Byla 2S-1987-622/2012
Dėl prievolės pripažinimo asmenine

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audriaus Saulėnas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės V. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-06 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovams V. C. (V. C.) ir L. C., dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovės L. C. priešieškinį dėl prievolės pripažinimo asmenine,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 63 160,63 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovė L. C. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad 2006-03-19,

42009-02-01, 2009-07-18 ir 2010-01-18 sandoriai, kurie įforminti paskolos raštais, yra atsakovo

5V. C. asmeninė prievolė ieškovei.

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-06 nutartimi sustabdė civilinę bylą, iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-2-00231-12. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo tiriamos aplinkybės, t. y. ar tarp šalių sudarytuose sandoriuose yra nusikalstami veiksmai, ar atsakovės parašas suklastotas, gali turėti reikšmės galutiniam bylos procesiniam sprendimui, o šių svarbių aplinkybių civilinio proceso tvarka atlikti šioje proceso stadijoje neekonomiška, dubliuoti tyrimo veiksmus netikslinga, todėl vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktu sustabdė civilinė bylos nagrinėjimą.

7Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-06 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovės prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamos veikos numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje. Teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl civilinių bylų sustabdymo. Nurodo, kad atsakovės parašo tikrumo faktas nėra reikšmingas bylos nagrinėjimui ir atsakovės solidarios su atsakovu atsakomybės pagal 2009-02-01 paskolos sutartį atsiradimui. Atsakovės parašo tikrumas gali būti greičiau nustatytas atlikus teismo ekspertizę, o ne ikiteisminio tyrimo metu. Atsakovai siekia vilkinti bylos nagrinėjimą ir skolos išieškojimą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bylos sustabdymas dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo CPK 163 straipsnio 3 pagrindu yra negalimas.

8Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Teigia, kad jeigu ikiteisminio tyrimo metu bus nustatyta, kad 2009-07-18 paskolos raštas suklastotas, ieškovė neturės teisinio pagrindo remtis suklastotu rašytiniu įrodymu.

9Atskirasis skundas tenkintinas.

10Byloje nagrinėjamas ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu sustabdė civilinę bylą, iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-2-00231-12 dėl galimai nusikalstamos veikos numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje.

11Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. CPK išskirtos dvi civilinės bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnyje įtvirtintas ne teismo įpareigojimas, o teisė sustabdyti bylą. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai (CPK 2 straipsnis). Dėl to teismas, spręsdamas bylos fakultatyvaus sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-02-21. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos madų kūrėjų asociacija v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-94/2005; 2008-01-25 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB A. J. spaustuvė v. E. S., bylos Nr. 3K-3-17/2008).

