Byla 2-216/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2497-622/2009 pagal ieškovo A. P. ieškinio atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Pamario namas“, uždarajai akcinei bendrovei „Margasmiltė“, Klaipėdos miesto 12-ojo notaro biuro notarei Danutei Kuzminienei, trečiasis asmuo bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Jonapolė“ dėl sutarties, susitarimo, vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas A. P. pateikė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams BUAB „Pamario namas“, UAB „Margasmiltė“, Klaipėdos miesto 12-ojo notaro biuro notarei Danutei Kuzminienei, trečiasis asmuo BUAB „Jonapolė“ dėl sutarties, susitarimo, vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais (ieškinio suma – 2 995 018 Lt). Kartu su ieškiniu pateikė prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodo, kad žyminis mokestis šioje byloje sudaro 33 950,18 Lt. Ieškovas yra sumokėjęs dalį, t. y. 1 000 litų, žyminio mokesčio, tačiau visos sumos dėl sunkios finansinės padėties sumokėti negali. Nurodo, kad yra bedarbis, gauna bedarbio pašalpą, sutuoktinės gaunamų pajamų taip pat neužtektų sumokėti visą žyminį mokestį. Visas turtas yra areštuotas vykdant išieškojimą. Nurodo, kad jeigu teismas nuspręs neatleisti nuo trūkstamos žyminio mokesčio dalies mokėjimo, prašo žyminio mokesčio mokėjimą atidėti.

4Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 30 d. nutartimi šį ieškovo prašymą tenkino iš dalies, nustatė ieškovui A. P. terminą iki 2009 m. lapkričio 20 d. trūkumams pašalinti, vienas iš kurių – 6 000 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas. Teismas nurodė, kad ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Kartu teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į žyminio mokesčio paskirtį perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, sumokėta žyminio mokesčio dalis (1 000 Lt) palyginus su įstatyme nustatytu dydžiu yra neproporcingai maža, todėl nustatė ieškovui papildomai primokėti į valstybės biudžetą 6 000 Lt žyminį mokestį. Teismas manė, kad netikslinga atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nes nėra duomenų, kad atidėtas žyminis mokestis galėtų būti išieškotas tuo atveju, jeigu būsimas teismo sprendimas ieškovui būtų nepalankus.

5Ieškovas A. P. atskiruoju skundu prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą mokėtiną žyminio mokesčio dalį bei atidėti šios dalies sumokėjimą iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliantas skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Įstatymuose yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas (CPK 5 str. 1 d., 83 str. 3 d.) Teismas gali atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kai šis asmuo įrodo, jog minėto žyminio mokesčio sumokėjimas būtų per didelė našta bei tai lemtų asmens teisės kreiptis į teismą atėmimą. Žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad suteiktų galimybę kreiptis į teismą.
  2. Teismas neįvertino visų aplinkybių įrodančių, kad ieškovo turtinė padėtis bloga. Be jau kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų atsirado naujos aplinkybės – sunkiai susirgo ieškovo sutuoktinė, jai reikalinga operacija.
  3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas turėtų galimybę sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laiką. Iš kartu su ieškiniu pateiktos medžiagos matyti, kad ieškovo šeima turi areštuoto turto, be to, ieškovas nedirba sąlyginai neseniai, iki to laiko visada dirbo ir iš to gaudavo pajamas, šiuo metu ieško darbo, senatvės pensijos laikas dar negreit, todėl galima tikėtis, kad ieškovo turtinė padėtis pasikeis.

6Atskirasis skundas netenkintinas.

7Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis – tiek ieškovą, tiek ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, be kitų funkcijų atlikdamas ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme.

8CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, priešieškinį, apeliacinį ar atskirąjį skundą ir kt.). Proceso įstatymas suteikia teisę asmeniui, kurio turtinė padėtis sunki, teikti teismui motyvuotą prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nagrinėdamas tokį prašymą, teismas turi įvertinti asmens pateiktus jo sunkią finansinę padėtį įrodančius dokumentus (CPK 83 str. 3 d.). Šios nuostatos tikslas - užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos (kaip minėta, ieškovo mokėtinas žyminis mokestis - 33 950 Lt, o jis sumokėjo tik 1 000 Lt) galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.). Todėl tuomet, kai asmuo prašo atleisti jį beveik nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą, turi būti vertinami ne tik jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai bei atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, bet ir atsižvelgiama į asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, į ginamą teisinį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-551/2007).

9Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad jo finansinė padėtis yra labai sunki, jis neturi jokios galimybės sumokėti visą įstatyme numatytą žyminį mokestį.

10Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis sutinka su apeliantu, jog jo padėtis šiuo metu yra sunki, nes ieškovas yra bedarbis, jo turtas areštuotas, tai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškovui terminą sumokėti šiek tiek daugiau negu 1/5 viso mokėtino žyminio mokesčio. Tačiau vertinant visas bylos aplinkybes, nėra pagrindo neabejotinai teigti, kad apeliantas neturi jokių galimybių sumokėti žyminio mokesčio dalies. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas naudojasi advokatės paslaugomis, sumoka dalį (1 000 Lt) žyminio mokesčio, nors tvirtina, kad visas turtas yra areštuotas. Be to, apeliantas atskirajame skunde pats tvirtina, kad šeima turi areštuoto turto, kad ieškovas nedirba sąlyginai neseniai. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus šiuos duomenis, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas turi galimybę sumokėti tik 1 000 Lt žyminio mokesčio dalį (CPK 185 str.)..

11Remiantis CPK 84 straipsniu, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį bei motyvuotame prašyme išdėstytus argumentus, teismas turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Šios nuostatos tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį tam tikram terminui atidėjimas, kuris yra reikalingas tuo atveju, jei pareiškėjas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu bylos šalims sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (įsiteisėjimo) sukaupti reikiamą sumokėti sumą.

12Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad negalima spręsti, jog atsakovo turtinė padėtis objektyviai sudaro pagrindą žyminio mokesčio mokėjimą atidėti.

13Atsižvelgiant į žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo instituto siekiamus tikslus, sprendžiant dėl tokio prašymo pagrįstumo, reikia nustatyti ne tik asmens sunkią turtinę padėtį, kaip būtiną žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygą, bet ir nustatyti, ar pakanka duomenų pagrįsti prielaidai, kad asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra procesinio dokumento pateikimo teismui metu.

14Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė teigia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas neįrodė ir byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad pagal gaunamas pajamas ir turimą turtą ieškovas būtų finansiškai pajėgus vėliau sumokėti žyminį mokestį. Sprendžiant, ar asmens turtinė padėtis ateityje gali pagerėti tiek, kad jis bus pajėgus sumokėti bylinėjimosi išlaidas bylos pralaimėjimo atveju, turi būti nagrinėjami duomenys, pagrindžiantys asmens veiklos perspektyvas (galimą uždarbį), galimai atsirasiantį turtą. Remiantis vien tik apelianto išdėstytais teiginiais, jog jis ieško darbo, negalima daryti išvados, jog jo finansinė padėtis pagerės. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nagrinėjamu atveju nesant pagrindo taikyti CPK 84 straipsnio nuostatas.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį ir atidėti šios dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, yra pagrįsta ir teisėta.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai