Byla 2A-245/2012
Dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Lemora“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-2385-370/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Edija“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Lemora“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Žvejų rezidencija“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Edija“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia UAB „Edija“ ir UAB „Lemora“ 2009-09-25 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas UAB „Edija“ perleido atsakovui UAB „Lemora“ 84 813,51 Lt reikalavimo teisę į UAB „Žvejų rezidencija“ ir taikyti restituciją – iš atsakovo UAB „Žvejų rezidencija“ ieškovui priteisti 84 813,51 Lt. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-30 nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2009-11-26 nutartimi paliko galioti, ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius, įgyvendindamas bankroto teisės normas, nustatė, kad 2009-09-25 tarp UAB „Edija“, UAB „Lemora“ ir UAB „Žvejų rezidencija“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią ieškovas perleido UAB „Lemora“ savo 84 813,51 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Žvejų rezidencija“. Ši sutartis pažeidžia kitų kreditorių teises, jos sudaryti nebuvo būtina, sutarties sudarymo metu ieškovas buvo nemokus. Atsakovai privalėjo sąžiningai elgtis ir domėtis, ar sandoris nepažeis kitų asmenų teisių.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento UAB „Edija“ ir UAB „Lemora“ 2009-09-25 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas UAB „Edija“ perleido atsakovui UAB „Lemora“ 84 813,51 Lt reikalavimo teisę į UAB „Žvejų rezidencija“; grąžino bankrutuojančiai UAB „Edija“ 84 813,51 Lt reikalavimo teisę į UAB „Žvejų rezidencija“; grąžino UAB „Lemora“ 84 813,51 Lt reikalavimo teisę į UAB „Edija“. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2009-09-25 sutartimi ieškovas UAB „Edija“ perleido atsakovei UAB „Lemora“ 84 813,51 Lt reikalavimo teisę į UAB „Žvejų rezidencija“. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis ieškinys dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo teismui pateiktas 2010-08-19, o Klaipėdos apygardos teismo 2010-08-20 nutartimi buvo areštuoti UAB „Edija“ priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, piniginės lėšos, turtinės teisės, priklausančios atsakovui ir esančios pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Ši nutartis įregistruota Turto arešto aktų registre. Teismas sprendė, kad UAB „Edija“ perleido savo reikalavimo teisę pažeidusi tiesioginį teismo draudimą tokį sandorį sudaryti, todėl jį pripažintino niekiniu kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai nuo jo sudarymo momento (CPK 18 str., CK 1.81 str.). Teismo teigimu, turto arešto aktų registras yra viešas, todėl atsakovas UAB „Lemora“ negali savo sąžiningumo įrodinėti nežinojimu draudimų, kurie visą mėnesį iki sandorio sudarymo dienos buvo įregistruoti viešame registre. Teismas nurodė, kad pripažinus sandorį niekiniu, šalys grąžintinos į pradinę padėtį (CK 6.145 str. 1 d.), tačiau ieškovo reikalavimas iš atsakovo UAB „Lemora“ priteisti 84 813,51 Lt atmestinas kaip nepagrįstas, nes ieškovas atsakovui UAB „Lemora“ pinigų neperdavė, o tik perleido reikalavimo teisę į UAB „Žvejų rezidencija“, kuriai, be to, pats yra skolingas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas UAB ,,Lemora“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Ieškovas ginčo sandorį prašė pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir įrodinėjo būtinas šio instituto taikymo sąlygas. Tačiau teismas nepagrįstai viršijo ieškinio reikalavimus ir ginčo sandorį pripažino negaliojančiu visai kitu pagrindu – kaip prieštaraujančiu viešajai tvarkai. Taip pat teismas visiškai nemotyvavo, kaip konkrečiai viešosios tvarkos pažeidimas šiuo atveju pasireiškia.