12Sustabdymas reiškia, kad civilinėje byloje tam tikrą laiką neatliekami jokie procesiniai veiksmai. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog intensyvumo požiūriu tai gali būti pateisinama, jeigu pagal sustabdymo aplinkybes civilinei bylai reikšmingų aplinkybių tyrimas vyksta kita tvarka ir iš esmės nepažeidžia proceso operatyvumo. Be to, motyvai turi būti faktiškai ir teisiškai pagrįsti. Aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, gali būti svarbios, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir jų civilinius teisinius padarinius. Tik dokumentų, kurių pagrindu reikalaujama priteisti pinigus, surašymo ir pasirašymo aplinkybių tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje yra abstraktus pagrindas, o tokiomis aplinkybėmis grindžiami motyvai neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų. Reikia vadovautis tuo, ar civilinės bylos sustabdymo metu ikiteisminio tyrimo procese atliekamos ekspertizės, kokie klausimai jų metu tiriami, ar numatomos gauti išvados gali būti panaudojamos civiliniame procese ir ar jos būtų reikšmingas įrodymų šaltinis. Jeigu taip, tai nebūtų ekonomiška civiliniame procese atlikti tuos pačius veiksmus, bet jei ekspertizė nepaskirta, o bylai aplinkybės yra reikšmingos, tai civilinę bylą nagrinėjantis teismas gali spręsti dėl tokių įrodymų rinkimo. Jeigu bylos aplinkybės gali būti ištirtos apklausiant šalis ar liudytojus, tai teismas turi motyvuotai pagrįsti, kodėl to negali operatyviau atlikti civilinio proceso tvarka, o numato laukti, kol neapibrėžtai ateityje tai atliks kita institucija – tyrėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje UAB „Baltoji Vokė“ v. AB „Kanapa“, bylos Nr. 3K-3-107/2008). Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad materialine prasme civilinių teisinių padarinių, kaip sandorių negaliojimo, jų panaikinimo ikiteisminio tyrimo faktas ar jo metu priimami sprendimai paprastai nesukuria, o daugiausia turi procesinę reikšmę – atsiranda naujų įrodymų, gali būti nustatytas dokumentų klastojimas ir kt. Nepaisant to, kad gali būti ikiteisminio tyrimo metu konstatuojamos svarbios aplinkybės, turinčios įtakos ginčijant šalių sandorius, bet nei tyrimas, nei jo dokumentai savaime tokių padarinių nesukelia. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje. Jeigu tokios aplinkybės gali būti nustatomos operatyviau civilinio proceso tvarka, tai jį sustabdyti dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo yra pernelyg abstraktu, ypač nemotyvuojant, kokiems duomenims rinkti ir kuriam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas. Jeigu civilinė byla sustabdoma dėl konkrečių įrodymų gavimo, konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo, tai tokiomis aplinkybėmis turi būti motyvuojama. Kitu atveju motyvai yra nekonkretūs, neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrina civilinio proceso intensyvumo ir gali pažeisti jo operatyvumą. Taip sudaromos prielaidos nevykdyti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teismą tinkamo įgyvendinimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija v. atsakovams A. V., R. J. Bylos Nr. 3K-3-242/2012).

13Sprendžiant klausimą, ar buvo pagrindas taikyti CPK 164 straipsnio 4 punktą, būtina nustatyti šios civilinės bylos ir atliekamo ikiteisminio tyrimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalies tarpusavio santykį. Bylos duomenimis ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos iš atsakovų priteisimo pagal atsakovo išrašytus ir atsakovės pairašytus paskolos raštelius. Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutinka bei pateikė priešieškinį. Atsakovės prašymu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalies požymius dėl galimai suklastoto atsakovės parašo paskolos sutartyje (b. l. 40). Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo nustatytos aplinkybės dėl atsakovės parašo suklastojimo gali turėti reikšmės galutiniam teismo sprendimui ir šių aplinkybių civilinio proceso tvarka tyrimas yra neekonomiškas, todėl sprendė, kad negali išnagrinėti bylos, kol nebus atliktas ikiteisminis tyrimas.

14Apeliacinės instancijos teismas mano, jog vien tik ta aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės parašo suklastojimo viename paskolos raštelyje, nėra pakankamas pagrindas civilinei bylai sustabdyti. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2012-09, ikiteisminio tyrimo procese ekspertizė dar nepaskirta ir neatlikta (b. l. 40, 108), todėl aplinkybė dėl atsakovės parašo tikrumo gali būti nustatyta ir civilinio proceso metu paskiriant teismo rašysenos ekspertizę ir tai būtų atlikta operatyviau ir ekonomiškiau, nei laukiant kada tai bus nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Be to, ieškovė prašo priteisti skolą pagal 2006-03-19, 2009-02-01, 2009-07-18,

152010-01-18 paskolos raštelius, o ikiteisminis tyrimas vyksta tik dėl vieno 2009-02-01 paskolos raštelyje, esančio atsakovės prašo suklastojimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios civilinės bylos sustabdymas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą bei paneigtų CPK tikslus (CPK 2, 7, 72 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo tikslas – užtikrinti greitą, išsamų ir optimalų nusikalstamų veikų tyrimą, nukentėjusio asmens saugumą, kaltų asmenų suradimą ir jų perdavimą teismui. Asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tačiau to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-24 nutartis civilinėje byloje UAB „Litagros prekyba“ v. G. B. įmonė, bylos Nr. 3K-3-55/2012).

16Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė bylą, remdamasis CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, todėl nutartis naikintina ir byla perduotina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 2 punktas).

17Teismas, vadovaudamasi 331 straipsniu,

Nutarė

18panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Ryšiai