Byla 3K-3-17/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Taminsko ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. M. ir atsakovo E. S. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB Adomo Jakšto spaustuvės ieškinį atsakovui E. S. dėl sutarties nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo dalies pripažinimo negaliojančia bei pagal atsakovo E. S. priešieškinį UAB Adomo Jakšto spaustuvei dėl darbo užmokesčio, išeitinės kompensacijos ir delspinigių priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų,– R. M.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliamas procesinės teisės normų dėl bylos sustabdymo taikymo klausimas; ar atliekamas ikiteisminis tyrimas yra toks atvejis, kai teismo gali būti taikomas CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatytas civilinės bylos sustabdymo pagrindas; ar tokiu atveju teismo išvada sustabdyti civilinę bylą iki bus priimti galutiniai procesiniai sprendimai baudžiamosiose bylose neatitinka CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo ir ar tai nereiškia, kad civilinė byla privalomai stabdytina ne tik dėl teisme nagrinėjamų baudžiamųjų bylų, bet ir dėl tiriamų ikiteisminio tyrimo bylų; ar apskritai pagrįsta teismo išvada, kad iš darbo teisinių santykių kilusiam ginčui išnagrinėti reikšmingos aplinkybės negali būti ištirtos civilinio proceso normų nustatytomis priemonėmis. Ieškovas motyvuoja ieškinį piktavališku atsakovo ir trečiojo asmens, ėjusio ieškovo įmonės vadovo pareigas, susitarimu dėl su darbo santykiais susijusių išmokų atsakovui mokėjimo, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo bylose tiriama, ar nebuvo pasisavintas svetimas turtas; ikiteisminio tyrimo objektas nėra atsakovo ir trečiojo asmens santykių vertinimas; prejudicinę galią civilinėje byloje turi ne bet koks procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojoje byloje, bet tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Dėl to spręstina, ar bylos sustabdymas šioje procesinėje situacijoje apskritai galimas tiek pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, tiek pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2006 m. spalio 12 d. sprendimu atmetė ieškinį pripažinti negaliojančiais UAB Adomo Jakšto spaustuvės ir E. S. 2004 m. birželio 21 d. sutarties dalį dėl 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos, šalims nutraukiant darbo sutartį DK 125 straipsnio pagrindu 2004 m. liepos 16 d., ir UAB Adomo Jakšto spaustuvės direktoriaus R. M. 2004 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. K-294 dalį dėl 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos E. S. išmokėjimo; teismas taip pat atmetė atsakovo priešieškinį dėl 138 347,76 Lt išeitinės išmokos, neišmokėto atlyginimo už 2004 m. liepos mėnesį, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo; priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui R. M. 2006 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir į valstybės biudžetą – 100 Lt žyminio mokesčio; iš atsakovo į valstybės biudžetą 4250 Lt žyminio mokesčio. Teismas sprendė, kad ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, atsakovas prašo taikyti senatį; pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas jį atmesti. Be to, ieškinys paduotas neįgalioto asmens. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas neįrodė buvus UAB Adomo Jakšto spaustuvės direktoriaus R. M. ir atsakovo E. S. piktavališką susitarimą sudaryti tariamą sandorį, kuriuo būtų siekiama pridengti kitą – bendrovės sąskaita grąžinti atsakovo skolą R. M. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovo argumentus, kad ginčo sutartis ir įsakymas prieštaravo bendrovės, kuri dėl nuostolingos veiklos buvo nepajėgi išmokėti atsakovui nustatytą kompensaciją, tikslams; bylos duomenimis, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose pasirašė kitas asmuo, bet ne atsakovas, tuo metu ėjęs vyriausiojo finansininko pareigas; teismas sprendė, kad dokumentai sudaryti atgaline data, po atsakovo atleidimo iš darbo, todėl neturi įrodomosios galios ir neįrodo bendrovės finansinės būklės tuo metu; bendrovės audito išvados pagrįstos nepatikimais pirminiais duomenimis. Teismas vertino, kad finansinės atskaitomybės dokumentais patvirtinta, jog bendrovė turėjo pakankamai apyvartinių lėšų, gaudavo banko paskolų, turėjo galimybių kompensacijai išmokėti. Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai reikalauja priteisti 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, nes šią sumą jis yra gavęs, bendrovė jam neskolinga.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2007 m. gegužės 28 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki BPK tvarka bus priimti galutiniai sprendimai baudžiamosiose bylose Nr. 63-2-0042-04 ir Nr. 63-2-00077-06. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 63-2-0042-04, kurioje atsakovui E. S. pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje; dirbant UAB Adomo Jakšto spaustuvės vyriausiuoju finansininku nuo 2003 m. birželio 16 d. iki 2004 m. liepos 16 d. pasisavinus svetimą, jam patikėtą spaustuvei priklausantį didelės vertės turtą ir tokiais veiksmais padarius didelę 84 396 Lt žalą; R. M. pareikšti tapatūs įtarimai padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje; nuo 1999 m. sausio 26 d. iki 2004 m. liepos 16 d. einant spaustuvės direktoriaus pareigas pasisavinus svetimą, jam patikėtą spaustuvei priklausantį didelės vertės turtą ir tokiais veiksmais padarius didelę 68 837 Lt žalą. Ikiteisminis tyrimas nurodytoje baudžiamojoje byloje nebaigtas; bylos duomenimis, atsakovo E. S. skola bendrovei 2004 m. liepos 16 d. buvo 82 896,64 Lt. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas buvo skolingas būtent šią sumą; atsakovo priešieškiniu reikalaujamą priteisti išeitinę išmoką, įskaičius jo skolą bendrovei, šis yra gavęs. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas ne tik dėl atsakovo ir trečiojo asmens veiksmų, bet ir dėl dokumentų klastojimo UAB Adomo Jakšto spaustuvėje; tiriamos aplinkybės dėl spaustuvės 2004 m. pirmojo pusmečio pelno (nuostolių) ataskaitos ir balanso galimo suklastojimo. Nurodytos aplinkybės yra svarbios ir nagrinėjant civilinę bylą, nes vienas iš ieškinio reikalavimų grindžiamas aplinkybe, susijusia su bendrovės finansinėmis galimybės vykdyti įsipareigojimą dėl 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos atsakovui išmokėjimo. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad civilinėje byloje nagrinėjamos aplinkybės, kurios yra ieškinio reikalavimo pagrindas, yra nagrinėjamos ir baudžiamojoje byloje, baudžiamojo proceso tvarka atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose; civilinės bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, kurios yra tiriamos ir gali būti nustatytos baudžiamojo proceso tvarka tomis priemonėmis, kurios gali būti panaudotos baudžiamajame procese, negali būti ištirtos civilinio proceso normų suteikiamomis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytinas iki pirmiau nurodytos aplinkybės bus nustatytos baudžiamojo proceso tvarka arba baudžiamasis procesas minėtose bylose bus baigtas, priimant nutarimą ikiteisminį tyrimą arba baudžiamąją bylą nutraukti.

8III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas E. S. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartį, perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodoma, kad civilinės bylos sustabdymas prieštarauja CPK normoms, kuriose nustatyti sutrumpinti terminai darbo bylai parengti ir išnagrinėti teisme; apeliacinės instancijos teismo priimta nutartimi nepaisoma operatyvumo principo šios kategorijos bylose. Darbo byloje darbuotojas yra silpnesnioji šalis; jam priklausančių išmokų mokėjimo nepagrįstas vilkinimas sukelia neigiamų pasekmių jam ir jo šeimai. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo CPK 164 straipsnio 4 punkto, t. y. neprivalomo bylos sustabdymo, pagrindu, neatsižvelgė į teismų praktiką, įpareigojančią ginti prioritetinius darbuotojų interesus; tai, kad byla sustabdyta ne CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu, rodo, jog teismas nesiekė bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, ignoravo suformuotą teismų praktiką dėl darbo ginčų operatyvaus nagrinėjimo ir šios kategorijos bylų sustabdymo, bylą nepagrįstai vilkindamas, kartu pažeisdamas CPK 7 straipsnyje nustatytus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.

10Kasaciniu skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartį, perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais. Apeliacinės instancijos teismas sustabdė civilinę bylą, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, t. y. kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Šiai išvadai pagrįsti kolegija argumentavo, kad civilinės bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, kurios tiriamos ir gali būti nustatytos baudžiamojo proceso tvarka tomis priemonėmis, kurios gali būti panaudotos baudžiamajame procese, negali būti ištirtos civilinio proceso normų suteikiamomis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 164 straipsnio 4 punktą, nes motyvai, kuriais remdamasis grindė šios normos taikymo būtinumą, atitinka CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą bylos sustabdymo pagrindą. Tokia išvada dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto faktiško taikymo išplaukia ir iš nutarties rezoliucinės dalies, kurioje nurodyta, kad civilinė byla sustabdoma iki bus priimti galutiniai procesiniai sprendimai baudžiamojoje byloje; toks galutinis procesinis sprendimas pagal Konstituciją ir BPK normas yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuris priimamas išnagrinėjus bylą teisme; vadinasi, faktiškai civilinė byla sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu dėl tiriamų ikiteisminio tyrimo bylų. Tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada neatitinka teismų praktikos, kurioje laikomasi nuomonės, kad ikiteisminio tyrimo atliekami veiksmai nėra baudžiamosios bylos nagrinėjimas, todėl toks tyrimas nėra pagrindas civilinei bylai sustabdyti CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje AS „Super FM“ prieš UAB „Laisvoji banga“, bylos Nr. 3K-3-411/2005). Aktualu yra tai, kad teismų praktikos nuostata, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas civilinei bylai sustabdyti, galiojant CPK, nėra vienareikšmė. Kasacinis teismas išnagrinėtose civilinėse bylose yra konstatavęs, kad civilinę bylą būtina sustabdyti CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu, jei baudžiamoji byla dar neperduota teismui, tačiau joje atliekamas tyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje 595-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija prieš P. A., bylos Nr. 3K-3-398/2005). Pagaliau kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu, tačiau, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo atlikimas gali būti pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje R. S. prieš UADB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-10/2007). Nagrinėjamoje byloje apskritai nebuvo pagrindo civilinei bylai sustabdyti iki bus priimti galutiniai procesiniai sprendimai baudžiamojoje byloje, nepaisant to, kuri procesinės teisės norma šiuo atveju taikytina; nėra duomenų apie tai, ar ateityje ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga bus perduota į teismą ir atsiras sąlygos procesiniam sprendimui priimti.

11Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad negalima civilinio proceso normų suteiktomis priemonėmis ištirti civilinei bylai reikšmingas aplinkybes, yra a priori nepagrįsta. Civilinis ir baudžiamasis procesai yra lygiaverčiai, CPK ir BPK normų nustatytos panašios įrodinėjimo priemonės ir galimybės. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Iš nurodytos procesinės teisės normos turinio išplaukia, kad tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią civilinėje byloje (taip patvirtinami ir pirmiau išdėstyti motyvai, kodėl civilinė byla nestabdytina dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo); vertinant teismo nuosprendžio prejudicinę galią civilinėje byloje, reikšminga teismų praktikos nuostata, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nustatytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinių teisinių padarinių; baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje N. K. prieš D. P., bylos Nr. 3K-7-874/2001; Teismų praktika 17, p. 150-155). Pagrindas nagrinėjamai civilinei bylai sustabdyti būtų tuo atveju, jeigu civilinėje byloje būtų svarbu nustatyti, ar atsakovo E. S. veikoje buvo nusikalstamos veikos požymių bei nusikalstamų veiksmų pasekmių. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla reiškia, kad teismas neturi tam tikrų faktų, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir pats negali jų nustatyti; tačiau sustabdyti bylą šiuo pagrindu galima tik tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje T. N. S. prieš V. M., bylos Nr. 3K-3-942/2000). Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas yra ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir dėl darbo užmokesčio priteisimo; ieškinio faktinis ir teisinis pagrindai nėra atsakovo nusikalstami veiksmai; ikiteisminio tyrimo objektas nėra atsakovo ir trečiojo asmens santykių vertinimas, todėl procesiniai sprendimai ikiteisminio tyrimo byloje šiuo klausimu negali būti priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl teismo nuosprendžio prejudicinės reikšmės darbo ginčuose (Teismų praktika 21, p.155-169); pažymėtina kasacinio teismo pozicija nesureikšminti ikiteisminio tyrimo buvimo fakto darbo ginčuose. Visos su darbo užmokesčio išmokėjimu atsakovui E. S. susijusios aplinkybės nustatinėtinos civilinėje byloje.

12Apeliacinės instancijos teismo nutartis sustabdyti civilinę bylą, kurioje ginčas kilęs iš darbo teisinių santykių, neapibrėžtam terminui prieštarauja proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, principams ir neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią terminą.

13Atsiliepime į atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kasacinius skundus ieškovas prašo juos atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu byla sustabdoma, kai teismas pripažįsta, jog sustabdyti bylą būtina; šiuo atveju civilinėje byloje nėra įrodymų, susijusių su atsakovo ir trečiojo asmens tyčiniu neteisėtu ieškovo turto pasisavinimu, balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos klastojimu. Nurodyti įrodymai renkami, atliekant ikiteisminį tyrimą. Apeliacinės instancijos teismo teisė priimti naujus įrodymus nustatyta CPK 314 straipsnyje, todėl papildomų procesinių veiksmų atlikimas būtų nesuderinamas su apeliacinio proceso tikslais ir esme. Formuojama teismų praktika, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas nėra pagrindas civilinei bylai sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, tačiau pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai gali būti rašytiniai įrodymai civilinėje byloje; tokiu atveju galimas civilinės bylos sustabdymas. Ieškovas taip pat nurodo, kad CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintas platesnis bylos sustabdymo atvejų sąrašas nei CPK 163 straipsnio 3 punkte; dėl to kasatoriaus argumentai, kad faktinis apeliacinės instancijos teismo nurodytas bylos sustabdymo pagrindas atitinka CPK 163 straipsnio 3 punktą, reiškia, jog toks sustabdymo pagrindas atitinka ir nustatytą CPK 164 straipsnio 4 punkte. Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu; dėl to baudžiamojoje byloje apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu nustačius neteisėtus atsakovo ir trečiojo asmens veiksmus ieškovo atžvilgiu, šis nustatytas faktas taptų svarbia aplinkybe, kad tokiu pat neteisėtu būdu – pasisavinant ieškovo turtą – atsakovas siekė padengti savo skolas trečiajam asmeniui ir ieškovui tik bendrovės sąskaita.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Įstatymas pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnyje nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga bylai sustabdyti; tokiais atvejais byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių bylos asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai (CPK 2 straipsnis). Dėl to teismas, spręsdamas bylos fakultatyviojo sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme įtvirtintam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes.

17Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2007; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006 ir kt. bylos) CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.

18Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, sustabdė civilinę bylą pagal UAB Adomo Jakšto spaustuvės ieškinį dėl sutarties nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir įsakymo dėl darbo užmokesčio, išeitinės kompensacijos ir delspinigių priteisimo dėl to, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl spaustuvės 2004 m. pirmojo pusmečio pelno (nuotolio) ataskaitos ir balanso galimo suklastojimo, spaustuvės finansinės padėties nustatymo, o ieškovo teiginiai grindžiami byloje pateiktais 2004 m. pirmojo pusmečio pelno (nuostolio) ataskaitos ir balanso dokumentais, dėl kurių suklastojimo yra atliekamas tyrimas baudžiamojo proceso tvarka.

19Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas nėra privalomas pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, o apeliacinės instancijos teismo argumentai nepagrindžia būtinumo bylai sustabdyti pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą.

20Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl proceso teisės normų pažeidimo naikintina teismo nutartis dėl bylos sustabdymo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.

23Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliamas procesinės teisės normų dėl bylos sustabdymo taikymo... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2006 m. spalio 12 d. sprendimu atmetė ieškinį... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas E. S. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 10. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų... 11. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad negalima civilinio proceso normų... 12. Apeliacinės instancijos teismo nutartis sustabdyti civilinę bylą, kurioje... 13. Atsiliepime į atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 16. Įstatymas pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo... 17. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos... 18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 164... 19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas nėra privalomas... 20. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl proceso... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007... 23. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...