102. Teismas visiškai netyrė ir nevertino byloje surinktų įrodymų, nenustatinėjo bylai reikšmingų aplinkybių. Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad sudarant ginčo sandorį jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad UAB ,,Edija“ turtas, piniginės lėšos ir turtinės teisės buvo areštuotos bei šiai įmonei buvo keliama bankroto byla. Ieškovas atsakovo UAB ,,Lemora“ apie šias aplinkybes neinformavo, o tokia informacija viešai skelbiama nebuvo. Pranešimas apie UAB ,,Edija“ bankroto procedūras Juridinių asmenų registrui buvo pateiktas tik 2010-10-15, t. y. jau po ginčo sandorio sudarymo.

113. Nagrinėjamu atveju nėra actio Pauliana sąlygų ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu. Skolininkas UAB ,,Edija“ turėjo sutartinę pareigą sudaryti ginčijamą sandorį, nes turėjo sutartinę prievolę atsakovui UAB ,,Lemora“ sumokėti 84 813,51 Lt už prekes. Tokį įsiskolinimo dydį patvirtina į bylą pateiktos UAB ,,Lemora“ už prekes išrašytos PVM sąskaitos faktūros. UAB ,,Lemora“ yra sąžininga sandorio šalis ir jos sąžiningumas, kuris yra preziumuojamas, paneigtas nebuvo.

124. Įstatyme yra nustatyta restitucijos netaikymo sąlyga, kai yra pagrindas konstatuoti, jog dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Restitucija šiuo atveju negali būti taikoma, nes dėl jos taikymo UAB ,,Lemora“, kuri yra sąžininga sutarties šalis, padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o UAB ,,Edija“, kuri yra nesąžininga sutarties šalis, padėtis atitinkamai pagerėtų.

13Ieškovas BUAB ,,Edija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

141. Neteisingas apelianto argumentas, kad teismas viršijo ieškinio reikalavimus. Kreipdamasis į teismą ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą. Įstatymas neįpareigoja ieškovo nurodyti teisinį pagrindą. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra teismo prerogatyva. Be to, bankroto bylų, ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu, nagrinėjimo procese įrodinėjimo procesas yra specifiškas, nes jose ginamas tiek privatus, tiek ir viešasis interesas, todėl teismas šiose bylose yra aktyvesnis nei kitose bylose.

152. Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos pripažinti ginčo sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu. BUAB ,,Edija“ neprivalėjo sudaryti reikalavimo perleidimo sutarties, nes nėra duomenų apie tai, jog ieškovas turėjo kokią nors teisinę pareigą. Kreditorių bei pačios įmonės teisių ir teisnių interesų pažeidimu buvo tai, kad skolininkas BUAB ,,Edija“, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Atsakovas turėjo žinoti, kad ginčo sutartis pažeidžia ieškovo kreditorių teises.

16IV. Apeliacinio teismo argumentai

17Apeliacinis skundas netenkintinas.

18Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

19Sandoris – civilinėje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas (CK 1.136 str. 2 d.); sudarydami sandorius asmenys, veikdami civilinių teisinių santykių dalyvių autonomijos principo pagrindu, įgyvendina savo civilinį teisnumą. Civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principas nėra absoliutus – įgyvendindami civilines teises ir vykdydami pareigas, asmenys negali pažeisti imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (CK 1.137 str.). Kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar viešasis interesas, tokie pažeidimai šalinami ir pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutą, t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 str.). Sandorio negaliojimo instituto esmė yra ta, kad negaliojantis sandoris nesukelia tų padarinių, kurių siekė jo dalyviai, jis sukelia sandorio negaliojimo padarinius. Viešajai tvarkai prieštaraujantys sandoriai yra niekinių sandorių rūšis – pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), nepriklausomai nuo dalyvaujančių byloje asmenų reiškiamų reikalavimų (CK 1.78 str. 5 d.).

20Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra privaloma vykdyti (CPK 18 str.). Laikinosios apsaugos priemonės pobūdis – drausti atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. nedalyvauti sudarant sandorius, nesudaryti sutarčių ir panašaus pobūdžio – yra įsakmus (CPK 145 str. 1 d. 6 p.), todėl vertinamas kaip imperatyvus. Jis nustatytas viešosios teisės normų – civilinio proceso įstatymo – ir įtvirtintas privalomu vykdyti teismo procesiniu dokumentu – nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Sandoris, kuris yra sudarytas pažeidžiant tokį teismo nutartimi nustatytą draudimą, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kanalų valymas“ v. UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. 3K-3-231/2011).

21Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi iškelta UAB ,,Edija“ bankroto byla (b. l. 8-10). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieškinys dėl bankroto bylos UAB ,,Edija“ iškėlimo teismui buvo pateiktas 2009 m. rugpjūčio 19 d., o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuota UAB „Edija“ priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, piniginės lėšos ar turtines teisės, priklausančios bendrovei ir esančios bendrovėje arba pas trečiuosius asmenis, uždrausta areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, sustabdytas išieškojimas iš UAB „Edija“ turto vykdymo procese. UAB „Edija“ ir UAB „Lemora“ 2009 m. rugsėjo 25 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas UAB „Edija“ perleido atsakovui UAB „Lemora“ 84 813,51 Lt reikalavimo teisę į UAB „Žvejų rezidencija“. Taigi bylos įrodymai patvirtina, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta galiojant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Laikinosios apsaugos priemonės galiojimo metu sudarytas sandoris prieštaravo viešajai tvarkai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo sandorį kvalifikavo kaip niekinį sandorį, prieštaraujantį viešajai tvarkai dėl CPK 18 straipsnio ir teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių draudimo pažeidimo. Aplinkybė, kad sudarant ginčo sandorį UAB „Lemora“ nebuvo žinoma, kad UAB ,,Edija“ turtas, piniginės lėšos ir turtinės teisės buvo areštuotos bei šiai įmonei buvo keliama bankroto byla šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga.

22Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad yra niekinis, tai taikoma restitucija, jei įstatymai nenustato kitų sandorio negaliojimo padarinių (CK 1.80 str. 2 d.). Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad pripažinus ginčo sandorį niekiniu šalys grąžinamos į pradinę padėtį.

23Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nors ieškovas ginčo sandorį prašė pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, tačiau teismas nepagrįstai viršijo ieškinio reikalavimus ir ginčo sandorį pripažino negaliojančiu visai kitu pagrindu – kaip prieštaraujančiu viešajai tvarkai. Pagal bendrąją taisyklę teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo. Tačiau nuo faktinio reikia skirti teisinį ieškinio pagrindą – ginčo santykiui taikytinas materialiosios teisės normas. Nors įstatymas neįpareigoja nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, tačiau ieškovui nėra draudžiama ieškinyje, be faktinio ieškinio pagrindo, nurodyti ir teisinį ieškinio pagrindą. Taigi ieškinyje ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan. Tačiau, kaip ne kartą savo nutartyse yra nurodęs kasacinis teismas, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje LAB Tauro bankas v. UAB Kaišiadorių agrofirma, bylos Nr. 3K-3-101/2001; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija; byla Nr. 3K-3-338/2008; kt.). Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; kt.).

24Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas, nes yra nepagrįstas.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

26Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Edija“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovas UAB ,,Lemora“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo... 9. 1. Ieškovas ginčo sandorį prašė pripažinti negaliojančiu actio Pauliana... 10. 2. Teismas visiškai netyrė ir nevertino byloje surinktų įrodymų,... 11. 3. Nagrinėjamu atveju nėra actio Pauliana sąlygų ginčo sandorį... 12. 4. Įstatyme yra nustatyta restitucijos netaikymo sąlyga, kai yra pagrindas... 13. Ieškovas BUAB ,,Edija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos... 14. 1. Neteisingas apelianto argumentas, kad teismas viršijo ieškinio... 15. 2. Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos pripažinti ginčo sutartį... 16. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 17. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio... 19. Sandoris – civilinėje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ir... 20. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra privaloma... 21. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d.... 22. Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad yra niekinis, tai taikoma restitucija,... 23. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nors ieškovas ginčo sandorį... 24. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 26. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti...