar sandoris nepažeis kitų asmenų teisių.

3Atsakovė UAB „Žvejų rezidencija“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji nėra ginčijamo sandorio šalis. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą, todėl ginčo sutartyje atsakovės pasirašymas reikia tik pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą. Taip pat mano, kad nėra CK 6.66 str. numatytų taikymo pagrindų. Atsakovė pati yra ieškovės kreditorė, jos reikalavimas patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2010-09-03 nutartimi. Atsakovė nebuvo ieškovės skolininkė, todėl negalėjo pažeisti jos kreditorių teisių. Faktiškai atsakovė sumokėdama atsakovei UAB „Lemora“ pagal ginčijamą sutartį, įvykdė prievolę už ieškovę jos pačios nurodymu ir taip vietoje UAB „Lemora“ pati turėjo tapti ieškovės kreditore su minėta suma, todėl restitucija negalima.

4Atsakovė UAB „Lemora“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad veikė sąžiningai, kadangi apie UAB „Edija“ nagrinėjamą bankroto bylą neturėjo galimybės sužinoti. Registrų centro tinklalapyje pranešimas apie bankroto procedūras UAB „Edija“ buvo pateiktas tik 2009-10-15.

5Bylos nagrinėjimo metu šalių atstovai savo ieškinyje ir atsiliepime išdėstytą poziciją palaikė.

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Byloje nustatyta, kad 2009-09-25 sutartimi ieškovė UAB „Edija“ perleido atsakovei UAB „Lemora“ 84 813,51 Lt reikalavimo teisę į UAB „Žvejų rezidencija“ (b. l. 17–19). Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-30 nutartimi UAB „Edija“ iškelta bankroto byla (b. l. 8–10). Lietuvos apeliacinio teismo 2009-11-26 nutartimi bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Viresita“ (b. l. 11–16). Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis ieškinys dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo teismui pateiktas 2010-08-19, o Klaipėdos apygardos teismo 2010-08-20 nutartimi buvo areštuoti UAB „Edija“ priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, piniginės lėšos, turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Ši nutartis įregistruota Turto arešto aktų registre. Taigi UAB „Edija“ perleido savo reikalavimo teisę pažeidusi tiesioginį teismo draudimą tokį sandorį sudaryti, todėl jis pripažintinas niekiniu kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai nuo jo sudarymo momento (CPK 18 str., CK 1.81 str.). Turto arešto aktų registras yra viešas, todėl atsakovė UAB „Lemora“ negali savo sąžiningumo įrodinėti nežinojimu draudimų, kurie visą mėnesį iki sandorio sudarymo dienos buvo įregistruoti viešame registre.

8Pripažinus sandorį niekiniu, šalys grąžintinos į pradinę padėtį (CK 6.145 str. 1 d.). Ieškovės reikalavimas iš atsakovės UAB „Lemora“ priteisti 84 813,51 Lt atmestinas kaip nepagrįstas, nes ieškovė atsakovei UAB „Lemora“ pinigų neperdavė, o tik perleido reikalavimo teisę į UAB „Žvejų rezidencija“, kuriai, be to, pati yra skolinga.

9Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

Nutarė

10ieškinį tenkinti iš dalies:

11pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento UAB „Edija“ ir UAB „Lemora“ 2009-09-25 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė UAB „Edija“ perleido atsakovei UAB „Lemora“ 84 813,51 Lt reikalavimo teisę į UAB „Žvejų rezidencija“.

12Grąžinti bankrutuojančiai UAB „Edija“ 84 813,51 Lt reikalavimo teisę į UAB „Žvejų rezidencija“.

13Grąžinti UAB „Lemora“ 84 813,51 Lt reikalavimo teisę į UAB „Edija“.

14Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai